- Teismas
- Panevėžio apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2021-03-12
- Bylos Nr.
- 1-76-749/2021
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Vytautas Krikščiūnas
- Kaltinamasis
- E. S.
- Kategorijos
- 1.1.6.6Atleidimas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (BK 40 str.)
- 1.1.9.2Uždraudimas naudotis specialia teise (BK 68 str.)
- 1.1.9.8Turto konfiskavimas (BK 72 str.)
- 1.2.25.4.2.6Kelių transporto priemonės vairavimas arba praktinio vairavimo mokymas apsvaigus nuo alkoholio, kai jo kraujyje buvo daugiau negu 1,5 promilės alkoholio (BK 281 str. 7 d.)
- 2.3.4.3Sutrumpintas įrodymų tyrimas (BPK 273, 291 str.)
- 2.3.6.4.6Nuosprendžiui, kuriuo nutraukiama baudžiamoji byla, keliami reikalavimai (BPK 297-307 str.)
Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmų teisėjas Vytautas Krikščiūnas, sekretoriaujant R. Š., dalyvaujant prokurorei L. L., kaltinamajai E. S. ir jos gynėjai advokatei L. B., pareiškėjui dėl laidavimo M. S., viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
E. S., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimusi (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietė, gyvenanti (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, netekėjusi, registruota Užimtumo tarnyboje, neteista,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
E. S., pažeisdama Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2002 m. gruodžio 11 d. nutarimu Nr. 1950 patvirtintų Kelių eismo taisyklių (toliau – KET) 14 punkto reikalavimus, draudžiančius vairuoti transporto priemonę neblaiviems asmenims, 2020 m. liepos 25 d. Panevėžio mieste vairavo motorinę transporto priemonę - automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio, kai apie 23.13 val., (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, policijos pareigūnams sustabdžius ir patikrinus jos blaivumą alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“, 23.29 val., nustatytas 2.03 promilių neblaivumas, o 23.48 val. - 2.05 promilių neblaivumas, t. y. vairavo motorinę transporto priemonę būdama neblaivi, kai jai nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamoji E. S. teismo posėdyje dėl pareikšto kaltinimo kaltę pripažino visiškai ir parodė, jog 2020 m. liepos 25 d. vairavo išgėrusi. Turėjo teisę važiuoti. Nėra turėjusi administracinių pažeidimų. Buvo nuvykusi į (duomenys neskelbtini)r. su mažamete dukra pas draugę. Vartojo alkoholinius gėrimus. Planavo nakvoti. Įvyko konfliktas. Visko gerai neatsimena, nes viskas vyko labai greitai. Nuo (duomenys neskelbtini) ją sekė kažkoks automobilis, norėjo aplenkti. Sekė iki pat Panevėžio. Panevėžyje sustabdė policijos pareigūnai. Pareigūnai girtumą tikrino du kartus. Sutiko su viskuo. Automobilį išvežė. Prašo atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Daugiau taip nebedarys, pasimokė. Nėra bausta už vairavimą išgėrus. Neturi administracinių nuobaudų. Neturi problemų dėl alkoholio vartojimo. Negali savęs pateisinti. Pas ją dėl šio įvykio lankosi socialiniai darbuotojai. Vaikų tėvas padeda vaikams. Po įvykio buvo labai sukrėsta. Prašė darbdavio suteikti atostogas. Nenuėjo į darbą. Paskambino darbdaviui ir jai pasakė, jog yra atleista. (duomenys neskelbtini) kaime vaikų darželis dirba, tačiau rekomenduojama vaikų dar nevesti dėl šalyje paskelbto karantino. Santykiai su broliu geri. Klauso brolio. Susitinka dažnai. Padarė išvadas. Ateityje planuoja dirbti. Automobilis jos, yra kalta, gailisi. Sutinka apmokėti automobilio nuvežimo ir saugojimo išlaidas.
