Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

2020-04-24 · Civilinė byla Nr. e2-4642-322/2020

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2020-04-24
Bylos Nr.
e2-4642-322/2020
Teisminio proceso Nr.
2-23-3-00447-2020-9
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Laima Borkovskienė
Ieškovas
akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“
Atsakovas
K. V.
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-4642-322/2020Teisminio proceso Nr. 2-23-3-00447-2020-9Procesinio sprendimo kategorijos: 2.6.39.2.6.1; 3.1.7.6; 3.2.6.6.1; 3.2.6.6.2 (S)
ŠIAULIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMAS UŽ AKIŲLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2020 m. balandžio 24 d.Kelmė

Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmų teisėja Laima Borkovskienė

rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės akcinės bendrovės „Lietuvos draudimas“ ieškinį atsakovei K. V. dėl žalos atlyginimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė akcinė bendrovė „Lietuvos draudimas“ teismui pateiktu ieškiniu prašo priteisti iš atsakovės K. V. 2259,80 Eur žalos atlyginimą, 51 Eur žyminį mokestį ir 5 proc. palūkanas nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Atsakovė K. V., kuriai procesiniai dokumentai įteikti asmeniškai, per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, todėl ieškovės prašymu priimamas sprendimas už akių (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas.

Atlikus formalų byloje esančių įrodymų tyrimą (netiriant įrodymų turinio ir vertinant tik teisinį, bet ne faktinį jų pagrįstumą), teismas įsitikino, kad pasitvirtinus byloje esančių įrodymų turiniui būtų pagrindas ieškinį tenkinti visiškai ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Formaliai įvertinus pateiktus rašytinius įrodymus, nustatyta, kad 2018 m. kovo 31 d. atsakovė K. V. ir ieškovė sudarė Įprastinę transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Sutartis), kuria metų laikotarpiui buvo apdrausta transporto priemonės BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) valdytojo civilinė atsakomybė. Sutarties 1.5.2. ir 1.5.2.11. punktuose nurodyta, kad draudimo rizika įvertinta, įmoka apskaičiuota atsižvelgiant, kad transporto priemonės nevairuos asmuo, kurio amžius mažesnis nei 25 metai, nepriklausomai nuo jo vairavimo stažo, taip pat asmuo, kurio vairavimo stažas vairuoti šioje sutartyje nurodytą transporto priemonę yra mažesnis nei 2 metai, nepriklausomai nuo jo amžiaus. Iš 2018 m. lapkričio 21 d. eismo įvykio informacijos matyti, kad 2018 m. lapkričio 9 d. 17.39 val. kelio Verpena-Šalteniai-Ramučiai 8,18 km įvyko eismo įvykis, kurio metu priešpriešais susidūrė automobilis BMW X5, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas A. K. ir automobilis Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) vairuojamas V. G.. Automobilyje Renault Megane Scenic taip pat buvo keleivis R. G.. Nurodyta, kad eismo įvykis kilo dėl A. K. kaltės, kuris pažeidė lenkimo taisykles ir įvažiavo į priešpriešinio eismo juostą. Įvykio metu apgadinti abu automobiliai. Iš Transporto priemonės techninės apžiūros akto, 2018 m. lapkričio 27 d. Transporto priemones vidutines rinkos vertes skaičiuotės, Išvados apie Transporto priemonės likutinę vertę Nr. 2091894-1068359, 2018 m. lapkričio 27 d. Žalos sąmatų Nr. 2091894-10 matyti, kad dėl automobilio Renault Megane Scenic, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apgadinimų buvo apskaičiuotas 1264 Eur žalos dydis. Ieškovė 2019 m. kovo 25 d. priėmė sprendimą R. G. išmokėti 1264 Eur sumą už automobilio Renault Megane Scenic sugadinimus. Taip pat 2019 m. kovo 22 d. sprendimu nutarta išmokėti 259,90 Eur sumą neturtinei žalai atlyginti. 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. kovo 26 d. ir 2019 m. birželio 7 d. mokėjimo nurodymais nurodytos sumos ieškovės buvo išmokėtos.

