- Teismas
- Kauno apylinkės teismas
- Dokumentas
- Nuosprendis
- Data
- 2014-09-24
- Bylos Nr.
- 1-2164-347/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 1-06-1-01004-2013-9
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Aurelija Ozolinia
- Kaltinamasis
- A. Č.
- Advokatai
- Kęstutis Jonaitis
- Kategorijos
viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje
A. Č., a.k (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), ištekėjusi, aukštojo išsilavinimo, neteista, gyv. (duomenys neskelbtini), dirbanti UAB (duomenys neskelbtini) direktore,
kaltinama padariusi nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalyje, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
kaltinamoji A. Č. laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31 būdama UAB (duomenys neskelbtini), JAR (duomenys neskelbtini), registruotos adresu: (duomenys neskelbtini). direktore bei akcininke (100 proc. akcijų) bei pagal 2001-11-06 Lietuvos Respublikos buhalterinės apskaitos įstatymo Nr. IX-574 21 str. reikalavimus būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir apskaitos dokumentų išsaugojimą:
pažeisdama minėto įstatymo 4 str., kuriame nurodoma, kad „Ūkio subjektai apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų: 1) tinkama, objektyvi ir palyginama....“, 2) pažeisdama minėto įstatymo 6 str. 2 d. „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 12 str. 1d. „visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais, apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu arba jiems pasibaigus ar įvykus“, 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“, laikotarpiu 2010-01-01 – 2012-03-31 UAB (duomenys neskelbtini)“ dirbusiems darbuotojams- V. S., Ž. Š., V. Č., V. A., I. P., V. D., E. R., L. T., J. P., V. S. bei oficialiai neįdarbintai O. P. iš neapskaitytų lėšų išmokėjo neoficialų darbo užmokestį ne mažiau kaip 15753,09 Lt, kurio buhalterinėje apskaitoje neužfiksavo; pažeisdama minėto įstatymo 6 str. 2 d. nuostatas „į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu“; 16 str. 1 d. „ūkinių operacijų ir ūkinių įvykių duomenys registruojami apskaitos registruose“ A. Č., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą įtraukimui į apskaitą nepateikė rastų nefiskalinių kvitų bendrai 71075,85 Lt (tame tarpe PVM 12334,79 Lt), tuo būdu į įmonės pajamas buvo neįtraukta pajamų bendrai 58741,06 Lt sumai, ir neapskaičiuota pardavimo PVM 12334,79 Lt.
pažeisdama minėto įstatymo 6 str. 2d. nuostatas "į apskaitą privaloma įtraukti visas ūkines operacijas ir ūkinius įvykius, susijusius su turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio arba struktūros pasikeitimu", 12 str. nuostatas "visos ūkinės operacijos ir ūkiniai įvykiai turi būti pagrįsti apskaitos dokumentais ir apskaitos dokumentai surašomi ūkinės operacijos ir ūkinio įvykio metu ar jam pasibaigus", nuostatas, 16 str. nuostatas "ūkinių operacijų ir ūkinių vykių duomenys registruojami apskaitos registruose" A. Č., būdama atsakinga už buhalterinės apskaitos organizavimą ir tvarkymą neužtikrino tinkamai vedamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) turėdama išduotus leidimus teikti maitinimo paslaugas viešose vietose, nevedė jokios apskaitos prekiaujant mugėse maisto produktais, atvežtais iš UAB (duomenys neskelbtini) restorano dėl ko išvis negalima nustatyti kiek, kokio maisto ir už kiek buvo suprekiauta mugėse, vykusiose įvairiose Lietuvos vietose. Taip pat A. Č. neužtikrino tinkamai vedamos buhalterinės apskaitos tvarkymo, kadangi UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje laikotarpiu nuo 2011m. liepos 21d. iki 2012m. kovo 23d. buvo nepilnai fiksuojama alaus ir sidrui, pagal išduotas licencijas prekybai alumi ir sidrui 2011-07-19 Nr.1435, 1436, 2011-06-07 Nr.488, 2011-05-17 Nr.29-6-140, 2011-06-15 Nr.30, 2011-08-13 Nr.604-2011, 2011-03-10 Nr.29-6-63, 2011-09-27 Nr.10-3e, 2011-10-07 Nr.26-6-274, 2011-09-12 Nr.29-6-247, 2011-06-08 Nr.3-112-2011, 2011-03-28 Nr.22e, 2011-05-19 Nr.A800, 2011-09-03 Nr.984, 2012-02-23 Nr.1186, 2012-02-21 Nr.2029-06-16 ir 2012-03-23 Nr.15F ir nealkoholinių gėrimų prekyba prekiaujant mugėse, vykusiose įvairiose Lietuvos vietose, dėl ko A. Č. viso į pajamas neįtraukė pajamų iš prekybos alumi, sidru bei nealkoholiniais gėrimais viso 60276,68 litų sumai bei neapskaičiavo nuo šios sumos 12658,08 Lt pridėtinės vertės mokesčio.