Šalies argumentai
Pareiškėjas dėl laidavimo M. S. teismo posėdyje parodė, kad palaiko savo prašymą dėl laidavimo. Neteistas, nebaustas administracine tvarka. Jis yra, (duomenys neskelbtini). (duomenys neskelbtini) sekasi gerai. Yra (duomenys neskelbtini) pavaduotojas. Dažnai lankosi pas seserį, nes šalia jos turi žemės sklypą ir galės kontroliuoti. Turi auklėjimo patirties, nes dirba su kariais, šauktiniais, juos prižiūri, auklėja. Sesuo jo klauso. Santykiai artimi, nes augo be mamos. Yra vedęs. Turi tris vaikus. Turi teisę vairuoti. Su seserimi susitinka kas antrą savaitgalį. Karantino metu rečiau. Vasarą susitinka dažniau. Susiskambina, susirašo. Palaiko artimus ryšius. Sesuo bedarbė, jos pajamos nėra didelės. Kai jai būna sunku, jis padedu. Jis turi paskolų. Žmona nedirba, todėl prašo tvirtinti laidavimą be užstato.
Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281¹ straipsnio 1 dalyje numatyta atsakomybė tam, kas vairavo motorinę transporto priemonę, traktorių ar savaeigę mašiną arba mokė praktinio vairavimo būdamas neblaivus, kai jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas, arba vengė neblaivumo patikrinimo, kai jam buvo nustatyti neblaivumo požymiai, arba vartojo alkoholį po eismo įvykio iki jo aplinkybių nustatymo ir jam nustatytas 1,51 ir daugiau promilių neblaivumas.
Kaltinamajai E. S. pripažinus kaltę dėl nusikalstamos veikos, numatytos BK 281¹ straipsnio 1 dalyje, padarymo, davus parodymus, sutikus, kad kiti įrodymai nebūtų tiriami, prokurorei ir gynėjai sutikus su sutrumpintu įrodymų tyrimu, baudžiamoji byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, kadangi teismui nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių (Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 273 straipsnis). Be kaltinamosios E. S. visiško prisipažinimo, jos kaltė padarius inkriminuojamą nusikalstamą veiką nagrinėjamu atveju įrodyta ir kitais byloje esančiais įrodymais.
Iš V. Č. tarnybinio pranešimo ir liudytojo apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 25 d. dirbdamas ekipaže „(duomenys neskelbtini)“ kartu su vyriausiu patruliu M. M., apie 23.13 val. gavo pranešimą iš Panevėžio apskr. VPK budėtojo, kad keliu nuo (duomenys neskelbtini) link (duomenys neskelbtini) pranešėjas seka galimai neblaivaus asmens vairuojamą automobilį „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Važiuodami (duomenys neskelbtini) gatve, (duomenys neskelbtini) gatvės link, pastebėjo (duomenys neskelbtini) gatve važiuojantį pranešėjo nurodytą automobilį, kurį sustabdė. Automobilį vairavo moteris, kaip paaiškėjo, E. S.. Matėsi, kad moteris apsvaigusi, jos kalba buvo nerišli, judesiai nekoordinuoti. Jau sustabdžius minėtą automobilį, prie jų privažiavo pranešėjas N. Š. bei paaiškino, jog kurį laiką sekė E. S. vairuojamą automobilį, kuris lėtai važiavo ir vis išvažiuodavo iš savo eismo juostos, dėl ko N. Š. kilo įtarimas, jog automobilį vairuoja galimai neblaivus asmuo. E. S. buvo nustatyti neblaivumo požymiai, t.y. iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba, nekoordinuoti judesiai. Alkoholio kiekio matuokliu „D. A. 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 23.29 val. E. S. nustatytas 2.03 promilių girtumas, o 23.48 val. patikrinus pakartotinai, nustatytas 2.05 promilių girtumas. Su alkotesterio parodymais E. S. sutiko, teigė, jog vartojo alkoholį, tačiau daugiau nieko nekonkretizavo, neblaivumo nustatymo akte nepasirašė. E. S. vairuotame automobilyje, ant automobilio užpakalinės sėdynės sėdėjo vairuotojos mažametis sūnus D. R., kuris buvo perduotas į įvykio vietą atvykusiai močiutei E. R. (b. l. 11, 42-45).
