Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

2025-07-24 · Baudžiamoji byla Nr. 1-27-834/2025

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nuosprendis
Data
2025-07-24
Bylos Nr.
1-27-834/2025
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjas
Vaida Sinkevičienė
Kaltinamasis
V. J.
Nukentėjusysis
A. M.
Civilinis ieškovas
Vilniaus teritorinės ligonių kasos
Advokatai
Regina Vasiliauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1-27-834/2024Teisminio proceso Nr.: 1-01-1-47152-2023-9Procesinio sprendimo kategorijos: 1.1.3.2; 1.1.7.2.5; 1.1.8.7.9; 1.2.4.1.1; 2.1.14.2; 2.1.15.1.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.3; 2.3.6.4.2 (S)
VILNIAUS REGIONO APYLINKĖS TEISMASNUOSPRENDISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2025 m. liepos 24 d.Vilnius
Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų teisėja Vaida Sinkevičienė,sekretoriaujant Katažynai Žurienei, Donatai Kojytei,dalyvaujant prokurorei Miglei Lukševičienei,kaltinamajam V. J. (V. J.), jo gynėjai advokatei Reginai Vasiliauskienei,nukentėjusiajam A. M. (dalyvavo 2025 m. kovo 7 d. 2025 m. kovo 18 s.0,ekspertei Emilijai Usavičienei,

nedalyvaujant civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos atstovui

viešame teisiamajame posėdyje, iš dalies naudojant nuotolines garso ir vaizdo perdavimo priemones ZOOM, išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. J. (V. J.), asmens kodas (duomenys neskelbtini), gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, faktinė gyv. vieta (duomenys neskelbtini), deklaruota gyvenamoji vieta (duomenys neskelbtini), nevedęs, pagrindinio išsilavinimo, teistas dvidešimt vieną kartą, paskutinius kartus:

1) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 990 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

2) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 19 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį (dvi veikos) laisvės atėmimu 4 mėnesiams. Konfiskuota automobilio vertė – 1 470 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 5 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

3) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 20 dienų. Į bausmės laiką įskaitytas Vilniaus miesto apylinkės teismo 2020 m. liepos 2 d. nuosprendyje nurodytas laikotarpis. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. spalio 15 d. nutartimi vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 63 straipsnio 4, 9 dalimis, prie Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendžiu V. J. (V. J.) paskirtos subendrintos 4 mėnesių 20 dienų laisvės atėmimo bausmės, dalinio bausmių sudėjimo būdu pridėta Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. gegužės 9 d. nuosprendžiu paskirta 4 mėnesių laisvės atėmimo bausmės dalis – 3 mėnesiai laisvės atėmimo ir galutinė subendrinta bausmė V. J. (V. J.) paskirta laisvės atėmimas 7 mėnesiams ir 20 dienų.

4) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį, 243 straipsnį ir paskirta subendrinta 6 mėnesių laisvės atėmimo bausmė. Konfiskuota automobilio vertė 1 810 Eur bei skirta baudžiamojo poveikio priemonė – 7 metams uždrausta vairuoti transporto priemones;

5) Vilniaus miesto apylinkės teismo 2024 m. sausio 30 d. nuosprendžiu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalį ir paskirta 9 mėnesių laisvės atėmimo bausmė,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje,

Aprašomoji dalis

nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

V. J. sunkiai sutrikdė asmens sveikatą, o būtent: jis, 2023 m. gruodžio 10 d. apie 14.00 val., gyvenamajame name, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, konflikto su nukentėjusiuoju A. M. metu, tyčia sudavė ne mažiau 2 smūgių kirviu A. M. į galvą, padarydamas pastarajam žaizdą kaktos kairėje ir pakaušyje kairėje, įspaustinį kaktikaulio lūžį kairėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais – sužalojimus, visumoje vertinamus sunkiu sveikatos sutrikdymu, ir tokiu būdu jis tyčia sunkiai sutrikdė nukentėjusiojo A. M. sveikatą.

II. Byloje surinkti įrodymai

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. nurodė, kad jis supranta, kuo yra kaltinamas, ir kaltę pripažįsta iš dalies. Kaltinamasis paaiškino, kad įvykiai vyko 2023 m. gruodžio 9 d., tačiau tikslios valandos jis neprisiminė. Nurodė, kad tą dieną į jų namus atvyko nukentėjusysis A. M. su šeima – žmona, dukra ir sūnumi. Prieš tai visi kartu buvo nuvykę į kalėdinės eglutės įžiebimą, o vėliau, pasak kaltinamojo, A. M. paskambino jam arba T. V. ir pasisiūlė užsukti į svečius. Grįžus namo tarp asmenų kilo konfliktas, kurio priežasties kaltinamasis tiksliai neįvardijo, tačiau spėjo, kad tai galėjo būti susiję su sugadintu automobilio veidrodėliu. Kaltinamasis nurodė, kad išėjęs į apačią išgirdo, kaip A. M. šaukia, ir tarp jų kilo žodinis konfliktas. Jo metu kaltinamasis paėmė kirvį (buvusį prieškambaryje ar prie laiptų) ir, kaip pats nurodė, buvo užsimojęs kirviu nukentėjusiajam į pakaušio sritį. Kaltinamasis negalėjo tiksliai pasakyti, ar kliuvo medine, ar metaline kirvio dalimi. Po smūgio, jo teigimu, kilo chaosas: šaukė A. M., J. Š., pribėgo vaikas. Nukentėjusysis išsigandęs iššoko pro kambario langą į kiemą ir nubėgo prie pagrindinio kelio, o grįžęs buvo kruvinas. Kaltinamasis prisiminė, kad iš nervų sudaužė stiklą. J. Š. siūlė pridėti rankšluostį, tačiau A. M. atsisakė pagalbos, sakydamas, kad važiuos į ligoninę. Kaltinamasis nurodė, kad padėjo nukentėjusiajam išstumti sniege įklimpusį automobilį, su kuriuo šis išvyko į Lazdynų ligoninę. Vėliau sužinojęs apie atliktą operaciją, labai pergyveno ir buvo jį aplankęs ligoninėje. Kaltinamasis paaiškino, kad jis pripažįsta įvykį, tačiau nesutinka, kad būtų smogęs du kartus. Jo teigimu, nukentėjusiojo galvos pakaušio sritis buvo kruvina, tačiau neatmeta galimybės, kad papildomus sužalojimus jis galėjo patirti iššokdamas pro langą ar nukritęs lauke. Taip pat nurodė, kad vyko stumdymasis su kirviu iš abiejų pusių, todėl pakaušį galėjo užkliudyti tiek geležinė, tiek medinė kirvio dalis. Kaktikaulio lūžio kilmės nežino – teigė nesąs ekspertas. Po įvykio, anot kaltinamojo, jis atsisėdo ir verkė, nesuprasdamas, kas nutiko. Pabrėžė, kad iki tol su nukentėjusiuoju buvo geri draugai ir puikiai sutarė, todėl nesitikėjo tokios baigties. Kaltinamasis taip pat paaiškino, kad konflikto pradžia buvo po eglutės įžiebimo grįžus į namus, kai kartu su kitais asmenimis vartojo alkoholį. Nurodė, kad jis ir A. M. miegojo vienoje lovoje, o T. V. jį pažadino trenkdamas per galvą ir atnešęs raktą. Tuomet kaltinamasis rūkė ir grįžo į apačią, kur sėdėjo prieškambaryje. Konfliktas, jo teigimu, galėjo kilti dėl mažametės dukros, ir tęsėsi visą rytą. Kaltinamasis nurodė, kad kirvį pasiėmė iš prieškambario – greičiausiai nuo laiptų. Teigė, kad tikslas galėjo būti apgadinti A. M. ar T. V. automobilį – tai jis padarė, tačiau neatsimena, kurio. Paaiškino, kad norėjo tik pagąsdinti kirviu, tačiau šis iškrito iš rankų. Tarp koridoriaus ir prieškambario įvyko susidūrimas su A. M. ir A. M., o konfliktą iš dalies matė ir T. V. Prasidėjo fizinis susistumdymas. Kaltinamasis nurodė, kad siekė gąsdinti kirviu, tačiau galėjo netyčia sužeisti. Tikslios įvykio eigos neatsiminė dėl alkoholio vartojimo ir aplink vykusio chaoso. Jo teigimu, nukentėjusysis galėjo būti išsigandęs, nes iššoko per langą. Kalbėdamas apie langą, pro kurį iššoko nukentėjusysis, kaltinamasis nurodė, kad langas buvo kambaryje, iš trijų langų – vidurinis. Nuo konflikto vietos iki lango – apie 3–4 metrai. Langas buvo uždarytas, tačiau A. M. jį pats atidarė. Kaltinamasis matė kraujo dėmių šalia šio lango. Nuo lango iki žemės – daugiau nei pusantro metro. Nukritimo momento nematė. Pažymėjo, kad lango apačioje nėra minkštas paviršius – ten yra maždaug metro aukščio išmūryta betoninė apsauginė siena ir trinkelėmis grįstas kiemas. Pas J. Š., jo teigimu, yra šios vietos nuotraukos. Trinkelės sudėtos nelygiai. Kaltinamasis nurodė, kad šokdamas nukentėjusysis galėjo užsikabinti už palangės ir kristi ant galvos. Prie minėtos sienelės stovi ir kriauklė, kuri dar po įvykio nebuvo sutvarkyta. Civilinį ieškinį kaltinamasis pripažino ir įsipareigojo jį atlyginti, nurodydamas, kad grįžęs į darbą turės galimybę sumokėti. Taip pat išreiškė nuoširdžią gailestį dėl įvykio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 metų gruodžio mėnesį kartu su žmona ir vaikais atvyko į svečius pas kaltinamąjį V. J.. Anot jo, tą naktį name vyko išgertuvės, kuriose dalyvavo pats nukentėjusysis, kaltinamasis, J. Š., A. P. ir jos vyras. Alkoholio buvo vartota visą naktį, kol visi prisigėrė, o pats nukentėjusysis nakvojo vienoje lovoje su kaltinamuoju. Pasak nukentėjusiojo, tarp kaltinamojo ir A. P. vyro buvo kilęs konfliktas, tačiau jis pats nežinojo tikslios priežasties. Jis atsibudo rytą, išgėrė alaus, vėliau buvo iššokęs pro langą, esantį pirmame aukšte. Nurodė, kad apačioje buvo plytelės ir bortai, jis nukrito ant galvos, kraujavo, tačiau dėl stipraus girtumo tiksliai neprisiminė nei kaip krito, nei kuria kūno dalimi atsitrenkė. Pažymėjo, kad kai žmogus yra stipriai apsvaigęs, skausmo nejaučia. Jo striukė buvusi kruvina, kraujas bėgęs iš galvos, ypač viršugalvio srityje. Nurodė, kad įvykiai vyko namo viduje, konkrečiai – koridoriuje. Tvirtino matęs kaltinamąjį su kirviu. Teigė, kad V. J. buvo užsimojęs kirviu, galbūt bandė jį pagąsdinti. Ar smūgis kirviu buvo suduotas, ar tik pataikė netyčia – tiksliai neatsimena. Tvirtino, jog galėjo tiesiog atsidurti ne vietoje. Pataikymo vietos neįvardijo, bet minėjo, kad galėjo būti trenkta buku kirvio galu. Po įvykio, pasak nukentėjusiojo, jis išbėgo į kelią, o vėliau buvo išvežtas į ligoninę. Kaip tiksliai grįžo namo – neatsimena. Pažymėjo, kad V. J. jo nesivijo. Vėliau jis buvo paguldytas į ligoninę ir ten praleido 4–5 dienas. Patvirtino, kad operacija jam buvo atlikta, kai iš Elektrėnų buvo pervežtas į Lazdynų ligoninę. Po to su kaltinamuoju susitiko kelis kartus, tačiau bendravimas nutrūko, kai šis buvo suimtas. Su juo nuo to laiko nebendravo. Pripažino, kad pretenzijų kaltinamajam neturi. Nukentėjusysis nurodė, kad tuo metu buvo labai girti tiek jis pats, tiek kiti įvykio dalyviai. Pripažino, kad įvykis galėjo nutikti ir dėl kivirčo su žmona A. M., tačiau dėl ko būtent susipyko – neprisiminė. Jis taip pat nurodė, kad tuo metu buvo išgėręs daug alkoholio – tai patvirtino ir ligoninėje nustatytas aukštas alkoholio kiekis kraujyje. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, nukentėjusysis paaiškino, kad jie buvo duoti iškart po operacijos, kai dar buvo silpnos būklės. Tvirtino, kad viskas vyko ne lauke, o viduje. Vėliau teismo posėdžio metu nukentėjusysis nurodė, kad keičia savo ankstesnius parodymus. Paaiškino, jog jie galėjo būti paveikti tuo metu jaustos nuoskaudos ar pykčio kaltinamojo atžvilgiu. Patvirtino, kad teisme parodymus laiko teisingais ir būtent jais prašė vadovautis. Teismui pagarsinus 2024 m. rugsėjo 17 d. teismo posėdyje duotus parodymus, nukentėjusysis patvirtino jų turinį. Nurodė, kad šiais parodymais ir dabartiniais (duotais šiandienos posėdyje) turėtų būti vadovaujamasi. Atsakydamas į papildomus klausimus, nukentėjusysis paaiškino, kad po įvykio buvo likęs be striukės ir batų, todėl turėjo grįžti jų pasiimti. Taip pat nurodė, kad su V. J. ir J. J. šį įvykį aptarinėjo keletą kartų po išrašymo iš ligoninės. Pažymėjo, kad iki tol jie su kaltinamuoju buvo geri draugai ir dažnai bendravo, taip pat pradėję bendrauti šeimomis.