Dėl šių LR Buhalterinės apskaitos įstatymo reikalavimų pažeidimų iš dalies negalima nustatyti UAB (duomenys neskelbtini) veiklos, turto, nuosavo kapitalo, įsipareigojimų dydžio ir struktūros laikotarpiu nuo 2010-01-01 iki 2012-03-31.
Kaltinamoji A. Č. kalta prisipažino visiškai ir parodė, kad dirba medienos apdirbimo pramonėje. Pareigos jai yra naujos, patirties šioje srityje neturi. Paaiškino, jog klaidos buvo daromos dėl patirties stokos. Ji kontroliavo pinigų išmokėjimą. Pinigai buvo mokami iš asmeninių lėšų, gautų prekiaujant mugėse. Nefiskalinius kvitus nagrinėjo su mokesčių inspekcija. Nefiskalinis kvitas- kasoje užfiksuotas pardavimas, tačiau nepaimti pinigai. Pripažįsta, kad neįtraukė 12 658 litų. Yra įsipareigojusi VĮ Mokesčių inspekcijai padengti skolas, parašė prašymą leisti mokėti dalimis. Laiduotoją pažįstu ir asmeniškai, ir kaip darbuotoją. Jis dirba vyro vadovaujamoje įmonėje vadybininku.
Ikiteisminio tyrimo metu A. Č. parodė, kad 2013m. birželio 28 d. specialiojo liudytojo apklausos protokole duotus parodymus visiškai tvirtina jie surašyti teisingai ir jais prašo vadovautis tolimesnio tyrimo metu. Papildomai paaiškino, kad pranešime apie įtarimą išvardinti asmenys V. S., Ž. Š., V. Č., V. A., I. P., V. D., E. R., L. T., J. P., V. S., kuriems kaip nurodyta buvo mokamas neoficialus atlyginimas, iš darbo UAB (duomenys neskelbtini) išėjo dėl to, kad pažeidinėjo vidinę darbo tvarką, vartojo alkoholinius gėrimus ir jie buvo atleisti radus jiems pamainą. Tačiau apie tai, kad jie buvo atleisti iš darbo už tvarkos pažeidimus dokumentuose, darbo sutartyse nebuvo įrašyta. Juose buvo įrašyta, kad jie iš darbo išėjo savo noru. Todėl jie laikydami pyktį ant jų ir apkalbėdami galėjo duoti tokius parodymus, kad jiems ji mokėjo neoficialų atlyginimą. Tačiau tikrai jokio neoficialaus atlygio ji minėtiems asmenims tikrai nemokėjo, jiems buvo mokamas tik darbo sutartyje numatytas oficialiai mokamas atlygis. Apie neįdarbintą asmenį O. P. bei jai mokamą neoficialų atlygį ji paaiškino, kad tokio asmens tikrai nežino, pas juos UAB (duomenys neskelbtini) nedirbdavo neįdarbinti asmenys. Apie tai, kad įmonėje įtraukimui į apskaitą nepateikė rastų nefiskalinių kvitų bendrai 71075,85 Lt (tame tarpe PVM 12334,79 Lt), tuo būdu į įmonės pajamas neįtraukiant pajamų bendrai 58741,06 Lt sumai, ir neapskaičiuojant pardavimo PVM 12334,79 Lt sumai paaiškino, kad tikslius duomenis dėl šių lėšų pateikė mokesčių inspekcijai nagrinėjant UAB (duomenys neskelbtini) skundą dėl patikrinimo aktu nustatytų pažeidimų, kur nurodė, kad apie 20000 litų sumai šios lėšos buvo panaudotos reprezentacijai, todėl jos ir nebuvo apskaitytos įmonės apskaitoje, o dėl likusios sumos neapskaitymo šiuo metu tikrai nepamena reiktų dar sykį sutikrinti duomenis. Dėl nustatyto trečio pažeidimo, kada (duomenys neskelbtini) turėdama išduotus leidimus teikti maitinimo paslaugas viešose vietose, nevedė jokios apskaitos prekiaujant mugėse maisto produktais, atvežtais iš UAB(duomenys neskelbtini) restorano dėl ko išvis negalima nustatyti kiek, kokio maisto ir už kiek buvo suprekiauta mugėse, vykusiose įvairiose Lietuvos vietose parodė, kad jau anksčiau mokesčių administratoriui teikiau paaiškinimą šiuo klausimu kur nurodė, kad nėra saugomi su išvežamąja prekyba mugėse ir renginiuose susiję tiek pardavimų, tiek ir prekių, vežamų į prekybos vietas, važtaraščiai ar kiti dokumentai, maisto išdavimo iš UAB (duomenys neskelbtini) virtuvės vidiniai dokumentai, t.y. apskaita tokiu atveju nevedama. Šie dokumentai yra supildomi tik tuo metu kada vežamos prekės, o po renginio pasibaigimo šie dokumentai nesaugomi. Tokiu atveju įmonės apskaitoje yra apskaitomos tik prekybos metu išvažiuojamuosiuose renginiuose gautos pajamos. Apie tai, kad UAB (duomenys neskelbtini) apskaitoje laikotarpiu nuo 2011m. liepos 21d. iki 2012m. kovo 23d. buvo nepilnai fiksuojama alkoholinių gėrimų ir nealkoholinių gėrimų prekyba prekiaujant mugėse, vykusiose įvairiose Lietuvos vietose, dėl ko į pajamas neįtraukta pajamų iš prekybos viso 60276,68 litų sumai paaiškino, kad, bet kuriuo atveju visos gautos pajamos buvo apskaitomos į įmonės apskaitą, tik galėjo kilti neaiškumų tada, kada dalis iš tiekėjų gautų prekių ar gėrimų būdavo nerealizuojama konkretaus renginio metu, o parduodama kito renginio metu. Todėl į įmonės kasą būdavo įtraukiami visi parduoti gėrimų kiekiai, tik gal dėl apskaitos vedimo ypatumų nebuvo galimybės sutikrinti, kad tam tikri gėrimai pagal konkrečią sąskaitą buvo parduoti įvairiuose renginiuose skirtingu metu ir skirtingoje vietoje (t.2, b.l.114-116).
