Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. nurodė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, ir kaltę pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykiai vyko 2023 m. gruodžio 9 d., tačiau tikslios valandos jis neprisiminė. Nurodė, kad tą dieną į jų namus atvyko nukentėjusysis A. M. su šeima – žmona, dukra ir sūnumi. Prieš tai visi kartu buvo nuvykę į kalėdinės eglutės įžiebimą, o vėliau, pasak kaltinamojo, A. M. paskambino jam arba T. V. ir pasisiūlė užsukti į svečius. Grįžus namo tarp asmenų kilo konfliktas, kurio priežasties kaltinamasis tiksliai neįvardijo, tačiau spėjo, kad tai galėjo būti susiję su sugadintu automobilio veidrodėliu. Kaltinamasis nurodė, kad išėjęs į apačią išgirdo, kaip A. M. šaukia, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu kaltinamasis paėmė kirvį (buvusį prieškambaryje ar prie laiptų) ir, kaip pats nurodė, buvo užsimojęs kirviu nukentėjusiajam į pakaušio sritį. Kaltinamasis negalėjo tiksliai pasakyti, ar kliuvo medine, ar metaline kirvio dalimi. Po smūgio, jo teigimu, kilo chaosas: šaukė A. M., J. Š., pribėgo vaikas. Nukentėjusysis išsigandęs iššoko pro kambario langą į kiemą ir nubėgo prie pagrindinio kelio, o grįžęs buvo kruvinas. Kaltinamasis prisiminė, kad iš nervų sudaužė stiklą. J. Š. siūlė pridėti rankšluostį, tačiau A. M. atsisakė pagalbos, sakydamas, kad važiuos į ligoninę. Kaltinamasis nurodė, kad padėjo nukentėjusiajam išstumti sniege įklimpusį automobilį, su kuriuo šis išvyko į Lazdynų ligoninę. Vėliau sužinojęs apie atliktą operaciją, labai pergyveno ir buvo jį aplankęs ligoninėje. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pripažįsta įvykį, tačiau nesutinka, kad būtų smogęs du kartus. Jo teigimu, nukentėjusiojo galvos pakaušio sritis buvo kruvina, tačiau neatmeta galimybės, kad papildomus sužalojimus jis galėjo patirti iššokdamas pro langą ar nukritęs lauke. Taip pat nurodė, kad vyko stumdymasis su kirviu iš abiejų pusių, todėl pakaušį galėjo užkliudyti tiek geležinė, tiek medinė kirvio dalis. Kaktikaulio lūžio kilmės nežino – teigė nesąs ekspertas. Po įvykio, anot kaltinamojo, jis atsisėdo ir verkė, nesuprasdamas, kas nutiko. Pabrėžė, kad iki tol su nukentėjusiuoju buvo geri draugai ir puikiai sutarė, todėl nesitikėjo tokios baigties. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad konflikto pradžia buvo po eglutės įžiebimo grįžus į namus, kai kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Nurodė, kad jis ir A. M. miegojo vienoje lovoje, o T. V. jį pažadino trenkdamas per galvą ir atnešęs raktą. Tuomet kaltinamasis rūkė ir grįžo į apačią, kur sėdėjo prieškambaryje. Konfliktas, jo teigimu, galėjo kilti dėl mažametės dukros, ir tęsėsi visą rytą. Kaltinamasis nurodė, kad kirvį pasiėmė iš prieškambario – greičiausiai nuo laiptų. Teigė, kad tikslas galėjo būti apgadinti A. M. ar T. V. automobilį – tai jis padarė, tačiau neatsimena, kurio. Paaiškino, kad norėjo tik pagąsdinti kirviu, tačiau šis iškrito iš rankų. Tarp koridoriaus ir prieškambario įvyko susidūrimas su A. M. ir A. M., o konfliktą iš dalies matė ir T. V. Prasidėjo fizinis susistumdymas. Kaltinamasis nurodė, kad siekė gąsdinti kirviu, tačiau galėjo netyčia sužeisti. Tikslios įvykio eigos neatsiminė dėl alkoholio vartojimo ir aplink vykusio chaoso. Jo teigimu, nukentėjusysis galėjo būti išsigandęs, nes iššoko per langą. Kalbėdamas apie langą, pro kurį iššoko nukentėjusysis, kaltinamasis nurodė, kad langas buvo kambaryje, iš trijų langų – vidurinis. Nuo konflikto vietos iki lango – apie 3–4 metrai. Langas buvo uždarytas, tačiau A. M. jį pats atidarė. Kaltinamasis matė kraujo dėmių šalia šio lango. Nuo lango iki žemės – daugiau nei pusantro metro. Nukritimo momento nematė. Pažymėjo, kad lango apačioje nėra minkštas paviršius – ten yra maždaug metro aukščio išmūryta betoninė apsauginė siena ir trinkelėmis grįstas kiemas. Pas J. Š., jo teigimu, yra šios vietos nuotraukos. Trinkelės sudėtos nelygiai. Kaltinamasis nurodė, kad šokdamas nukentėjusysis galėjo užsikabinti už palangės ir kristi ant galvos. Prie minėtos sienelės stovi ir kriauklė, kuri dar po įvykio nebuvo sutvarkyta. Civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, nurodydamas, kad grįžęs į darbą turės galimybę sumokėti. Taip pat išreiškė nuoširdžią gailestį dėl įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 metų gruodžio mėnesį kartu su žmona ir vaikais atvyko į svečius pas kaltinamąjį V. J.. Anot jo, tą naktį name vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo pats nukentėjusysis, kaltinamasis, J. Š., A. P. ir jos vyras. Alkoholio buvo vartota visą naktį, kol visi prisigėrė, o pats