Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėja Aušrelė Mažrimienė, sekretoriaujant Jurgitai Žvilauskienei, dalyvaujant institucijos, paskyrusios administracinę nuobaudą – Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio atstovui Laivūnui Kavaliauskui, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal administracinėn atsakomybėn patraukto asmens S. B. skundą dėl Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio 2009-02-25 nutarimo panaikinimo,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

2009 m. vasario 24 d. Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos Klaipėdos teritorinio padalinio (toliau – ir Institucija) pareigūnas surašė administracinio teisės pažeidimo protokolą, kuriame nurodė, jog 2009 m. vasario 21 d. 13.00 val. nustatyta, jog sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, moksliniam pažinimui saugomoje senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros vertybės reg. Nr. A1704K), buvo pradėti vykdyti žemės kasimo darbai: per 4 metrus į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora. Nustatyta, jog S. B. , būdama UAB (duomenys neskelbtini) statybos darbų vadovė, organizavo minėtus darbus, o žemės kasimo darbai buvo vykdomi be archeologinių tyrinėjimų. Tuo pažeista Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punktas ir 3 dalis. Veika kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 91 straipsnį.

2009 m. vasario 25 d. nutarimu S. B. pagal ATPK 91 straipsnį paskirta administracinė nuobauda - 500 Lt bauda.

S. B. ir jos atstovas į 2010 m. spalio 6 d. teismo posėdį neatvyko. Negautas prašymas bylos nagrinėjimą atidėti, nepraneštos neatvykimo priežastys. Administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo tinkamai informuotas apie teismo posėdžio vietą ir laiką (b.l. 62).

Institucijos atstovas Laisvūnas Kavaliauskas nesutinka su administracinėn atsakomybėn patraukto asmens skundu. Paaiškino, jog pagal Statybos techninį reglamentą STR 1.08.02:2002 statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą ir kultūros paveldo vertybių apsaugą. Pažymi, jog 2009 m. vasario 21 d. sklype adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda, buvo nustatyti vykdomi žemės kasimo darbai: per 4 metrus į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto, iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora. Atstovas paaiškino, jog pats atvykęs į objektą aptiko statybininkus, kurie su pneumatiniu kūju ir kastuvais kasė tranšėjas statinio pamatams, o statybininkų būriui vadovavo S. B. . Pažymi, jog sklypas adresu (duomenys neskelbtini) patenka į moksliniam pažinimui saugoti priskirtą Klaipėdos Senojo miesto vietos su priemiesčiais teritoriją, todėl prieš vykdant žemės kasimo darbus buvo būtina atlikti archeologinius tyrimus. Grioviai sklype buvo iškasti archeologų dar netirtame plote, pažeidžiant Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 punktą. Analogiška Institucijos pozicija išdėstyta atsiliepime į skundą (b.l. 33).

Byla nagrinėjama administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui ir jos atstovui nedalyvaujant (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 123 straipsnio 1 dalis).

Motyvuojamoji dalis

Skundas netenkintinas, nutarimas paliktinas nepakeistu (Lietuvos Respublikos Administracinių bylų teisenos įstatymo 124 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

S. B. patraukta administracinėn atsakomybėn pagal ATPK 91 straipsnį. Minėtos teisės normos pažeidimas užtraukia atsakomybę už Nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo ar Kilnojamųjų kultūros vertybių apsaugos įstatymo pažeidimus. Ši teisės norma yra blanketinė. Blanketinės dispozicijos nurodo, jog tam tikro teisinio santykio dalyviai privalo laikytis tam tikros elgesio taisyklės, bet jos konkrečiai neišdėsto nei šioje dispozicijoje, nei nurodo esant kituose to teisės normų akto straipsniuose ar straipsnių dalyse.

Tiek administracinio teisės pažeidimo protokole (b.l. 15-16), tiek ir skundžiamame nutarime (b.l. 17-18) nurodyta, jog 2009 m. vasario 21 d. 13 val. nustatyta, kad sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėdoje, moksliniam pažinimui saugomoje Senojo miesto vietoje su priemiesčiais (kultūros vertybės reg. Nr. A1704K) pradėti vykdyti žemės kasimo darbai be archeologinių tyrinėjimų. Konstatuota, jog S. B. pažeidė Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto ir 17 straipsnio 3 dalies reikalavimus.

