- Teismas
- Vilniaus apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-01-24
- Bylos Nr.
- 2S-229-567/2014
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Neringa Švedienė
- Pareiškėjas
- A. P., R. S.
- Kategorijos
- 128.11pavadinimo nepavyko patikrinti
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų A. P. ir R. S. – P. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutarties, priimtos civilinėje byloje Nr. 2-33067-728/2013 pagal pareiškėjų A. P. ir R. S. – P. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys antstolė P. K., BUAB „M. F.“.
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Bylos esmė
Pareiškėjai A. P. ir R. S. – P. pateikė skundą, prašydami panaikinti antstolės P. K. 2013-07-19 patvarkymą, reg. Nr. 2-P-17661, ir antstolės P. K. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. S. – P., taikomą areštą. Nurodė, kad Vilniaus apygardos teismas 2013-02-04 priėmė nutartį civilinėje byloje Nr. 2-2217-262/2013 dėl A. P. turto arešto 5139000 Lt sumai išieškotojo BUAB „M. F.“ naudai. Nutartis buvo perduota vykdyti antstolei P. K.. Antstolė P. K., vykdydama nutartį, užvedė vykdomąją bylą Nr. 0093/13/00484 ir areštavo ne tik skolininko A. P. asmeninį ir jungtinėje nuosavybėje turimą turtą, tačiau ir jo sutuoktinės R. S. – P. asmeninį turtą. Nutartis yra priimta dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti sumą tik iš A. P.. 2013-05-17 A. P. ir R. S. – P. sudarė povedybinę sutartį, pagal kurią bet koks kilnojamasis, nekilnojamasis turtas, kuris yra įgyjamas po povedybinės sutarties sudarymo, įgyjamas vieno iš sutuoktinių ir yra atitinkamai to sutuoktinio nuosavybė. A. P. ir R. S. – P. 2013-06-18 raštu informavo antstolę apie tai, jog yra sudaryta povedybinė sutartis, pridėjo jos kopiją ir pateikė prašymą panaikinti R. S. – P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, kurį taiko antstolė. A. P. ir R. S. – P. 2013-06-21 pateikė papildomą prašymą, kuriuo paprašė pinigines lėšas, kurios buvo banko sąskaitoje iki povedybinės sutarties sudarymo, pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą. 2013-07-19 antstolė priėmė patvarkymą, reg. Nr. 2-P-17661, kuriuo atsisakė tenkinti A. P. bei R. S. – P. pateiktus prašymus ir R. S. – P. banko sąskaitai taikomo arešto nepanaikino.
Antstolė P. K. 2013-08-05 patvarkymu Nr. 0093/13/00484 patvarkė netenkinti pareiškėjų R. S. – P. ir A. P. 2013-07-25 skundo dėl antstolės P. K. 2013-07-19 patvarkymo vykdomojoje byloje Nr. 00093/13/00484, reg. Nr. 2-P-17661. Nurodė, kad rasta pakankamai tiek asmeninio, tiek ir bendro su sutuoktine skolininko A. P. turto, kurio pakaktų užtikrinti vykdymui pateiktą nutartį, tik 61170 Lt vertės skolininko bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančiam turtui nėra įregistruota hipoteka, o piniginių lėšų areštuota yra tik sutuoktinės vardu atidarytose sąskaitose AB SEB banke 945,99 Lt sumai. Remiantis Gyventojų registro tarnybos prie LR VRM duomenimis, nustatyta, kad skolininkas A. P. 1998-11-28 vedė R. S. – P. Vykdymo procese nustatyta, jog A. P. ir jo sutuoktinė R. S. – P. 2013-05-17 sudarė povedybinę sutartį Nr. DB-2130, patvirtintą notaro (LR CPK 510 str., 613 str.). Prasidėjus vykdymo procesui skolininko sudaryta povedybinė sutartis nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinio prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
Vilniaus miesto apylinkės teismas 2013-09-04 nutartimi nutarė pareiškėjų skundą atmesti. Teismas nustatė, kad antstolei P. K. 2013-02-13 vykdyti pateikta Vilniaus apygardos teismo 2013-02-04 nutartis Nr. 2-2217-262/2013 areštuoti A. P. 5139000 Lt vertės turtą trečios eilės išieškotojo BUAB „M. F.