Iš liudytojo N. Š. apklausos protokolo matyti, kad 2020 m. liepos 25 d., apie 22.30 val., vykdamas iš (duomenys neskelbtini), išvažiavęs į kelią „(duomenys neskelbtini)“, pamatė priekyje ta pačia kryptimi važiuojantį automobilį „Mazda 323“. Automobilis jam sukėlė įtarimą, nes važiavo labai lėtai, 40-60 km/h greičiu, be to važiavo netiesiai, vinguriavo į šonus. Daugelis vairuotojų lenkė minėtą automobilį, o jis nusprendė pasekti iš paskos, nes įtarė, jog vairuotojas gali būti neblaivus. Pusiaukelėje iki (duomenys neskelbtini) jis paskambino bendruoju pagalbos telefonu bei bendravo su pareigūnais iki pat (duomenys neskelbtini), iki pat automobilio sustabdymo. Automobilio iš akių pametęs nebuvo, jį stebėjo nepertraukiamai. Jo sektas automobilis buvo sustabdytas (duomenys neskelbtini) gatvėje, sankryžoje su (duomenys neskelbtini) gatve. Priėjęs prie pareigūnų ir sustabdyto automobilio pamatė, kad jį vairavo moteris, o ant galinės sėdynės sėdėjo vaikas. Matė, kad pareigūnai vairuotojai davė pūsti į alkotesterį, o pastaroji įpūtė virš 2 promilių. Persekiotas automobilis niekur kelyje sustojęs nebuvo, niekas iš automobilio neišlipo ir į jį neįlipo (b. l. 48-51).
Iš tarnybinio pranešimo matyti, kad 2020 m. liepos 25 d., apie 23.13 val., Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, E. S. vairavo motorinę transporto priemonę - lengvąjį automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama neblaivi, kai jai 23.29 val. buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 23.48 val. - 2,05 promilių girtumas (b. l. 5-10).
Iš neblaivumo nustatymo 2020 m. liepos 25d. akto matyti, kad 2020 m. liepos 25 d., 23.35 val., E. S. nustatyti neblaivumo požymiai: iš burnos sklindantis alkoholio kvapas, neadekvati elgsena, nerišli kalba. Buvo įvertinta bendra asmens būklė: eiti tiesia linija gali, stovėdama pirštu pataikyti į nosies galą gali. Buvo atliktas patikrinimas prietaisu „D. A. 6810“ Nr. (duomenys neskelbtini), metrologinės patikros Nr. (duomenys neskelbtini), 23.29 val. E. S. nustatytas 2,03 promilių girtumas, 23.48 val. - 2,05 promilių girtumas (b. l. 20-23).
Iš įvykio vietos apžiūros 2020 m. liepos 25 d. protokolo matyti, kad įvykio vieta yra Panevėžyje, (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje. Matyti stovintis automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) Iš įvykio vietos paimtas automobilis „Mazda“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) automobilio registracijos liudijimas Nr. (duomenys neskelbtini), E. S. vairuotojo pažymėjimas Nr. (duomenys neskelbtini). Fotolentelėje prie įvykio vietos protokolo užfiksuoti alkotesterio, kuriuo nustatytas E. S. girtumas, parodymai (b. l. 12-17).
Iš VĮ „Regitra“ pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytoja - savininkė yra E. S. (b. l. 25).
Iš 2020 m. liepos 27 d. VšĮ „Emprekis“ pažymos matyti, kad automobilio „Mazda 323 F“, 1999 m. laidos, pagal techninius duomenis atitinkančio automobilį, kurį vairavo E. S., vertė yra 768 eurai be PVM, 930 eurų su PVM (b. l. 26).
