Vilniaus regiono apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

1.1.3.2; 1.1.7.2.3; 1.2.4.6.2.1.; 2.1.4.4.1; 2.1.4.6.1; 2.1.4.11.1; 2.1.7.4.1; 2.1.10.1; 2.1.10.3.2; 2.1.15.3.3.2; 2.3.4.2; 2.3.4.3.; 2.3.5.1; 2.3.5.2; 2.3.6.4.5.1; 2.3.6.4.5.2; 2.3.6.7.

2019 m. liepos 31 d.

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje S. (S.) B. a. k. (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, gyv. (duomenys neskelbtini) (ikiteisminio tyrimo metu įpareigotas gyventi skyrium nuo nukentėjusiųjų ir nepasišalinti iš laikinos gyvenamosios vietos adresu (duomenys neskelbtini)), išsiskyręs, dirbantis, vidurinio išsilavinimo, teistas – 2018 m. gruodžio 21 d. Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmų baudžiamuoju įsakymu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį ir BK 281 straipsnio 7 d., paskirta 4 mėnesių viešųjų darbų bausmė, išdirbant 30 val. per mėnesį ir 32 MGL (1600 Eur) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. B. 2019 m. kovo 14 d., apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu suėmęs abiem rankomis savo sugyventinei R. S. už kaklo, ją smaugė bei dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. S. į nosies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu gyvenančiai sugyventinės R. S. nepilnametei dukrai K. S. bandant apginti savo motiną R. S., S. B. kaire ranka sugriebė K. S. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą, padarydamas linijinius nubrozdinimus kairiajame žande, ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją K. S..

Savo veiksmais S. B. padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 140 str. 2 d.

Teisiamajame posėdyje kaltinamasis S. B. savo kaltę dėl jam inkriminuojamos nusikalstamos veikos pripažino ir paaiškino, jog tą dieną jis su R. S. vartojo alkoholį, išgėrė apie du butelius degtinės. Namuose tą dieną dar buvo jo podukra K. S., jai 16 metų. Kartu dar gyvena R. S. sūnus, bet jo tuo metu nebuvo. Į lovą atsigulė apie 21:30 val. R. S., kai būna išgėrusi, tai jį provokuoja bei kabinėjasi prie visų šeimos narių. Jis negeria 3 mėnesius, o R. S. vis dar geria alkoholį, nors jis (kaltinamasis) ją (nukentėjusiąją) bandė atpratinti, vežė į ligonines, bet grįžus ji vis tiek geria. Tarp jų (kaltinamojo ir nukentėjusiosios) tą vakarą įvyko konfliktas. Jis vieną kartą kumščiu sudavė R. S. į nosies sritį, o K. S. kumščiu suduoti galėjo. Anksčiau jis yra smurtavęs prieš R. S., o prieš K. S. iki šio įvykio nesmurtavo. Kad sudavė tą vakarą ir K. S., tai dėl to yra kaltas alkoholis. Dėl civilinio ieškinio K. S. ir valstybės naudai tai teigė, jog ieškinys nepagrįstas ir K. S. jam yra sakiusi, kad nenori pinigų. Tačiau jis mano, kad nuketėjusiajai K. S. nors kažkiek reikia kompensuoti, mano, kad tai galėtų būti 200-300 Eur. Gailisi dėl to ką padarė, šiuo metu yra užsikodavęs.(Teismui pateikė pažymą). Jam yra paskirtas gydymas, t. y. suleisti vaistai, nuo kurių jis negali gerti. Kas mėnesį turi atvykti pas gydytojus. Gydymas jam padeda. Šiuo metu jis gyvena su R. S.. Santykiai su K. S. yra normalus, jokių konfliktų nekylą. Įvykio metu jis tikrai nežinojo, kad K. S. laukėsi, apie tai niekas nežinojo, apie tai buvo sužinota tik prieš mėnesį.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 273 straipsniu, byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka.