Kadangi kaltinamoji A. Č. teisminio bylos nagrinėjimo metu kalta prisipažino visiškai, nusikalstamos veikos padarymo aplinkybės nekelia abejonių, visi proceso dalyviai sutiko, kad įrodymų tyrimas būtų nutrauktas, todėl baudžiamoji byla nagrinėjama sutrumpinto įrodymų tyrimo tvarka, vadovaujantis Lietuvos Respublikos BPK 273 straipsniu, 291 straipsniu.
Motyvuojamoji dalis
Be kaltinamojo A. Č. prisipažinimo, jos kaltė įrodyta byloje surinkta ir ištirta medžiaga:
2012-12-21 patikrinimo aktu Nr.AU16-42 (t.1, b.l. 12-34), 2013-02-28 sprendimu dėl patikrinimo akto tvirtinimo (t.1, b.l. 174-188), 2013-10-14 VMI sprendimu Nr.69-137 dėl skundo (t.1, b.l. 155-162), 2014-01-15 mokestinių ginčų komisijos sprendimu (t.1, b.l. 193-t.2, b.l. 13).
Iš specialistės A. D. paaiškinimų, duotų ikiteisminio tyrimo metu, matyti, kad patikrinimo metu buvo nustatyti keturi pažeidimai. Dėl nustatytų pažeidimų buvo pažeisti LR Buhalterinės apskaitos 2001-11-06 įstatymo Nr. IX-574 4 straipsnio nuostatos "ūkio subjektas apskaitą tvarko taip, kad apskaitos informacija būtų tinkama, objektyvi ir palyginama, pateikiama laiku, išsami ir naudinga vidaus ir išorės vartotojams". Dėl išvardintų pažeidimų iš dalies nebuvo galima nustatyti UAB "2008-2010 metų turto, įsipareigojimų dydžio bei struktūros ir ūkinės finansines veiklos rezultatų už 2010-01-01 -2012m. kovo 31d. laikotarpiui (t.1, b.l. 171-173).
Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo virėjo pareigose viešbučio „(duomenys neskelbtini) restorane. Be jo restorano virtuvėje vienoje pamainoje dirbdavo keturi virtuvės darbuotojai ir valytoja. Sesuo I. P. buvo šio restorano virtuvės technologė, todėl ji ir jam pasiūlė įsidarbinti, todėl su niekuo nei su direktore A. Č. nei su jos vyru V. Č. dėl įdarbinimo nebendravo. Tik jau dirbant virtuvėje matydavo, kad realiai viskam vadovauja V. Č., o jo žmona A. Č. buvo jo kontrolėje. Dabar tiksliai atsiminti kiek buvo sutarta mokėti oficialiai, nepamena, bet per vieną darbo dieną gaudavo apie 70 litų. Realiai gaudavo per mėnesį vidutiniškai apie 1000 litų, tačiau A. Č. dar duodavo pasirašyti atlyginimo žiniaraštį, kur jis pasirašydavo, kad gavo apie 150-200 litų. Todėl suprato, kad tai yra oficialus atlygis, o likusi dalis tai jam mokamas neoficialus atlyginimas t.y. apie 800 Lt per mėnesį gaudavo neoficialų atlygį. Atlyginimas buvo mokamas tik grynais. Dirbti tekdavo įvairiai: darbas buvo savaitinis-savaitę dirbi -savaitę laisvas, o jeigu būdavo daug darbo tai tekdavo ir dažniau dirbti. Atlyginimą visada mokėdavo A. Č. ne pagal griežtą grafiką, todėl kartais reikdavo prašyti A. Č. išmokėti atlyginimą. Taip pat gavo nemokamą maitinimą ir galėdavo gyventi viešbučio kambaryje. Apie tai kaip būdavo atsiskaitoma už patiekalus, kiek žino pinigai už maistą būdavo apskaitomi kasos aparatu, tačiau visi rengiami banketai būdavo prižiūrimi A. Č., kuri kiek matydavo, paimdavo pinigus iš klientų už banketus, o ar juos vėliau įtraukdavo į kasą ar ne, to nežino. Bet abejoja ar jie būdavo įtraukiami į kasos aparatą (t.2, b.l. 14).