Pačios kaltinamosios E. S., liudytojų V. Č. (policijos pareigūno), N. Š. parodymai, apžiūros protokolas su priedais ir neblaivumo nustatymo aktas patvirtina, kad E. S. būdama neblaivi, 2020 m. liepos 25 d. Panevėžio mieste vairavo kelių transporto priemonę – automobilį „Mazda 323“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) būdama apsvaigusi nuo alkoholio iki tol, kol (duomenys neskelbtini) gatvių sankryžoje, policijos pareigūnai sustabdė jos vairuojamą transporto priemonę ir patikrino jos blaivumą: alkoholio kiekio matuokliu 23.29 val. kaltinamajai buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 23.48 val. – 2,05 promilių girtumas. Tokie kaltinamosios atlikti veiksmai teisingai kvalifikuoti ir atitinka BK 281¹ straipsnio 1 dalyje numatytos nusikalstamos veikos sudėtį.
Kaltinamosios E. S. atsakomybę lengvina, kad ji prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). E. S. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta.
Motyvuojamoji dalis
Pagal BK 40 straipsnį asmuo, padaręs baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. Laidavimas gali būti paskirtas su užstatu arba be jo. Asmuo teismo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jeigu: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką ir 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, ir 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta, ir 4) yra pagrindo manyti, kad jis visiškai atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų (BK 40 straipsnio 2 dalis).
E. S. nedirba, registruota Užimtumo tarnyboje (b. l. 105), praeityje neteista, šiuo metu nėra pradėti jokie ikiteisminiai tyrimai (b. l. 107-108), administracine tvarka 5 metų laikotarpyje nebausta (b. l. 106), tiek ikiteisminio tyrimo metu, tiek teisme savo kaltę dėl jai inkriminuotos nusikalstamos veikos padarymo pripažino visiškai, davė parodymus apie įvykio aplinkybes, nuoširdžiai galėjosi dėl padarytos nusikalstamos veikos (b. l. 80-82, 87-90, 94-96, 138-141), nenustatyta, kad būtų padaryta žala, nėra jos atsakomybę sunkinančių aplinkybių, yra viena jos atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Teismas, įvertinęs kaltinamosios asmenybę apibūdinančias aplinkybes, nusikalstamos veikos pobūdį, jos padarymo aplinkybes, sprendžia, kad padaryta veika iš esmės gali būti vertinama kaip atsitiktinio pobūdžio ir kad yra pagrindo manyti, jog kaltinamoji pasimokys iš savo klaidos ir ateityje laikysis įstatymų bei nedarys naujų nusikalstamų veikų.
BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojas gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys. Teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui.
Šioje baudžiamojoje byloje buvo pateiktas prašymas perduoti kaltinamąją pagal laidavimą jos brolio M. S. atsakomybei. Teismo posėdyje apklaustas M. S. paaiškino, kad dažnai bendrauja su seserimi, sesuo gailisi. Ji pažadėjo, kad nedarys tokių kvailysčių. Mano, kad galės daryti jai teigiamą įtaką. Jis yra (duomenys neskelbtini), turi patirties auklėjant jaunimą. Kritiškai vertina jos elgesį. Tai rodo, kad netoleruoja nusikalstamo kaltinamosios elgesio ir ėmėsi visų įmanomų veiksmų, kad kaltinamoji ateityje taip nesielgtų. Atsižvelgęs į pačios kaltinamosios paaiškinimus dėl santykių su broliu M. S., paties M. S. teismo posėdyje nurodytas aplinkybes, surinktus M. S. apibūdinančius duomenis (neteistas, galiojančių administracinių nuobaudų neturi, dirba (duomenys neskelbtini), darbdavio charakterizuojama teigiamai, daug kartų skatintas ir apdovanotas (b. l. 133-134, 135)), teismas konstatuoja, kad M. S. yra teismo pasitikėjimo vertas asmuo, kuris dėl savo ryšių su kaltinamąja (kaltinamojo sesuo), savo asmeninių savybių ir kitų aplinkybių (tarpusavio santykiai su kaltinamąja geri, dažnai matosi) turi realią galimybę daryti teigiamą įtaką E. S..