nukentėjusysis nakvojo vienoje lovoje su kaltinamuoju. Pasak nukentėjusiojo, tarp kaltinamojo ir A. P. vyro buvo kilęs konfliktas, tačiau jis pats nežinojo tikslios priežasties. Jis atsibudo rytą, išgėrė alaus, vėliau buvo iššokęs pro langą, esantį pirmame aukšte. Nurodė, kad apačioje buvo plytelės ir bortai, jis nukrito ant galvos, kraujavo, tačiau dėl stipraus girtumo tiksliai neprisiminė nei kaip krito, nei kuria kūno dalimi atsitrenkė. Pažymėjo, kad kai žmogus yra stipriai apsvaigęs, skausmo nejaučia. Jo striukė buvusi kruvina, kraujas bėgęs iš galvos, ypač viršugalvio srityje. Nurodė, kad įvykiai vyko namo viduje, konkrečiai – koridoriuje. Tvirtino matęs kaltinamąjį su kirviu. Teigė, kad V. J. buvo užsimojęs kirviu, galbūt bandė jį pagąsdinti. Ar smūgis kirviu buvo suduotas, ar tik pataikė netyčia – tiksliai neatsimena. Tvirtino, jog galėjo tiesiog atsidurti ne vietoje. Pataikymo vietos neįvardijo, bet minėjo, kad galėjo būti trenkta buku kirvio galu. Po įvykio, pasak nukentėjusiojo, jis išbėgo į kelią, o vėliau buvo išvežtas į ligoninę. Kaip tiksliai grįžo namo – neatsimena. Pažymėjo, kad V. J. jo nesivijo. Vėliau jis buvo paguldytas į ligoninę ir ten praleido 4–5 dienas. Patvirtino, kad operacija jam buvo atlikta, kai iš Elektrėnų buvo pervežtas į Lazdynų ligoninę. Po to su kaltinamuoju susitiko kelis kartus, tačiau bendravimas nutrūko, kai šis buvo suimtas. Su juo nuo to laiko nebendravo. Pripažino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusysis nurodė, kad tuo metu buvo labai girti tiek jis pats, tiek kiti įvykio dalyviai. Pripažino, kad įvykis galėjo nutikti ir dėl kivirčo su žmona A. M., tačiau dėl ko būtent susipyko – neprisiminė. Jis taip pat nurodė, kad tuo metu buvo išgėręs daug alkoholio – tai patvirtino ir ligoninėje nustatytas aukštas alkoholio kiekis kraujyje. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad jie buvo duoti iškart po operacijos, kai dar buvo silpnos būklės. Tvirtino, kad viskas vyko ne lauke, o viduje. Vėliau teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad keičia savo ankstesnius parodymus. Paaiškino, jog jie galėjo būti paveikti tuo metu jaustos nuoskaudos ar pykčio kaltinamojo atžvilgiu. Patvirtino, kad teisme parodymus laiko teisingais ir būtent jais prašė vadovautis. Teismui pagarsinus 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino jų turinį. Nurodė, kad šiais parodymais ir dabartiniais (duotais šiandienos posėdyje) turėtų būti vadovaujamasi. Atsakydamas į papildomus klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio buvo likęs be striukės ir batų, todėl turėjo grįžti jų pasiimti. Taip pat nurodė, kad su V. J. ir J. J. šį įvykį aptarinėjo keletą kartų po išrašymo iš ligoninės. Pažymėjo, kad iki tol jie su kaltinamuoju buvo geri draugai ir dažnai bendravo, taip pat pradėję bendrauti šeimomis.

2024 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. parodė, kad dėl įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Paaiškino, jog įvykio dieną buvo apačioje, lyg rūsyje, kur miegojo kartu su nukentėjusiuoju A. M.. Konfliktas, pasak jo, prasidėjo viršuje, tačiau jis nežino dėl ko. Buvęs pažįstamas T. V., girdėjęsis triukšmas, rėkavimai iš A. M., A. B. ir J. Š. pusės. Kaltinamasis nurodė, kad buvo paėmęs kirvį norėdamas pagąsdinti, ir tuo metu galėjo suduoti vieną smūgį A. M. į pakaušį. Parodė, kad smūgį sudavė kirvio buka puse. Patvirtino, kad po šio įvykio nukentėjusysis pats iššoko per pirmo aukšto langą, užsikabino už palangės, krito ant galvos, veidu į trinkeles ar bortą, ir susižalojo. Kaltinamasis nurodė, kad po įvykio matė nukentėjusįjį su kruvina galva ir pats norėjo jį vežti į ligoninę, tačiau pastarasis išvažiavo savo automobiliu. Taip pat paminėjo, kad įvykio metu buvo pagiriotas, tačiau alkoholio tuo metu nevartojo. Tikslios konflikto priežasties neprisiminė, spėjo, jog ginčas galėjo kilti dėl automobilio veidrodėlio. Pabrėžė, jog labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Patvirtino, kad smūgį sudavė jis, tačiau dėl kaktikaulio lūžio teigė, jog jis greičiausiai atsirado nukentėjusiajam iššokus pro langą. Tvirtino, kad kirviu buvo suduota vieną kartą, trijų smūgių nebuvo, smūgis galėjo būti netyčinis – ginklas išslydo. Po konflikto, anot kaltinamojo, merginos jį išstūmė lauk. Pats jautėsi šoko būsenos, nesuprato, kaip viskas įvyko. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog sužalojimus galvos pakaušio srityje padarė jis pats, o kaktikaulio lūžį nukentėjusysis galėjo patirti krisdamas. Patvirtino, kad dėl įvykio pripažįsta kaltę, nors aplinkybių tiksliai neatmena, ir dar kartą pažymėjo nuoširdžią gailestį dėl padaryto.

