Panevėžio apygardos teismo nutartis

Panevėžio apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Laimutė Sankauskaitė

teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal suinteresuoto asmens UAB „Tvirta“ atskirąjį skundą dėl Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2VP-1985-842/2017 pagal pareiškėjos UAB „Aukštaitijos traktas“ prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2SP-1621-839/2017, patvirtino tarp šalių UAB „Aukštaitijos traktas“ ir UAB „Tvirta“ sudarytą taikos sutartį.Pareiškėjas UAB „Aukštaitijos traktas“ kreipėsi į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo UAB „Tvirta“ nevykdant 2017 m. birželio 12 d. teismo nutartimi patvirtintos taikos sutarties sąlygų.

II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė

Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartimi pareiškėjos prašymą tenkino.Nustatė, kad UAB „Tvirta“ pažeidė taikos sutarties 2 punkte numatytą skolos grąžinimo tvarką ir terminus, kas laikoma esminiu sutarties sąlygų pažeidimu, todėl pareiškėjo prašymą dėl vykdomojo rašto išdavimo tenkino.

III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai

Atskiruoju skundu UAB „Tvirta“ prašo panaikinti 2017 m. rugpjūčio 1 d. Utenos rajono apylinkės teismo nutartį, nustatyti terminą šalims suderinti patikslintą grafiką.Nurodo, kad pagal žodinį susitarimą su UAB „Aukštaitijos traktas“ buvo numatyta galimybė sutartį peržiūrėti ir skolos grąžinimo terminus prailginti. 2017 m. rugpjūčio 8 d. UAB „Tvirta“ yra įvykdžiusi visus savo įsipareigojimus. Taip pat nurodo, kad jei sutarties sąlygos nėra aiškios ar jų neįmanoma vykdyti apskritai, vykdomasis raštas pagal tokias sąlygas negali būti išduodamas. Tokiam atvejui, numatyta galimybė, šalies prašymu, peržiūrėti teismo nutartį, kuria patvirtinta taikos sutartis, proceso atnaujinimo tvarka. Atsiliepimu į atskirąjį skundą UAB „Aukštaitijos traktas“ prašo netenkinti apeliantės prašymo. Nurodo, kad sutarties sąlygos aiškios, todėl tikrai negali būti traktuojamos skirtingai. Taikos sutartyje periodiniai mokėjimai išdėstyti pagal skolininko pageidaujamą tvarką ir su jomis pareiškėjas sutiko tik esant sąlygai, kad mokėjimai bus savalaikiai. Apeliantės prievolė labai sena, seniausia neapmokėta PVM sąskaita faktūra yra 2016 m. spalio mėnesio, kreditorius jau beveik metai negali disponuoti jam priklausančiomis lėšomis.Su skolininku nebuvo sudaryti kitokie žodiniai susitarimai, leidžiantys skolininkui nesilaikyti taikos sutartyje numatytos atsiskaitymų tvarkos. Skolininkas atskirajame skunde patvirtina, kad turi finansinių sunkumų, teismų sistemos „Liteko“ duomenimis, rugsėjį yra paskirti du teismo posėdžiai dėl skolų priteisimo iš UAB „Tvirta“. Skolininkas sistemingai nevykdė bei pažeidinėjo taikos sutarties nuostatas, tačiau nesugebės vykdyti savo įsipareigojimų ir ateityje. Skola sumokėta ne iš skolininko, bet iš direktoriaus A. M. lėšų. Teismo atsisakymas išduoti vykdomąjį raštą pagal pažeidinėjamą taikos sutartį nepagrįstai pažeistų kreditoriaus teisėtus lūkesčius.