Lietuvos Respublikos nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos įstatymo (toliau – ir Įstatymo) 17 straipsnio 1 dalies 1 punkte nustatyta, jog moksliniam pažinimui saugomame objekte, jo teritorijoje, vietovėje draudžiama be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo atidengti autentiškas vertybės pase pažymėtas netirtas saugomas dalis ar elementus, atkasti netirtus pastatų rūsius, atidaryti laidojimo kriptas ar rūsius, atidengti ir judinti archeologinius sluoksnius, naudoti metalo, elektroninius ar kitokius ieškiklius, o 17 straipsnio 3 dalis nustato, jog neištirtame moksliniam pažinimui saugomame objekte valdytojas gali vykdyti tik priežiūros ir konservavimo darbus. Valdytojas apibrėžiamas kaip kultūros paveldo objekto ir kitų nekilnojamųjų daiktų, esančių pavienio ar kompleksinio objekto teritorijoje arba vietovėje, savininkas ar kitoks valdymo teisių turėtojas (Įstatymo 2 straipsnio 39 punktas). Šiame kontekste teismas pažymi, jog Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. rugpjūčio 16 d. nutartimi konstatuota, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo negali būti traukiamas atsakomybėn dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 3 dalyje nenumatytų darbų įvykdymo, nes už moksliniam pažinimui saugomo nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugą yra atsakingas tokio objekto valdytojas, todėl teismas nagrinėja skundžiamo nutarimo pagrįstumą ir teisėtumą dalyje dėl Įstatymo 17 straipsnio 1 dalies 1 punkto pažeidimo. Byloje nustatyta, jog Lietuvos Respublikos kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis“ žemės sklypas, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda pripažintas saugoma vertybe, kurios kodas (duomenys neskelbtini) ir nustatytas vertybės apsaugos tikslas – saugoti moksliniam pažinimui (b.l. 23-25). Kultūros vertybės registravimo duomenų lapas įrodo, kad kultūros vertybė – Senojo miesto vieta su priemiesčiais 2003 m. balandžio 24 d. įrašyta į Nekilnojamųjų kultūros vertybių registrą (b.l. 26-27). Archeologinių tyrimų 2008 m. lapkričio 12 d. išvados (b.l. 19-20) patvirtina, jog prieš pradedant vykdyti statybos darbus archeologiškai buvo tirtas užstatomas plotas. Iki įžemio ištirtas 10 x 10 m dydžio perkasa. Byloje pateikta ištirto ir neištirto ploto schema (b.l. 22) įrodo, kad sklype Daržų g. 7 archeologiškai neištirtas 8 x 3 m plotas (schemoje pažymėtas tamsesne spalva). Pažymėtina, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo neginčija faktinės aplinkybės, jog ginčo žemės sklype buvo atlikti archeologiniai tyrimai. Nors S. B. neigia faktinę aplinkybę, jog žemės sklype, adresu (duomenys neskelbtini), Klaipėda buvo vykdomi žemės kasimo darbai, tačiau rašytinė bylos medžiaga: 2009 m. vasario 21 d. kultūros paveldo objekto būklės patikrinimo aktas Nr. 27 (b.l. 10-11), fotonuotraukos (b.l. 12-14) bei Institucijos atstovo Laisvūno Kavaliausko paaiškinimai patvirtina pažeidimo padarymą. Iš pateiktų fotonuotraukų aiškiai matyti, kad nuo tam tikro žemės ploto buvo nukastas sniegas, sukasti grioviai. Patikrinimo akte užfiksuota, jog žemės sklype (duomenys neskelbtini), Klaipėda pradėti vykdyti žemės kasimo darbai: 4 metrai į vakarus nuo archeologų ištyrinėto ploto iškasti trys tarpusavyje sujungti 50 cm pločio ir 40 cm gylio grioviai, perkelta apsauginė tvora. Nors administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo administracinio teisės pažeidimo protokole nurodė, jog buvo vykdomi pastato ašių žymėjimas, tačiau fotonuotraukos patvirtina priešingą situaciją. Institucijos atstovas Laisvūnas Kavaliauskas paaiškino, kad jis pats 2009 m. vasario 21 d. užfiksavo žemės sklype (duomenys neskelbtini) vykdomus žemės kasimo darbus. Matė, kad statybvietėje darbavosi 8 darbininkai, 2 iš jų kasė griovelius kūju ir pneumatiniu pjūklu. Fotonuotraukose užfiksuota ir pati S. B. , kuri buvo paskirta UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadove. Darytina išvada, jog administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo be institucijos, atsakingos už apsaugą, sutikimo, organizavo žemės kasimo darbus žemės sklype, kuriame neatlikti archeologiniai tyrinėjimai.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, grąžindamas bylą nagrinėti iš naujo, konstatavo, jog S. B. , būdama darbų vadove, yra tinkamas jai inkriminuoto pažeidimo subjektas. Pažymėtina, jog pažeidimo padarymo metu galiojusio Statybos techninio reglamento STR 1.08.02:2002 „Statybos darbai“ 59.16 punkte, ir pareiginėse UAB (duomenys neskelbtini) darbų vadovo nuostatuose (2.21 punktas, b.l. 35-40) numatyta, jog statinio statybos vadovas privalo užtikrinti saugų darbą, gaisrinę saugą, aplinkos apsaugą bei tinkamas darbo higienos sąlygas statybvietėje bei statomame statinyje, taip pat gretimos aplinkos bei gamtos ir nekilnojamųjų kultūros paveldo vertybių apsaugą, šalia statybvietės gyvenančių, dirbančių, poilsiaujančių ir judančių žmonių apsaugą nuo statybos darbų keliamo pavojaus, be to, nepažeisti trečiųjų asmenų gyvenimo ir veiklos sąlygų.