2024 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M., parodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį jam paskambino kaltinamasis V. J., kuris buvo jam skolingas pinigų. A. M. nuvyko pas jį kartu su savo sugyventine A. B.. Atvykus į kaltinamojo gyvenamąją vietą, ten jau buvo T. V., J. Š. ir pats V. J.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrimas užsitęsė, todėl su sugyventine liko nakvoti. Vakare įvyko konfliktas, kurio priežasties tiksliai neatsimena, tačiau nurodė, kad buvo pykčių. Tą patį vakarą, kai ruošėsi išeiti namo, koridoriuje, besirengdamas, pamatė atbėgantį V. J. su kirviu. Kaltinamasis, nukentėjusiojo teigimu, smogė jam mažiausiai du kartus į galvos priekinę dalį – kairę kaktos pusę, naudodamas kirvio ašmenis. Nukentėjusysis patyrė šoką, buvo visas kruvinas, nesiorientavo situacijoje ir išbėgo į gatvę. Tvirtino, jog tuo metu buvo labai girtas, o po įvykio jį į ligoninę nuvežė sugyventinė. Pažymėjo, kad dėl sužalojimų galvos pakaušyje kaltina save, nes prieš smūgius su kirviu pats buvo iššokęs pro pirmo aukšto langą, tačiau neprisimena tikslių aplinkybių, kodėl taip pasielgė. Nurodė, jog galėjo iššokti iš baimės arba šoko būsenos. Pakartotinai paaiškino, kad viskas vyko koridoriuje pirmame aukšte, kai kartu su A. M. rengėsi išeiti. Mano, kad kaltinamojo veiksmai galėjo būti nulemti asmeninių jausmų – esą V. J. negali susitaikyti, kad nukentėjusysis gyvena su jo buvusia sugyventine A. M., su kuria kartu gyveno jau apie devynis mėnesius. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia ir jokių pretenzijų jam neturi. Taip pat paaiškino, kad po šio įvykio patyrė didelę traumą, dėl kurios kurį laiką sutriko atmintis, tačiau šiuo metu jaučiasi gerai. Patvirtino, jog anksčiau su kaltinamuoju buvo geri draugai ir nesitikėjo iš jo tokio elgesio. 2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Nurodė, jog grįžtant namo tarp jo ir kaltinamojo V. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis jam sudavė lengvą smūgį į galvą – galimai kirvio bukuoju galu, tačiau nei tikslios smūgio vietos, nei priemonės negali patikslinti. Nukentėjusysis teigė, kad po šio smūgio pats iškrito pro langą ir sunkiai susižalojo, krisdamas ant plytelių. Patvirtino, jog pats kaltas dėl patirtų sunkių sužalojimų, o kaltinamojo veiksmai, jo nuomone, sukėlė tik lengvą kūno sužalojimą. Atsakydamas į gynėjos klausimus, nukentėjusysis pažymėjo, kad tokį paaiškinimą ketino pateikti jau per praėjusį teismo posėdį, tačiau šis neįvyko. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė, kodėl – nurodyti negalėjo. Pakartotinai pažymėjo, kad pagrindinius sunkius sužalojimus patyrė pats iškritęs pro langą. Į prokurorės klausimus dėl parodymų keitimo nukentėjusysis atsakė, kad parodymų nekeičia, tik dabar savo tiesą, o ankstesniuose parodymuose „biški ne taip pasakė“.

2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. (A. M.) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, tačiau dėl įvykio aplinkybių nurodė ne viską prisimenanti. Paaiškino, kad į įvykio vietą – V. J. namus – kartu su nukentėjusiuoju A. M. atvyko vakare, kai pastarasis buvo pakviestas atsiimti skolos. Atvykus ten buvo ir V. J. sugyventinė J. Š. bei kiti asmenys. Visi, išskyrus pačią liudytoją, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pati alkoholio nevartojo, nes buvo su nepilnamečiu sūnumi. Vakarui įsibėgėjus, pasiliko nakvoti, o vėliau nuėjo miegoti į kambarį su vaikais. Parodė, kad ryte išgirdo triukšmą, šauksmus, girdėjo ir vaiko verksmą. Nusileidusi iš viršaus, laiptinėje pamatė sudužusių stiklų, tarp aukštų stovintį kruviną A. M. bei kirvį, gulintį ant žemės šalia durų. Nurodė, kad kirvio kaltinamojo rankose nematė, tačiau jį atpažino kaip gulėjusį prie durų. Teigė, jog įvykio – smūgio ar konflikto momento – nematė, tačiau mačiusi pasekmes: nukentėjusysis buvo kruvinas, iš žaizdos pakaušyje tekėjo kraujas. Veidas buvo visas kruvinas, tačiau konkretaus kraujavimo iš kaktos nenurodė. Liudytoja ne kartą pabrėžė, kad nežino, kas tiksliai sudavė smūgį, tačiau iš matomų sužalojimų ir aplinkybių sprendžia, jog galimai buvo suduota kirvio bukuoju galu į galvos pakaušį. Tvirtino, kad smūgį mačiusi vieną kartą, tačiau tiksliai neprisiminė, ar tai buvo sudavimas ar užsimojimas. Teigė, kad išgąsčio būsenoje ne viską tiksliai įsidėmėjo, o tai, ką dabar sako, yra tai, ką tikrai prisimena. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šiek tiek skiriasi nuo dabartinių, nes po įvykio patyrė šoką, o vėliau prisiminimai kito. Pabrėžė, kad nesimatė momento, kai buvo suduota, tik girdėjo, jog vyko konfliktas tarp V. J. ir A. M.. Taip pat patvirtino, kad vadinamąjį „kietą daiktą“ (kirvį) matė jau gulintį ant žemės, o iš kur ir kaip atsirado A. M. galvos žymės – nežinanti, tačiau, jos nuomone, jos galėjo atsirasti nuo smūgio kietu daiktu. Papildomai nurodė, kad kai nusileido žemyn, V. J. ir J. Š. buvo apačioje, o V. J. kalbėti nenorėjo. Konfliktas vis dar tęsėsi, o V. J. ragino juos išeiti iš namų. Liudytoja taip pat nurodė, kad nežino, kas nuvežė nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, tačiau patvirtino, kad kartu su juo vyko į Lazdynų ligoninę.

2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Emilija Usavičienė teisme paaiškino, kad jos specialisto išvada buvo parengta remiantis medicininiais dokumentais – nukentėjusiojo ji asmeniškai neapžiūrėjo. Vertinimą atliko vadovaudamasi pateiktais gydytojų įrašais ir dokumentų duomenimis. Atsakydama į teisėjo klausimus, ekspertė nurodė, kad jai buvo pateikti aštuoni klausimai. Ji pažymėjo, jog tiksliai nustatyti, kuris iš nukentėjusiojo sužalojimų galėjo būti padarytas kirviu, yra sudėtinga, nes medicininiuose dokumentuose nėra detalaus sužalojimų aprašymo ar jų makromorfologinių ypatumų. Vis dėlto, įvertinusi turimus duomenis, ekspertė teigė, kad žaizda kaktoje su įspaustiniu lūžiu yra būdingas sužalojimas, padaromas riboto paviršiaus daiktu – taigi, tikėtina, jog galėjo būti padaryta kirviu. Tuo tarpu pakaušio žaizda galėjo būti padaryta tiek daikto paviršiumi, tiek kita kirvio dalimi, tačiau konkrečiai to patvirtinti nėra galimybės. Nubrozdinimo nugaroje ekspertė negalėjo susieti su konkrečiu įvykiu ar mechanizmu, nes sužalojimo lokalizacija nenurodyta, o aprašymas – nepakankamas. Ekspertė taip pat paaiškino, kad pagal medicininę dokumentaciją fiksuoti trys sužalojimai: žaizda kaktoje su įspaustiniu lūžiu bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais audiniais, žaizda pakaušyje bei odos nubrozdinimas nugaroje. Kadangi nugaros sužalojimo tiksli vieta nenurodyta, ekspertė šio sužalojimo nelaiko tuo pačiu trauminiu poveikiu, kaip ir pakaušio žaizda, todėl išskyrė du atskirus trauminius poveikius. Vertindama sužalojimo mechanizmą, ekspertė nurodė, jog kaktos įspaustinis lūžis vargu ar galėjo būti padarytas krentant ant plokščio ar nelygaus paviršiaus, pvz., trinkelės ar bortelio, nes kontaktuojant su tokiu paviršiumi būtų tikėtini ir aplinkinės odos nubrozdinimai bei kraujavimas iš nosies ar antakių. Todėl tikėtinesnis mechanizmas – smūgis riboto paviršiaus daiktu, pvz., kirvio ašmenų ar bukosios dalies kampu. Žaizda kaktoje, pasak ekspertės, būdinga būtent tokiam smūgiui. Pakaušio žaizda, ekspertės vertinimu, galėjo atsirasti ir krentant. Atsakydama į prokurorės klausimus, ekspertė pabrėžė, kad bortelio ar trinkelės paviršiai paprastai nėra pakankamai riboti, kad galėtų sukelti įspaustinį lūžį be papildomų odos nubrozdinimų. Jei kritimas būtų į tokį paviršių, turėtų būti fiksuoti ir kiti veido kontaktiniai pažeidimai. Teoriškai, jei trinkelės dalis būtų išsikišusi virš sniego dangos ir turėtų ribotą kontaktinį tašką, toks mechanizmas būtų įmanomas, tačiau ekspertė pažymėjo, kad tokiam vertinimui reikėtų daugiau vaizdinės medžiagos ir tikslių duomenų apie aplinkos sąlygas įvykio vietoje.