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 14 d. apklausos, kurioje kaip liudytoja apklausta R. S., matyti, kad ji gyvena su sugyventiniu S. B. ir nepilnamete dukra K. S., adresu (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Su sugyventiniu gyvena apie 4 metus, veda bendrą ūkį. 2019 m. kovo 14 d. vakare su Stanislavu vartojo alkoholinius gėrimus. Tarp jų kilo konfliktas. Konflikto priežasties pasakyti negali. Sugyventinis jėga pastūmė ją ant lovos, užlipo ant jos, savo kojomis suspaudė jai klubus, kad ji negalėtų judėti ir abiem rankomis suėmę ją už kaklo, pradėjo smaugti. Kada ir kaip jis nutraukė smaugimą, neprisimena. Jai bandant keltis, jis dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nosies sritį. Iš nosies pradėjo bėgti kraujas, pajuto fizinį skausmą. Išgirdusi jų grumtynių garsus, į kambarį atbėgo jos nepilnametė dukra K.. Dukra bandė ją apginti. Tada sugyventinis kaire ranką griebė K. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė dukrai į kairį skruostą. K. pradėjo verkti. Ji suprato, kad K. skaudėjo. Po įvykio K. nubėgo į savo kambarį ir iškvietė policiją. Ji K. pradėjo barti, kam ši kvietė policijos pareigūnus, norėjo viską "palikti šeimos rate". Savo sugyventiniui pretenzijų neturi. Pareiškimo nerašė. Sugyventinis ir anksčiau yra smurtavęs prieš ją, dėl to buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas (I t., b. l. 37-39);

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 14 d. apklausos, kurioje kaip liudytoja apklausta R. B., matyti, kad ji dirba Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste. 2019 m. kovo 14 d. dirbant naktinėje pamainoje, apie 22.09 val., į tarnybinį mobiliojo ryšio telefoną paskambino Vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojas ir pranešė, kad adresu Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), nuo smurto artimoje aplinkoje nukentėjo nepilnametė. Atvykusi į įvykio vietą, ji pamatė nepilnametę K. S., gim. 2003 m. sausio 27 d., kuriai ant kairės pusės skruosto matėsi paraudimas. Paklausius K., kas atsitiko, iš kur pas ją sužalojimai, pastaroji paaiškino, kad bute gyvena su savo mama R. S. ir patėviu S. B.. 2019 m. kovo 14 d., apie 21.30 val., jai būnant minėtame bute, jos mama ir patėvis vartojo alkoholinius gėrimus, tarp jų kilo konfliktas. Kokia konflikto priežastis, K. nežino. Įėjusi į kambarį, K. pamatė, kad lovoje ant nugaros guli mama, o ant šios sėdi patėvis ir, abiem rankomis suėmęs mamą už kaklo, bando ją smaugti. Paskui, pasak K., patėvis dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė mamai į nosies sritį. K.bandant apginti mamą, patėvis kaire ranka stvėrė K. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu trenkė į kairį skruostą. K. pasakė, kad po patėvio smūgio juto fizinį skausmą. Pokalbio metu K. patvirtino, kad smurto artimoje aplinkoje atvejai šeimoje buvo ir anksčiau, patėvis ne vieną kartą yra smurtavęs prieš jos mamą. Į įvykio vietą buvo atvykusi GMP brigada, kuri apžiūrėjo K., medikas priėmė sprendimą nevežti K. į gydymo įstaigą. K. buvo paimta iš aplinkos, kurioje smurtaujama. Kartu su Vilniaus apskrities Vaiko teisių apsaugos skyriaus vyriausiąja specialiste R. V., Karoliną pristatė tetai J. O., gyv. Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini) (I t., b. l. 48-50);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Kriminalinės policijos nusikalstamų veikų registravimo skyriaus tyrėjos J. C.2019 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo matyti, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 21.30 val., bute adresu Vilniaus raj., (duomenys neskelbtini), konflikto metu S. B., gim. 1975 m., panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. S., gim. 1977 m., t. y. suėmęs savo sugyventinę abiem rankomis už kaklo smaugę ją bei dešinės rankos kumščių vieną kartą trenkė jai į nosies sritį. R. S. dukrai K. S., gim. 2003-01-27, bandant apginti savo motiną R. S., S. B. kaire ranka stvėrė K. S. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu trenkė jai į kairį skruostą (I t., b. l. 3);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio M. V. 2019 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" matyti, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 21.40 val., patruliuojant kartu su specialistu B. J. iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini), pranešėją, kuriai 16 metų, sumušė neblaivus patėvis. Atvykę nurodytu adresu nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė K. S., gim. 2003 m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Įvykio vietoje nustatė, kad neblaivus K. S. patėvis – S. B., gim. 1975 m., panaudojo fizinį smurtą prieš K. S. – kaire ranka stvėrė jai už plaukų ir dešinės rankos kumščiu sudavė į kairįjį skruostą, taip sukeldamas K. S. fizinį skausmą. Įvykio vietoje K. S. buvo susijaudinusi, verkė, kairysis skruostas buvo patinęs, paraudonavęs. Nukentėjusioji buvo blaivi, aplinka tvarkinga. Nustatyta, kad šioje šeimoje ir ankščiau yra buvę smurto atvejų. S. B. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes. S. B. buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto 2-ąjį policijos komisariatą. Pristatant į komisariatą elgėsi ramiai (I t., b. l. 23-24);

