Vilniaus regiono apylinkės teismo nutarimas

2016-05-19 · Byla Nr. A2.2.-521-983/2016

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus regiono apylinkės teismas
Dokumentas
Nutarimas
Data
2016-05-19
Bylos Nr.
A2.2.-521-983/2016
Teisminio proceso Nr.
4-48-3-00384-2016-3
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Asta Adamonytė-Šipkauskienė
Pažeidėjas
A. J.
Kategorijos
  • 2.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinė byla Nr. A2.2-521-983/2016Teisminio proceso Nr. 4-48-3-00384-2016-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.; 2.14.3. (S)
TRAKŲ RAJONO APYLINKĖS TEISMASNUTARIMAS2016 m. gegužės 19 d.Trakai

Trakų rajono apylinkės teismo teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė,

sekretoriaujant Vigitai Lavrinovičienei,dalyvaujant administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui A. J.,

Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus atstovui Algiui Adomavičiui,

liudytojoms V. O. ir L. K.,

teismo posėdyje išnagrinėjo A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) gyv. (duomenys neskelbtini), administracinio teisės pažeidimo bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

administracinio teisės pažeidimo protokolas A. J. surašytas už tai, kad ji būdama žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) savininkė, pastatė šiltnamį gretimo sklypo ribose. Pažeidimas užfiksuotas 2016-03-16, 11.00 val. Šiais veiksmais A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste - ATPK) 45 str. 1 d.

Administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo A. J. teismo posėdžio metu nurodė, kad dėl padaryto pažeidimo savo kaltę pripažįsta. Teigė, kad šiltnamis pastatytas prieš 15 m., pagal turėtus sklypo dokumentus – seną planą (1994 m.). Atlikus gretimo sklypo kadastrinius matavimus, šiltnamis atsidūrė gretimame sklype. Nurodė, kad šiltnamio nenugriovė, kadangi pradėjo daryti savo sklypo geodezinius matavimus, tačiau naujai padarytas žemės sklypo planas neįteisintas. Teigė, kad atvykę specialistės negalėjo išmatuoti sklypų ribų, kadangi jų prietaisas neveikė. Nurodė, kad rudenį šiltnamį tikrai nugriaus.

Liudytoja V. O. teismo posėdžio metu nurodė, kad institucijai gavusi E. M. skundą, jog užimta jo sklypo dalis, 2015-07-07 nuvažiavo patikrinti. Atvažiavę su specialiu prietaisu nustatė šiltnamio koordinates ir sklypo ribas ir nustatė, kad šiltnamis užima dalį kaimyno žemės. Nurodė, kad tarp kaimynų buvo kilęs ginčas dėl sklypų ribų, tačiau vėliau A. J. sutiko, kad dalis šiltnamio stovi ant kaimynų žemės, todėl buvo sutarta, jog šiltnamis stovės iki derliaus nuėmimo, o po to A. J. jį nugriaus. Taip pat buvo sutarta patikslinti žemės sklypo geodezinius matavimus. Teigė, kad E. M. priklaususio žemės sklypo ribos ginčo metu buvo jau nustatytos ir įregistruotos. Nurodė, kad 2016-03-16 atvykus į vietą patikrinti kaip laikomasi įsipareigojimų buvo nustatyta, kad šiltnamis nebuvo nugriautas.

Liudytoja L. K. teismo posėdžio metu nurodė, kad gavo E. M. skundą, jog užimta jo sklypo dalis, todėl 2015-07-07 nuvažiavo patikrinti šio fakto ir nustatė, kad dalis A. J. priklausančio šiltnamio stovi ant kaimyno žemės. Teigė, kad su specialiu prietaisu nustatė trijų šiltnamio kampų koordinates, jas suderino su įregistruotomis E. M. sklypo ribomis ir nustatė faktą, jog dalis šiltnamio yra ant kaimyno žemės. Nurodė, kad A. J. sutiko, kad dalis jos šiltnamio yra ant kaimyno sklypo.

Institucijos, surašiusios administracinio teisės pažeidimo protokolą, atstovas teismo posėdžio metu prašė atsižvelgus į tai, kad A. J. kaltė padarius jai inkriminuotą pažeidimą yra įrodyta, nėra nei jos atsakomybę lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, skirti jai sankcijoje numatytą nuobaudos vidurkį.

ATPK 45 str. 1 d. yra numatyta administracinė atsakomybė už savavališką privačios nuosavybės teise priklausančios arba valstybinės žemės, miško, vandens telkinių užėmimą arba savavališką privačių ar valstybinių vandens telkinių naudojimą.