2023 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo teritorija, gyvenamojo namo išorinis fasadas ir ūkinė patalpa, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., prie namo yra (duomenys neskelbtini), kuri yra padengta sniego danga, privažiavus prie namo teritorijos, matoma, jog gyvenamojo namo teritorija aptverta segmentine tvora, tvoroje yra įrengti vartai automobiliams įvažiuoti, šalia vartų yra varteliai įeiti į teritoriją, kurie yra neužrakinti. Pro vartelius patekus į teritoriją matomas kiemas, kurio danga yra padengta sniego danga, priekinėje teritorijos dalyje (prie vartų ir vartelių, įėjimų į ūkinę patalpą bei gyvenamąjį namą) sniego danga yra suspausta. Gyvenamasis namas ir prie jo esanti ūkinė patalpa yra dešinėje pusėje. Gyvenamasis namas mūrinis, prie namo yra betoniniai laiptai, ant laiptų pakopų matomos stiklų šukės bei raudonos spalvos dėmės, laiptai veda prie namo įėjimo, durys, vedančios į namą, yra plastikinių rėmų, stiklinės, šalia durų yra langas, durų stiklas yra išdaužtas (durys užrakintos). Kairiau laiptų yra ūkinė patalpa, į ją veda plastikinės durys, jose yra stiklas, kurios yra sudaužytos, dešiniau yra langas, kuris taip pat sudaužytas, durys, vedančios į ūkinę patalpą, yra neužrakintos. Atidarius duris matoma ūkinė patalpa su įvairiais buities daiktais, joje matomos ant grindinio esančios sudužusių indų duženos bei po jomis esantis mobilaus ryšio telefonas, ant grindinio taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, kairiau matomas stalą, ant kurio yra peleninė su cigarečių nuorūkomis, žiebtuvėlis, sudaužytas mobilaus ryšio telefonas bei kiti įvairūs daiktai. Einant tiesiai prie galinės sienos yra viryklė, su ant jos padėtais puodai, už viryklės yra stalas, ant kurio yra įvairūs namų ūkio paskirties daiktai, taip ant stalo yra kirvis, ant kurio koto matomos raudonos spalvos dėmės, kirvis paimamas ir supakuojamas į popierinę pakuotę Nr. 1. Po stalu taip pat yra įvairūs namų ūkio paskirties daiktai. Dešiniau yra dar viena patalpa, kurioje yra dviratis bei įvairūs namų ūkio paskirties daiktai. Išėjus iš patalpos dešinėje pusėje ant sniego dangos matomi batų pėdsakai. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Daugiau apžiūros metu objektų neišimta (1 b. t., b. l. 22 – 23).

2023 m. gruodžio 10 d. – 2023 m. gruodžio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo teritorija, gyvenamojo namo išorinis fasadas ir ūkinė patalpa, esančios adresu (duomenys neskelbtini). prie namo yra (duomenys neskelbtini), kuri yra padengta sniego danga, privažiavus prie namo teritorijos matoma, kad gyvenamojo namo teritorija aptverta segmentine tvora, tvoroje yra įrengti vartai automobiliams įvažiuoti, šalia vartų yra varteliai įeiti į teritoriją kurie yra neužrakinti. Pro vartelius patekus į teritoriją, matomas kiemas, kurio danga yra padengta sniego danga, priekinėje teritorijos dalyje (prie vartų ir vartelių, įėjimų į ūkinę patalpą bei gyvenamąjį namą) sniego danga yra suspausta. Gyvenamasis namas ir prie jo esanti ūkinė patalpa yra dešinėje pusėje. Gyvenamasis namas mūrinis, prie namo yra betoniniai laiptai, ant laiptų pakopų matomos stiklų šukės bei raudonos spalvos dėmės, nuo vienos raudonos dėmės paimamas biologinis pėdsakas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Kairiau laiptų yra ūkinė patalpa, į ją veda plastikinės durys, jose yra stiklas, kurios yra sudaužytos, dešiniau yra langas, kuris taip pat sudaužytas, durys, vedančios į ūkinę patalpą, yra neužrakintos. Atidarius duris matoma ūkinė patalpa su įvairiais buities daiktais, joje matomos ant grindinio esančių sudužusių indų duženos bei po jomis esantis mobilaus ryšio telefonas, ant grindinio taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, nuo dėmės paimamas biologinis pėdsakas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Biologiniai mėginiai imami naudojant tarnybiniuose automobiliuose esančius biologinių pėdsakų ėmimo rinkinius. Užsidėjus sterilias pirštines, pakuotė praplėšiama ir iš jos išimamas tamponas, kuris suvilgomas 0,9 procento NaCl tirpalu ir braukiant per raudoną dėmę paimamas biologinis ėminys. Daugiau apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų neišimama (1 b. t., b. l. 39 – 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant kirvio koto (2 mėg.), nuoplovoje nuo grindinio (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovoje nuo laiptų (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu su 99, 99 proc. tikimybe. Ant kirvio pleišto (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 b. t., b. l. 53 – 54).