Renault Megane Scenic keleivis R. G. 2018 m. lapkričio 23 d. pateikė ieškovei prašymą atlyginti 220 Eur nuostolius dėl eismo įvykio metu sugadintų daiktų – striukės, batų, telefono, navigacijos ir prožektoriaus. Ieškovė įvertinusi R. G. prašymą 2019 m. vasario 1 d. apskaičiavo nuostolius ir nustatė, kad R. G. eismo įvykio metu buvo padaryta 156,17 Eur žala, kurią ieškovė pervedė 2019 m. balandžio 11 d. pavedimu. Taip pat R. G. pateikė 2018 m. gruodžio 4 d. prašymą atlyginti nuostolius dėl gydymo, neturtinės žalos ir kitų išlaidų. Išnagrinėjusi R. G. prašymą ieškovė priėmė sprendimą išmokėti jam 2936,07 Eur sumą, ši suma 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymu pervesta į R. G. banko sąskaitą.

Ieškovė 2019 m. kovo 22 d. taip pat priėmė sprendimą ir 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo pavedimais išmokėti Valstybinei ligonių kasai 1921,12 Eur išmoką už R. G. gydymo išlaidas ir už 208,56 Eur už V. G. gydymo išlaidas. Taip pat 2019 m. kovo 22 d. sprendimu nusprendė atlyginti ir 2019 m. kovo 25 d. mokėjimo nurodymais išmokėjo Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai 355,86 Eur už R. G. išmokėtą ligos išmoką ir 167,86 Eur už V. G. išmokėtą ligos išmoką. Taigi viso, dėl 2018 m. lapkričio 9 d. eismo įvykio ieškovė išmokėjo 7532,65 Eur draudimo išmokos (1264 + 156,17 + 263,11 + 2129,68 + 355,86 + 167,86 + 2936,07 + 259,90 = 7532,65).

Ieškovė 2019 m. kovo 25 d., 2019 m. balandžio 12 d. ir 2019 m. liepos 15 d. pretenzijomis ragino atsakovę atlyginti žalą, tačiau, ieškovės teigimu, atsakovė raginimus nereagavo ir žalos iki šiol nėra atlyginusi.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.263 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad kiekvienas asmuo turi pareigą laikytis tokio elgesio taisyklių, kad savo veiksmais (veikimu, neveikimu) nepadarytų kitam asmeniui žalos. CK 6.280 straipsnis numato, kad atlyginęs kito asmens padarytą žalą asmuo turi į padariusį žalą asmenį regreso (atgręžtinio reikalavimo) teisę tokio dydžio, kiek sumokėjo žalos atlyginimo, jeigu įstatymai nenustato kitokio dydžio. Draudėjas sutarties galiojimo metu turi informuoti draudiką apie draudimo rizikos padidėjimą (CK 6.1010 straipsnio 1 dalis).