Įvertinęs nurodytas aplinkybes, teismas sutinka su gynėjos ir prokurorės pozicija, kad pagal byloje surinktus ir ištirtus įrodymus egzistuoja visos BK 40 straipsnyje įtvirtintos sąlygos atleisti kaltinamąją E. S. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant ją laiduotojo M. S. atsakomybei ir baudžiamąją bylą nutraukiant. Įvertinus M. S. asmenines savybes ir turtinę padėtį (dirbantis, vedęs, turinti 3 vaikus, kreditinių įsipareigojimų) laidavimas nustatytinas be užstato. Pagal BK 40 straipsnio 4 dalį laidavimo terminas nustatomas nuo 1 iki 3 metų. Šiuo atveju nustatomas vidurkį atitinkantis, t. y. 2 metų, laidavimo terminas.
Pilnamečiam asmeniui, atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės BK VI skyriuje numatytais pagrindais, gali būti skiriamos BK 67 straipsnio 2 dalyje nurodytos baudžiamojo poveikio priemonės.
BK 68 straipsnyje yra numatyta baudžiamojo poveikio priemonė – uždraudimas naudotis specialia teise, kuri gali būti skiriama atleistam nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą asmeniui. Šio straipsnio 1 dalyje nurodyta, jog teismas gali uždrausti asmeniui naudotis specialiomis teisėmis tais atvejais, kai naudodamasis šiomis teisėmis asmuo padarė nusikalstamą veiką. Teismas uždraudžia naudotis specialiomis teisėmis nuo 1 iki 5 metų (BK 68 straipsnio 2 dalis). Nagrinėjamu atveju teismas, įvertinęs tai, kad kaltinamoji padarė vieną šiurkščiausių ir pavojingiausių KET pažeidimų, t. y. vairavo transporto priemonę būdama neblaivi, atsižvelgęs į jai nustatytą neblaivumo laipsnį (23.29 val. jai alkoholio kiekio matuokliu buvo nustatytas 2,03 promilių girtumas, o 23.48 val. nustatytas 2,05 promilių girtumas), vairavo mieste, ir kitas nustatytas veikos aplinkybes, tai, kad eismo įvykis sukeltas nebuvo, daro išvadą, kad tikslinga E. S. skirti baudžiamojo poveikio priemonę – uždraudimą naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 metams, šį terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d., t. y. nuo nutarimo skirti kardomąją priemonę – specialiosios teisės sustabdymą, priėmimo dienos. Skirti trumpesnį uždraudimo naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones terminą, kaip to prašė jos gynėja, nėra pagrindo, nes nustatytos aplinkybės, kurios tai pagrįstų. Darydamas tokią išvadą teismas atsižvelgia į teismų praktiką tokio pobūdžio bylose. Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, kaltinamajai išduotas vairuotojo pažymėjimas, saugomas byloje, perduotinas baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – VĮ „Regitra“.
Dėl prokurorės prašymo taikyti turto konfiskavimą teismas pažymi, kad nagrinėjamu atveju kaltinamosios vairuota transporto priemonė nuosavybės teise priklauso jai pačiai. Jeigu iš kaltinamosios nebūtų konfiskuota nusikalstamos veikos padarymo priemonė, būtų formuojamos asmens nebaudžiamumo nuotaikos bei nepagarba baudžiamajam įstatymui, taip neužtikrinant ir prevencinio baudžiamojo poveikio priemonių tikslo. Teismas nenustatė išskirtinių aplinkybių, kurios šiuo konkrečiu atveju rodytų, jog transporto priemonės konfiskavimas būtų akivaizdžiai neproporcinga teisinė priemonė. Taigi teismas, įvertinęs visas šioje byloje nustatytas aplinkybes, konstatuoja, kad siekiant užtikrinti prevencinius tikslus ir atgrasyti kaltinamąją nuo panašaus pobūdžio veikų darymo yra pagrindas taikyti turto konfiskavimą ir konfiskuoti nusikalstamos veikos padarymo priemonę – kaltinamosios vairuotą automobilį, jos registracijos liudijimą perduodant turto konfiskavimą vykdančiam subjektui.