ATPK 91 straipsnio sankcijoje numatyta administracinė nuobauda piliečiams – įspėjimas arba bauda nuo 500 iki 3 000 litų ir bauda pareigūnams – nuo 3 000 iki 5 000 litų.

ATPK 30 straipsnis reglamentuoja nuobaudos už administracinį teisės pažeidimą skyrimo bendrąsias taisykles. Jame numatyta, kad skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

ATPK 30² straipsnio 1 dalis nustato, jog skiriamos baudos dydis nustatomas pagal baudos dydžio sankcijoje minimumo ir maksimumo vidurkį, atsižvelgiant į atsakomybę lengvinančias ar sunkinančias aplinkybes. Jeigu yra atsakomybę lengvinančių aplinkybių, baudos dydis mažinamas nuo vidurkio iki minimumo, o esant atsakomybę sunkinančių aplinkybių, baudos dydis didinamas nuo vidurkio iki maksimumo. Administracinėn atsakomybėn patrauktam asmeniui S. B. paskirta sankcijoje numatyta minimali nuobauda – 500 litų bauda, nustačius atsakomybę lengvinančią aplinkybę – gailisi dėl pažeidimo (ATPK 31 straipsnio 1 dalis 1 punktas). Administracinę nuobaudą paskyrė pareigūnas, turintis teisę spręsti šios kategorijos bylas (ATPK 246² straipsnio 2 dalis).

ATPK 14 straipsnyje apibrėžiama pareigūnų atsakomybė ir nurodoma, kad pareigūnais šiame kodekse laikomi asmenys, kurie nuolat ar laikinai vykdo valdžios atstovų funkcijas, taip pat kurie valstybinės ar kitų nuosavybės formų įmonėse, įstaigose ar organizacijose nuolat arba laikinai eina tarnybą, susijusią su organizacinių-tvarkymo ar administracinių-ūkinių pareigų vykdymu, arba kurie tokias pareigas eina minėtose įmonėse, įstaigose ar organizacijose pagal įgaliojimą. Pagal pateiktus darbų vadovo pareiginius nuostatus matyti, jog S. B. eina tarnybą, susijusią su administracinių – ūkinių pareigų vykdymu, todėl administracinė nuobauda jai turėjo būti paskirta kaip pareigūnui, o ne kaip piliečiui. Tačiau atsižvelgiant į tai, kad administracinėn atsakomybėn patraukto asmens padėtis negali būti sunkinama dėl jo kreipimosi į teismą, laikytina, jog Institucija pagrįstai paskyrė 500 Lt baudą už ATPK 91 straipsnio pažeidimą. Teismas, išnagrinėjęs bylą, S. B. kitų kaltę lengvinančių aplinkybių nenustatė.

Esant šioms faktinėms ir teisinėms aplinkybėms nutarimas laikytinas teisėtas ir pagrįstas, todėl skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 297 straipsniu, Lietuvos Respublikos ABTĮ 123 straipsniu, 124 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

skundo netenkinti.

Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos 2009 m. vasario 25 d. nutarimą, kuriuo S. B. už teisės pažeidimą pagal Lietuvos Respublikos ATPK 91 straipsnį, paskirtą 500 litų baudą, palikti nepakeistą.

Nutartis per 10 dienų nuo paskelbimo dienos gali būti skundžiama Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą arba tiesiogiai - Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.