Iš liudytojos Ž. Š. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2012-02-28 iki 2012-03-07 viešbučio koordinatorės pareigose šios įmonės viešbutyje (duomenys neskelbtini) kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Jos darbas buvo viešbučio registratūroje. Be priėmimo į viešbutį taip pat jos pereigoms priklausė ir konferencijų salės nuoma ir jos administravimas. Į darbą įdarbino UAB “ (duomenys neskelbtini) direktorė A. Č.. Tačiau vėliau buvau atleista iš UAB (duomenys neskelbtini) 2012-03-07, ir priimta į UAB (duomenys neskelbtini), kurios direktoriumi buvo A. Č. vyras V. Č.. Jai tekdavo dirbti nuo 08val. iki 17val. viešbučio registratūroje dienomis, o naktimis dirbdavo kitos administratorės. Klientai užsakymus kambariams pateikdavo įvairiai- ir telefonu, internetu duodant užsakymą elektroniniu paštu ar atvykę tiesiogiai. Pats V. Č. iš administratorių reikalaudavo kuo mažiau lėšų apskaityti įmonės kasos aparatu, tačiau natūraliai jai dirbant dieninėje pamainoje būdavo mažiau atvykstančių klientų, todėl dažniau gautų neapskaitytų pinigų už kambarius nepaskaitydavo naktinėmis administratorėmis dirbusios merginos. Tačiau ir jai tekdavo vykdant V. Č. reikalavimą neapskaityti iš klientų už kambarius gautų lėšų. Ji tik pildydavo žurnalą, kuriame būdavo atžymima koks klientas, kokiu būdu sumokėjo. Todėl iš karto, jei pinigai būdavo gaunami grynais ir neapskaitomi kasos aparatu, jie būdavo atidedami atskirai spintelėje tarybiniame kambarėlyje esančioje spintelėje. Kambario kaina tuo metu buvo 110 litų. Todėl vidutiniškai per dieną ji neapskaitydavo apie 200 litų gautų pajamų, kas per visą jos darbo laikotarpį dirbant viešbučio administratore sudarė apie 8000-10000 litų nepaskaitytų kasos aparatu pajamų už kambarius. Šių pinigų ji pati asmeniškai neatiduodavo nei A. Č. nei V. Č.. Ji šiuos pinigus atiduodavo po jos atėjusiai dirbti naktinei administratorei L. Ž. ar K.. Ji pati jokios apskaitos apie tai, kiek yra surenkama neapskaitytų pinigų nevedė, juos kažkokiu būdu tvarkydavo po jos naktį dirbančios administratorės, kurios ir savo pamainos pabaigoje ryte tuos pinigus atiduodavo V. Č.. Tai ji pati ne kartą matė atėjusi ryte į darbą. Visi užsakymai dėl kambarių rezervacijos būdavo vedami rankraštiniu būdu žurnaluose, kurie būdavo laikomi trumpai ir vėliau sunaikinami. Jokios kompiuterinės apskaitos kiek ir kokie klientai gyveno viešbutyje vedama nebuvo. Kaip suprato tai buvo daroma siekiant išvengti kažkokių patikrinimų iš kurių matytųsi, kad gyventojų viešbutyje gyveno daugiau negu buvo surinkta pinigų už viešbutį. Todėl dažniausiai būdavo neapskaitomi pinigai gauti iš į viešbutį tiesiogiai atvykusių asmenų, kurie nereikalaudavo sąskaitų. Už jos darbą UAB (duomenys neskelbtini) už jos dirbtą vieną savaitę A. Č. jai davė apie 120 litų už kuriuos ji niekur nepasirašė. O vėliau dirbant UAB (duomenys neskelbtini) sutartas atlygis buvo minimalus apie 650 Lt, tačiau su V. Č. buvo sutarta mokėti 1100 Lt atlyginimą, tai yra papildomai neoficialiai išmokant apie 450 litų grynais per mėnesį. Šiuos pinigus visada išmokėdavo A. Č. juos atnešdama į registratūrą ir paduodavo grynais į rankas be jokio vokelio. Už tai ji niekur jai nepasirašydavo. V. Č. jokių pinigų nemokėjo. Oficiali alga būdavo pervedama į banko sąskaitą. Apie tai ar papildomą neoficialų atlygį gaudavo kiti darbuotojai, to nežino. Savo duotame paaiškinime mokesčių inspekcijai nurodė, kad gaudavo 800 litų algą kurią pervesdavo į kortelę ir papildomai gaudavo dar 300 litų. Tačiau vėliau pasiskaičiavus ji patikslino gaunamos algos dydį kurį nurodė aukščiau šioje apklausoje. Taip pat paaiškino, kad visos viešbučio gautos pajamos buvo mušamos į UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatą, todėl patikslino, kad registratūroje buvo du kasos aparatai vienas UAB (duomenys neskelbtini), o kitas UAB (duomenys neskelbtini). Todėl jeigu tik reikėdavo apskaityti pinigus už kambario nuomą kasos aparatu tai būdavo daroma tik su UAB (duomenys neskelbtini) kasos aparatu. Tačiau pasikartojo, kad dalis pajamų būdavo nemušama į jokį kasos aparatą ir vėliau per naktines administratores šios neapskaitytos lėšos atiduodamos V. Č. (t.2, b.l. 16-17).