Iš byloje esančio Vilniaus apskrities Vyriausiojo policijos komisariato Viešosios tvarkos valdybos Mobilios kuopos vyriausiojo patrulio B. J.2019 m. kovo 14 d. tarnybinio pranešimo ,,Dėl smurto artimoje aplinkoje fakto" matyti, kad 2019 m. kovo 14 d., apie 21.40 val., patruliuojant kartu su specialistu M. V., iš Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Operatyvaus valdymo skyriaus budėtojo gavo pranešimą, kad (duomenys neskelbtini) pranešėją, kuriai 16 metų, sumušė neblaivus patėvis. Namuose yra ir pranešėjos mama; GMP atsisakė. Atvykę nurodytu adresu nustatė, kad policijos pareigūnus kvietė K. S., gim. 2003 m., gyvenanti (duomenys neskelbtini), Vilniaus r. Įvykio vietoje nustatė, kad 2019-03-14, apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini), sen., Vilniaus r., S. B., gim. 1975 m., panaudojo fizinį smurtą prieš savo sugyventinę R. S., gim. 1977 m., - suėmęs ją už kaklo abiem rankom smaugė bei dešinės rankos kumščiu vieną kartą trenkė jai į nosies sritį. R. S. nurodė, kad dėl S. B. veiksmų jai skaudėjo. R. S. buvo susijaudinusi, ant veido dešinėje pusėje prie nosies ir akies voko buvo paraudimas, patinimas. Buto aplinka tvarkinga. R. S. nustatytas 3,65 promilių girtumas. Šeimoje ir ankščiau yra buvę smurto atvejų. S. B. atsisakė paaiškinti įvykio aplinkybes; jis buvo pristatytas į Vilniaus apskrities vyriausiojo policijos komisariato Vilniaus mieto 2-ąjį policijos komisariatą. Pristatant į komisariatą elgėsi ramiai (I t., b. l. 15, 25-26);

Iš byloje esančio 2019 m. kovo 15 d. įvykio vietos apžiūros protokolo ir pridėtose fotonuotraukose matyti, kad užfiksuota įvykio vieta – dviejų kambarių butas adresu Vilniaus r., (duomenys neskelbtini). Kambaryje Nr. 2 ant grindų guli rankšluostis, ant kurio matyti raudonos spalvos, galimai kraujo dėmės. Grumtynių pėdsakų nėra, aplinka bute tvarkinga (I t., b. l. 12-21);

Iš byloje esančios Valstybės teismo medicinos tarnybos Vilniaus skyriaus 2019 m. kovo 18 d. specialisto išvados Nr. G877/2019 (01) matyti, jog K. S. padaryti linijiniai nubrozdinimai kairiame žande kietu buku ribotą paviršių ar buką briauną turinčiu daiktu (daiktais) prieš 3-6 paras iki apžiūros. Sužalojimai atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Sužalojimai galėjo būti padaryti 2019-03-14. Sužalojimams padaryti pakako vieno trauminio poveikio (I t., b. l. 53);