2024 m. sausio 29 d. apklausta liudytoja A. B .parodė, kad 2023 m. gruodžio mėn., tikslesnės datos neatsimena, tik jai atrodo tai buvo sekmadienis, ji kartu su savo sugyventiniu A. M. jų automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinio numerio neatsimena, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. J.. Pas V. J. važiavo atsiimti skolą – šis jiems buvo skolingas 300 eurų. Prieš tai jie buvo su juo susiskambinę ir sutarė, kad atvažiuos pinigų. Važiuojant pas V. J., automobilį vairavo A. M., jis tuo metu buvo blaivus. Kai jie atvažiavo pas V. J., šis jau tuo metu buvo neblaivus, jo namuose vyko išgertuvės. Išgertuvėse dalyvavo pats V. J., jo sugyventinė, vardu J. Š., ir dar buvo jai pažįstami iš matymo vaikinas, vardu T. V., ir mergina, vardu A. P., jų pavardžių nežino. Jie visi buvo neblaivūs. Jos sugyventinis A. M. prie jų prisijungė ir jie visi bendrai vartojo alkoholį. Ji su jais alkoholio negėrė, nes apskritai nevartoja alkoholio. Kažkuriuo momentu T. V. ir A. P. išvažiavo, o jie dar liko pas V. J. namuose, tęsė išgertuves. Po kurio laiko, kiek jie ten išbuvo, nežino, tarp V. J. ir jos sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto priežastis buvo tokia, kad V. J. yra jos vaiko tėvas, jie ankščiau buvo su juo sugyventiniai ir šis iki šiol pavydi jos bei nori, jog grįžtų pas jį. Kai tarp V. J. ir A. M. prasidėjo konfliktas, V. J. A. M. pasakė, kad ji vis vien bus su juo, t. y. su V. J.. Tuo pagrindu jie pradėjo konfliktuoti. V. J. pasidarė labai agresyvus, niekaip nenorėjo nusiraminti. Ji pasakė savo sugyventiniui A. M., kad jiems reiktų važiuoti namo, kad V. J. vis vien jiems skolos negrąžins, o be to, dar ir konfliktas prasidėjo. Jie nusprendė važiuoti namo, išėjo į namo koridorių ir tuo metu staiga prie jų prišoko V. J.. Jis rankose turėjo kirvį ir tuo kirviu staiga sudavė A. M. į galvą. Jis sudavė A. M. į kaktą. Ji pati matė tik vieną smūgį, po kurio V. J. numetė kirvį ant grindų. A. M. pradėjo labai stipriai kraujuoti iš žaizdos. Jie visi šaukė, nes buvo labai išsigandę. Ji kadangi buvo blaivi, skubiai A. M. įsodino į automobilį ir nuvažiavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš karto, kai atvežė A. M. į ligoninę, jis buvo skubos tvarka operuotas ir po to dar savaitę buvo gydomas ligoninėje. Šiuo metu V. J. jos sugyventinio A. M. atsiprašė, jie susitaikė. Šio įvykio metu V. J. jų automobilio neapgadino, jiems dėl to žala nepadaryta (1 b. t., b. l. 157 – 158).

2024 m. vasario 27 d. apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad apie 2 metus pažįsta V. J., kuris šiuo metu gyvena pas savo sugyventinę J. Š., pavardės neatsimena, Elektrėnų r., tikslesnio adreso nurodyti negali, nes nežino. Jie su V. J. yra geri pažįstami, kartais susitinka praleisti laiką kartu. 2023 m. gruodžio mėn., tikslesnės datos neatsimena, lygtai šeštadienį, dienos metu jam paskambino V. J. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius. Jis sakė, kad tą dieną Elektrėnuose vyks eglutės įžiebimas, pasiūlė sudalyvauti renginyje, o po to išgerti alkoholio pas juos su J. Š. namuose. Jis sutiko ir kartu su savo drauge A. P. pastarosios automobiliu BMW juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, apie 20 val. nuvažiavo į Elektrėnus, kur tuo metu buvo V. J. ir J. Š.. Jie su drauge eglutės įžiebimo šventėje nedalyvavo, tiesiog susitiko su V. J. ir J. Š., jie sėdo į jų automobilį, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir nuvyko pas J. Š. ir V. J. namo. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, leido laiką. Vakaro metu, leidžiant laiką, kiek atsimena ir su juo, ir su V. J. susisiekė A. M.. Jis jiems abiem skambino. A. M. pažįsta apie pusę metų, su juo supažindino V. J.. Jis su A. M. nebendrauja, kartais tik mato, kai susitinka su V. J.. Tą vakarą A. M. norėjo atvažiuoti pas V. J. ir bendrai su jais išgerti alkoholio. Matomai V. J. neprieštaravo, nes po kurio laiko po jų pokalbių telefonu pas V. J. atvažiavo A. M. su savo sugyventine, vardu A. M., pavardės nežino, ir dviem vaikais. Kelintą valandą jie atvažiavo, nežino, neatsimena. Jie atvažiavo automobiliu „Škoda“ juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jie prisijungė prie jų ir jie tęsė išgertuves. Dėl A. M. sugyventinės A. M. gali paaiškinti, kad ankščiau, kiek žino, jie buvo sugyventiniai su V. J., turi bendrą sūnų M., kuris gyvena su motina, t. y. su A. M.. Visą laiką išgertuvių metu buvo ramu, nebuvo jokių ginčų ar konfliktų. Apie 02.00 val. jis su savo drauge A. P. nuėjo ir atsigulė miegoti, nes buvo pakankamai vėlu ir jie jau buvo pakankamai apgirtę. V. J., J. Š., A. M. ir A. M. liko dar vartoti alkoholio. Naktį, kol miegojo V. J. namuose, jis jokio triukšmo ar konfliktų negirdėjo. Kitą dieną ryte jie su A. P. atsikėlė, išgėrė kavos ir susiruošė namo. Kelinta buvo valanda, tiksliai nežino, bet mano, kad po 12.00 val. Kai jie išvažinėjo, A. M. su savo sugyventine ir vaikais dar liko pas V. J. ir J. Š.. Kai jie išvažinėjo jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, jie gražiai atsisveikino ir išvažiavo. Kai jie su A. P. išvažinėjo, A. P. automobilis nebuvo apgadintas, nebuvo nuplėštas joks šoninis veidrodėlis, su automobiliu buvo viskas gerai. Ar nebuvo apgadintas A. M. automobilis „Škoda“, nežino, jo neapžiūrinėjo, jis jo automobilio neapgadino, veidrodėlio nenuplėšė. Apskritai tuo laiku, kai jie buvo pas V. J., tarp jo ir kitų vakaro dalyvių jokių nesusipratimų nebuvo, nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija, viskas vyko labai ramiai ir gražiai. Jiems su A. P. išvažiavus namo, jie dar pakeliui stabtelėjo degalinėje. Kai išvažiavo iš degalinės, jam paskambino V. J. ir A. M. sūnus M. bei pasakė, kad pas juos ten įvyko konfliktas tarp V. J. ir A. M.. Konflikto priežasties jis nenurodė, tik pasakė, kad to konflikto metu V. J. kirviu sudavė A. M. į galvą. Kiek kartų sudavė, nesakė ir apskritai nenurodė daug detalių, tik bendrai papasakojo apie įvykį. M. paaiškino, kad jie iš ten išvažiavo ir skubiai vyksta į ligoninę. Daugiau nieko nepasakojo. Šiuo metu neatsimena, ar po šio įvykio buvo susiskambinęs su V. J., gal vieną kartą ir buvo, bet apie tą įvykį nekalbėjo, todėl daugiau jokių detalių nurodyti negali (1 b. t., b. l. 160 – 161).