Iš liudytojos V. Č. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011-07-07 iki 2012-07-09 kambarinės pareigose šios įmonės viešbutyje (duomenys neskelbtini) kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime. Ten buvo apie 28 kambarius ir kuriuos jai reikėjo tvarkyti. Viešbučio administratorėmis jos darbo laikotarpiu buvo J., Ž. ir D., pavardžių jų nepamena. Į darbą įdarbino direktorė A. Č. ir visi klausimai buvo sprendžiami su ja, tačiau ir jos vyras V. ar V. Č. taip pat kontroliavo jų darbą. Jos darbo specifika būdavo tokia, kad ji anksti ryte ateidavo į darbą ir rasdavo dėžutėje sukrauti kambarių raktai ir tai reikšdavo, kad tuos kambarius reikia sutvarkyti. Ar pajamos, gautos už šiuos kambarius būdavo užpajamuojamos ar ne to pasakyti negali, nes ji neprieidavo prie kasos ir grynųjų pinigų. Tai tvarkė administratorės. Tačiau ji labai dažnai girdėdavo V. Č. reiškiamas pretenzijas viešbučio administratorėms dėl to, kad jos per daug mušdavo klientų paduodamus pinigus į kasos aparatą ir sakydavo, kad apskaityti gautus pinigus reikia tik gavus užsakymus internetu ar klientui paprašius sąskaitos. Jai teko ne kartą matyti kaip administratorės vykdydamos tokį V. Č. reikalavimą neapskaitydavo iš klientų gautų pinigų ir juos paimdavo neišdavus jokio čekio ar kito pateisinamo dokumento. Tačiau kada ir kur administratorės atiduodavo pinigus ji to nematė ir nežino, tačiau administratorės jai minėjo, kad tuos pinigus atiduodavo tiesiogiai Č. arba Č.. Dažniausiai tai buvo L. Ž., D. pavardės nepamena, I. pavardės nežino buvo naktinės administratorės ir jos, klientams padavus pinigus, neišduodavo čekio. Ji nematė kaip jos atiduodavo pinigus Č. arba Č.. Ji pati pagal sutartį gaudavau minimalią algą apie 650 litų, tačiau su A. Č. buvo sutarę, kad ji gaus 800 litų. Alga iš pradžių būdavo duodama grynais, o vėliau pervedama į kortelę. Todėl kiekvieną mėnesį ji gavusi atlyginimą, numatytą darbo sutartyje, tiksliai nenumatytą nei dieną nei valandą ateidavo pas A. Č. ir parašydavo sumokėti likusią dalį, kuri buvo sutarta žodžiu. Todėl A. Č. minėtame viešbutyje turėjo atskiras patalpas, kur jai užėjus ji išmokėdavo jai likusią atlyginimo dalį apie 150 litų per mėnesį. Tos sumos kažkiek skirdavosi, tačiau vidutiniškai tai buvo apie 150 litų per mėnesį. Tai viso sudarė per jos darbo laikotarpį UAB (duomenys neskelbtini) apie 1800 litų. Tai ir būdavo jai mokamas neoficialus atlyginimas, kadangi ši suma buvo neįtraukta į sutartį ar kitus dokumentus. Pinigus jai paduodavo tiesiogiai į rankas pati A. Č., o už tai, kad ji gaudavo ši neoficialų atlyginimą ji pasirašydavo A. Č. pateiktame atskirame žurnale. Daugiau jokių pinigų ji negaudavo. Tai pat ir bendraujant su kolegėmis išsikalbėdavo, kad ir jos gaudavo tokio tipo papildomus neoficialius atlyginimus. Atskirai išskirti kolegių negali, kiek pamena darbuotojai gaudavo papildomas neoficialias priemokas, kadangi ne ji viena prašydavo A. Č. išmokėti pinigus, be to ir žurnale būdavo ne vien jos pavardė, bet ir kitų darbuotojų pavardės. Ką nors tiksliau paaiškinti apie UAB (duomenys neskelbtini) vykdomą veiklą oro uoste ar mugėse negali, nes mugėse nedirbo, o tik girdėjo iš kolegų pasakojimus apie darbą jose. Oro uosto bare taip pat neteko dirbti (t.2, b.l. 19-20).