“ naudai. Vykdydama šį vykdomąjį dokumentą, antstolė P. K. 2013-02-15 sudarė turto aprašą, reg. Nr. 2-P-3897, kuriuo aprašė skolininko A. P. ir jo sutuoktinės R. S. – P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-15 aprašyto nekilnojamojo turto vertė yra l331356 Lt, dėl likusios neareštuotos 3807644 Lt sumos 2013-02-15 patvarkymais, reg. Nr. 2-P-3912 ir reg. Nr. 2-P-3921, buvo aprašytos skolininko A. P. ir jo sutuoktinės R. S. – P. piniginės lėšos 3807644 Lt banko sąskaitose. Nėra rasta pakankamai tiek asmeninio, tiek ir bendro su sutuoktine skolininko A. P. turto, kurio pakaktų užtikrinti vykdymui pateiktą nutartį. Sutuoktinių prievolės gali būti asmeninės arba bendrosios, t. y. tokios, kurias įgyja abu sutuoktiniai šeimos interesais. CK 3.109 straipsnio 1 dalyje pateikiamas prievolių, kurios laikomos bendrosiomis sutuoktinių prievolėmis, sąrašas. CK 3.109 straipsnio 1 dalies 5 punkte nustatyta, kad bendrosios prievolės gali atsirasti ne tik dėl abiejų sutuoktinių veiksmų, bet ir vieno sutuoktinio iniciatyva, jei konkretų sandorį vienas sutuoktinis sudarė kito sutuoktinio sutikimu arba jį kitas sutuoktinis vėliau patvirtino, arba tokiam sandoriui kito sutuoktinio sutikimo nereikėjo, jeigu jis sudarytas šeimos interesais. Turtu, kuris yra bendroji jungtinė nuosavybė, sutuoktiniai naudojasi, jį valdo ir juo disponuoja bendru sutarimu (CK 3.92 straipsnio 1 dalis). Ši nuostata kyla iš bendrosios nuosavybės esmės ir sutuoktinių lygiateisiškumo principo – nesuteikti nė vienam sutuoktiniui daugiau teisių į bendrą turtą, negu jų turi kitas. Atsižvelgiant į vienodas abiejų sutuoktinių teises, susijusias su bendrąja jungtine nuosavybe, CK 3.92 straipsnio 3 dalyje nustatyta prezumpcija, kad, sudarydamas sandorius, sutuoktinis veikia kito sutuoktinio sutikimu, išskyrus atvejus, kai sandoriui sudaryti reikalingas rašytinis kito sutuoktinio sutikimas. Šia prezumpcija siekiama palengvinti civilinę apyvartą ir apsaugoti sąžiningus trečiuosius asmenis, sudarančius sandorius su sutuoktiniais, nuo galimų ieškinių, siekiant nuginčyti sudarytus sandorius. Pagal CK 3.88 straipsnio 1 dalies 5 punktą bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe laikomos pajamos, sudarius santuoką, gautos iš darbinės ar intelektinės veiklos. Sutuoktinių teisė sudaryti vedybinę (povedybinę) sutartį ir joje nustatyti sutuoktinių turto režimą (statusą) įtvirtinta CK 3.83 straipsnio 1 dalyje. Teismas pažymėjo, kad vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Susitarimas dėl sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja sutuoktinių civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles, kurios vykdomos iš bendro sutuoktinio turto (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartis, priimta civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006). Todėl sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Ištyręs vykdomojoje byloje bei nagrinėjamoje civilinėje byloje esančius rašytinius įrodymus, teismas padarė išvadą, kad pareiškėjų skundas yra nepagrįstas ir neįrodytas, kadangi antstolė P. K. jokių LR CPK nuostatų, reglamentuojančių vykdymą, nepažeidė, todėl pareiškėjų skundas buvo atmestas, kaip nepagrįstas (LR CPK 176 str. – 179 str.).
III. Atskirojo skundo ir atsiliepimo į atskirąjį skundą argumentai
Pareiškėjai A. P. ir R. S.-P. pateikė atskirąjį skundą, prašydami panaikinti 2013-09-04 Vilniaus miesto apylinkės teismo nutartį, priimti naują nutartį: panaikinti antstolės P. K. 2013-07-19 patvarkymą, reg. Nr. 2-P-17661, ir antstolės P. K. banko sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. S. – P., taikomą areštą. Nurodė, kad pirmosios instancijos teismas padarė prielaidą, jog pareiškėjų prievolės yra bendros. Nutartis dėl turto arešto yra priimta dėl kreditoriaus reikalavimo priteisti sumą tik iš pareiškėjo A. P., t.y. kreditorius nurodė, jog A. P. prievolė yra asmeninė. Minėtoje civilinėje byloje R. S.-P. nebuvo nei atsakovė, nei trečiasis asmuo, todėl jos atžvilgiu negali atsirasti pasekmių, susijusių su kreditoriaus reikalavimų patenkinimu. Nagrinėjamo ginčo atveju antstolės cituojama Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis nėra taikoma, nes antstolės patvarkyme nurodytoje byloje ginčas yra kilęs ne dėl asmeninės vieno iš sutuoktinio prievolės, o dėl bendros sutuoktinių prievolės. Kreditoriaus reikalavimas nėra kildinamas iš sandorio, o iš civilinės atsakomybės. Pareiškėja ne tik, kad nedavė jokio sutikimo dėl sutuoktinio prisiimtos prievolės, tačiau ir tokia prievolė nebuvo įgyjama šeimos interesais. Civilinės atsakomybės prievolės yra asmeninės, o ne bendros (LR CK 3.83 str., 3.87 str., 3.101 str.).