2024 m. kovo 1 d. apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji turi draugą T. V., jį pažįsta apie 7 metus. Jie kartais susitinka, pabendrauja bendroje kompanijoje. 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, vakare jai paskambino T. V. ir pasiūlė nuvažiuoti pas jų bendrus pažįstamus V. J. ir J. Š.. Jie ankščiau gyveno Vilniuje, Šeškinės mkr., o prieš kurį laiką pardavė butą ir nupirko namą Elektrėnų rajone ir vis kvietė pas save į svečius, aplankyti ir pažiūrėti kaip įsikūrė. T. V. sakė, kad jie kvietė atvykti į eglutės įžiebimą Elektrėnuose, o paskui pasisvečiuoti pas juos. Ji iš pradžių atsisakė, bet vėliau pagalvojo, kad gal ir neblogai taip praleisti laiką bei kartu su T. V. nuvažiavo į Elektrėnus. Važiavo jos automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo ji. Elektrėnuose jie susitiko su J. Š. ir V. J., nuvažiavo į parduotuvę, ji nusipirko sau vyno, kiti irgi paėmė sau alkoholio ir po to visi kartu keturiese nuvažiavo pas V. J. ir J. Š. namo. Jų namo tikslaus adreso nurodyti negali, žino tik, kad Elektrėnų r. Jiems atvykus pas juos, jie visi bendrai gėrė alkoholį, bendravo. Kažkuriuo momentu ji pasigėrė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną ryte atsikėlusi ji pamatė, kad pas J. Š. su V. J. yra dar atvažiavę A. M. ir jo sugyventinė A. M., pavardės nežino. Juos abu šiek tiek pažįsta, kelis kartus buvo susitikę bendrose kompanijose. Žino, kad A. M. buvusi sugyventinė V. J., jie turi bendrą sūnų M. 15-16 metų amžiaus, tiksliau nežino. Tą rytą, kai atsikėlė V. J. name, pamatė, kad A. M. yra atvažiavusi su savo sūnumi M. ir dukra. Kuriuo momentu jie atvažiavo, nežino, to neatsimena matomai dėl girtumo. Kažkas minėjo, kad jie atvažiavo naktį, tai tikriausiai ji jau miegojo. Ryte atsikėlusi ji atsigėrė kavos ir susiruošė važiuoti namo. Namo susiruošė važiuoti po 12.00 val., bet tikslesnio laiko neatsimena. Atsikėlusi pamatė, kad A. M. ir V. J. nuo pat ryto vėl vartoja alkoholį ir yra ganėtinai girti. Nei iš vakaro, nei ryte atsikėlusi ji negirdėjo, kad tarp V. J. ir A. M. būtų kokie nors konfliktai, visi ramiai draugiškai bendravo. Prieš jai susiruošus išvažiuoti, prie jos buvo priėjęs V. J., prašė automobilio raktelių, sakė, kad jam reikia kažkur važiuoti. Ji pasakė, kad jis girtas ir kad savo automobilio jam neduos. V. J. pradėjo labai įkyriai reikalauti ir ji jį ramindama ir tramdydama vieną kartą delnu sudavė jam per veidą, po ko šis atsitraukė. Kai jie su T. V. iš ten išvažinėjo, jokių konfliktų ar nesusipratimų tarp V. J. ir A. M. nebuvo. Jiems su T. V. važiuojant link Vilniaus, maždaug ties Vieviu, T. V. paskambino A. M. ir V. J. sūnus M. ir pasakė, kad jie skubiai važiuoja į Lazdynų ligoninę, nes V. J. kirviu sudavė į galvą A. M.. Jokių detalių jis nepasakojo. M. dar prašė jų privažiuoti į ligoninę, tačiau ji pasakė, kad nenori veltis į tuos visus konfliktus ir jie su T. V. nuvažiavo namo. Jai iki šiol nėra žinoma, dėl kokios priežasties V. J. kirviu sužalojo A. M.. Jiems besilankant pas J. Š. ir V. J., jos automobilis „BMW“ apgadintas nebuvo, niekas nenutraukė jokio automobilio veidrodėlio. Po to atvejo ji daugiau nei su J. Š., nei su V. J. susitikusi nebuvo, su jais nebendrauja. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 b. t., b. l. 163 - 164).

