Panevėžio apylinkės teismo sprendimas

2019-04-30 · Civilinė byla Nr. 2YT-3648-620/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Panevėžio apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-04-30
Bylos Nr.
2YT-3648-620/2019
Teisminio proceso Nr.
2-37-3-00479-2019-7
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Loreta Kukelkienė
Pareiškėjas
A. Š.
Suinteresuotas asmuo
D. M., P. Š.
Kategorijos
Civilinė byla Nr.2YT-3648-620/2019Teisminio proceso Nr.2-37-3-00479-2019-7Procesinio sprendimo kategorijos: 3.2.6.5.; 3.4.5.2 (S)
PANEVĖŽIO APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. balandžio 30 d.Rokiškis

Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmų teisėja Loreta Kukelkienė , rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo pagal pareiškėjo A. Š. pareiškimą, suinteresuoti asmenys D. M. ir P. Š..

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau-CPK ) 444 straipsnio 2 dalies 8 punktu, paveldėjimo teisės liudijimui gauti, pareiškėjas prašo nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.

Pareiškime nurodoma, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjo mama B. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Po jos mirties pareiškėjas kreipėsi į notarę ir 2017 m. vasario 10 d. jam buvo išduotas paveldėjimo teisės pagal testamentą liudijimas.

Tačiau paveldėjimui atsirado kliūtis, nes (duomenys neskelbtini) mirė jo tėvas ir mamos sutuoktinis V. P. Š., gim. (duomenys neskelbtini). Tėvai 2006 m. lapkričio 20 d. buvo surašę testamentą. Bet po V. P. Š. mirties jo žmona į notarą nesikreipė. Spėja, jog mama manė, kad nebūtina, o pakanka testamento. Po tėčio mirties dėl paveldėjimo nesikreipė nei jis, nei brolis su seserimi, todėl ir notaro biure paveldėjimo byla neužvesta .Manė, kad kreiptis į notaro kontorą reikia tik mirus paskutiniam iš tėvų.

Po tėvo mirties liko jo vardu registruotas 0,48 ha žemės sklypas bei gyvenamasis namas su ūkio pastatais ant to žemės sklypo adresu (duomenys neskelbtini) ir 2,22 ha žemės sklypas (duomenys neskelbtini).

Nors po V. P. Š. mirties į notarą niekas nesikreipė, bet palikimą priėmė V. P. Š. sutuoktinė, pareiškėjo motina, B. Š., faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo .

Šalies argumentai

Pareiškėjas nurodė, kad V. P. Š. ir B. Š. deklaruota gyvenamoji vieta buvo tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini).Jie gyveno vienuose namuose, sodyboje, adresu (duomenys neskelbtini). Po V. P. Š. mirties B. Š. išlaikė abiems priklausančius pastatus, žemės sklypą, mokėjo mokesčius.

Atsiliepimas

Suinteresuoti asmenys D. M. ir P. Š. pateikė atsiliepimą į pareiškimą nurodydami, kad neprieštarauja, jog prašomas juridinis faktas būtų nustatytas, neprieštaravo, kad byla būtų nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, prašė ją nagrinėti jiems nedalyvaujant (b.l.27,29).

Motyvuojamoji dalis

Pateiktas pareiškimas tenkintinas .

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau-CK) 4.47 straipsnio 2 punkte nustatyta, kad vienas iš nuosavybės teisės įgijimo pagrindų yra paveldėjimas. Mirus fiziniam asmeniui atsiranda palikimas. Paveldėjimo objektas yra palikimas, t. y. mirusio fizinio asmens turto, turtinių teisių, pareigų ir kai kurių asmeninių neturtinių teisių, priklausiusių palikėjui nuosavybės teise jo mirties momentu, visuma. Paveldėjimo esmė yra tai, kad mirusio fizinio asmens turtas nuosavybės teise pereina jo įstatyminiams arba testamentiniams įpėdiniams, o jų nesant - valstybei. Tam, kad įvyktų turto savininko pasikeitimas, t. y. kad nuosavybės teisę įgytų palikėjo įpėdiniai, palikimas turi būti priimtas. Priimdamas palikimą, įpėdinis išreiškia savo valią įgyti nuosavybės teisę į palikimą sudarantį turtą (t. y. turtą, turtines teises, pareigas ir kai kurias asmenines neturtines palikėjo teises). Asmens valia priimti palikimą, t. y. tapti palikėjo turto savininku, gali būti išreikšta tik aktyviais veiksmais. Lietuvos Aukščiausiasis teismas, nagrinėdamas šios kategorijos bylas, ne kartą pažymėjo, kad priimdamas palikimą faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti, įpėdinis savo valią išreiškia konkliudentiniais veiksmais, kurie akivaizdžiai rodo, kad įpėdinis palikimą priėmė bei išreiškė savo valią tapti palikėjo turto savininku ( Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2008 m. kovo 7 d. nutartyje, civilinė byla Nr. 3K-3-210/2008 ir kt). CK 5.51 str. numato, kad įpėdinis laikomas priėmusiu palikimą, jeigu jis pradėjo valdyti turtą, juo rūpintis kaip savo turtu. Įpėdinis, pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. CK 5.50 straipsnio 3 dalis numato, kad aukščiau minėti veiksmai turi būti atliekami per 3 mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos.