Vadovaujantis BPK 103 straipsnio 5 ir 6 punktais, 105 straipsnio 2 dalimi, iš kaltinamosios Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato naudai išieškomos automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidos – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d., t. y. iki numatytos teismo posėdžio datos, kuri buvo nukelta, atsižvelgiant į šalyje paskelbtą karantiną bei į teisėjo teisėto nebuvimo darbe trukmę (b. l. 29-39) (tai yra nesant kaltinamosios kaltės) bei nuo 2021 m. kovo 1 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos.
Kaltinamajai ikiteisminio tyrimo metu paskirtos kardomosios priemonės – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, dokumentų paėmimas ir specialiosios teisės sustabdymas (b. l. 70-75) – iki šio teismo nuosprendžio įsiteisėjimo paliktinos nepakeistos, o šiam teismo nuosprendžiui įsiteisėjus – panaikintinos. Kaltinamoji E. S. buvo laikinai sulaikyta nuo 2020 m. liepos 25 d. 23.29 val. iki 2020 m. liepos 27 d. 14.30 val. (b. l. 66-67, 68-70)
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 273 straipsniu, 297–298 straipsniais, 301–308 straipsniais,
nusprendžia:
E. S., padariusią nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281¹ straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 40 straipsnis), perduodant ją laiduotojo M. S. atsakomybei be užstato, nustatant 2 (dvejų) metų laidavimo terminą, ir baudžiamąją bylą nutraukti.
Išaiškinti E. S., kad jeigu ji laidavimo metu padarys naują baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą, teismas gali panaikinti sprendimą atleisti ją nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas veikas. O jeigu ji laidavimo metu padarys naują tyčinį nusikaltimą, šioje byloje priimtas sprendimas dėl jos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės nustos galioti ir bus sprendžiama dėl jos baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.
Išaiškinti laiduotojui M. S., kad jis turi teisę atsisakyti laidavimo. Šiuo atveju teismas, atsižvelgdamas į laidavimo atsisakymo priežastis, sprendžia dėl asmens baudžiamosios atsakomybės už padarytą nusikalstamą veiką, kito laiduotojo paskyrimo ar asmens atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi ir 68 straipsniu, paskirti E. S. baudžiamojo poveikio priemonę – uždrausti naudotis specialia teise vairuoti kelių transporto priemones 2 (dvejiems) metams, šios baudžiamojo poveikio priemonės terminą skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 27 d.
Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 67 straipsnio 2 dalimi, 72 straipsniu, konfiskuoti automobilį „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini)
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, byloje saugomą automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) registracijos liudijimą perduoti turto konfiskavimą vykdančiam subjektui.
Teismo nuosprendžiui įsiteisėjus, E. S. išduotą vairuotojo pažymėjimą, saugomą byloje, perduoti baudžiamojo poveikio priemonę (draudimą vairuoti kelių transporto priemones) vykdančiai institucijai – valstybės įmonei „Regitra“.
E. S. skirtas kardomąsias priemones – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, dokumentų paėmimą ir specialiosios teisės sustabdymą – palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, o jam įsiteisėjus – panaikinti.
Priteisti iš E. S. automobilio „Mazda 323“, valstybinis numeris (duomenys neskelbtini) nuvežimo ir saugojimo išlaidas – 36,30 Eur už nuvežimą ir po 0,28 Eur už kiekvieną saugojimo dieną, skaičiuojant nuo 2020 m. liepos 25 d. iki 2020 m. gruodžio 8 d. bei nuo 2021 m. kovo 1 d. iki teismo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos, nurodant jas įmokėti į Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato, Tulpių g. 60, Panevėžys, įstaigos kodas 291008610, atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią AB SEB banke.
Nuosprendis per 20 (dvidešimt) dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Panevėžio apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Panevėžio apylinkės teismo Panevėžio rūmus.