Motyvuojamoji dalis

ATPK 257 straipsnyje nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu. Taigi, konstatuoti tam tikro fakto buvimą ar nebuvimą galima tik remiantis byloje surinktų įrodymų visuma, o ne atskirais įrodymais. Nustatant teisiškai reikšmingas aplinkybes turi būti įvertintas surinktų įrodymų pakankamumas, jų nuoseklumas, galimi jų prieštaravimai, logiškumas, atitinkamų duomenų nurodymo aplinkybės, įrodymų šaltinių patikimumas.

Teismo vertinimu byloje tai, kad pažeidėja padarė jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą įrodyta pačios A. J. paaiškinimu duotu teismo posėdžio metu, kur ji nurodė, kad savo kaltę dėl padaryto pažeidimo pripažįsta ir rudenį šiltnamį tikrai nugriaus; liudytojų V. O. ir L. K. parodymais duotais teismo posėdžio metu, kur jos nurodė, kad gavusios E. M. skundą, jog užimta jo sklypo dalis ir 2015-07-07 nuvažiavę patikrinti su specialiu prietaisu nustatė trijų šiltnamio kampų koordinates, jas suderino su įregistruotomis E. M. sklypo ribomis ir nustatė faktą, jog dalis šiltnamio yra ant kaimyno žemės, o 2016-03-16 atvykę į vietą patikrinti kaip laikomasi įsipareigojimų nustatė, kad šiltnamis nebuvo nugriautas. Minėtų liudytojų teismo posėdžio metu duoti parodymai yra aiškūs, konkretūs, detalūs, sutampa tarpusavyje ir yra patvirtinti kita byloje esančia medžiaga, taip sudarydami vientisą įrodomąją medžiagą ir atskleisdami išsamų padaryto administracinio teisės pažeidimo vaizdą. Byloje nėra jokių duomenų, kurie keltų pagrįstų abejonių minėtų liudytojų nešališkumu, suteiktų pagrindą manyti, kad liudytojos galėjo būti suinteresuotos nepagrįstai apkaltinti administracinėn atsakomybėn traukiamą asmenį.

Pažymėtina, kad nors teismo posėdžio metu A. J. teigė, kad specialistės negalėjo išmatuoti sklypų ribų, kadangi jų prietaisas neveikė, tačiau šią aplinkybę paneigia liudytojų parodymai, kur jos nurodė, kad nors iš pradžių prietaisas nesuveikė, tačiau vėliau jis veikė ir tiek šiltnamio, tiek žemės sklypo koordinatės buvo nustatytos, ir byloje esantis 2015-07-07 sudaryta ir specialisčių pasirašyta Situacijos schema (b. l. 16), iš kurios matyti, kad pagal nustatytas koordinates dalis šiltnamio patenka į kaimyninio žemės sklypo ribas.

Be minėtų liudytojų parodymų, A. J. padarytą administracinį teisės pažeidimą patvirtina ir kita byloje esanti medžiaga: 2016-03-18 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštas Nr.46SD-2330(14.46.104), 2015-07-07, 2016-03-17 žemės naudojimo patikros aktai, 2015-07-08 Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Trakų skyriaus raštai Nr.46SD-2615(14.46.104), Nr.46SD-2612(14.46.104), E. M. prašymas, namų valdos žemės sklypo ribų planas, Nekilnojamojo turto registro centrinio duomenų banko išrašas, A. J. rašytinis paaiškinimas.

Teismas konstatuoja, kad nagrinėjamu atveju surinkti ir ištirti įrodymai yra pakankami neabejotinai išvadai, kad A. J. padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 45 straipsnio 1 dalyje.

ATPK 30 straipsnis, reglamentuojantis nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo taisykles, nurodo, kad teismas, skirdamas nuobaudą, įvertina pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę ir atsakomybę sunkinančias bei atsakomybę lengvinančias aplinkybes.

Teismas skirdamas nuobaudą atsižvelgia į padaryto pažeidimo pobūdį – šiltnamis buvo pastatytas prieš 15 metų ir pagal turėtus ankstesnius žemės sklypo ribų matavimus nepateko į kaimynų sklypą. Taip pat teismas atsižvelgia į tai, kad pažeidėjos atsakomybę sunkinančių ar lengvinančių aplinkybių byloje nenustatyta. Be to, teismas vertina pažeidėjos asmenybę: už tokio pobūdžio pažeidimą pažeidėja baudžiama pirmą kartą, ji pažadėjo šiltnamį nugriauti.

Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, pažeidėjai skiriama minimali ATPK 45 str. 1 d. sankcijoje numatyta bauda.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 287 str. 1 d. 1 p., teismas

nutaria:

A. J., a.k. (duomenys neskelbtini) pripažinti kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 45 str. 1 d., ir skirti jai 289 Eur (dviejų šimtų aštuoniasdešimt devynių eurų) baudą.

Nutarimas per 20 dienų nuo nutarimo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui per Trakų rajono apylinkės teismą.

Teisėja Asta Adamonytė-Šipkauskienė