Iš byloje esančio BIRT ataskaitų žiūryklės įrašo matyti, kad 2019-03-14, 21.39 val., į Bendrąjį pagalbos centrą (toliau – BPC) paskambino mergina, prisistačiusi S. pavarde. Pranešėja nurodė, kad jai 16 metų ir ją sumušė neblaivus patėvis. Namuose yra ir pranešėjos mama (I t., b. l. 5);

Iš byloje esančios 2019 m. kovo 21 d., BPC Vilniaus skyriaus gauto garso įrašo išklotinės matyti, kad į BPC skambina pranešėja ir informuoja, kad ją sumušė patėvis. Pasako, kad gyvena (duomenys neskelbtini). Nurodo, kad patėvis šiuo metu yra namuose, greitoji medicinos pagalba kol kas nereikalinga; atsako, kad jai 16 metų, pavardė – S. Nurodo, kad namuose dar yra motina (I t., b. l. 32, 33-34);

Iš byloje esančio alkoholio kiekio matuoklio "Alcotest 6810" kvito matyti, kad 2019 m. kovo 14 d. , 23.52 val. S. B. buvo nustatytas 2,73 promilių girtumas (b.l. 106).

Dėl veikos kvalifikavimo ir motyvų

Teismas išanalizavęs byloje surinktus įrodymus ir juos patikrinęs teismo posėdžio metu konstatuoja jog kaltinamasis S. B. 2019 m. kovo 14 d., apie 21.30 val., bute adresu (duomenys neskelbtini) Vilniaus r., būdamas apsvaigęs nuo alkoholio, kas turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui, konflikto metu suėmęs abiem rankomis savo sugyventinei R. S. už kaklo ją smaugė bei dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė R. S. į nosies sritį, taip sukeldamas nukentėjusiajai R. S. fizinį skausmą. Po to, tęsdamas nusikalstamą veiką, kartu gyvenančiai sugyventinės R. S. nepilnametei dukrai K. S. bandant apginti savo motiną R. S., S. B. kaire ranka sugriebė K. S. už plaukų ir dešinės rankos kumščiu vieną kartą sudavė jai į kairį skruostą, padarydamas linijinius nubrozdinimus kairiajame žande, ir taip nežymiai sužalojo nukentėjusiąją K. S..