Žemesnės instancijos teismas

Teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Emilija Usavičienė nurodė, kad išvadą pateikė remdamasi jai pateiktais medicininiais dokumentais – nukentėjusiojo ji neapžiūrėjo. Paaiškino, kad savo išvadą palaiko. Remiantis ekspertės išvada, nukentėjusiajam buvo konstatuotas sunkus sveikatos sutrikdymas dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio. Ji paaiškino, kad toks lūžis atsiranda veikiant kietu, buku, riboto paviršiaus objektu. Tipiškai tai būna nedidelis daiktas su konkrečiomis briaunomis – kvadrato, stačiakampio ar ovalo formos – kuris sukelia kaukolės deformaciją į vidų. Ekspertė pažymėjo, kad smailaus daikto poveikiu įspaustiniai lūžiai galimi itin retai. Tuo atveju, jei žaizda būtų padaryta smailiu objektu, jos forma nebūtų „X“ formos, kaip buvo nukentėjusiojo kaktoje. Atsakydama į klausimus dėl sužalojimo kilmės, ekspertė paaiškino, kad žmogui krentant ant išsikišusio daikto, toks lūžis gali atsirasti, tačiau kritimas tiesiog ant lygaus paviršiaus tokio sužalojimo paprastai nesukelia. Tinkamas objektas gali būti, pavyzdžiui, laiptelio ar pakylos kampas. Kalbėdama apie konkrečius sužalojimo matmenis, ekspertė nurodė, kad medicininiuose dokumentuose fiksuotas kairiojo kaktikaulio srities įspaustinis lūžis, 2,8 cm ilgio, įdubęs 1 cm į kaukolės vidų. Žaizdos paviršiaus matmenys dokumentuose nenurodyti, tačiau paaiškino, kad einant per minkštuosius audinius, objektas gali palikti mažesnį įspaudą kaukolėje nei tikrasis kontakto plotas. Ekspertė pabrėžė, kad norint susižaloti kaktos srityje krentant veidu į paviršių, reikėtų labai specifinių aplinkybių – būtent kontaktuoti tik viena kaktos sritimi, neatsitrenkiant į kitas išsikišusias veido dalis, kaip nosis ar skruostai. Jos vertinimu, tokia situacija yra labai mažai tikėtina. Taip pat pažymėjo, kad žmogui krentant atbulomis (nugara žemyn), pakaušio srities žaizda yra labiau tikėtina. Tuo tarpu kritimo metu refleksas atsiremti rankomis dažniau suveikia esant blaiviam žmogui. Girtas asmuo, pasak ekspertės, dažniau krenta atsipalaidavęs, nesuveikia natūralūs refleksai, todėl jie krenta tiesia kūno linija, dažnai neatsiremdami. Kalbėdama apie nukentėjusiojo būklę po sužalojimo, ekspertė patvirtino, kad po operacijos jis atsibudo be komplikacijų, nebuvo seduojamas, o žaizdos gijo be patologinių pakitimų. Nurodė, jog nėra požymių, kad pooperaciniu laikotarpiu asmuo būtų buvęs nesąmoningas ar negalėjęs tinkamai suvokti aplinkos – operacijos metu nebuvo nustatyta pažeistų smegenų dalių. Ekspertė taip pat pabrėžė, kad tokio pobūdžio (įspaustinio) kaukolės lūžiai yra pavojingi, nes kaulo fragmentai gali įsmigti į galvos smegenis, tačiau pats žmogus dažnai to nesuvokia. Dėl gausios kraujotakos galvos srityje, iš žaizdų dažnai pasireiškia gausus kraujavimas, kurį pats nukentėjusysis gali vertinti klaidingai – kaip lengvą sužalojimą. Atsakydama į gynėjos klausimus, ekspertė patvirtino, kad po tokio sužalojimo žmogus gali vaikščioti ir kalbėti. Atsakydama į kaltinamojo gynėjo klausimus, ekspertė nurodė, kad negali pasisakyti dėl asmens psichinės ar fizinės būklės vertinimo priklausomai nuo galimai vartotų alkoholio ar narkotinių medžiagų – tai būtų teismo psichiatro kompetencija. Ekspertė taip pat pažymėjo, kad buvusio posėdžio metu jai buvo pateiktos tik dalies namo nuotraukos, tačiau nebuvo pateiktos vaizdo medžiagos ar nuotraukų iš tos namo pusės, į kurią, kaip nurodyta, nukentėjusysis iššoko. Teismui pagarsinus ekspertės paaiškinimus, duotus 2024 m. rugsėjo 17 d. posėdyje, ekspertė patvirtino jų teisingumą ir nurodė, kad nuotraukos, kurios buvo jai pateiktos, nebuvo pakankamos tiksliai įvertinti traumos kilmės vietą ar objektą.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad įvykio dieną (duomenys neskelbtini), viskas vyko dienos metu, tačiau tikslaus laiko pasakyti negalėjo. Pasak jos, tuo metu, kai prasidėjo incidentas, ji buvo namo apačioje – virtuvėje, kur gamino valgį. Kartu su ja buvo ir kaltinamasis V. J., kuris, kaip ji nurodė, kapojo malkas rūsyje. Liudytoja teigė nemačiusi konflikto tarp kaltinamojo ir nukentėjusiojo – jų bendravimas, kiek jai buvo žinoma, nebuvo konfliktiškas, o pats V. J., jos teigimu, veikiau bandė raminti A. M., kuris pykosi su žmona A. M. Liudytoja nurodė, kad girdėjo A. M. ir A. M. balsus, jiems ginčijantis, tačiau pati konflikto tarp jų nematė. Vėliau išgirdo, kaip A. M. šaukė jos vardą: „(duomenys neskelbtini)!“, ir tuomet pastebėjo, kad A. M. stovi gatvėje visas kruvinas. Ji pati priėjo prie jo ir bandė padėti – dėjo sniegą ant žaizdos, o vėliau nuėjo ieškoti tvarsčių. Grįžusi pamatė, kad nei V. J., nei A. M. jau nebebuvo. Paklausta apie kirvį, liudytoja nurodė nemačiusi, kada tiksliai V. J. jį paėmė, tačiau patvirtino, kad kirvio ašmenyse buvęs kraujas buvo jos pačios – ji tą dieną aštrino peilį, ir kraujas galėjo nukristi ant netoliese buvusio kirvio. Taip pat nurodė, kad netoli lango vėliau pastebėjo nemažai kraujo, tačiau to neįvardijo pareigūnams manydama, kad šie atliko vietos apžiūrą. Liudytoja patvirtino, kad pati alkoholio tą dieną nevartojo. Anot jos, po kilusio triukšmo antrajame aukšte V. J. iš rūsio nubėgo į viršų. Kiek vėliau ji matė, kaip V. išbėgo į lauką, o paskui jį – ir kruvinas A. M.. Ji taip pat paaiškino, kad iš A. M. negalėjo sužinoti, kas jam atsitiko, nes šis mikčiojo ir nesugebėjo paaiškinti įvykio aplinkybių. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus liudytojos parodymus, ji juos patvirtino, pridurdama, kad šiandienos parodymai yra tikslesni. Paaiškino, jog tyrėja žadėjo ją dar kartą apklausti, tačiau to nepadarė. Liudytoja taip pat nurodė, kad A. M. ir A. M. į įvykio vietą atvyko ne su „BMW“, o su „Škoda“ markės automobiliu. Ji paminėjo, kad kaltinamasis jai rodė kaltinamojo akto kopiją. Apibendrindama liudytoja nurodė, jog negali tiksliai pasakyti, kuriuo momentu V. J. išėjo iš rūsio, taip pat teigė nežinanti, kas tiksliai nutiko A. M., nes ji to momento nematė. Pabrėžė, kad V. J. jos akivaizdoje A. M. nepersekiojo, o tik buvo užsimojęs kirviu, bet tolesnių veiksmų ji nematė, nes buvo nuėjusi paimti tvarsčių.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. parodė, kad su vyru A. M. atvyko į kaltinamojo V. J. namus po to, kai šis paskambino ir paprašė atvažiuoti pasiimti skolos. Nurodė, kad iš pradžių pas kaltinamąjį buvo daugiau svečių, tačiau šie išvyko, o ji su vyru pasiliko nakvoti. Liudytoja patvirtino, kad tarp jos ir vyro kilo ginčas – ji norėjo grįžti namo, o vyras norėjo „pasichmielinti“, nes jautėsi blogai. Pasak jos, vėliau tarp V. J. ir A. M. kilo konfliktas dėl negrąžintos skolos. Konfliktui vykstant, ji nurodė mačiusi, kaip V. J. stovėjo su kirvio kotu ir, jos manymu, norėjo juo užsimoti į vyrą. Tiesioginio smūgio, kaip teigė, ji nematė. Viena versija, kurią ji pateikė posėdžio metu, buvo ta, kad situacija vyko lauke – tarp laiptelių, tačiau pridūrė, kad pati nebuvo šalia, todėl negirdėjo, apie ką buvo ginčijamasi. Taip pat nurodė, kad tuo metu trumpam buvo rūsyje, o prieš tai buvo užėjusi į viršų pažiūrėti, ką veikia vyrai, ir vėliau nusileidusi parūkyti. Patvirtino girdėjusi, jog tarp jų vyko konfliktas. Pamačiusi vyrą kruviną, ji jį nuvežė į ligoninę. Žaizdų detaliai neapžiūrėjo, tik pastebėjo, kad jis buvo stipriai apsikruvinęs. Atsakydama į klausimus dėl parodymų skirtumų, liudytoja paaiškino, kad ikiteisminio tyrimo metu nurodė, jog buvo naudotas kirvis, tačiau dabar tikslina, kad tai buvo kirvio kotas (bukas galas), o ne pats ašmenimis naudojamas įrankis. Teigė, kad tuo metu buvo išsigandusi dėl vyro, todėl galėjo netiksliai išsireikšti. Patikino, kad tyrėjai pasakojo tai, ką tuo metu prisiminė. Paklausta apie parodymų neatitikimus, liudytoja nurodė nežinanti, kodėl kai kurie ikiteisminio tyrimo metu užfiksuoti teiginiai neatitinka jos tų dienų prisiminimų. Ji patvirtino, kad matė V. J. stovint su „pagaliu“ (t. y. kirvio kotu), tačiau paties smūgio momento nematė. Atsakydama į papildomus klausimus, liudytoja nurodė, kad šiuo metu jos vyras A. M. su V. J. nebebendrauja.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas G. M. parodė, kad dirba Respublikinėje Vilniaus universitetinėje ligoninėje (Lazdynų ligoninėje) gydytoju. Jis prisiminė atvejį, kai į jų gydymo įstaigą buvo pristatytas vyras, teigęs, jog buvo užpultas kirviu. Pasak liudytojo, pacientas buvo neramus, atsisakinėjo hospitalizacijos. Atlikus kompiuterinę tomografiją, jo smegenyse buvo nustatyti tam tikri pakitimai. Gydytojo nuomone, tuo metu pacientas galimai buvo neblaivus. Liudytojas neprisiminė paciento tikslios pavardės ir nurodė negalintis pasakyti, kuriuo metų laiku tai įvyko. Liudytojas nurodė, kad, kiek jam yra žinoma, pats pacientas paaiškino, jog buvo sužalotas kirviu. Dėl šios priežasties ligoninė informavo policiją apie galimą nusikalstamą veiką. Teismui pagarsinus ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, liudytojas patvirtino jų turinį ir papildomai nurodė, kad buvo apklaustas tą pačią dieną, kai įvyko incidentas. Jis pažymėjo, kad dėl paciento teigto užpuolimo policija buvo iškviesta iš karto. Liudytojas taip pat pateikė paaiškinimą dėl medicininių terminų. Jo teigimu, žaizda „X“ formos reiškia dvi susikertančias linijas į skirtingas puses. Tokia žaizdos forma, jo vertinimu, galėjo būti padaryta kirviu, ypač jei kartu buvo nustatytas impresinis (įspaustinis) kaukolės lūžis. Atsakydamas į prokurorės klausimus, G. M. paaiškino, kad tokio tipo žaizda galėjo atsirasti ir kirvio buku galu. Gynėjos paklaustas, patvirtino, kad jei žaizda padaryta kirvio aštria dalimi, dažniausiai būna keli smūgiai, tuo tarpu jeigu buvo naudota kita – buka – kirvio pusė, pakaktų ir vieno smūgio.