Iš pateiktų byloje gimimo ir mirties liudijimų matyti, kad pareiškėjas yra (duomenys neskelbtini) mirusio V. P. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir B. Š., a.k(duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini) sūnus (b.l.8). Pareiškėjo tėvai B. Š. ir V. P. Š. 2006 m. lapkričio 20 d. buvo pasirašę bendrąjį sutuoktinių testamentą, kuriuo buvo padarę tokius patvarkymus, t.y., jog jie visą priklausantį kilnojamąjį ir nekilnojamąjį turtą paliko vienas kitam, o mirus pergyvenusiam sutuoktiniui visas pinigines lėšas, laikomas bet kuriame Lietuvos banke, paliko dukrai, suinteresuotam asmeniui byloje D. M., o visą kitą turtą, tiek kilnojamąjį, tiek nekilnojamąjį, tame tarpe žemės sklypus ir pastatus, esančius (duomenys neskelbtini), paliko sūnui, pareiškėjui A. Š. (b.l.15).

Pagal 2019 m. vasario 1d. Valstybės įmonės registrų centro pateiktą išrašą matyti, jog testamentų registre nėra įregistruotų palikėjo (testatoriaus) V. P. Š. sudarytų testamentų ,palikimo priėmimo ar atsisakymo ir kt.faktų ( b.l.17). Rokiškio rajono 2-ojo notarų biuro notarė informavo, kad V. P. Š., mirusio (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), notarų biure paveldėjimo byla neužvesta (b.l.18).

P. N. turto registro centrinio duomenų banko išrašą matyti, kad 0,4800 žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini) ir gyvenamasis namas su ūkiniais pastatais, esantys (duomenys neskelbtini) bei 2,2200 ha žemės sklypas, kurio unikalus numeris (duomenys neskelbtini), esantis (duomenys neskelbtini), priklausė V. P. Š. (b.l.12-14).

Pareiškėjo nurodytas aplinkybes, dėl to, kad jo mama B. Š. priėmė sutuoktiniui V. P. Š. priklausiusį turtą patvirtina tai, kad pagal Gyventojų registro duomenis, jie gyvenamąją vietą iki pat mirties buvo deklaravę tuo pačiu adresu (duomenys neskelbtini) (b.l.19-21). Be to Rokiškio rajono savivaldybės administracijos Obelių seniūnija 2019 m. vasario 21 d. pažymoje Nr. ISR-26 nurodė, kad pagal Obelių seniūnijos 1998-2002 m. ūkinę knygą Nr.12, namų įrašą Nr. (duomenys neskelbtini), gyvenamasis namas, ūkiniai pastatai, kiemo statiniai, esantys (duomenys neskelbtini), asmeninės nuosavybės teisėmis priklausė V. P. Š. ir B. Š.. Mirus V.P. Š. sutuoktinė jį laidojo ir liko gyventi tuose namuose iki mirties, kur buvo deklaruota jos gyvenamoji vieta. Ji prižiūrėjo, išlaikė jiems abiems priklausančius pastatus, žemės sklypus, mokėjo mokesčius.(b.l.20). Iš UAB „Lietuvos energijos tiekimas" pateiktos pažymos matyti, kad už elektrą buvo mokėta 2013 m. vasario 26 d., 2013 m. kovo 26 d., 2013 m. gegužės 24 d., 2013 m. birželio 25 d. Mokėta trijų mėnesių laikotarpiu po V. P. Š. mirties (b.l.22).

Suinteresuoti asmenys D. M. ir P. Š. pareiškime nurodytų aplinkybių neginčijo, su jomis sutiko.

Faktinės bylos aplinkybės rodo, kad pareiškėjo motina B. Š. palikimą priėmė iš karto po jos sutuoktinio V. P. Š. mirties, nepraleisdama palikimui priimti nustatyto 3 mėnesių termino, po sutuoktinio mirties perimtą turtą valdė kaip savo ir laikė save turto savininke.

Įvertinus byloje surinktus įrodymus, pateiktas pareiškėjos pareiškimas laikytinas pagrįstu ir tenkintinas. Paveldėjimo teisės liudijimui pagal įstatymą gauti, nustatytinas juridinę reikšmę turintis faktas, kad po P. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo( CPK 444 str.8 p.).

Iš pareiškėjo priteistina 3,80 Eur bylinėjimosi išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei ( CPK 88 str.3 p., 443 str.6 d. ).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis išdėstytu ir Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 str., 263-265 str., 448 str. teismas

nusprendžia:

Pareiškėjo A. Š. pareiškimą patenkinti .

Paveldėjimo teisės liudijimui gauti, nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad po P. V. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini), mirties (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jo sutuoktinė B. Š., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ,faktiškai pradėdama valdyti paveldimą turtą kaip savo.

Priteisti iš pareiškėjo A. Š., a.k. (duomenys neskelbtini) , 3,80 Eur (tris eurus 80 euro ct) bylinėjimosi išlaidų valstybei. Išlaidas valstybei sumokėti į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos surenkamąją sąskaitą, gavėjo įmonės kodas – 188659752, įmokos kodas – 5660.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Panevėžio apygardos teismui per Panevėžio apylinkės teismo Rokiškio rūmus.

Teisėja Loreta Kukelkienė