BK 140 straipsnio 2 dalyje numatyta nusikalstama veika objektyviai pasireiškia artimo giminaičio ar šeimos nario mušimu ar kitokiu smurtavimu prieš jį. Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad S. B. ir R. S. yra sugyventiniai – artimi giminaičiai. S. B. ir K. S. yra patėvis ir įdukra – artimi giminaičiai. BK 248 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad artimieji giminaičiai yra tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys, seneliai ir vaikaičiai, o šio straipsnio 2 dalyje numatyta, kad nusikaltimą padariusio asmens šeimos nariai yra kartu su juo gyvenantys tėvai (įtėviai), vaikai (įvaikiai), broliai, seserys ir jų sutuoktiniai, taip pat nusikaltimą padariusio asmens sutuoktinis arba asmuo, su kuriuo nusikaltimą padaręs asmuo bendrai gyvena neįregistravęs santuokos (partnerystė), sutuoktinio tėvai. Veika, pagal BK 140 straipsnio 2 dalį turi būti padaroma tiesiogine arba netiesiogine tyčia (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. gegužės 15 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-180-689/2018). Tai viena. Antra, Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (toliau – LAT) formuodamas praktiką, baudžiamajai atsakomybei pagal BK 140 straipsnį taikyti, nurodo, kad nepakanka vien tik fizinio sąlyčio su kito žmogaus kūnu, būtina įsitikinti, kad dėl to nukentėjęs asmuo iš tikrųjų pajautė skausmą ar kitas fizines kančias. Nustatant šią aplinkybę atsižvelgtina į tai, kokio stiprumo skausmas paprastai sukeliamas žmogui analogiškais veiksmais, taip pat vertinami nukentėjusiojo amžius ir sveikatos būklė, jo sveikatai sukeltas pavojus, fizinį poveikį darančio asmens tikslai ir kitos aplinkybės, rodančios atliktų veiksmų pavojingumą ir kilusio skausmo tikrumą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2017 m. spalio 17 d. nutartis baudžiamojoje byloje 2K-227-788/2017). Iš byloje esančių duomenų pasakytina, kad nukentėjusioji R. S., po įvykio nesikreipė į ligoninę pas medikus, į teismo medicinos ekspertus, tačiau apklausos metu nurodė, kad jos sugyventinis S. B. mušė ją ir jos dukrą K. S.. Teismo medicinos tarnybos specialisto išvadoje nurodyta, kad nepilnametei K. S. padaryti linijiniai nubrozdinimai kairiame žande. Taip pat papildomas kaltės įrodomumą pagrindžiantis faktas yra tai, kad kaltininko kaltę patvirtina ne tik teismo medicinos eksperto pateikta išvada, tarnybiniai pranešimai, liudytojų parodymai, bet ir jo paties visiškas prisipažinimas, kad jis smurtavo prieš savo sugyventinę R. S. bei jos dukrą K. S.. Todėl teismas daro išvada, kad kaltinamasis S. B. savo sugyventiniai R. S. bei jos dukrai K. S. sukėlė fizinį skausmą, kas atitinka BK 140 straipsnio 2 dalį.

Dėl bausmės ir baudžiamojo poveikio priemonių skyrimo

Teismas, skirdamas bausmę, vadovaujasi bendraisiais bausmių skyrimo pagrindais ir atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį ir pobūdį, kaltės formą, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

S. B. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažintina tai, kad kaltinamasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl jos gailisi (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Kaltinamojo atsakomybę sunkinančios aplinkybės – nusikalstamą veiką padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos nusikalstamos veikos padarymui bei nusikalstamą veiką padarė būdamas recidyvistas.

S. B. charakterizuojantys duomenys, kad teistas analogiškų veikų padarymą, baustas administracine tvarką, ypač akcentuotina tai, jog jis smurtą šeimos narių atžvilgiu vartoja ne pirmą kartą, todėl minėtos aplinkybės įrodo kaltinamojo nenorą taisytis. Ankstesniu baudžiamuoju įsakymu paskirti viešieji darbai bei bauda, bausmės tikslų nepasiekė, kaltinamasis išvadų nepadarė, vėl smurtavo šeimos narių atžvilgiu. Todėl teismas įvertinęs kaltinamojo elgesį, jo polinkį smurtauti prieš savo artimuosius, gyvenimo būdą, daro pagrįstą išvadą, jog BK 41 straipsnyje įtvirtinta bausmės paskirtis nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei sulaikyti nuo naujų nusikalstamų veikų darymo bus įgyvendinta tik paskyrus laivės apribojimo bausmę.

Atsižvelgiant į tai, kad byla išnagrinėta sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, todėl yra pagrindas taikyti BK 64¹ straipsnį ir kaltinamajam paskirtą bausmę mažinti vienu trečdaliu.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, į paskirtą bausmę įskaitytinas laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2019 m. kovo 14 d., 21.41 val., iki 2019 m. kovo 15 d., 14.00 val., BPK 140 straipsnio tvarka.

Taip pat teismas vertindamas aplinkybių visumą, atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis savo kaltęs pripažino pilnai, deda pastangas gydytis nuo alkoholizmo, todėl teismas turi pakankamą pagrindą manyti, jog išsaugojus teigiamus socialinius ryšius, probuojant, bausmės tikslai gali būti pasiekti greičiau, nei izoliavus kaltinamąjį nuo visuomenės. Teismo vertinimu, bausmės tikslai pasiektini skiriant jam laisvės apribojimą ir paskyrus įpareigojimus, įvertinus kaltinamojo asmenybę ir nusikalstamos veikos aplinkybes, kurie padėtų įgyvendinti probacijos tikslus, tai yra skatintų kaltinamojo gebėjimą gyventi nenusikalstamai ir tinkamai integruotis į visuomenę.