Teisiamojo posėdžio metu apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad kartu su drauge A. P. buvo atvykęs į svečius pas kaltinamąjį V. J. ir J. Š. į (duomenys neskelbtini). Apsilankymo metu buvo vartojamas alkoholis. Vėliau į svečius atvyko ir nukentėjusysis A. M., su kuriuo, kaip nurodė liudytojas, taip pat buvo vartojamas alkoholis. Anot liudytojo, jis su A. P. netrukus nuėjo miegoti, o kitą rytą tarp porų – V. J. su J. Š. ir A. M. su jo žmona – prasidėjo konfliktai. Pasak liudytojo, pamatęs, kad situacija tampa įtempta, kartu su A. P. nusprendė išvykti iš namų. Išvykimo laiką tiksliai įvardinti negalėjo, tačiau spėjo, kad tai galėjo būti po pietų. Liudytojas patvirtino, kad netrukus po išvykimo sulaukė telefono skambučio iš vieno iš namuose likusių asmenų. Jam buvo pasakyta, kad įvyko susimušimas ir nukentėjusysis išvyksta į ligoninę. Kas tiksliai skambino, neprisiminė, taip pat nenurodė, ar domėjosi situacija toliau – paaiškino, kad grįžęs namo norėjo miegoti ir daugiau tuo klausimu nebesidomėjo. Teismui pagarsinus liudytojo parodymus, duotus ikiteisminio tyrimo metu, jis juos patvirtino, tačiau patikslino, kad ryte alkoholį vartojo vienas, o ne kartu su kitais. Taip pat nurodė, kad po šio įvykio dar buvo sutikęs A. M. – jie pasisveikino, tačiau bendravimo neužmezgė, nes jų tarpusavio pažintis buvo paviršutiniška. Liudytojas pabrėžė, kad daugiau jokių svarbių aplinkybių neprisimena ir duotus parodymus teisme tvirtina kaip teisingus.

Teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. P. parodė, kad iš anksto buvo susitarusi su kaltinamuoju V. J. ir jo žmona J. Š. atvykti į svečius, pasižiūrėti jų neseniai įsigyto namo. Vakare, prieš vykstant į (duomenys neskelbtini), jie nuvyko į parduotuvę nusipirkti alkoholinių gėrimų. Pasak liudytojos, ji tą vakarą vartojo vyną. Kitą rytą, kaip nurodė liudytoja, išgėrusi kavos kartu su T. V., išvyko iš (duomenys neskelbtini). Vėliau, būnant jau prie Vilniaus, T. V. sulaukė skambučio iš V. J. sūnaus M.. Pastarasis pasakė, kad jo tėvas (V. J.) praskėlė galvą ir kad A. M. buvo visas kruvinas, todėl prašė, kad jie grįžtų ir padėtų nuvežti nukentėjusįjį į ligoninę. Liudytoja nurodė, kad skambutis buvo skirtas T. V., ne jai asmeniškai, tačiau T. V. perdavus M. žodžius, ji pasakė, jog jie jau yra netoli Vilniaus ir grįžti neketina. Ji taip pat pasiūlė skambinti greitajai medicinos pagalbai. Teismui pagarsinus liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duotus parodymus, ji juos patvirtino ir nurodė, kad papildomų aplinkybių neprisimena.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 276 straipsniu buvo pagarsinti ir BPK 290 straipsniu paskelbti :

2024 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas kaltinamasis V. J. parodė, kad dėl įvykio aplinkybių tiksliai neprisimena. Paaiškino, jog įvykio dieną buvo apačioje, lyg rūsyje, kur miegojo kartu su nukentėjusiuoju A. M.. Konfliktas, pasak jo, prasidėjo viršuje, tačiau jis nežino dėl ko. Buvęs pažįstamas T. V., girdėjęsis triukšmas, rėkavimai iš A. M., A. B. ir J. Š. pusės. Kaltinamasis nurodė, kad buvo paėmęs kirvį norėdamas pagąsdinti, ir tuo metu galėjo suduoti vieną smūgį A. M. į pakaušį. Parodė, kad smūgį sudavė kirvio buka puse. Patvirtino, kad po šio įvykio nukentėjusysis pats iššoko per pirmo aukšto langą, užsikabino už palangės, krito ant galvos, veidu į trinkeles ar bortą, ir susižalojo. Kaltinamasis nurodė, kad po įvykio matė nukentėjusįjį su kruvina galva ir pats norėjo jį vežti į ligoninę, tačiau pastarasis išvažiavo savo automobiliu. Taip pat paminėjo, kad įvykio metu buvo pagiriotas, tačiau alkoholio tuo metu nevartojo. Tikslios konflikto priežasties neprisiminė, spėjo, jog ginčas galėjo kilti dėl automobilio veidrodėlio. Pabrėžė, jog labai nuoširdžiai gailisi dėl padaryto. Patvirtino, kad smūgį sudavė jis, tačiau dėl kaktikaulio lūžio teigė, jog jis greičiausiai atsirado nukentėjusiajam iššokus pro langą. Tvirtino, kad kirviu buvo suduota vieną kartą, trijų smūgių nebuvo, smūgis galėjo būti netyčinis – ginklas išslydo. Po konflikto, anot kaltinamojo, merginos jį išstūmė lauk. Pats jautėsi šoko būsenos, nesuprato, kaip viskas įvyko. Atsakydamas į prokurorės klausimus, nurodė, jog sužalojimus galvos pakaušio srityje padarė jis pats, o kaktikaulio lūžį nukentėjusysis galėjo patirti krisdamas. Patvirtino, kad dėl įvykio pripažįsta kaltę, nors aplinkybių tiksliai neatmena, ir dar kartą pažymėjo nuoširdžią gailestį dėl padaryto.

2024 m. gegužės 28 d. teisiamojo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M., parodė, kad 2023 m. gruodžio mėnesį jam paskambino kaltinamasis V. J., kuris buvo jam skolingas pinigų. A. M. nuvyko pas jį kartu su savo sugyventine A. B.. Atvykus į kaltinamojo gyvenamąją vietą, ten jau buvo T. V., J. Š. ir pats V. J.. Visi kartu vartojo alkoholinius gėrimus, gėrimas užsitęsė, todėl su sugyventine liko nakvoti. Vakare įvyko konfliktas, kurio priežasties tiksliai neatsimena, tačiau nurodė, kad buvo pykčių. Tą patį vakarą, kai ruošėsi išeiti namo, koridoriuje, besirengdamas, pamatė atbėgantį V. J. su kirviu. Kaltinamasis, nukentėjusiojo teigimu, smogė jam mažiausiai du kartus į galvos priekinę dalį – kairę kaktos pusę, naudodamas kirvio ašmenis. Nukentėjusysis patyrė šoką, buvo visas kruvinas, nesiorientavo situacijoje ir išbėgo į gatvę. Tvirtino, jog tuo metu buvo labai girtas, o po įvykio jį į ligoninę nuvežė sugyventinė. Pažymėjo, kad dėl sužalojimų galvos pakaušyje kaltina save, nes prieš smūgius su kirviu pats buvo iššokęs pro pirmo aukšto langą, tačiau neprisimena tikslių aplinkybių, kodėl taip pasielgė. Nurodė, jog galėjo iššokti iš baimės arba šoko būsenos. Pakartotinai paaiškino, kad viskas vyko koridoriuje pirmame aukšte, kai kartu su A. M. rengėsi išeiti. Mano, kad kaltinamojo veiksmai galėjo būti nulemti asmeninių jausmų – esą V. J. negali susitaikyti, kad nukentėjusysis gyvena su jo buvusia sugyventine A. M., su kuria kartu gyveno jau apie devynis mėnesius. Atsakydamas į klausimus, nukentėjusysis nurodė, kad civilinio ieškinio kaltinamajam nereiškia ir jokių pretenzijų jam neturi. Taip pat paaiškino, kad po šio įvykio patyrė didelę traumą, dėl kurios kurį laiką sutriko atmintis, tačiau šiuo metu jaučiasi gerai. Patvirtino, jog anksčiau su kaltinamuoju buvo geri draugai ir nesitikėjo iš jo tokio elgesio. 2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis A. M. papildomai paaiškino, kad įvykio metu buvo apsvaigęs nuo alkoholio, ir šiuo metu visų aplinkybių tiksliai neprisimena. Nurodė, jog grįžtant namo tarp jo ir kaltinamojo V. J. kilo žodinis konfliktas, kurio metu šis jam sudavė lengvą smūgį į galvą – galimai kirvio bukuoju galu, tačiau nei tikslios smūgio vietos, nei priemonės negali patikslinti. Nukentėjusysis teigė, kad po šio smūgio pats iškrito pro langą ir sunkiai susižalojo, krisdamas ant plytelių. Patvirtino, jog pats kaltas dėl patirtų sunkių sužalojimų, o kaltinamojo veiksmai, jo nuomone, sukėlė tik lengvą kūno sužalojimą. Atsakydamas į gynėjos klausimus, nukentėjusysis pažymėjo, kad tokį paaiškinimą ketino pateikti jau per praėjusį teismo posėdį, tačiau šis neįvyko. Ikiteisminio tyrimo metu apie tai neužsiminė, kodėl – nurodyti negalėjo. Pakartotinai pažymėjo, kad pagrindinius sunkius sužalojimus patyrė pats iškritęs pro langą. Į prokurorės klausimus dėl parodymų keitimo nukentėjusysis atsakė, kad parodymų nekeičia, tik dabar savo tiesą, o ankstesniuose parodymuose „biški ne taip pasakė“.

2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta liudytoja A. M. (A. M.) parodė, kad ikiteisminio tyrimo metu buvo apklausta, tačiau dėl įvykio aplinkybių nurodė ne viską prisimenanti. Paaiškino, kad į įvykio vietą – V. J. namus – kartu su nukentėjusiuoju A. M. atvyko vakare, kai pastarasis buvo pakviestas atsiimti skolos. Atvykus ten buvo ir V. J. sugyventinė J. Š. bei kiti asmenys. Visi, išskyrus pačią liudytoją, vartojo alkoholinius gėrimus. Ji pati alkoholio nevartojo, nes buvo su nepilnamečiu sūnumi. Vakarui įsibėgėjus, pasiliko nakvoti, o vėliau nuėjo miegoti į kambarį su vaikais. Parodė, kad ryte išgirdo triukšmą, šauksmus, girdėjo ir vaiko verksmą. Nusileidusi iš viršaus, laiptinėje pamatė sudužusių stiklų, tarp aukštų stovintį kruviną A. M. bei kirvį, gulintį ant žemės šalia durų. Nurodė, kad kirvio kaltinamojo rankose nematė, tačiau jį atpažino kaip gulėjusį prie durų. Teigė, jog įvykio – smūgio ar konflikto momento – nematė, tačiau mačiusi pasekmes: nukentėjusysis buvo kruvinas, iš žaizdos pakaušyje tekėjo kraujas. Veidas buvo visas kruvinas, tačiau konkretaus kraujavimo iš kaktos nenurodė. Liudytoja ne kartą pabrėžė, kad nežino, kas tiksliai sudavė smūgį, tačiau iš matomų sužalojimų ir aplinkybių sprendžia, jog galimai buvo suduota kirvio bukuoju galu į galvos pakaušį. Tvirtino, kad smūgį mačiusi vieną kartą, tačiau tiksliai neprisiminė, ar tai buvo sudavimas ar užsimojimas. Teigė, kad išgąsčio būsenoje ne viską tiksliai įsidėmėjo, o tai, ką dabar sako, yra tai, ką tikrai prisimena. Atsakydama į klausimus, paaiškino, kad liudytojos ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai šiek tiek skiriasi nuo dabartinių, nes po įvykio patyrė šoką, o vėliau prisiminimai kito. Pabrėžė, kad nesimatė momento, kai buvo suduota, tik girdėjo, jog vyko konfliktas tarp V. J. ir A. M.. Taip pat patvirtino, kad vadinamąjį „kietą daiktą“ (kirvį) matė jau gulintį ant žemės, o iš kur ir kaip atsirado A. M. galvos žymės – nežinanti, tačiau, jos nuomone, jos galėjo atsirasti nuo smūgio kietu daiktu. Papildomai nurodė, kad kai nusileido žemyn, V. J. ir J. Š. buvo apačioje, o V. J. kalbėti nenorėjo. Konfliktas vis dar tęsėsi, o V. J. ragino juos išeiti iš namų. Liudytoja taip pat nurodė, kad nežino, kas nuvežė nukentėjusįjį į gydymo įstaigą, tačiau patvirtino, kad kartu su juo vyko į Lazdynų ligoninę.