Antstolė P. K. atsiliepimo į atskirąjį skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Atskirasis skundas atmestinas. Antstoliai, atlikdami savo funkcijas, privalo vadovautis antstolių veiklos teisėtumo, kooperacijos ir demokratiškumo, taip pat civilinio proceso principais. Antstolis privalo sąžiningai atlikti profesines pareigas, neatskleisti profesinės veiklos metu jam paaiškėjusių asmeninio gyvenimo aplinkybių, saugoti komercines ir kitas įstatymų saugomas paslaptis. Vykdydamas vykdomuosius dokumentus, antstolis privalo imtis visų teisėtų priemonių tinkamai apginti išieškotojo interesus, nepažeisdamas kitų vykdymo proceso dalyvių teisių bei teisėtų interesų (LR Antstolių įstatymo 3 str. 2 d.).
Nagrinėjamu atveju antstolė P. K., vykdydama Vilniaus apygardos teismo 2013-02-04 nutartį Nr. 2-2217-262/2013 areštuoti A. P. 5139000 Lt vertės turtą trečios eilės išieškotojo BUAB „M. F.“ naudai 2013-02-15 sudarė turto aprašą, reg. Nr. 2-P-3897, kuriuo aprašė skolininko A. P. ir jo sutuoktinės R. S. – P. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausantį nekilnojamąjį turtą. Atsižvelgiant į tai, kad 2013-02-15 aprašyto nekilnojamojo turto vertė yra l331356 Lt, dėl likusios neareštuotos 3807644 Lt sumos 2013-02-15 patvarkymais, reg. Nr. 2-P-3912 ir reg. Nr. 2-P-3921, buvo aprašytos skolininko A. P. ir jo sutuoktinės R. S. – P. piniginės lėšos 3807644 Lt banko sąskaitose (v.b.l.77-83).
Vykdomosios bylos Nr. 0093/13/11484 duomenimis pareiškėjai A. P. ir R. S. –P. Vilniaus miesto 14 notarų biure 2013-05-17 sudarė povedybinę sutartį, reg. DB-2130 (v.b.l. 129-134).
Atmestinas apeliantų argumentas, jog nutartis dėl turto arešto yra priimta dėl kreditoriaus reikalavimų priteisti sumą tik iš A. P., kad kreditorius nurodė, jog A. P. prievolė yra asmeninė. Aplinkybė, jog R. S. – P. civilinėje byloje Nr. 2-2217-262/2013 nebuvo nei atsakovu, nei trečiuoju asmeniu, nesudaro pagrindo naikinti areštą sąskaitai Nr. (duomenys neskelbtini), kuri priklauso R. S. – P., atsižvelgiant į tai, kad areštas skolininko A. P. sutuoktinės R. S. – P. piniginėms lėšoms buvo uždėtas iki 2013-05-17 A. P. ir R. S. – P. sudarytos povedybinės sutarties.
Įstatymų nustatytas sutuoktinių turto teisinis režimas reiškia, kad turtas, sutuoktinių įgytas po santuokos sudarymo, yra jų bendroji jungtinė nuosavybė (CK 3.87 str. 1 d.). Sutuoktinių bendroji jungtinė nuosavybė laiko atžvilgiu egzistuoja, kol ji nėra padalyta arba nepasibaigia kitokiu būdu (CK 3.87 str. 2 d.). Bendrąja jungtine sutuoktinių nuosavybe pripažįstamos pajamos, gautos po santuokos sudarymo iš sutuoktinių ar vieno jų darbinės veiklos (CK 3.88 str. 1 d. 5 p.). Vykdymo proceso normose įtvirtinta, kad išieškojimas iš fizinių asmenų nukreipiamas į turtą, jo dalį bendrojoje dalinėje nuosavybėje, taip pat jo dalį jungtinėje nuosavybėje.