Iš liudytojos V. A. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009 m. gegužės mėn. iki 2011 m. gegužės mėn. Iš pradžių buvo įdarbinta viešbučio „(duomenys neskelbtini)“, esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno raj. restorano valytoja, o po pusmečio jai buvo paskirtas viešbučio kambarinės darbas. Realiai pagal darbo sutartį buvo įrašas, kad yra valytoja. Pati darbo sutartis dėl jos darbo pasikeitimo pakeista nebuvo. Kiek pamena ją į darbą įdarbino ankstesnis vadovas tačiau koks nepamena. Tačiau po kokio mėnesio po įdarbinimo direktore tapo A. Č., tačiau realiai ji jos ir kitų darbui nevadovavo, o viskam vadovavo jos vyras V. Č., nors kiek žino UAB (duomenys neskelbtini) jis nebuvo įdarbintas. Iš virtuvės valytojos darbo pareiti dirbti į kambarinės darbą jai pasiūlė A. Č., kadangi prieš tai iš kambarinės darbo išėjo buvusi darbuotoja. Pagrinde visus kambarius viso 30 kambarių ji tvarkė viena priklausomai nuo jų užimtumo. Tik esant dideliam žmonių krūviui duodavo žmogų į pagalbą kartais ir neįdarbintus asmenis. Pagal darbo sutartį jai buvo skirtas minimalus darbo užmokestis viso skiriant 696 litus 50 centų. Tačiau realiai buvo sutarta 100 litų daugiau. Atlyginimą mokėjo A. Č. savo darbo kabinete išmokėdama jai ir oficialiai priklausantį darbo užmokestį 696 litus 50 centų bei papildomai 100 litų. Minėtus pinigus A. Č. paduodavo grynais vienu metu. Ji per mėnesį gaudavo 100 litų neoficialų atlygį (t. 2, b.l. 21-22).
Iš liudytojos I. P. parodymų matyti, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo kiek pamena virėjo pareigose nuo 2011m. liepos iki 2012m. kovo mėn. viešbučio „(duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime, restorano virtuvėje gamybos vadove. Be jos dar dirbdavo kas savaitę po du virėjus, kurie kas savaitę keisdavosi, vienas pastovus virėjas priskirtas prie salotų bei indų plovėja. Tuo būdu su ja virtuvėje vienu metu dirbo penki darbuotojai. Įmonės direktorė buvo A. Č., su kuria ir buvo derinami visi darbai. Tačiau kiek ji suprato viskam vadovavo jos vyras V. Č., kuris pastoviai lankydavosi virtuvėje, pastoviai viskuo būdavo nepatenkintas, reikšdavo visokias pastabas. Nors kiek žino UAB (duomenys neskelbtini) jis net nedirbo. Dirbant virtuvėje taip pat teko rengti maistą išvežimui įvairioms mugėms, kitiems renginiams, tokiems kaip ralis, Užgavėnių šventės, taip pat privatūs užsakymai, kurių buvo tikrai nemažai, ne mažiau 15 kartų. Todėl visas parengtas maistas būdavo parengiamas jų virtuvėje ir išvežamas į šiuos renginius. Taip pat rengiamas maistas buvo ir UAB “ (duomenys neskelbtini) kavinėms ledo arenoje ir oro uoste. Išvežant maistą į renginius teko važiuoti į renginius virtuvės darbuotojams virėjams R. J., J. D.. Taip pat buvo samdomi ir nelegalūs du-trys darbuotojai darbui tik tiems išvažiuojamiesiems renginiams. Aišku tai priklausė nuo renginio dydžio. Šiuo metu įvardinti kokie tai asmenys negali, nes nepamena. Tačiau nelegalūs darbuotojai buvo samdomi ir viešbučio „(duomenys neskelbtini) virtuvei, restoranui. Esant dideliam darbo krūviui, banketams reikėdavo pagalbinių darbuotojų virtuvėje, todėl įmonės vadovė A. Č. pasiteiraudavo ar spės ir atsakius, kad gali trūkti darbuotojų ji jos paklausdavo ar ji turi žmonių, kurie galėtų padėti virtuvėje. Todėl A. Č. pritarus ji pati pasikviesdavo savo pažįstamus žmones. Jau buvo nusistovėję net atlygio tarifai už tokį nelegalų darbą virtuvės darbuotojas gaudavo 100 litų per dieną, indų plovėjas 5 litai už valandą. Todėl ji kelis kartus kvietėsi į pagalbą savo pažįstamą virėją O. P. jos tel. (duomenys neskelbtini), kuri keletą kartų dirbo nelegaliai UAB (duomenys neskelbtini) restorano virtuvėje, taip pat nelegaliai dirbo indų plovėja Z. B. gim. (duomenys neskelbtini) metais jos tel. (duomenys neskelbtini). Su jomis jau po darbo atsiskaitydavo pati A. Č.. I. P. joms niekad nemokėjo jokio užmokesčio. Jos darbas buvo visa pilna darbo diena penkios darbo dienos. Pagal sudarytą darbo sutartį buvo numatytas darbo užmokestis 900 litų su mokesčiais. Į rankas gaudavo mažiau, atskaičius mokesčius. Tačiau realiai su A. Č. darbinantis buvo sutarta 130 litų atlygis per vieną darbo dieną. Todėl per mėnesį ji realiai gaudavo nuo 2500 litų iki 3200 litų atlygį. Priklausė nuo to kiek dienų reikia dirbti. Nuo darbo pradžios iki 2012 m. pradžios ji atlygį gaudavo grynais į rankas vienu metu, juos duodavo A. Č. savo kabinete arba registratūros tarnybinėse patalpose. Nuo 2012m. pradžios oficialiai gaunamą algą pervesdavo į kortelę, o likusią neoficialią dalį vėlgi sumokėdavo A. Č.. Visais atvejais ji pasirašydavo tik algų išmokėjimo žiniaraščiuose tik už gaunamą oficialią algą, o už papildomai mokamą algą taip vadinamuose vokeliuose niekur nepasirašydavo. Be jos, kiek žino, ir kiti darbuotojai gaudavo neoficialius atlyginimus, kadangi virėja J. D. taip gaudavo 100 litų per dieną nepriklausomai koks buvo darbo sutartyje nurodytas uždarbis, I. P. brolis V. S. 70 litų per dieną, R. J. apie 50-60 litų per dieną, R. P., kuri buvo virėja irgi gaudavo per dieną 100 litų, V. S. irgi buvo virėjas, gaudavo ne mažiau 100 litų per dieną. Visiems šį atlygį taip pat vėlgi sumokėdavo A. Č.. Iš darbo išėjo dėl blogos darbo atmosferos bendraujant su V. Č. (t.2, b.l. 23-25).