2023 m. gruodžio 12 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad jos sugyventiniui V. J., kuris gyvena su ja ir jos sūnumi, kuriam 13 metų, yra pareikštas įtarimas dėl žmogaus sužalojimo ir jai yra išaiškinta teisė, jog ji gali atsisakyti liudyti apie įvykį arba neatsakinėti į tam tikrus tyrėjos klausimus. Ji sutinka papasakoti, ką žino apie 2023 m. gruodžio 10 d. konfliktą tarp jos sugyventinio ir jo draugo A. M.. 2023 m. gruodžio 9 d. šeštadienio vakare atvažiavo A. P. su T. V. į svečius, buvo Elektrėnuose prie eglutės įžiebimo. Grįžo pas juos į namus (duomenys neskelbtini), ten vaišinosi jie alkoholiniais gėrimais, ji negeria kurį laiką jau, tai tiesiog bendravo. A. M. su savo sugyventine A. B., atvažiavo į svečius. Ji negirdėjo, kad V. J. būtų juos pasikvietęs. Jie bendrauja, geri draugai su A. M. , o su A. M. turi bendrą vaiką. Ji užpyko, kad dar papildomų žmonių naktį atvažiavo, nuėjo į antrą namo aukštą miegoti. Matė, kad A. M. buvo jau išgėręs kai atvažiavo, o visi kiti svečiai irgi jau buvo išgėrę ir apsvaigę nuo alkoholio. Kas vyko tą naktį, kai ji nuėjo miegoti, nežino. Negirdėjo riksmų ar triukšmo, kietai miega. Jos sūnus irgi jau miegojo savo kambaryje antrame namo aukšte. Jie visi pas juos nakvojo, nežino kur ir kaip tilpo. Ryte, t. y. 2023 m. gruodžio 10 d., darė pusryčius namo pusrūsyje. V. J. paliko gulėti lovoje kambaryje. A. M. ir A. M. bei T. V. su A. P. buvo kambaryje, matė, kad lyg alų gėrė vyrai. Ji apačioje, t. y. pusrūsyje, būdama girdėjo triukšmą. Kažkas bildėjo. Įbėgo V. J., o iš paskos A. M. , rėkdamas rusiškai, kad jis dabar jam parodys. Išgirdo, kad V. J. pasakė: „dabar tau parodysiu“, griebė kirvį, kuris buvo pusrūsyje, ir užsimojo A. M.. Tas išbėgo laukan, iš paskos V. J.. Kol ji išbėgo laukan, jau pamatė A. M. atbėgantį iš už namo su kruvina galva. A. M. rėkė lauke, kad V. J. jam kirviu galvą sumušė. Ji to nematė. Kirvis gulėjo sniege. Matė A. M. kaktoje žaizdą, ją ėmė dengti sniegu, liepė A. M. nustot rėkti, o imti sniego ir dėti ant kraujuojančios žaizdos, pati norėjo nueiti ir atnešti tvarsčio. Bet jos A. M. nesiklausė, tempė A. M. į mašiną, jie buvo atvažiavę su „BMW“ automobiliu. Kada išvažiavo T. V. su A. P., ji nematė, bet jų nematė nuo tada, kai atėjo į pusrūsį gaminti pusryčių. Ji ryte įsipjovė dešinės rankos mažąjį pirštą 2023 m. gruodžio 10 d., kai gamino pusryčius, su peiliu neatsargiai kažkaip susižalojo. Labai bėgo kraujas, tai ten buvo ir jos kraujo pritaškyta, ir A. M. . Bet daugiausiai A. M. kraujas buvo lauke. Kai A. M.su A. M. išvažiavo, ji liko viena namuose, kur dingo V. J., nežino. Jis grįžo namo tik 2023 m. gruodžio 11 d., ji tuo metu miegojo. Jos sūnus sekmadienio rytą išėjo pas draugą ir grįžo iš draugo sekmadienį vakare. Jis konflikto viso nematė. Kas išdaužė namo lauko durų ir pusrūsio langų stiklo paketus, ji nežino, bet tai turėjo įvykti konflikto tarp A. M.ir V. J. metu. Dėl sudaužytų stiklų pretenzijų niekam neturi. Prieš ją V. J. nei šeštadienį, nei sekmadienį nesmurtavo, nežino, kodėl tokios kalbos yra pasiekusios policiją, bet tai yra netiesa. Šiuo metu nieko papildomai apie įvykį pasakyti negali (1 b. t., b. l. 167 – 168).

2023 m. gruodžio 12 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 9 d. vakare atvažiavo į V. J. ir jo sugyventinės J. Š. namus (duomenys neskelbtini). Jis buvo su A. B.. Nežino, kiek buvo valandų. Ten vartojo alkoholį. Į Elektrėnus prie eglutės nuvažiavę nebuvo. Jie namuose rado T. V. ir A. P., pavardžių nežino, jie jau šventė. Jie liko visi nakvoti. Kitą rytą atsikėlę išgėrė alkoholio sveikatai pataisyti. Nelabai atsimena įvykių sekos dėl išgerto alkoholio ir bendros savijautos šiuo metu. Žino, kad su V. J. kalbėjo apie jo skolą, V. J. jam skolingas 50 eurų, tačiau ar konfliktas tarp jų kilo dėl tos skolos, neatsimena. Jis su A. M. susiruošė namo. T. V. su A. P. jau buvo išvažiavę, nepamena, kaip jie išvažiavo. Nežino, kodėl V. J. atėjo prie jo lauke ir užsimojęs kirviu trenkė į galvą du kartus. Nesuprato, kas pasidarė V. J.. Kaip minėjo, nepamena, kad būtų buvusi priežastis kokia nors. Jis V. J. nemušė, jie net susikabinę nebuvo. Jis J. Š. nematė, o A. M. buvo šalia jo. J. Š. sūnus buvo namuose ir ji šį ramino. Jis V. J. turi pretenzijų, nes dėl galvos traumos jį operavo ir iki savaitės pabaigos gulės ligoninėje. Kol kas dėl civilinio ieškinio nepasakys pozicijos Jis J. Š. namo langų nedaužė. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 b. t., b. l. 71 – 72).

2024 m. sausio 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M.parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų papildomai gali pasakyti, jog jokių naujų įvykio detalių neprisiminė ir nieko papildomai paaiškinti negali. Tik nori patikslinti, kad V. J. jam kirviu sudavė ne lauke, kaip nurodė pirmos apklausos metu, o namo viduje, jeigu gerai atsimena, tai įvyko koridoriuje. Dėl ko V. J. jam sudavė kirviu, pasakyti negali, nes neatsimena. Kiek pamena, tarp jų nebuvo jokio konflikto. V. J. jo automobilio „Škoda“ neapgadino, V. J. kirviu į jo automobilį nepataikė, nežino, kodėl jis taip nurodė, tačiau jo automobilis neapgadintas ir niekam dėl to pretenzijų neturi. Apskritai gali pasakyti, kad po šio įvykio buvo susitikęs su V. J., šis jo atsiprašė ir jis V. J. neturi jokių pretenzijų. Civilinio ieškinio nereikš, daugiau nieko paaiškinti negali (1 b. t., b. l. 73 – 74).