Teismas kritiškai vertina apeliantų argumentą, jog antstolės patvarkymas areštuoti į R. S. – P. asmeninę banko sąskaitą pervedamas sumas yra neteisėtas.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog antstolė, vykdydama teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, pirmiausia, areštavo galimai bendrąja skolininko ir jo sutuoktinės nuosavybe esantį turtą bei sąskaitas banke, ir šiuos veiksmus atliko pagal 2013-02-15 patvarkymus (v. b. l. 82-89) iki 2013-05-17 A. P. ir R. S. – P. sudarytos povedybinės sutarties. Nagrinėjamu atveju apeliantai nepagrįstai pateikė antstolei prašymą panaikinti R. S. – P. priklausančios banko sąskaitos Nr. (duomenys neskelbtini) areštą, kurį taiko antstolė, bei 2013-06-21 papildomą prašymą pervesti į antstolės depozitinę sąskaitą pinigines lėšas, kurios buvo banko sąskaitoje iki povedybinės sutarties sudarymo, nes nagrinėjamu atveju antstolė vykdė nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo ir neatliko vykdymo veiksmų dėl konkrečių piniginių sumų išieškojimo ieškotojo naudai priverstinio proceso tvarka užbaigdama vykdymą.
Nagrinėjamu atveju apeliantai turi teisę LR CPK 667 str. nustatyta tvarka kreiptis su prašymu į teismą dėl skolininko turto dalies, esančios bendra su sutuoktiniu nuosavybe, nustatymo areštuoto turto atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, jog pirmosios instancijos teismas, ištyręs nagrinėjamojoje civilinėje byloje bei vykdomojoje byloje Nr. 0093/13/00484 rašytinius įrodymus, pagrįstai rėmėsi Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006-11-14 nutartimi civilinėje byloje Nr. 3K-3-493/2006, kurioje teismas konstatavo, jog vien turto režimo (statuso) nustatymas povedybinėje sutartyje savaime nepaneigia kreditoriaus išieškojimo teisės pagal sutuoktinių prievolę, atsiradusią iki povedybinės sutarties sudarymo. Sutuoktinių pajamų priskyrimas asmeninėn kiekvieno iš sutuoktinių nuosavybėn neatima teisės kreditoriui nukreipti išieškojimą ne tik į sutuoktinio (skolininko) asmeninį turtą, bet ir į jam priklausančio bendrosios jungtinės nuosavybės teise turto dalį. Dėl to susitarimas dėl vieno iš sutuoktinių gautinų pajamų teisinio režimo neapriboja šio sutuoktinio civilinės atsakomybės pagal iki tokio susitarimo santuokos metu atsiradusias prievoles.
Antstoliui suteikti įgaliojimai veikti vykdymo procese reiškia ir tai, kad jis privalo užtikrinti atskirų procesinių veiksmų ir visos vykdymo procedūros teisėtumą. Tai, kad antstolis vykdo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo iki 2013-05-17 A. P. ir R. S. – P. sudarytos povedybinės sutarties sudarymo, nereiškia, kad antstolis atlieka neteisėtus veiksmus pareiškėjų atžvilgiu.
Apeliacinės instancijos teismas pažymi, jog visi vykdymo proceso dalyviai turi bendradarbiauti ir siekti greitesnio, ekonomiškesnio vykdymo proceso dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo pagal teismo nutartį, gerbti vieni kitų teises ir teisėtus interesus. Jeigu kuris nors šio proceso dalyvių pažeidžia šiuos reikalavimus, jis pagrįstai gali patirti neigiamus tokio elgesio padarinius.
Byloje nėra duomenų dėl pirmosios instancijos teismo šališkumo ir nėra duomenų, sudarančių teisinį pagrindą naikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas visapusiškai ir objektyviai ištyrė visas aplinkybes, jas teisingai įvertino ir priėmė teisėtą ir pagrįstą nutartį. Darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista, nes byla išspręsta teisingai.
Teismas nevertina kitų atskirojo skundo argumentų, kaip teisiškai nereikšmingų, sprendžiant skundą dėl antstolio veiksmų, atliktų vykdant teismo nutartį dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad pirmosios instancijos teismas skundžiamos nutarties priėmimo metu tinkamai taikė civilinio proceso normas ir atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo panaikinti ar pakeisti skundžiamą Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013-09-04 nutartį, kuri yra teisėta ir pagrįsta. Procesinės teisės normų pažeidimų teismas nenustatė, todėl skundžiama nutartis paliktina nepakeista (LR CPK 18 str., 313 str., 320 str., 328 str., 338 str., 510 str., 512 str., 513 str.).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos CPK 337 str. 1 d. 1 p., teismas
nutaria:
Palikti Vilniaus miesto apylinkės teismo 2013 m. rugsėjo 4 d. nutartį nepakeistą.