2024 m. rugsėjo 17 d. teisiamojo posėdžio metu apklausta ekspertė Emilija Usavičienė teisme paaiškino, kad jos specialisto išvada buvo parengta remiantis medicininiais dokumentais – nukentėjusiojo ji asmeniškai neapžiūrėjo. Vertinimą atliko vadovaudamasi pateiktais gydytojų įrašais ir dokumentų duomenimis. Atsakydama į teisėjo klausimus, ekspertė nurodė, kad jai buvo pateikti aštuoni klausimai. Ji pažymėjo, jog tiksliai nustatyti, kuris iš nukentėjusiojo sužalojimų galėjo būti padarytas kirviu, yra sudėtinga, nes medicininiuose dokumentuose nėra detalaus sužalojimų aprašymo ar jų makromorfologinių ypatumų. Vis dėlto, įvertinusi turimus duomenis, ekspertė teigė, kad žaizda kaktoje su įspaustiniu lūžiu yra būdingas sužalojimas, padaromas riboto paviršiaus daiktu – taigi, tikėtina, jog galėjo būti padaryta kirviu. Tuo tarpu pakaušio žaizda galėjo būti padaryta tiek daikto paviršiumi, tiek kita kirvio dalimi, tačiau konkrečiai to patvirtinti nėra galimybės. Nubrozdinimo nugaroje ekspertė negalėjo susieti su konkrečiu įvykiu ar mechanizmu, nes sužalojimo lokalizacija nenurodyta, o aprašymas – nepakankamas. Ekspertė taip pat paaiškino, kad pagal medicininę dokumentaciją fiksuoti trys sužalojimai: žaizda kaktoje su įspaustiniu lūžiu bei kraujo išsiliejimu po minkštaisiais audiniais, žaizda pakaušyje bei odos nubrozdinimas nugaroje. Kadangi nugaros sužalojimo tiksli vieta nenurodyta, ekspertė šio sužalojimo nelaiko tuo pačiu trauminiu poveikiu, kaip ir pakaušio žaizda, todėl išskyrė du atskirus trauminius poveikius. Vertindama sužalojimo mechanizmą, ekspertė nurodė, jog kaktos įspaustinis lūžis vargu ar galėjo būti padarytas krentant ant plokščio ar nelygaus paviršiaus, pvz., trinkelės ar bortelio, nes kontaktuojant su tokiu paviršiumi būtų tikėtini ir aplinkinės odos nubrozdinimai bei kraujavimas iš nosies ar antakių. Todėl tikėtinesnis mechanizmas – smūgis riboto paviršiaus daiktu, pvz., kirvio ašmenų ar bukosios dalies kampu. Žaizda kaktoje, pasak ekspertės, būdinga būtent tokiam smūgiui. Pakaušio žaizda, ekspertės vertinimu, galėjo atsirasti ir krentant. Atsakydama į prokurorės klausimus, ekspertė pabrėžė, kad bortelio ar trinkelės paviršiai paprastai nėra pakankamai riboti, kad galėtų sukelti įspaustinį lūžį be papildomų odos nubrozdinimų. Jei kritimas būtų į tokį paviršių, turėtų būti fiksuoti ir kiti veido kontaktiniai pažeidimai. Teoriškai, jei trinkelės dalis būtų išsikišusi virš sniego dangos ir turėtų ribotą kontaktinį tašką, toks mechanizmas būtų įmanomas, tačiau ekspertė pažymėjo, kad tokiam vertinimui reikėtų daugiau vaizdinės medžiagos ir tikslių duomenų apie aplinkos sąlygas įvykio vietoje.

2023 m. gruodžio 10 d. įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo teritorija, gyvenamojo namo išorinis fasadas ir ūkinė patalpa, esančios adresu (duomenys neskelbtini)., prie namo yra (duomenys neskelbtini), kuri yra padengta sniego danga, privažiavus prie namo teritorijos, matoma, jog gyvenamojo namo teritorija aptverta segmentine tvora, tvoroje yra įrengti vartai automobiliams įvažiuoti, šalia vartų yra varteliai įeiti į teritoriją, kurie yra neužrakinti. Pro vartelius patekus į teritoriją matomas kiemas, kurio danga yra padengta sniego danga, priekinėje teritorijos dalyje (prie vartų ir vartelių, įėjimų į ūkinę patalpą bei gyvenamąjį namą) sniego danga yra suspausta. Gyvenamasis namas ir prie jo esanti ūkinė patalpa yra dešinėje pusėje. Gyvenamasis namas mūrinis, prie namo yra betoniniai laiptai, ant laiptų pakopų matomos stiklų šukės bei raudonos spalvos dėmės, laiptai veda prie namo įėjimo, durys, vedančios į namą, yra plastikinių rėmų, stiklinės, šalia durų yra langas, durų stiklas yra išdaužtas (durys užrakintos). Kairiau laiptų yra ūkinė patalpa, į ją veda plastikinės durys, jose yra stiklas, kurios yra sudaužytos, dešiniau yra langas, kuris taip pat sudaužytas, durys, vedančios į ūkinę patalpą, yra neužrakintos. Atidarius duris matoma ūkinė patalpa su įvairiais buities daiktais, joje matomos ant grindinio esančios sudužusių indų duženos bei po jomis esantis mobilaus ryšio telefonas, ant grindinio taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, kairiau matomas stalą, ant kurio yra peleninė su cigarečių nuorūkomis, žiebtuvėlis, sudaužytas mobilaus ryšio telefonas bei kiti įvairūs daiktai. Einant tiesiai prie galinės sienos yra viryklė, su ant jos padėtais puodai, už viryklės yra stalas, ant kurio yra įvairūs namų ūkio paskirties daiktai, taip ant stalo yra kirvis, ant kurio koto matomos raudonos spalvos dėmės, kirvis paimamas ir supakuojamas į popierinę pakuotę Nr. 1. Po stalu taip pat yra įvairūs namų ūkio paskirties daiktai. Dešiniau yra dar viena patalpa, kurioje yra dviratis bei įvairūs namų ūkio paskirties daiktai. Išėjus iš patalpos dešinėje pusėje ant sniego dangos matomi batų pėdsakai. Teritorija vaizdo stebėjimo kameromis nefilmuojama. Daugiau apžiūros metu objektų neišimta (1 b. t., b. l. 22 – 23).

2023 m. gruodžio 10 d. – 2023 m. gruodžio 11 d. papildomos įvykio vietos apžiūros protokole nurodyta, kad apžiūros objektas yra gyvenamojo namo teritorija, gyvenamojo namo išorinis fasadas ir ūkinė patalpa, esančios adresu (duomenys neskelbtini). prie namo yra (duomenys neskelbtini), kuri yra padengta sniego danga, privažiavus prie namo teritorijos matoma, kad gyvenamojo namo teritorija aptverta segmentine tvora, tvoroje yra įrengti vartai automobiliams įvažiuoti, šalia vartų yra varteliai įeiti į teritoriją kurie yra neužrakinti. Pro vartelius patekus į teritoriją, matomas kiemas, kurio danga yra padengta sniego danga, priekinėje teritorijos dalyje (prie vartų ir vartelių, įėjimų į ūkinę patalpą bei gyvenamąjį namą) sniego danga yra suspausta. Gyvenamasis namas ir prie jo esanti ūkinė patalpa yra dešinėje pusėje. Gyvenamasis namas mūrinis, prie namo yra betoniniai laiptai, ant laiptų pakopų matomos stiklų šukės bei raudonos spalvos dėmės, nuo vienos raudonos dėmės paimamas biologinis pėdsakas ir supakuojamas į voką Nr. 1. Kairiau laiptų yra ūkinė patalpa, į ją veda plastikinės durys, jose yra stiklas, kurios yra sudaužytos, dešiniau yra langas, kuris taip pat sudaužytas, durys, vedančios į ūkinę patalpą, yra neužrakintos. Atidarius duris matoma ūkinė patalpa su įvairiais buities daiktais, joje matomos ant grindinio esančių sudužusių indų duženos bei po jomis esantis mobilaus ryšio telefonas, ant grindinio taip pat matoma raudonos spalvos dėmė, nuo dėmės paimamas biologinis pėdsakas ir supakuojamas į voką Nr. 2. Biologiniai mėginiai imami naudojant tarnybiniuose automobiliuose esančius biologinių pėdsakų ėmimo rinkinius. Užsidėjus sterilias pirštines, pakuotė praplėšiama ir iš jos išimamas tamponas, kuris suvilgomas 0,9 procento NaCl tirpalu ir braukiant per raudoną dėmę paimamas biologinis ėminys. Daugiau apžiūros metu ikiteisminiam tyrimui reikšmingų objektų neišimama (1 b. t., b. l. 39 – 40).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Serologijos ir DNR laboratorijos specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad ant kirvio koto (2 mėg.), nuoplovoje nuo grindinio (4 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno moteriškos lyties asmens DNR profilis, kuris tinkamas tolimesniam asmens identifikavimui. Nuoplovoje nuo laiptų (3 mėg.) rastas žmogaus kraujas. Atlikus DNR tyrimą, gautas vieno vyriškos lyties asmens DNR profilis, kuris sutampa su A. M. DNR profiliu su 99, 99 proc. tikimybe. Ant kirvio pleišto (1 mėg.) rasti žmogaus kraujo pėdsakai. Atlikus DNR tyrimą, DNR profilio tinkamo tolimesniam asmens identifikavimui, negauta (1 b. t., b. l. 53 – 54).

2024 m. sausio 29 d. apklausta liudytoja A. B .parodė, kad 2023 m. gruodžio mėn., tikslesnės datos neatsimena, tik jai atrodo tai buvo sekmadienis, ji kartu su savo sugyventiniu A. M. jų automobiliu „Škoda Octavia“, valstybinio numerio neatsimena, nuvažiavo į (duomenys neskelbtini) pas V. J.. Pas V. J. važiavo atsiimti skolą – šis jiems buvo skolingas 300 eurų. Prieš tai jie buvo su juo susiskambinę ir sutarė, kad atvažiuos pinigų. Važiuojant pas V. J., automobilį vairavo A. M., jis tuo metu buvo blaivus. Kai jie atvažiavo pas V. J., šis jau tuo metu buvo neblaivus, jo namuose vyko išgertuvės. Išgertuvėse dalyvavo pats V. J., jo sugyventinė, vardu J. Š., ir dar buvo jai pažįstami iš matymo vaikinas, vardu T. V., ir mergina, vardu A. P., jų pavardžių nežino. Jie visi buvo neblaivūs. Jos sugyventinis A. M. prie jų prisijungė ir jie visi bendrai vartojo alkoholį. Ji su jais alkoholio negėrė, nes apskritai nevartoja alkoholio. Kažkuriuo momentu T. V. ir A. P. išvažiavo, o jie dar liko pas V. J. namuose, tęsė išgertuves. Po kurio laiko, kiek jie ten išbuvo, nežino, tarp V. J. ir jos sugyventinio prasidėjo žodinis konfliktas. Konflikto priežastis buvo tokia, kad V. J. yra jos vaiko tėvas, jie ankščiau buvo su juo sugyventiniai ir šis iki šiol pavydi jos bei nori, jog grįžtų pas jį. Kai tarp V. J. ir A. M. prasidėjo konfliktas, V. J. A. M. pasakė, kad ji vis vien bus su juo, t. y. su V. J.. Tuo pagrindu jie pradėjo konfliktuoti. V. J. pasidarė labai agresyvus, niekaip nenorėjo nusiraminti. Ji pasakė savo sugyventiniui A. M., kad jiems reiktų važiuoti namo, kad V. J. vis vien jiems skolos negrąžins, o be to, dar ir konfliktas prasidėjo. Jie nusprendė važiuoti namo, išėjo į namo koridorių ir tuo metu staiga prie jų prišoko V. J.. Jis rankose turėjo kirvį ir tuo kirviu staiga sudavė A. M. į galvą. Jis sudavė A. M. į kaktą. Ji pati matė tik vieną smūgį, po kurio V. J. numetė kirvį ant grindų. A. M. pradėjo labai stipriai kraujuoti iš žaizdos. Jie visi šaukė, nes buvo labai išsigandę. Ji kadangi buvo blaivi, skubiai A. M. įsodino į automobilį ir nuvažiavo į Respublikinę Vilniaus universitetinę ligoninę. Iš karto, kai atvežė A. M. į ligoninę, jis buvo skubos tvarka operuotas ir po to dar savaitę buvo gydomas ligoninėje. Šiuo metu V. J. jos sugyventinio A. M. atsiprašė, jie susitaikė. Šio įvykio metu V. J. jų automobilio neapgadino, jiems dėl to žala nepadaryta (1 b. t., b. l. 157 – 158).