2023 m. gruodžio 12 d. V. J. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju V. J. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje bei psichiatrinėje įskaitose įrašytas nėra, ankščiau teistas buvo. Nedalyvaujant gynėjui apklausoje nori pasakyti, kad A. M. su sugyventine A. B. ir jų sūnumi, nes jis su A. M. anksčiau buvo sugyventiniai, atvažiavo pas jį ir jo sugyventinę J. Š. į svečius. Jis jų nekvietė, jie atvyko apie vidurnaktį. Pas jį iki tol buvo atvykę į svečius T. V. su A. P. , pavardės nežino, jie buvo Elektrėnuose eglutės įžiebime. Tada grįžę namo vaišinosi alkoholiu. Jis su T. V. gėrė degtinę, o moterys gal sidrą gėrė. Rūkyti ėjo į rūsį, nes kambaryje nerūko. T. V. skambino A. M., jis buvo išgėręs, kiek suprato. Jie, kaip suprato, norėjo atvažiuoti į svečius. Atvažiavo keturiese – A. M. , A. M., jo sūnus M. ir A. M. dukra A. L. apie 7 metų amžiaus. Jie atsivežė alkoholio, sidro ir alaus ir jie visi dar gėrė. A. M. jam pasiūlė narkotinių medžiagų - kristalo. Jis jų neuostė. Tada pradėjo pyktis T. V. su A. P. . Jie išėjo į pusrūsį, kad neprikeltų vaikų, nes šie miegojo antrame aukšte. A. M. ėmė guostis apie asmeninius dalykus. Jie yra pažįstami seniai su juo, tai kalbasi atvirai. A. M. pamatė lauke, kad T. V. su A. P. pykstasi prie jo mašinos, bet jai nieko nepadarė, o A. M. spyrė į T. V. „BMW“ šoninį veidrodėlį. T. V. nematė. Paskui jis nelabai atsimena, bet turbūt jie vėl nuėjo gerti. Kur jis galėjo miegoti, nežino. Buvo labai neblaivus. Ryte prabudę sugalvojo, kad reikia taisyti sveikatą, tai A. M. atnešė A. M. „BMW“ raktelius, bet A. M. pasakė, kad jis nevairuos. Tada pasakė vairuoti jam, tačiau jis išsisukinėjo, kol galiausiai sutiko važiuoti. Nuvažiavo iki Grigiškių, norėjo dar užsukti į garažus, kur žino žmogų, kuris galėjo sutaisyti tą nuspirtą veidrodėlį. Bet nerado jo. Su A. M. važiavo dviese ir jo sūnus M.. Jis vairavo ir pirmyn iki Grigiškių ir atgal. Niekur nestojo, nes pamatė policiją ir aplinkiniais keliukais parvažiavo į namus. „BMW“ paliko Geibonyse prie parduotuvėlės. A. M. paėmė iš „BMW“ degtinės butelį. Ten nežino, iš kur jis buvo. Prie vartelių jau pasitiko A. P. , gavo abu su A. M. per veidą po kartą nuo A. P. dėl to, kad išvažiavo. Jis paaiškino, kad viskas gerai, mašina sveika, T. V. žino, kur mašina. Kažkuriuo metu prisuko su medvarščiu veidrodėlį, neatsimena tiksliai. T. V. pamatęs, kad veidrodėlis taip prisuktas, parėjęs į J. Š. namus pradėjo rėkti ant jų. Jam atrodo, jis nuėjo miegoti, A. M. irgi lyg miegojo. Negali pasakyti, kiek laiko miegojo. T. V. atėjo ir pradėjo jį kelti, suduodamas per veidą. Jis pabudo. Pradėjo jį kelti ir kaltinti, kad jis sulaužė veidrodėlį ir išvažiavo su jo mašina. T. V. atnešė A. M. jo „Škodos“ veidrodėlį ant pagalvės, padėjo šalia. A. M. prabudo, tada jis. A. M. pradėjo nervintis, kažką metė kambaryje, prasidėjo toks chaosas. Nežino, kas buvo dar kambaryje. Jis išėjo kaip apdujęs iš kambario, nes A. M. siautėjo dėl to savo mašinos veidrodėlio. Išeidamas iš namo trenkė stipriai duris, kurių stiklo paketas iš lauko pusės, vienas stiklas dužo. Nuėjo į pusrūsį, ten kelias minutes pabuvo. Girdėjo trenksmus, tada jis pasiuto, nors bandė tvardytis, bet jį labai sunervino visa situacija, be to, buvo girtas. Jie su A. M. buvo girčiausi. Dar rado alaus ar degtinės butelį tame rūsyje, išgėrė kelis gurkšnius ir paleido butelį į langą. Pasiėmė kirvį ir ėjo lauk iš to pusrūsio. Kiek atsimena, buvo jo sūnus atėjęs jį raminti, verkė, bet jis jau nebesitvardė. Išėjo į kiemą, paleido kirviu link A. M. ir pataikė į „Škodos“ kairės pusės, jam atrodo, priekines dureles, turi būti žymė. Tada ėmė rėkti kieme T. V. su A. P. , jie sėdo į „BMW“ ir išvažiavo. A. M. bėgo nuo jo, jis kirvį paėmęs vijosi jį, šis bėgo į kambarį ir pasivijęs jam kirviu trenkė į pakaušį. Neatsimena, kad būtų jam antrą kartą trenkęs ir pataikę į kaktą. Dėl viso to chaoso ne visas aplinkybes nuosekliai atsimena ir tikrai nepamena, antrą kartą kaip trenkė ir ar iš vis trenkė A. M. į kaktą. A. M. įbėgo į kambarį ir iššoko per langą. Jam atrodo, kad jis iššokęs galėjo prasiskelti galvą į tokias betonines plyteles, nes ten, lyg pamena, buvo kraujo. Tada jau išsigando, kai pamatė kraują ant A. M. galvos. A. M. greitai susirinko vaikus ir išvažiavo visi į Vilnių, į ligoninę. Jis liko namuose, išsigandęs ir pasimetęs, tik tada atsipeikėjo ką padarė. Jam dabar labai sunku ir gaila draugo, nes visa tai atsitiko per alkoholį. Kiek reikės, jis viską atlygins ir maldaus A. M. atsiprašymo. Nuo policijos slėpėsi, nes bijojo. J. Š. nemušė. Jos vaikas buvo namuose tą vakarą ir naktį ir viską matė. Nepateisina savo elgesio. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti neturi (1 b. t., b. l. 193 – 194, 196 – 197).

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.