Iš liudytojos V. D. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) kiek pamena dirbo nuo 2010m. rugpjūčio mėn. 19d. iki 2011m. rugsėjo mėn. 16d. Buvo įdarbinta viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno raj. restorano virėjos pareigoms. Į darbą priėmė direktorė A. Č., su kuria buvo sutarta, kad pagal darbo sutartį jai bus mokamas 800 litų atlyginimas su mokesčiais, tačiau A. Č. pasakė, kad ji realiai gaus po 70 litų per vieną darbo dieną. Kiek ji turėjo gauti į rankas oficialiai mokamo atlyginimo tiksliai nepamena, bet mano kad ne daugiau 700 litų jau atskaičius mokesčius. Jos darbo užmokestis priklausė nuo to kiek ji dirbdavo dienų. Kadangi buvo mažai darbuotojų jai tekdavo dirbti vidutiniškai 20 dienų per mėnesį. Todėl per mėnesį ji uždirbdavo apie 1200-1400 litų atlygį į rankas. Jokių papildomų priemokų už viršvalandžius, didesnį darbo krūvį niekas nemokėdavo. Nuo darbo pradžios ji atlyginimą gaudavo grynais į rankas vienu metu, juos duodavo A. Č. savo kabinete. Atskirai oficialiai mokamas atlyginimas ir papildomai išmokamas neoficialus atlygis buvo mokamas vienu metu. Kiek pamena tik pasirašydavo A. Č. pateiktame žurnale, patvirtinančiame, kad gauna oficialų sutartyje numatytą atlygį. Kad gauna neoficialių atlygį ji niekur nepasirašydavo. Kiek uždirbdavo kiti virtuvės darbuotojai to nežino, nes niekas atlygiu nesigirdavo. Bet yra įsitikinusi, kad kiekvienas gaudavo pagal numatytą dienos tarifą. Iš darbo išėjo dėl darbo krūvio, už kurį jokio papildomo atlygio neduodavo bei dėl neigiamos atmosferos darbe (t 2, b.l.26-27).
Iš liudytojos E. R. parodymų matyti, kad ji UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010-08-23 iki 2011-06-22 viešbučio (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) kaime administracijos vadovės restorane pareigose. Dėl paties įdarbinimo bendravo su UAB (duomenys neskelbtini) vadovės A. Č. vyru V. Č., tačiau patį įdarbinimą, dokumentų pildymą formino pati direktorė A. Č.. Jų ji anksčiau nepažinojo. Jos vyras kiek žino UAB (duomenys neskelbtini) nedirbo. Jos darbo pobūdis buvo restorano darbo priežiūra, bendravimas su klientais, banketų organizavimas, užsakymų priėmimas, maisto produktų užsakymas bei kiti su restorano veikla susiję reikalai. Ji tiesiogiai maisto negamino barmene nedirbo, tačiau esant dideliam darbo krūviui teko padirbti ir barmene bei netgi indų plovėja. Realiai beveik viskam vadovavo V. Č.. Pagal darbo sutartį jai buvo numatytas atlyginimas apie 1200 litų neatskaičius mokesčių, tai į rankas gaudavo nepilnai 1000 litų. Tačiau iš pat pradžių su V. Č. buvo sutarta, kad ji realiai į rankas gaus apie 2000 litų, t.y. beveik 1000 litų daugiau negu nurodyta darbo sutartyje. O pagal darbo sutartį dar nuo tos sumos būdavo atskaitomi mokesčiai. Tai realiai ji gaudavo apie 1200 litų papildomai neoficialų atlyginimą. Tačiau tokį atlygį ji gaudavo kokius keturis mėnesius po įsidarbinimo, o vėliau susitarimo nebuvo laikomasi ir jai mokamų pinigų suma sumažėjo nuo 1400 iki 1700 litų. Tačiau tai nepriklausė nuo darbo krūvio. A. sakydavo, kad jai nurodė jos vyras V., kad jai reikia mokėti mažiau, kadangi sumažėjo apyvarta ar dar kas nors. Visus pinigus jai mokėdavo A. Č. savo kabinete arba viešbučio (duomenys neskelbtini) registratūros tarnybinėse patalpose. Visus pinigus paduodavo vienu metu ir oficialią ir neoficialią dalį vienu metu. A. taip pat pateikdavo ir pasirašyti algų mokėjimo žiniaraštį kur pasirašydavo už oficialiai gaunamą atlyginimą. Už papildomai išmokėtą neoficialų atlygį niekur nepasirašydavo. Papildomai būdavo organizuojami įvairūs banketai, kurių metu klientai po banketo atsiskaitydavo tiesiogiai su A.. Taip pat keletą kartų teko ir jai iš klientų paimti pinigus už banketus, tačiau jų kasos aparatu niekada nedirbdavo ir A. Č. nurodymu tuos paimtus pinigus atiduodavo jai. Kartais banketai baigdavosi vėlai, kasa jau būdavo išjungiama ir tikrai po banketo tie pinigai nebūdavo apskaitomi kasoje. Labai abejoja ar jie iš vis būdavo apskaitomi kasos aparatu. Iš darbo išėjo dėl blogos darbo atmosferos, grubaus, arogantiško ir su niekuo nesiskaitančio V. Č. elgesio (t.2, b.l.28-29).