Pagal Lietuvos Respublikos transporto priemonių valdytojų civilinės atsakomybės privalomojo draudimo įstatymo (toliau – TPVCAPDĮ) 22 straipsnio 2 dalį, jei apdraustos transporto priemonės valdytojas nevykdė ar netinkamai vykdė šio įstatymo 12 straipsnyje nustatytas pareigas ar padidino žalą dėl savo kaltės, draudikas turi teisę reikalauti grąžinti išmokėtą sumą ar jos dalį iš valdytojo. Jei draudėjas nevykdė ar netinkamai vykdė draudimo sutartyje nustatytas pareigas, draudikas turi teisę reikalauti, kad draudėjas grąžintų išmokėtą sumą ar jos dalį. Draudiko reikalaujamos grąžinti sumos dydis nustatomas atsižvelgiant į nustatytų pareigų pažeidimą, priežastinį ryšį su eismo įvykiu, dėl pažeidimo ar pareigų nevykdymo atsiradusios žalos dydį, kitas reikšmingas aplinkybes ir į Vyriausybės nustatytą Žalos nustatymo ir išmokų mokėjimo tvarką. Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2004-06-23 nutarimu Nr. 795 patvirtintų „Eismo įvykio metu padarytos žalos nustatymo ir draudimo išmokos mokėjimo taisyklių“ 62.2 punktas nustato, kad atsakingas draudikas turi teisę reikalauti draudėjo grąžinti iki 50 proc. išmokėtos draudimo išmokos, jeigu draudimo sutarties galiojimo metu padidėjus sutartyje numatytai draudimo rizikai (pasikeitus aplinkybėms, turinčioms įtakos draudimo įmokos apskaičiavimui ar padidinimui) draudėjas ar jo atstovas apie tai neinformavo atsakingo draudiko draudimo sutartyje nustatyta tvarka. Taigi teisės aktai nustato draudikui teisę susigrąžinti dalį išmokėtos draudimo išmokos, jei draudėjas nesuteikė draudikui informacijos sutarties sudarymo metu arba vėliau nepranešė apie draudimo rizikos padidėjimą.

Atlikus byloje pateiktų įrodymų formalų vertinimą nustatyta, kad atsakovė leido naudotis jai priklausančia transporto priemone asmeniui, neturinčiam 2 metų vairavimo stažo, dėl ko akivaizdžiai padidėjo draudimo rizika. Atsižvelgiant į tai, konstatuotina, jog atsakovė pažeidė Sutarties 1.5.2. ir 1.5.2.11. punktus. Byloje nėra duomenų, kad apie padidėjusią riziką atsakovė informavo draudiką. Todėl atsižvelgiant į išdėstytą, ieškovė turi teisę reikalauti iš atsakovės grąžinti iki 50 proc. Nagrinėjamu atveju ieškovė prašo atlyginti 30 proc. nuo išmokėtos draudimo išmokos, t. y. 2259,80 Eur, todėl ieškinys tenkintinas, iš atsakovės ieškovei priteistina 2259,80 Eur išmokėtos draudimo išmokos (CK 6.38 straipsnis, 6.263 straipsnis, TPVCAPDĮ 22 straipsnio 2 dalis).

Pagal CK 6.37 straipsnio 2 dalį ir 6.210 straipsnio 1 dalį skolininkas – fizinis asmuo – privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, todėl ieškovės reikalavimas priteisti nurodyto dydžio procesines palūkanas iš atsakovės yra pagristas ir tenkintinas.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies, nors ši ir būtų atleista nuo bylinėjimosi išlaidų mokėjimo į valstybės biudžetą. Ieškinys patenkintas visiškai, todėl ieškovei iš atsakovės priteistinos bylinėjimosi išlaidos, susidedančios iš 51 Eur sumokėto žyminio mokesčio.

Išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu, yra mažesnės už Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R 261/1K-355 „Dėl minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos nustatymo“ (galiojanti redakcija nuo 2020 m. sausio 23 d.) nustatytą minimalią (5 Eur) valstybei priteistiną bylinėjimosi išlaidų sumą, todėl jos iš atsakovės nepriteisiamos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas, 96 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 93 straipsniu, 142 straipsnio 4 dalimi, 279 straipsnio 2 dalimi, 285 – 287 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti.

Priteisti iš atsakovės K. V., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei akcinei bendrovei „Lietuvos draudimas“, įmonės kodas 110051834, 2259,80 Eur (du tūkstančius du šimtus penkiasdešimt devynis eurus 80 ct) žalos atlyginimo, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme – 2020 m. kovo 27 d. – iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir 51 Eur (penkiasdešimt vieną eurą) bylinėjimosi išlaidų.

Atsakovė negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos turi teisę paduoti Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmams pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovė per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.

Teisėja Laima Borkovskienė