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmetamas, pirmosios instancijos teismo nutartis paliekama nepakeista (Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso (toliau - CPK) 337 str. 1 d.).Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio ar atskirojo skundo faktinis ir teisinis pagrindo bei absoliučių procesinio sprendimo negaliojimo pagrindų nebuvimo patikrinimas (CPK 320 str. 1 d.). Nagrinėjant atskiruosius skundus taikomos taisyklės, reglamentuojančios civilinį procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 str.). Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų nenustatyta.UAB „Tvirta“ kartu su atskiruoju skundu pateikė rašytinius įrodymus, kurie patvirtina jo skunde nurodytas aplinkybes, todėl nors jis ir neprašo, teismas prijungia juos prie bylos ir vertina kartu su byloje esančiais įrodymais (CPK 314 str.). Nustatyta, kad Utenos rajono apylinkės teismas 2017 m. birželio 12 d. nutartimi, civilinėje byloje Nr. 2SP-1621-839/2017, patvirtino tarp šalių UAB „Aukštaitijos traktas“ ir UAB „Tvirta“ sudarytą taikos sutartį. UAB „Tvirta“ taikos sutarties 2 punktu sutiko sumokėti 24001,07 Eur iki 2017-12-25. Įsipareigojo kas mėnesį iki einamojo mėnesio 25 d. nuo 2017-06-25 į UAB „Aukštaitijos traktas“ atsiskaitomąją banko sąskaitą pervesti taikos sutartyje nurodytas sumas.Pirmosios instancijos teismo nutarties priėmimo dienai, UAB „Tvirta“ buvo pavėluotai sumokėjusi pirmąją 1000 Eur įmoką (turėjo sumokėti iki 2017-06-25, sumokėjo 2017-06-27), antros įmokos nebuvo atlikusi. Pagal apeliaciniam teismui pateiktus rašytinius įrodymus, antrąją įmoką atliko 2017-08-08, pavėlavusi 15 dienų. Šalys taikos sutartimi, kad skolos grąžinimo tvarkos ir terminų pažeidimas, yra esminis sutarties sąlygų pažeidimas. CPK 646 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad jeigu nevykdoma teismo patvirtinta taikos sutartis, suinteresuota šalis gali kreiptis į bylą išnagrinėjusį teismą su prašymu išduoti vykdomąjį raštą; teismas, ištyręs šalių nurodytas aplinkybes ir pateiktus įrodymus apie taikos sutarties sąlygų vykdymą, dėl neįvykdytos taikos sutarties dalies išduoda vykdomąjį raštą arba atsisako jį išduoti.UAB „Tvirta“ nepateikė įrodymų, pagrindžiančių, jog neturėdama finansinių galimybių mokėti sutartyje nurodytas įmokas nustatyta tvarka, būtų ėmusis veiksmų susitarti su ieškovu dėl taikos sutartyje numatytų įmokų mokėjimo atidėjimo, ar tai būtų informavęs ieškovą apie įmokų vėlavimą ir pan., priešingai, pareiškėjas siųsdavo priminimus apie įsipareigojimų vykdymą. Apeliantas neginčija fakto, kad pažeidė taikos sutarties sąlygas. UAB „Tvirta“ yra verslo subjektas, kuriam keliami didesni atidumo ir rūpestingumo standartai, apeliantas šiuo atveju elgėsi aplaidžiai laiku nepervesdamas taikos sutartimi numatytų sumų, todėl turi prisiimti savo neigiamo elgesio pasekmes. Atkreiptinas dėmesys, kad kreditorius informavo skolininką, kad jam laiku nesumokėjus įmokų, jis kreipsis į teismą dėl visos skolos išieškojimo, tačiau apeliantas sutartyje nustatytos sumos nesumokėjo. Nei pirmosios instancijos, nei apeliacinės instancijos teismui atsakovas nenurodė teismui jokių aplinkybių, kurioms esant būtų galima laikyti, kad įmokos buvo atliekamos pavėluotai dėl svarbių priežasčių, tik nurodė, kad jis turi daugiau finansinių įsipareigojimų, tačiau prieš sudarant taikos sutartį, jam buvo žinoma įmonės finansinė situacija ir jis turėjo įvertinti savo galimybes mokėti skolą, o ne tokiu būdu siekti atidėti skolos mokėjimą. UAB „Tvirta“ nustatytais terminais nevykdant taikos sutarties, šalys susitarė, kad kreditorius turi teisę be atskiro perspėjimo kreiptis į teismą dėl vykdomojo rašto išdavimo dėl visos skolos sumos. Todėl apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai konstatavo, jog atsakovas praleido taikos sutartyje nustatytų mokėjimų terminus, kas sudarė pagrindą išduoti ieškovui vykdomąjį raštą dėl visos skolos pagal taikos sutartį skolos išieškojimo.Kasacinis teismas išaiškino, kad pagal teisinį reglamentavimą vykdomojo rašto išdavimo procese teismas neturi teisės keisti teismo patvirtintos taikos sutarties sąlygų. Teismo gali būti keičiama tik šių sąlygų, nutarties, kuria patvirtinta taikos sutartis, vykdymo tvarka (CPK 284 str. 1 d., 646 str. 3 d.). Apeliantė nors ir prašo apeliacinio teismo nustatyti terminą šalims susiderinti patikslintą grafiką, tačiau pirmosios instancijos teismui prašymo dėl taikos sutarties vykdymo tvarkos pakeitimo teismui nebuvo pateikusi, todėl apeliacinės instancijos teismas šio klausimo nesprendžia (CPK 312 str.).Pirmosios instancijos teismas rėmėsi rašytiniais įrodymais ir faktinėmis aplinkybėmis, egzistavusiais nutarties priėmimo momentu. Be to, atsakovas įrodymų, patvirtinančių tinkamą taikos sutarties sąlygų įvykdymą nepateikė (CPK 178 str.), todėl pareiškėjai pagrįstai buvo išduotas vykdomasis raštas. Tai, kad antroji įmoka buvo sumokėta, nepaneigia fakto apie taikos sutarties sąlygų pažeidimą, kas sudaro pagrindą išduoti vykdomąjį raštą. Apibendrinant išdėstytas aplinkybes, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė ir aiškino procesines teisės normas, atskirojo skundo argumentai nesudaro pagrindo naikinti ar keisti pagrįstos teismo nutarties, todėl atskirasis skundas atmestinas, o skundžiama nutartis paliekama nepakeista (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Utenos rajono apylinkės teismo 2017 m. rugpjūčio 1 d. nutartį palikti nepakeistą.