2024 m. vasario 27 d. apklaustas liudytojas T. V. parodė, kad apie 2 metus pažįsta V. J., kuris šiuo metu gyvena pas savo sugyventinę J. Š., pavardės neatsimena, Elektrėnų r., tikslesnio adreso nurodyti negali, nes nežino. Jie su V. J. yra geri pažįstami, kartais susitinka praleisti laiką kartu. 2023 m. gruodžio mėn., tikslesnės datos neatsimena, lygtai šeštadienį, dienos metu jam paskambino V. J. ir pasiūlė atvažiuoti pas jį į svečius. Jis sakė, kad tą dieną Elektrėnuose vyks eglutės įžiebimas, pasiūlė sudalyvauti renginyje, o po to išgerti alkoholio pas juos su J. Š. namuose. Jis sutiko ir kartu su savo drauge A. P. pastarosios automobiliu BMW juodos spalvos, valstybinių numerių neatsimena, apie 20 val. nuvažiavo į Elektrėnus, kur tuo metu buvo V. J. ir J. Š.. Jie su drauge eglutės įžiebimo šventėje nedalyvavo, tiesiog susitiko su V. J. ir J. Š., jie sėdo į jų automobilį, nuvažiavo į parduotuvę, nusipirko alkoholio ir nuvyko pas J. Š. ir V. J. namo. Ten jie vartojo alkoholinius gėrimus, bendravo, leido laiką. Vakaro metu, leidžiant laiką, kiek atsimena ir su juo, ir su V. J. susisiekė A. M.. Jis jiems abiem skambino. A. M. pažįsta apie pusę metų, su juo supažindino V. J.. Jis su A. M. nebendrauja, kartais tik mato, kai susitinka su V. J.. Tą vakarą A. M. norėjo atvažiuoti pas V. J. ir bendrai su jais išgerti alkoholio. Matomai V. J. neprieštaravo, nes po kurio laiko po jų pokalbių telefonu pas V. J. atvažiavo A. M. su savo sugyventine, vardu A. M., pavardės nežino, ir dviem vaikais. Kelintą valandą jie atvažiavo, nežino, neatsimena. Jie atvažiavo automobiliu „Škoda“ juodos spalvos, valstybinių numerių neįsidėmėjo. Jie prisijungė prie jų ir jie tęsė išgertuves. Dėl A. M. sugyventinės A. M. gali paaiškinti, kad ankščiau, kiek žino, jie buvo sugyventiniai su V. J., turi bendrą sūnų M., kuris gyvena su motina, t. y. su A. M.. Visą laiką išgertuvių metu buvo ramu, nebuvo jokių ginčų ar konfliktų. Apie 02.00 val. jis su savo drauge A. P. nuėjo ir atsigulė miegoti, nes buvo pakankamai vėlu ir jie jau buvo pakankamai apgirtę. V. J., J. Š., A. M. ir A. M. liko dar vartoti alkoholio. Naktį, kol miegojo V. J. namuose, jis jokio triukšmo ar konfliktų negirdėjo. Kitą dieną ryte jie su A. P. atsikėlė, išgėrė kavos ir susiruošė namo. Kelinta buvo valanda, tiksliai nežino, bet mano, kad po 12.00 val. Kai jie išvažinėjo, A. M. su savo sugyventine ir vaikais dar liko pas V. J. ir J. Š.. Kai jie išvažinėjo jokių konfliktų ar muštynių nebuvo, jie gražiai atsisveikino ir išvažiavo. Kai jie su A. P. išvažinėjo, A. P. automobilis nebuvo apgadintas, nebuvo nuplėštas joks šoninis veidrodėlis, su automobiliu buvo viskas gerai. Ar nebuvo apgadintas A. M. automobilis „Škoda“, nežino, jo neapžiūrinėjo, jis jo automobilio neapgadino, veidrodėlio nenuplėšė. Apskritai tuo laiku, kai jie buvo pas V. J., tarp jo ir kitų vakaro dalyvių jokių nesusipratimų nebuvo, nebuvo kilusi jokia konfliktinė situacija, viskas vyko labai ramiai ir gražiai. Jiems su A. P. išvažiavus namo, jie dar pakeliui stabtelėjo degalinėje. Kai išvažiavo iš degalinės, jam paskambino V. J. ir A. M. sūnus M. bei pasakė, kad pas juos ten įvyko konfliktas tarp V. J. ir A. M.. Konflikto priežasties jis nenurodė, tik pasakė, kad to konflikto metu V. J. kirviu sudavė A. M. į galvą. Kiek kartų sudavė, nesakė ir apskritai nenurodė daug detalių, tik bendrai papasakojo apie įvykį. M. paaiškino, kad jie iš ten išvažiavo ir skubiai vyksta į ligoninę. Daugiau nieko nepasakojo. Šiuo metu neatsimena, ar po šio įvykio buvo susiskambinęs su V. J., gal vieną kartą ir buvo, bet apie tą įvykį nekalbėjo, todėl daugiau jokių detalių nurodyti negali (1 b. t., b. l. 160 – 161).

2024 m. kovo 1 d. apklausta liudytoja A. P. parodė, kad ji turi draugą T. V., jį pažįsta apie 7 metus. Jie kartais susitinka, pabendrauja bendroje kompanijoje. 2023 m. gruodžio mėn. pradžioje, tikslesnės datos neatsimena, vakare jai paskambino T. V. ir pasiūlė nuvažiuoti pas jų bendrus pažįstamus V. J. ir J. Š.. Jie ankščiau gyveno Vilniuje, Šeškinės mkr., o prieš kurį laiką pardavė butą ir nupirko namą Elektrėnų rajone ir vis kvietė pas save į svečius, aplankyti ir pažiūrėti kaip įsikūrė. T. V. sakė, kad jie kvietė atvykti į eglutės įžiebimą Elektrėnuose, o paskui pasisvečiuoti pas juos. Ji iš pradžių atsisakė, bet vėliau pagalvojo, kad gal ir neblogai taip praleisti laiką bei kartu su T. V. nuvažiavo į Elektrėnus. Važiavo jos automobiliu „BMW“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) automobilį vairavo ji. Elektrėnuose jie susitiko su J. Š. ir V. J., nuvažiavo į parduotuvę, ji nusipirko sau vyno, kiti irgi paėmė sau alkoholio ir po to visi kartu keturiese nuvažiavo pas V. J. ir J. Š. namo. Jų namo tikslaus adreso nurodyti negali, žino tik, kad Elektrėnų r. Jiems atvykus pas juos, jie visi bendrai gėrė alkoholį, bendravo. Kažkuriuo momentu ji pasigėrė ir nuėjo miegoti. Kitą dieną ryte atsikėlusi ji pamatė, kad pas J. Š. su V. J. yra dar atvažiavę A. M. ir jo sugyventinė A. M., pavardės nežino. Juos abu šiek tiek pažįsta, kelis kartus buvo susitikę bendrose kompanijose. Žino, kad A. M. buvusi sugyventinė V. J., jie turi bendrą sūnų M. 15-16 metų amžiaus, tiksliau nežino. Tą rytą, kai atsikėlė V. J. name, pamatė, kad A. M. yra atvažiavusi su savo sūnumi M. ir dukra. Kuriuo momentu jie atvažiavo, nežino, to neatsimena matomai dėl girtumo. Kažkas minėjo, kad jie atvažiavo naktį, tai tikriausiai ji jau miegojo. Ryte atsikėlusi ji atsigėrė kavos ir susiruošė važiuoti namo. Namo susiruošė važiuoti po 12.00 val., bet tikslesnio laiko neatsimena. Atsikėlusi pamatė, kad A. M. ir V. J. nuo pat ryto vėl vartoja alkoholį ir yra ganėtinai girti. Nei iš vakaro, nei ryte atsikėlusi ji negirdėjo, kad tarp V. J. ir A. M. būtų kokie nors konfliktai, visi ramiai draugiškai bendravo. Prieš jai susiruošus išvažiuoti, prie jos buvo priėjęs V. J., prašė automobilio raktelių, sakė, kad jam reikia kažkur važiuoti. Ji pasakė, kad jis girtas ir kad savo automobilio jam neduos. V. J. pradėjo labai įkyriai reikalauti ir ji jį ramindama ir tramdydama vieną kartą delnu sudavė jam per veidą, po ko šis atsitraukė. Kai jie su T. V. iš ten išvažinėjo, jokių konfliktų ar nesusipratimų tarp V. J. ir A. M. nebuvo. Jiems su T. V. važiuojant link Vilniaus, maždaug ties Vieviu, T. V. paskambino A. M. ir V. J. sūnus M. ir pasakė, kad jie skubiai važiuoja į Lazdynų ligoninę, nes V. J. kirviu sudavė į galvą A. M.. Jokių detalių jis nepasakojo. M. dar prašė jų privažiuoti į ligoninę, tačiau ji pasakė, kad nenori veltis į tuos visus konfliktus ir jie su T. V. nuvažiavo namo. Jai iki šiol nėra žinoma, dėl kokios priežasties V. J. kirviu sužalojo A. M.. Jiems besilankant pas J. Š. ir V. J., jos automobilis „BMW“ apgadintas nebuvo, niekas nenutraukė jokio automobilio veidrodėlio. Po to atvejo ji daugiau nei su J. Š., nei su V. J. susitikusi nebuvo, su jais nebendrauja. Daugiau nieko paaiškinti negali (1 b. t., b. l. 163 - 164).

2023 m. gruodžio 12 d. apklausta liudytoja J. Š. parodė, kad jos sugyventiniui V. J., kuris gyvena su ja ir jos sūnumi, kuriam 13 metų, yra pareikštas įtarimas dėl žmogaus sužalojimo ir jai yra išaiškinta teisė, jog ji gali atsisakyti liudyti apie įvykį arba neatsakinėti į tam tikrus tyrėjos klausimus. Ji sutinka papasakoti, ką žino apie 2023 m. gruodžio 10 d. konfliktą tarp jos sugyventinio ir jo draugo A. M.. 2023 m. gruodžio 9 d. šeštadienio vakare atvažiavo A. P. su T. V. į svečius, buvo Elektrėnuose prie eglutės įžiebimo. Grįžo pas juos į namus (duomenys neskelbtini), ten vaišinosi jie alkoholiniais gėrimais, ji negeria kurį laiką jau, tai tiesiog bendravo. A. M. su savo sugyventine A. B., atvažiavo į svečius. Ji negirdėjo, kad V. J. būtų juos pasikvietęs. Jie bendrauja, geri draugai su A. M. , o su A. M. turi bendrą vaiką. Ji užpyko, kad dar papildomų žmonių naktį atvažiavo, nuėjo į antrą namo aukštą miegoti. Matė, kad A. M. buvo jau išgėręs kai atvažiavo, o visi kiti svečiai irgi jau buvo išgėrę ir apsvaigę nuo alkoholio. Kas vyko tą naktį, kai ji nuėjo miegoti, nežino. Negirdėjo riksmų ar triukšmo, kietai miega. Jos sūnus irgi jau miegojo savo kambaryje antrame namo aukšte. Jie visi pas juos nakvojo, nežino kur ir kaip tilpo. Ryte, t. y. 2023 m. gruodžio 10 d., darė pusryčius namo pusrūsyje. V. J. paliko gulėti lovoje kambaryje. A. M. ir A. M. bei T. V. su A. P. buvo kambaryje, matė, kad lyg alų gėrė vyrai. Ji apačioje, t. y. pusrūsyje, būdama girdėjo triukšmą. Kažkas bildėjo. Įbėgo V. J., o iš paskos A. M. , rėkdamas rusiškai, kad jis dabar jam parodys. Išgirdo, kad V. J. pasakė: „dabar tau parodysiu“, griebė kirvį, kuris buvo pusrūsyje, ir užsimojo A. M.. Tas išbėgo laukan, iš paskos V. J.. Kol ji išbėgo laukan, jau pamatė A. M. atbėgantį iš už namo su kruvina galva. A. M. rėkė lauke, kad V. J. jam kirviu galvą sumušė. Ji to nematė. Kirvis gulėjo sniege. Matė A. M. kaktoje žaizdą, ją ėmė dengti sniegu, liepė A. M. nustot rėkti, o imti sniego ir dėti ant kraujuojančios žaizdos, pati norėjo nueiti ir atnešti tvarsčio. Bet jos A. M. nesiklausė, tempė A. M. į mašiną, jie buvo atvažiavę su „BMW“ automobiliu. Kada išvažiavo T. V. su A. P., ji nematė, bet jų nematė nuo tada, kai atėjo į pusrūsį gaminti pusryčių. Ji ryte įsipjovė dešinės rankos mažąjį pirštą 2023 m. gruodžio 10 d., kai gamino pusryčius, su peiliu neatsargiai kažkaip susižalojo. Labai bėgo kraujas, tai ten buvo ir jos kraujo pritaškyta, ir A. M. . Bet daugiausiai A. M. kraujas buvo lauke. Kai A. M.su A. M. išvažiavo, ji liko viena namuose, kur dingo V. J., nežino. Jis grįžo namo tik 2023 m. gruodžio 11 d., ji tuo metu miegojo. Jos sūnus sekmadienio rytą išėjo pas draugą ir grįžo iš draugo sekmadienį vakare. Jis konflikto viso nematė. Kas išdaužė namo lauko durų ir pusrūsio langų stiklo paketus, ji nežino, bet tai turėjo įvykti konflikto tarp A. M.ir V. J. metu. Dėl sudaužytų stiklų pretenzijų niekam neturi. Prieš ją V. J. nei šeštadienį, nei sekmadienį nesmurtavo, nežino, kodėl tokios kalbos yra pasiekusios policiją, bet tai yra netiesa. Šiuo metu nieko papildomai apie įvykį pasakyti negali (1 b. t., b. l. 167 – 168).