Šioje byloje paskirtos kardomosios priemonės – įpareigojimas gyventi skyrium ir rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktini iki bausmės vykdymo pradžios.

Dėl civilinio ieškinio

BPK 109 straipsnyje nustatyta, kad asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už jų veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Kai civilinis ieškinys pareikštas ikiteisminio tyrimo metu, ikiteisminio tyrimo metu turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys pareikšto civilinio ieškinio pagrindą ir dydį. Gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, bei atsiradusios žalos turi būti teisinis priežastinis ryšys. Pagal BPK 110 straipsnio 1 dalį civiliniu ieškovu pripažįstamas fizinis ar juridinis asmuo, kuris baudžiamojoje byloje reikalauja atlyginti dėl įtariamojo ar kaltinamojo nusikalstamos veikos patirtą turtinę ar neturtinę žalą. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2019 m. sausio 29 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-18-693/2019). Nagrinėjamoje byloje civiliniu ieškovu pripažinta – K. S. – ieškinio suma 2000,00 Eur.

Nagrinėjamoje byloje nukentėjusioji K. S. pateikė 2000,00 Eur neturtinės žalos dydžio ieškinį. Neturtinė žala yra suprantama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 6.250 straipsnio 1 dalis). CK 6.250 straipsnio 2 dalyje įtvirtinta nuostata, kad teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į jos pasekmes, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, padarytos turtinės žalos dydį bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus. CK nenustato neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl pareiga įvertinti nukentėjusiojo patirtą neturtinę žalą tenka teismui. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas ne kartą yra pažymėjęs, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos neįmanoma tiksliai įvertinti pinigais. Kartu kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2018 m. kovo 27 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-112-697/2018). Teismų praktikoje pripažįstama, jog nusikalstama veika padarytos neturtinės žalos dydis nustatomas vadovaujantis CK nuostatomis ir pagal konkrečioje situacijoje nustatytų teisiškai reikšmingų kriterijų visumą. Neturtinė žala yra padaroma nematerialioms vertybėms, todėl jos piniginis įvertinimas ir kompensavimas yra sąlyginio pobūdžio. Pinigine kompensacija siekiama ne nubausti žalą padariusį asmenį, o kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiam asmeniui atsiradusias negatyvias pasekmes. Paprastai, nustatant neturtinės žalos dydį bylose, <...> atsižvelgiama į nukentėjusiojo amžiaus grupės asmenims būdingus fizinės ir psichinės raidos ypatumus, socialinę brandą, situacijos suvokimo laipsnį, reakciją į prieš jį padarytą nusikalstamą veiką, įtaką nukentėjusiojo fiziniam, protiniam, dvasiniam, doroviniam ir socialiniam vystymuisi, asmenybės formavimuisi. (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010 m. gegužės 25 d. nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-306/2010). Nagrinėjamu atveju teismas neabejoja, jog dėl nusikalstamos veikos nukentėjusioji patyrė neigiamus išgyvenimus bei emocijas, buvo pažeminta. Kaltinamasis tokiais savo veiksmais nukentėjusiajai K. S. padarė neturtinės žalos, kuri neabejotinai turi būti atlyginta. Iš byloje esančios specialisto išvados Nr. G3442/2018(01) matyti, kad K. S. padaryti linijiniai nubrozdinimai kairiame žande, kas atitinka nežymų sveikatos sutrikdymo mastą. Todėl akivaizdu, kad K. S. dėl tokio sužalojimo patyrė fizinį skausmą, nepatogumus ir dvasinį sukrėtimą (dėl išgąsčio ir patirto streso). Visgi teismas, spręsdamas neturtinės žalos dydžio klausimą, atsižvelgia ir į tai, kad nukentėjusioji niekaip nepagrindė ieškinyje bei iki įrodymų tyrimo pabaigos, kad dėl galimai kaltinamojo veiksmų, pablogėjo nepilnametės ir jos šeimos reputacija, sunku buvo susikaupti ir normaliai dalyvauti mokymosi procese, taip pat nepateikė jokių objektyvių medicinos įstaigos duomenų, leidžiančių spręsti, kad dėl nusikalstamos veikos nepilnametė turėjo psichinių ar emocinių sutrikimų. Teismas vertindamas minėtus faktus ir išdėstytą aplinkybių visumą, nukentėjusiosios sužalojimo mąstą, tai, kad sveikata buvo sutrikdyta nežymiai, kaltinamojo kaltės formą, bei tai, kad jis gailisi ir gydosi alkoholio priklausomybę, taip pat vadovaujantis teisingumo ir protingumo kriterijais nukentėjusiajai iš kaltinamojo priteistina 300 Eur (trijų šimtų eurų) neturtinė žala. Likusioje dalyje ieškinys dėl neturtinės žalos atmestinas.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje be kita ko numatyta, kad pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti. Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos patikslintoje pažymoje „Dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų“ Nr. (2.16) NTP-7-1989 nurodyta, kad nukentėjusiosios K. S. atstovavimo išlaidos sudaro 212,29 Eur (1 t., b. l. 70). Atsižvelgiant į tai, kad advokatas Š. V. nukentėjusiojo interesus atstovavo teisme, dalyvavo visuose teisiamuosiuose posėdžiuose, išlaidos laikytinos pagrįstomis, todėl jos priteistinos iš kaltinamojo S. B..