2023 m. gruodžio 12 d. apklaustas nukentėjusysis A. M. parodė, kad 2023 m. gruodžio 9 d. vakare atvažiavo į V. J. ir jo sugyventinės J. Š. namus (duomenys neskelbtini). Jis buvo su A. B.. Nežino, kiek buvo valandų. Ten vartojo alkoholį. Į Elektrėnus prie eglutės nuvažiavę nebuvo. Jie namuose rado T. V. ir A. P., pavardžių nežino, jie jau šventė. Jie liko visi nakvoti. Kitą rytą atsikėlę išgėrė alkoholio sveikatai pataisyti. Nelabai atsimena įvykių sekos dėl išgerto alkoholio ir bendros savijautos šiuo metu. Žino, kad su V. J. kalbėjo apie jo skolą, V. J. jam skolingas 50 eurų, tačiau ar konfliktas tarp jų kilo dėl tos skolos, neatsimena. Jis su A. M. susiruošė namo. T. V. su A. P. jau buvo išvažiavę, nepamena, kaip jie išvažiavo. Nežino, kodėl V. J. atėjo prie jo lauke ir užsimojęs kirviu trenkė į galvą du kartus. Nesuprato, kas pasidarė V. J.. Kaip minėjo, nepamena, kad būtų buvusi priežastis kokia nors. Jis V. J. nemušė, jie net susikabinę nebuvo. Jis J. Š. nematė, o A. M. buvo šalia jo. J. Š. sūnus buvo namuose ir ji šį ramino. Jis V. J. turi pretenzijų, nes dėl galvos traumos jį operavo ir iki savaitės pabaigos gulės ligoninėje. Kol kas dėl civilinio ieškinio nepasakys pozicijos Jis J. Š. namo langų nedaužė. Prašo pripažinti jį nukentėjusiuoju (1 b. t., b. l. 71 – 72).

2024 m. sausio 29 d. papildomos apklausos metu nukentėjusysis A. M.parodė, kad prie ankščiau duotų parodymų papildomai gali pasakyti, jog jokių naujų įvykio detalių neprisiminė ir nieko papildomai paaiškinti negali. Tik nori patikslinti, kad V. J. jam kirviu sudavė ne lauke, kaip nurodė pirmos apklausos metu, o namo viduje, jeigu gerai atsimena, tai įvyko koridoriuje. Dėl ko V. J. jam sudavė kirviu, pasakyti negali, nes neatsimena. Kiek pamena, tarp jų nebuvo jokio konflikto. V. J. jo automobilio „Škoda“ neapgadino, V. J. kirviu į jo automobilį nepataikė, nežino, kodėl jis taip nurodė, tačiau jo automobilis neapgadintas ir niekam dėl to pretenzijų neturi. Apskritai gali pasakyti, kad po šio įvykio buvo susitikęs su V. J., šis jo atsiprašė ir jis V. J. neturi jokių pretenzijų. Civilinio ieškinio nereikš, daugiau nieko paaiškinti negali (1 b. t., b. l. 73 – 74).

Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. padaryta žaizda kaktos kairėje ir pakaušyje kairėje, odos nubrozdinimas nugaroje, įspaustinis kaktikaulio lūžis kairėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, įspaustinis lūžis galėjo būti padarytas ir kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Sužalojimai padaryti prieš kreipiantis medicininės pagalbos į VšĮ „RVUL“ 2023 m. gruodžio 10 d. Sužalojimai visumoje dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Žaizdos, odos nubrozdinimas ir kraujo išsiliejimas po minkštaisiais galvos smegenų dangalais atskirai kvalifikuojami nežymiu sveikatos sutrikdymu. Sužalojimai visumoje nėra būdingi savęs žalojimui. Nėra aprašytų sužalojimų rankose pateiktuose medicinos dokumentuose. Sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais. Sužalojimai padaryti kontaktuojant su kietais bukais daiktais ar paviršiumi, įspaustinis lūžis galėjo būti padarytas ir kietu buku riboto paviršiaus daiktu. Medicinos dokumentuose nėra pakankamai išsamiai aprašytus sužalojimų makromorfologinis vaizdus. Individualūs žalojančių daiktų požymiai nėra aprašyti pateiktuose medicinos dokumentuose (1 b. t., b. l. 89 – 91).

2023 m. gruodžio 12 d. V. J. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 138 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju V. J. savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad narkologinėje bei psichiatrinėje įskaitose įrašytas nėra, ankščiau teistas buvo. Nedalyvaujant gynėjui apklausoje nori pasakyti, kad A. M. su sugyventine A. B. ir jų sūnumi, nes jis su A. M. anksčiau buvo sugyventiniai, atvažiavo pas jį ir jo sugyventinę J. Š. į svečius. Jis jų nekvietė, jie atvyko apie vidurnaktį. Pas jį iki tol buvo atvykę į svečius T. V. su A. P. , pavardės nežino, jie buvo Elektrėnuose eglutės įžiebime. Tada grįžę namo vaišinosi alkoholiu. Jis su T. V. gėrė degtinę, o moterys gal sidrą gėrė. Rūkyti ėjo į rūsį, nes kambaryje nerūko. T. V. skambino A. M., jis buvo išgėręs, kiek suprato. Jie, kaip suprato, norėjo atvažiuoti į svečius. Atvažiavo keturiese – A. M. , A. M., jo sūnus M. ir A. M. dukra A. L. apie 7 metų amžiaus. Jie atsivežė alkoholio, sidro ir alaus ir jie visi dar gėrė. A. M. jam pasiūlė narkotinių medžiagų - kristalo. Jis jų neuostė. Tada pradėjo pyktis T. V. su A. P. . Jie išėjo į pusrūsį, kad neprikeltų vaikų, nes šie miegojo antrame aukšte. A. M. ėmė guostis apie asmeninius dalykus. Jie yra pažįstami seniai su juo, tai kalbasi atvirai. A. M. pamatė lauke, kad T. V. su A. P. pykstasi prie jo mašinos, bet jai nieko nepadarė, o A. M. spyrė į T. V. „BMW“ šoninį veidrodėlį. T. V. nematė. Paskui jis nelabai atsimena, bet turbūt jie vėl nuėjo gerti. Kur jis galėjo miegoti, nežino. Buvo labai neblaivus. Ryte prabudę sugalvojo, kad reikia taisyti sveikatą, tai A. M. atnešė A. M. „BMW“ raktelius, bet A. M. pasakė, kad jis nevairuos. Tada pasakė vairuoti jam, tačiau jis išsisukinėjo, kol galiausiai sutiko važiuoti. Nuvažiavo iki Grigiškių, norėjo dar užsukti į garažus, kur žino žmogų, kuris galėjo sutaisyti tą nuspirtą veidrodėlį. Bet nerado jo. Su A. M. važiavo dviese ir jo sūnus M.. Jis vairavo ir pirmyn iki Grigiškių ir atgal. Niekur nestojo, nes pamatė policiją ir aplinkiniais keliukais parvažiavo į namus. „BMW“ paliko Geibonyse prie parduotuvėlės. A. M. paėmė iš „BMW“ degtinės butelį. Ten nežino, iš kur jis buvo. Prie vartelių jau pasitiko A. P. , gavo abu su A. M. per veidą po kartą nuo A. P. dėl to, kad išvažiavo. Jis paaiškino, kad viskas gerai, mašina sveika, T. V. žino, kur mašina. Kažkuriuo metu prisuko su medvarščiu veidrodėlį, neatsimena tiksliai. T. V. pamatęs, kad veidrodėlis taip prisuktas, parėjęs į J. Š. namus pradėjo rėkti ant jų. Jam atrodo, jis nuėjo miegoti, A. M. irgi lyg miegojo. Negali pasakyti, kiek laiko miegojo. T. V. atėjo ir pradėjo jį kelti, suduodamas per veidą. Jis pabudo. Pradėjo jį kelti ir kaltinti, kad jis sulaužė veidrodėlį ir išvažiavo su jo mašina. T. V. atnešė A. M. jo „Škodos“ veidrodėlį ant pagalvės, padėjo šalia. A. M. prabudo, tada jis. A. M. pradėjo nervintis, kažką metė kambaryje, prasidėjo toks chaosas. Nežino, kas buvo dar kambaryje. Jis išėjo kaip apdujęs iš kambario, nes A. M. siautėjo dėl to savo mašinos veidrodėlio. Išeidamas iš namo trenkė stipriai duris, kurių stiklo paketas iš lauko pusės, vienas stiklas dužo. Nuėjo į pusrūsį, ten kelias minutes pabuvo. Girdėjo trenksmus, tada jis pasiuto, nors bandė tvardytis, bet jį labai sunervino visa situacija, be to, buvo girtas. Jie su A. M. buvo girčiausi. Dar rado alaus ar degtinės butelį tame rūsyje, išgėrė kelis gurkšnius ir paleido butelį į langą. Pasiėmė kirvį ir ėjo lauk iš to pusrūsio. Kiek atsimena, buvo jo sūnus atėjęs jį raminti, verkė, bet jis jau nebesitvardė. Išėjo į kiemą, paleido kirviu link A. M. ir pataikė į „Škodos“ kairės pusės, jam atrodo, priekines dureles, turi būti žymė. Tada ėmė rėkti kieme T. V. su A. P. , jie sėdo į „BMW“ ir išvažiavo. A. M. bėgo nuo jo, jis kirvį paėmęs vijosi jį, šis bėgo į kambarį ir pasivijęs jam kirviu trenkė į pakaušį. Neatsimena, kad būtų jam antrą kartą trenkęs ir pataikę į kaktą. Dėl viso to chaoso ne visas aplinkybes nuosekliai atsimena ir tikrai nepamena, antrą kartą kaip trenkė ir ar iš vis trenkė A. M. į kaktą. A. M. įbėgo į kambarį ir iššoko per langą. Jam atrodo, kad jis iššokęs galėjo prasiskelti galvą į tokias betonines plyteles, nes ten, lyg pamena, buvo kraujo. Tada jau išsigando, kai pamatė kraują ant A. M. galvos. A. M. greitai susirinko vaikus ir išvažiavo visi į Vilnių, į ligoninę. Jis liko namuose, išsigandęs ir pasimetęs, tik tada atsipeikėjo ką padarė. Jam dabar labai sunku ir gaila draugo, nes visa tai atsitiko per alkoholį. Kiek reikės, jis viską atlygins ir maldaus A. M. atsiprašymo. Nuo policijos slėpėsi, nes bijojo. J. Š. nemušė. Jos vaikas buvo namuose tą vakarą ir naktį ir viską matė. Nepateisina savo elgesio. Daugiau šiuo metu nieko pasakyti neturi (1 b. t., b. l. 193 – 194, 196 – 197).

2024 m. kovo 6 d. V. J. įteikus pranešimą apie įtarimą padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, apklaustas įtariamuoju V. J.savo kaltę dėl nusikaltimo padarymo pripažino visiškai ir parodė, kad jis pilnai pasilieka ir tvirtina savo parodymus, duotus ankstesnės apklausos metu. Dėl įvykdyto nusikaltimo nuoširdžiai gailisi (2 b. t., b. l. 2–3, 4).

Motyvuojamoji dalis

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

BPK 20 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad teismas įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu. Vertindamas įrodymus, teismas turi įsitikinti, ar jie patikimi, ar gauti teisėtu būdu, ir nuspręsti, ar įrodymais grįstinos teismo išvados, ar jie atmestini. Turi būti įvertintas kiekvienas įrodymas atskirai ir įrodymų visuma. Kasacinės instancijos teismo praktikoje pripažįstama, kad įrodymų visumos vertinimo reikalavimas (BPK 20 straipsnio 5 dalis) nereiškia, jog faktinėms aplinkybėms nustatyti turi būti išnaudojamos visos įmanomos įrodinėjimo priemonės (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 24 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-247-788/2017). Teisingą teismo baudžiamojo akto priėmimą lemia ne įrodinėjimo apimtis, o daromų teisinių išvadų pagrįstumas.

Pagal BK 135 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas sužalojo ar susargdino žmogų, jeigu dėl to nukentėjęs asmuo neteko regos, klausos, kalbos, vaisingumo, nėštumo ar kitaip buvo sunkiai suluošintas, susirgo sunkia nepagydoma ar ilgai trunkančia liga, realiai gresiančia gyvybei ar stipriai sutrikdančia žmogaus psichiką, arba prarado didelę dalį profesinio ar bendro darbingumo, arba buvo nepataisomai subjaurotas nukentėjusio asmens kūnas.

Žemesnės instancijos teismas

Išsamiai įvertinęs byloje surinktų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad kaltinamasis V. J. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, – tyčinį sunkų sveikatos sutrikdymą, nes 2023 m. gruodžio 10 d. apie 14.00 val. gyvenamojoje vietoje, adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus konfliktui, tyčia sudavė A. M. ne mažiau kaip vieną ar kelis smūgius kirviu į galvą, padarydamas sužalojimus, kurie priskiriami sunkiam sveikatos sutrikdymui. Teismas pažymi, kad V. J. kaltę įrodo iš dalies tiek jo paties parodymai, tiek nukentėjusiojo A. M. paaiškinimai pirminiai parodymai, tiek liudytojų – A. B., J. Š., G. M., ekspertės Emilijos Usavičienės – parodymai, taip pat teismo medicinos ekspertizės išvados, DNR tyrimo rezultatai ir įvykio vietos apžiūros protokolai. Visi šie įrodymai yra tarpusavyje nuoseklūs, vienas kitą papildo bei sustiprina, o alternatyvi kaltinamojo versija apie kritimą pro langą ne tik nėra paremta įrodymais, bet yra aiškiai paneigta ekspertiniais duomenimis.

V. J. teismo posėdžio metu pripažino, kad įvykio dieną laikė kirvį rankose, buvo užsimojęs kirviu ir juo galėjo kliudyti A. M. kaktos srityje. Kaltinamasis faktiškai pripažino veikos faktą, tačiau ginčija tikslų smūgių skaičių ir pasekmių mastą, t. y. pripažįsta, kad smogė nukentėjusiajam į galvos sritį, dėl ko buvo padaryta žaizda, tačiau neigia sunkų sveikatos sutrikdymą lėmusį įspaustinį kaktikaulio lūžį su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais. Kaltinamojo teigimu, jis prisimena nukentėjusįjį kirviu užkabinant vieną kartą, be kita ko, nurodė, kad A. M. galvą kaktos srityje susitrenkti galėjo tuomet, kai išsigandęs šoko per langą. Pasak kaltinamojo, nors jis pačio momento, kai nukentėjusysis iššoko pro langą, nematė, tačiau nurodė, kad nuo lango iki žemės toje vietoje yra daugiau nei pusantro metro aukštis, taip pat žemės paviršius nėra minkštas – išmūryta betoninė siena (apie vieno metro aukščio) bei išklotos trinkelės. Teismas, remdamasis byloje esančių įrodymų visuma, konstatuoja, kad visi A. M. padaryti sužalojimai kilo išskirtinai dėl V. J. fizinio poveikio – smūgių kirviu į galvos sritį. Šią išvadą patikimai pagrindžia kelių rūšių ir šaltinių įrodymai, kurie yra tarpusavyje nuoseklūs, vienas kitą patvirtinantys ir sustiprinantys. Teismo medicinos ekspertė Emilija Usavičienė atmetė galimybę, jog toks įspaustinis kaktikaulio lūžis, kokį patyrė A. M., galėjo būti padarytas nukritus ant trinkelių ar betoninio paviršiaus. Iš ekspertės paaiškinimu matyti, jog lygiame paviršiuje kontaktuojant tik tai viena kaktos sritimi, bet tai labai mažai tikėtina nes veido srityje išsikišę nosis, antakiai, skruostai, todėl kristi ant veido ir padaryti tik vieną sužalojimą reikia labai specifinių aplinkybių. Taip pat paneigtina teisminio nagrinėjimo metu iškelta versija, jog sužalojimas galėjo atsirasti nukentėjusiajam krentant ant išsikušusios plyteles, kadangi kaip matyti tiek iš ekspertės paaiškinimu, tiek iš specialisto išvados, kad nukentėjusiajam sužalojimas padarytas kontaktuojant su kietais bukais daiktai ar paviršiumi, o kaktoje X formos žaizda nėra būdinga smailiam paviršiui. Be to iš liudytojo G. M. parodymų matyti, jog žaizda, kurios forma yra „X“, būdinga būtent smūgiui kietu, buku, riboto paviršiaus daiktu – tokiu kaip kirvis. Be to, kritimas iš tokio nedidelio aukščio, koks yra nuo lango iki žemės, pagal ekspertės vertinimą, galėtų sukelti tik paviršinius nubrozdinimus, bet ne įdubimą į kaukolę ar kraujavimą po smegenų dangalais – šiuos požymius ekspertė priskyrė sunkiam sveikatos sutrikdymui. Taigi, ekspertinis vertinimas gydytojo paaiškinimai, kuris iš karto po įvykio gydymo įstaigoje apžiūrėjo nukentėjusįjį aiškiai paneigia kaltinamojo nurodytą alternatyvią įvykių versiją ir pagrindžia, kad galvos traumos kilmė – kirvio smūgis, o ne atsitiktinis kritimas. Įvykio vietos apžiūros metu nustatyta, kad kieme, prie laiptų ir durų, buvo matyti kraujo dėmės, stiklo šukės, taip pat rasti pėdsakai, liudijantys apie sužaloto asmens judėjimą iš vidaus į išorę. Tai atitinka nukentėjusiojo ir liudytojų parodymus, kad traumos buvo padarytos patalpoje, o A. M. po to išbėgo į lauką, o lauke aptiktas A. M. kraujas, dar kartą patvirtina, patirtus sužalojimus. Nors ūkinėje patalpoje rastas kraujuotas kirvis, ant kurio pagal DNR yra ne A. M. kraujas, tačiau kaip matyti iš J. Š. paaiškinimų , liudytojo nurodė, kaip kraujas galėjo atsirasti ant kirvio. Visgi įvertinus ekspertės ir liudytoju apklausto gydytojo paaiškinimus, jog tokia žaizda atsiranda nuo kirvio, tai pagrįstai darytina išvada, kad šis įrankis buvo nusikalstamos veikos padarymo priemonė, sukėlusi nukentėjusiam sunkų sveikatos sutrikdymą. Nukentėjusysis A. M. pirminiuose parodymuose aiškiai ir nuosekliai nurodė, jog prisimena smūgį kirviu į galvą, gausų kraujavimą ir tai, kad traumos buvo patirtos būtent namo viduje. Jo parodymai sutampa su liudytojų – A. B. ir J. Š. – parodymais. A. B. nurodė, kad matė, kaip V. J. smogė A. M. kirviu į kaktą, o šis tuojau pat ėmė smarkiai kraujuoti. Nors ji matė tik vieną smūgį, ekspertizė nustatė, kad sužalojimai padaryti mažiausiai trimis trauminiais poveikiais, kas leidžia manyti, kad buvo suduoti keli smūgiai. J. Š. paliudijo, jog rado kruviną A. M., dėjo sniegą ant jo žaizdų ir matė V. J. su kirviu. Ji taip pat pastebėjo, kad kirvis gulėjo sniege šalia namo, o tai atitinka bendrą įvykio eigą ir fizinius įrodymus. Liudytojas G. M., nukentėjusįjį apžiūrėjo gydymo įstaigoje, nurodė, kad A. M. dar gydymo pradžioje pasakė, jog buvo sužalotas kirviu. Šis faktas rodo, kad nukentėjusysis nuo pat pradžių nenurodė jokių alternatyvių įvykių versijų, o tvirtai siejo sužalojimus su V. J. smūgiu. O vėlesnius nukentėjusiojo A. M. parodymus vertina kritiškai, įvertinus, tai jog nurodė, kad kaltinamajam pretenzijų neturi, bendraudavo šeimomis, todėl vertinti kaip siekis palengvinti kaltinamojo atsakomybę. Teismas pažymi, kad V. J. parodymai yra nenuoseklūs, iš dalies prieštarauja ne tik liudytojų, bet ir jo paties anksčiau duotiems paaiškinimams. Jis teigia, jog galėjo užkabinti kirviu, tačiau neneigia, kad smūgis buvo į galvą, o kartu siekia perkelti atsakomybę dėl sunkių pasekmių neva nelaimingam atsitikimui – kritimui. Tačiau objektyvūs medicininiai duomenys, ekspertės paaiškinimai , liudytoju apklausto gydytojo paaiškinimai, išdalies ir liudytojų parodymai šią versiją paneigia. Tokie kaltinamojo paaiškinimai yra vertinami kritiškai bei laikytini neatitinkančiais faktinių bylos aplinkybių. Todėl teismas daro pagrįstą išvadą, kad visi nukentėjusiojo A. M. patirti sužalojimai, įskaitant įspaustinį kaktikaulio lūžį su kraujo išsiliejimu po smegenų dangalais, yra tiesioginis V. J. veiksmų – smūgių kirviu į galvą – rezultatas. Šie veiksmai, vertinant jų pavojingumą, smūgio kryptį į gyvybiškai svarbią kūno dalį bei kilusias pasekmes, atitinka Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje numatyto tyčinio sunkaus sveikatos sutrikdymo požymius.

Papildomai pažymėtina, kad ekspertizės išvadoje aiškiai konstatuota, jog A. M. padarytas sunkus sveikatos sutrikdymas. Valstybinės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus specialisto išvadoje Nr. (duomenys neskelbtini) nurodyta, kad A. M. padaryta žaizda kaktos kairėje ir pakaušyje kairėje, odos nubrozdinimas nugaroje, įspaustinis kaktikaulio lūžis kairėje su kraujo išsiliejimu po minkštaisiais galvos smegenų dangalais, visumoje dėl įspaustinio kaktikaulio lūžio kvalifikuojami sunkiu sveikatos sutrikdymu. Remiantis Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro 2003 m. gegužės 23 d. įsakymo Nr. V-298/158/A1-86 „Dėl Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisyklių patvirtinimo“ 5.6.1 punktu, sunkus sveikatos sutrikdymas laikytinas tada, kai yra nustatomi kaukolės skliauto atviri ir (arba) įspaustiniai bei pamato kaulų lūžiai; kaukolės skliauto kaulų uždari linijiniai bei atviri tik išorinės kaulinės plokštelės lūžiai vertinami pagal sveikatos sutrikdymo trukmę.

Atsižvelgiant į visų įrodymų visumą, teismas konstatuoja, kad V. J. 2023 m. gruodžio 10 d., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir kilus konfliktui, tyčia sudavė nukentėjusiajam A. M. smūgius kirviu į galvą, dėl ko pastarajam buvo padarytas įspaustinis kaktikaulio lūžis su kraujo išsiliejimu po galvos smegenų dangalais – sužalojimai, kurie ekspertų vertinimu atitinka sunkaus sveikatos sutrikdymo kriterijus. Dėl to, jo veiksmai teisingai kvalifikuojami pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalį.

IV. Bausmės individualizavimas

BK 54 straipsnio dalyje įtvirtintos aplinkybės, į kurias teismas, skirdamas bausmę turi atsižvelgti: 1) padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; 2) kaltės formą ir rūšį; 3) padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; 4) nusikalstamos veikos stadiją; 5) kaltininko asmenybę; 6) asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; 7) atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes; 8) nusikalstama veika padarytą žalą.

Kaltinamasis padarė BK 135 straipsnio 1 dalyje įtvirtintą nusikalstamą veiką, priskiriamą sunkių nusikaltimų kategorijai (BK 11 straipsnio 5 dalis). Nors kaltinamasis tvirtino, jog norėjo tik pagąsdinti, tačiau objektyviai nustatyta, kad jis laikė rankose pavojingą įrankį – kirvį – ir smogė juo į gyvybiškai svarbią kūno vietą – galvą. Asmuo, smogdamas kirviu į žmogaus galvą, suvokia, jog jo veiksmai gali sukelti sunkias pasekmes – tai įrodo tyčią.

Pagal BK 27 straipsnio 1 dalį, teismas gali pripažinti asmenį recidyvistu, jeigu šis asmuo jau teistas už tyčinį nusikaltimą, padarytą būnant pilnamečiu, jo teistumas už šį nusikaltimą neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka ir jis vėl padaro vieną ar daugiau tyčinių nusikaltimų. Teismas, spręsdamas dėl asmens pripažinimo recidyvistu, atsižvelgia į kaltininko asmenybę, padarytų nusikaltimų pobūdį, jų sunkumą, tarpusavio ryšį ir kitas bylos aplinkybes. Nagrinėjamu atveju nustatyta, kad V. J. nusikalstamą veiką, nagrinėjamą šiuo nuosprendžiu, padarė dar turint teistumą pagal Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 4 d. nuosprendį, kuriuo kaltinamasis buvo nuteistas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 1 dalį laisvės atėmimu 4 mėnesiams 20 dienų. Atsižvelgiant į visą, kas išdėstyta, į tai, kad būdamas teistas už tyčinį smurtinį nusikaltimą padarė naują sunkesnę smurtinio pobūdžio nusikalstamą veiką, į tai, kad veikos padarymo metu buvo teistas devyniolika kartų, darytina išvada, kad V. J. yra linkęs nesilaikyti visuomenėje nustatytų elgesio taisyklių bei nedaryti išvadų dėl jo daromų veikų nusikalstamumo, todėl, vadovaujantis BK 27 straipsnio 1 dalimi, kaltinamasis pripažintinas recidyvistu.

Kaltinamasis praeityje teistas daug kartų, taip pat teistas ir po šios veikos padarymo, pažymėtina, kad dauguma teistumų yra susiję su turtiniais nusikaltimais (vagystėmis, sukčiavimu ir turto sugadinimu), taip pat transporto priemonių vairavimu asmeniui esant neblaiviam. V. J. yra teistas ir už smurtinius nusikaltimus, t. y. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2021 m. birželio 6 d. nuosprendžiu pagal BK 140 straipsnio 1 dalį. Kaltinamasis administracine tvarka baustas. V. J. atsakomybe sunkina tai, kad nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kai tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui (60 straipsnio 1 dalies 9 punktas). Pažymėtina, kad kaltinamojo apsvaigimo nuo alkoholio įtaką nusikalstamos veikos padarymui patvirtina tai, kad alkoholis susilpnino jo savikontrolę, padidino agresiją ir impulsyvumą, dėl ko konfliktinė situacija priėjo iki smurto naudojimo. Būdamas neblaivus, kaltinamasis nesuvaldė savo emocijų, nesirinko taikesnių konfliktinės situacijos sprendimo būdų ir panaudojo itin pavojingą priemonę – kirvį – prieš kitą asmenį, smogdamas į gyvybiškai svarbią kūno dalį. Nors pagal įstatymą apsvaigimas nuo alkoholio nešalina baudžiamosios atsakomybės, tačiau šiuo atveju jis vertintinas kaip veiksnys, prisidėjęs prie nusikalstamo elgesio pasireiškimo. Kaltinamojo atsakomybę sunkina ir tai, jog jis minėta nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistu (60 straipsnio 1 dalies 13 punktas). V. J. atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta.