Daiktai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti

Kompaktinis diskas su BPC garso įrašais, 1 vnt., saugomas prie baudžiamosios bylos medžiagos, nuosprendžiui įsiteisėjus – paliktinas saugojimui prie bylos.

Teismas, vadovaudamasis BPK 297, 301-302 straipsniais, 303 straipsnio 2 dalimi, 304-305, 307-308 straipsniais,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

S. (S.) B. pripažinti kaltu pagal BK 140 straipsnio 2 dalį ir nuteisti laisvės apribojimo bausme 1 (vieneriems) metams ir 6 (šešiems) mėnesiams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio nuostatomis paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir S. B. paskirti galutinę laisvės apribojimo bausmę 1 (vieneriems) metams, įpareigojant bausmės vykdymo laikotarpiu būti namuose nuo 23 val. iki 6 val., jei tai nesusiję su darbu ar mokslu; dirbti arba registruotis Užimtumo tarnyboje; uždraudžiant bausmės vykdymo laikotarpiu turėti, naudoti, įgyti, saugoti pačiam ar perduoti kitiems asmenims alkoholinius gėrimus bei vartoti alkoholinius gėrimus.

Vadovaujantis BK 65 straipsnio 1 dalies 2 punktu į bausmės laiką įskaityti laikinojo sulaikymo laiką, kada S. B. buvo sulaikytas nuo 2019 m. kovo 14 d., 21.41 val., iki 2019 m. kovo 15 d., 14.00 val.

Paskirtas kardomąsias priemones – įpareigojimą gyventi skyrium ir rašytinį pasižadėjimą neišvykti palikti iki nuosprendžio vykdymo pradžios, po to panaikinti.

Nukentėjusios K. S. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš kaltinamojo S. B. 300 (tris šimtus) eurų neturtinei žalai atlyginti.

Tenkinti Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos prašymą ir priteisti valstybės naudai iš S. B. 212,29 (du šimtus dvylika 29 ct) eurų proceso išlaidų.

Daiktus, turinčius reikšmės bylai išspręsti – kompaktinį diską su BPC garso įrašais, 1 vnt., saugomus prie baudžiamosios bylos medžiagos, palikti tolimesniam saugojimui.

Nuosprendis per 20 dienų gali būti apskųstas Vilniaus apygardos teismui, paduodant skundą per Vilniaus regiono apylinkės teismo Vilniaus rajono rūmus.