Atsižvelgiant į tai, jog V. J. padarė tyčinį, pavojingą ir itin žiaurų nusikaltimą – smogė kirviu į gyvybiškai svarbią kūno dalį, dėl ko nukentėjusysis patyrė sunkų sveikatos sutrikdymą, nusikalstama veika buvo padaryta būnant apsvaigus nuo alkoholio, be pateisinamos priežasties, agresyviai ir neadekvačiai reaguojant į situaciją, kaltinamasis iki šiol pilnai nepripažįsta savo kaltės. Nors ir gailisi , kad taip nutiko, tačiau įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes, bausmės tikslai – nubausti kaltinamąjį, užkirsti kelią naujiems nusikaltimams ir paveikti jį elgtis teisėtai ateityje – nebus pasiekti skiriant švelnesnę nei laisvės atėmimo bausmę. Todėl, teismas konstatuoja, kad V. J. yra skirtina vienintelė sankcijoje numatytas bausmės- laisvės atėmimo bausmė.

Teisiamojo posėdžio metu prokurorė kaltinamajam V. J., už nusikalstamą veiką, numatytą BK 135 straipsnio 1 dalyje, siūlė skirti 6 (šešių) metų laisvės atėmimo bausmę. Teismas atkreipia dėmesį, kad nors kaltinamasis pilnai savo kaltės, padarius BK 135 straipsnio 1 dalyje įvirtintą nusikalstamą veiką, nepripažino, tačiau nurodė, kad įvykio metu turėjo kirvį rankose bei pripažino, kad dalis nukentėjusiajam padarytų sužalojimų buvo padaryta būtent kaltinamojo, minėtu kirviu, vietą kartą smogiant nukentėjusiajam į galvos sritį. Gailėjosi dėl to kas įvyko šios aplinkybės šiek tiek mažina kaltinamojo pavojingumą bei parodo jo sąmoningumą. Taip pat, pažymėtina, kad nors V. J. nusikalstama veika yra kvalifikuota pagal BK 135 straipsnio 1 dalį, tačiau jokių ilgalaikių pasekmių nukentėjusiojo sveikatai padaryta nebuvo, o teismo posėdžio metu apklaustas nukentėjusysis A. M. pareiškė, kad pretenzijų kaltinamajam nebeturi. Individualizuojant bausmę atsižvelgtina ir į tai, kad konfliktas kilo išgertuvių metu, nukentėjusiojo poziciją, kad pretenzijų neturi kaltinamajam, dėl pačio įvykio ir kad buvo sužalotas kaltinamasis gailėjosi. Atsižvelgiant į visa, kas išdėstyta, kaltinamajam skirtina mažesnė, nei prokurorės siūloma, ir skirtina 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmė.

Bausmės pradžia skaičiuotina nuo V. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Pagal BK 66 straipsnį, eismas, skirdamas bausmę asmeniui, kuriam buvo taikytas suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas, privalo jį įskaityti į paskirtą bausmę. Suėmimas ir (ar) laikinas sulaikymas į paskirtą bausmę įskaitomas pagal BK 65 straipsnio 1 dalies taisykles vieną suėmimo ir (ar) laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo ar arešto parai, šešių MGL dydžio baudai, devynioms viešųjų darbų valandoms, trims laisvės apribojimo dienoms. Iš bylos medžiagos matyti, kad V. J. buvo laikinai sulaikytas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 15.50 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 12.30 val. (1 para). Taigi, teismas, vadovaudamasis tuo, kad išdėstyta, konstatuoja, kad į šiuo nuosprendžiu kaltinamajam skirtiną bausmę yra įskaičiuotinas ir laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 15.50 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 12.30 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

2025 m vasario 1 d., įsigaliojo, be kitų, ir BK 54 straipsnio pakeitimas, priimtas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymu Nr. XIV-2573. Šiuo įstatymu buvo papildyta BK 54 straipsnio 3 dalis, nurodant, kad jeigu paskirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui, teismas, vadovaudamasis bausmės paskirtimi, gali motyvuotai visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą, išskyrus atvejus, kai padaromas labai sunkus nusikaltimas. Taigi, tokiu pakeitimu, buvo išplėstos skirtos laisvės atėmimo bausmės vykdymo atidėjimo taikymo galimybės, kai jos vykdymas aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Tuo pačiu buvo pakeistas ir BK 75 straipsnis, jį papildant 4 dalimi – joje nurodant, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba už vieną ar kelis nesunkius, apysunkius ar sunkius tyčinius nusikaltimus, teismas, remdamasis šio kodekso 54 straipsnio 3 dalimi, gali visiškai arba iš dalies atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo 1 iki 3 metų. 5 dalyje numatyta, kad bausmės vykdymas pagal šio straipsnio 1, 2, 3 ir 4 dalis gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad yra pakankamas pagrindas manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo arba asmeniui atlikus tik jos dalį.

BK 3 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad veikos nusikalstamumą panaikinantis, bausmę švelninantis arba kitokiu būdu nusikalstamą veiką padariusio asmens teisinę padėtį palengvinantis baudžiamasis įstatymas turi grįžtamąją galią, t. y. taikomas iki tokio įstatymo įsigaliojimo nusikalstamą veiką padariusiems asmenims, taip pat atliekantiems bausmę bei turintiems teistumą asmenims. Pažymėtina, jog 2024 m. spalio 15 d. įstatymu buvo sureguliuotas 2024 m. balandžio 25 d. įstatymo Nr. XIV-2573 įsigaliojimas ir taikymas, jo 3 straipsnyje nustatant, kad pastarojo įstatymo tam tikrų straipsnių, tarp jų ir 19 bei 37 straipsnių, nustačiusių atitinkamai BK 54 straipsnio 3 dalies ir 75 straipsnio pakeitimus, nuostatos, lengvinančios asmenų teisinę padėtį, taikomos tik toms iki šio įstatymo įsigaliojimo dienos padarytoms nusikalstamoms veikoms, dėl kurių dar nebaigtas bylų nagrinėjimo procesas pirmosios, apeliacinės ar kasacinės instancijų teismuose.

Šiuo atveju V. J. baudžiamoji byla išnagrinėta pirmosios instancijos, todėl pasisakytina dėl minėtos naujos redakcijos BK nuostatos, esant įstatyme numatytoms sąlygoms, taikymo galimybės V. J.. Visgi teismas įvertinęs daugkartinį V. J. teistumą, tai kad išvadų nedaro, yra teistas ir už smurtinius nusikaltimus, teismas sprendžia, jog nėra pagrindo atidėti paskirtos bausmės vykdymo, todėl BK 75 straipsnio nuostatos netaikytinos.

V. Civiliniai ieškiniai ir kiti procesiniai klausimai

BPK 109 straipsnyje nurodyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti kaltinamajam ar už jo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį.

Baudžiamojoje byloje Vilniaus teritorinė ligonių kasa pareiškė civilinį ieškinį (1 b. t., b. l. 267–268). Civiliniu ieškiniu prašo priteisti iš atsakingo asmens Privalomojo sveikatos draudimo fondo biudžetui padarytą 4 345,94 eurų žalą dėl nukentėjusiojo A. M. gydymo. Ieškinio dydį patvirtina į bylą pateikti rašytiniai įrodymai. Kaip nustatyta dėl kaltinamojo veiksmų nukentėjusiajam dėl sveikatos sutrikdymo buvo teikiamos įvairios gydymo paslaugos – difterijos, stabligės vakcinos bei kaukolės procedūros. Atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo

Iš pateikto civilinio ieškinio matyti, jog dėl V. J. padarytos nusikalstamos veikos civilinė ieškovė patyrė 4 345,94 (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt keturis centus) eurų turtinės žalos. Darytina išvada, kad civilinė ieškovė patyrė minėtas išlaidas ir jos yra pagrįstos, nėra neproporcingai didelės, todėl ieškinys tenkintinas visiškai, 4 345,94 eurų turtinę žalą priteisiant su 5 procentų metinėmis palūkanomis nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo iki civilinio ieškinio visiško įvykdymo momento (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo 21 straipsnio 1 dalis, CK 6.263 straipsnio 1 dalis, 6.280 straipsnio 1 dalis, 6.290 straipsnis, BPK 115 straipsnis).

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti – Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis; papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti du biologiniai ėminiai; pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu paimtas A. M. seilių pavyzdys, perduoti saugojimui į P. D. prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka sunaikintini.

Kaltinamajam paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas. 2025 m. balandžio 9 d. nutartimi nutarta laikinai 1 mėnesio laikotarpiui nuo 2025 m. balandžio 28 d. iki 2025 gegužės 28 d. grąžinti V. J. asmens tapatybės kortelę 14757944, išduotą 2017-12-12 Migracijos departamento Vilniaus skyriaus ir įpareigoti kaltinamąjį V. J. užsiregistravus LR Užimtumo tarnyboje arba įsidarbinus asmens dokumentą asmens tapatybės kortelę 14757944, išduotą 2017-12-12 Migracijos departamento Vilniaus skyriaus, grąžinti nedelsiant teismui prie baudžiamosios bylos Nr.1-27-834/2025, bet ne vėliau kaip iki 2025 m. gegužės 28 d. V. J. asmens tapatybės kortelės prie baudžiamosios bylos Nr.1-27-834/2025 negrąžino. Paskirtos kardomosios priemonės- rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir dokumentų paėmimas paliktino galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikintinos.

VI. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidos

Byloje pateikta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, kurioje nurodyta, kad teikiant valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą kaltinamajam V. J., vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2016 m. balandžio 13 d. nutarimu Nr. 364 „Dėl už antrinės teisinės pagalbos teikimą, koordinavimą ir mediaciją mokamo užmokesčio dydžių ir mokėjimo taisyklių patvirtinimo“ 14.2.2.1 punktu antrinės teisinės pagalbos išlaidos yra 602,08 Eur.

Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (BPK) 106 straipsnio 2 dalį, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, priima sprendimą iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, atsižvelgdamas į kaltinamojo turtinę padėtį, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose nurodytus atvejus. Nagrinėjamu atveju byloje gynėjo dalyvavimas pripažintas būtinu pagal įstatymą. Kadangi valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos parinktas advokatas teikė valstybės garantuojamą antrinę teisinę pagalbą V. J. nagrinėjant baudžiamąją bylą, kai gynėjo dalyvavimas yra būtinas, todėl esant tokiam teisiniam reguliavimui, antrinės teisinės pagalbos išlaidų pripažinimas procesinėmis ir jų priteisimas iš kaltinamojo nesuderinamas su šio teise į gynybą. Atsižvelgiant į tai kas išdėstyta, valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymas priteisti turėtas antrinės teisinės pagalbos išlaidas iš nuteistojo V. J. atmestinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 304 straipsniu, 305 straipsniu bei 307 straipsniu,

nusprendžia:

V. J. (V. J.) pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 135 straipsnio 1 dalyje, ir paskirti 3 (trijų) metų laisvės atėmimo bausmę.

Bausmės pradžią skaičiuoti nuo V. J. sulaikymo vykdant šį nuosprendį dienos.

Vadovaujantis 66 straipsniu, į V. J. (V. J.) paskirtą bausmę įskaityti laikinajame sulaikyme praleistą laiką nuo 2023 m. gruodžio 11 d. 15.50 val. iki 2023 m. gruodžio 12 d. 12.30 val., vieną laikino sulaikymo parą prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasos prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš V. J. (V. J.) civilinės ieškovės Vilniaus teritorinės ligonių kasų prie Lietuvos Respublikos Sveikatos apsaugos ministerijos naudai priteisti 4 345,94 (keturis tūkstančius tris šimtus keturiasdešimt penkis eurus ir devyniasdešimt keturis centus) eurus turtinei žalai atlyginti bei 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už šią sumą nuo baudžiamojo įsakymo įsiteisėjimo dienos iki visiško žalos atlyginimo (AB banke ,,Swedbank”, Valstybinės mokesčių inspekcijos sąskaitos Nr. LT247300010112394300, kodas 73000, įmokos kodas 6610).

Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymo dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų priteisimo netenkinti

Kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti bei dokumentų paėmimą palikti galioti iki bausmės vykdymo pradžios, pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai tirti – Vilniaus apskrities VPK KP SNTV 3-iojo skyriaus vyriausiosios tyrėjos 2024 m. vasario 27 d. nutarimu įvykio vietos apžiūros metu paimtas kirvis; papildomos įvykio vietos apžiūros metu paimti du biologiniai ėminiai; pavyzdžių lyginamajam tyrimui paėmimo metu paimtas A. M. seilių pavyzdys, perduoti saugojimui į P. D. prie LR VRM Turto valdymo valdybos paimtų daiktų valdymo ir sandėlių skyrių – nuosprendžiui įsiteisėjus, įstatymų nustatyta tvarka sunaikinti.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.

Teisėja Vaida Sinkevičienė