Iš liudytojos L. T. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2010-08-27 iki 2013-04-26. Iš pradžių dirbo šios įmonės viešbutyje (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime restorano barmene padavėja, o nuo 2011m. gegužės mėn. perėjo dirbti į šios įmonės barą Karmėlavos oro uoste. Ją į darbą priėmė įmonės direktorė A. Č., su kuria ir buvo sutarta jog jos oficialus darbo atlyginimas bus minimalus už vieną etatą t.y. apie 700 litų į rankas jau atskaičius mokesčius. Už gaunamą oficialų atlyginimą pasirašydavo A. Č. pateiktame žurnale. Tačiau iš pat pradžių su ja sutarė, kad realiai bus mokama už valandinį darbą kas sudarė iš pradžių 4,5 lito už valandą, o vėliau nuo 2011m. pradžios valandinį atlygį pakėlė iki 5 litų už valandą. O nuėjus dirbti į oro uosto barą gavo nuo 5,5 lito iki 6,90 lito per valandą. Todėl vidutiniškai L. T. per visą savo darbo laikotarpį realiai į rankas gaudavo apie 1100 litų atlygį, t.y. apie 400 litų daugiau negu oficialiai mokamas atlygis į rankas. Kartais atlyginimas nuo darbo krūvio pakildavo iki 1400 litų per mėnesį. Ir tai būdavo mokama neoficialus atlygis už kurį niekur nepasirašydavo. Visus pinigus mokėdavo taip pat A. Č.. Iš pradžių visus pinigus neatskiriant oficialaus atlygio ir neoficialiai gaunamos algos mokėdavo ji grynais vienu metu įmonės patalpose. Tik vėliau nuo 2012m. vasaros pradžios oficialiai mokamą atlyginimą pradėjo pervesti į sąskaitą banke. O likusi neoficiali dalis tokia pat tvarka buvo mokama A. Č. grynais į rankas kiekvieną mėnesį. Kiek žinau visi darbuotojai iš baro taip pat gaudavo panašų neoficialų priedą prie atlyginimo. Taip pat dirbant viešbutyje (duomenys neskelbtini), kuris yra (duomenys neskelbtini) kaime restorane vykdavo banketai, kurių būdavo dažnai ne mažiau vieno banketo per savaitgalį, o kartais būdavo užimtos abi banketinės salės, pirtis. Susidarydavo dideli kiekiai asmenų, nes banketus švęsdavo apie 50-100 asmenų. Todėl jai ne kartą tekdavo aptarnauti banketą ir ne kartą matė, kada užsakovai po banketo mokėdavo pinigus A. Č. į rankas grynais, tačiau niekada nematė, kad jis šiuos pinigus apskaitytų įmonės kasos aparatu. Netgi teko matyti ir girdėti kada užsakovas davė papildomai 500 litų sakydamas, kad juos ji padalintų banketą aptarnavusiems barmenams, tame tarpe ir jai, tačiau A. Č. niekada arbatpinigių neduodavo, o viską pasiimdavo sau. Kiek pamena 2013-02-28 Čigonų tautybės asmenys buvo užsisakę visą UAB (duomenys neskelbtini) viešbutį ir restoraną ir šventė 2 dienas. Ir kiek girdėjo už šį banketą buvo pateikta apmokėjimui apie 60000 litų. Mano, kad šio banketo gautos lėšos nebuvo įtrauktos į įmonės pajamas. Taip pat teko kelis kartus dalyvauti ir mugėse: Kaziuko mugėje ir Užgavėnėse Rumšiškėse, kur pardavinėjo maistą, pagamintą (duomenys neskelbtini) restorano virtuvėje, taip pat prekiavo alumi. Visus surinktus pinigus surinkdavo ir juos vėliau perduodavo žino A. Č.. Ir tikrai mano, kad šių pinigų ji neįtraukdavo į kasą. Kiek teko girdėti, kad Rumšiškėse per vieną dieną buvo suprekiauta apie 10000 litų, o Kaziuko mugėje tik apie 3000 litų. Ji už tai, kad dirbo šiose mugėse papildomai gavo 70 litų už vieną dieną. Todėl viso už buvimą mugėse papildomai prie jau paminėto oficialaus ir neoficialaus atlygio gavo viso 140 litų už dvi dienas. Taip pat teko savaitgaliais priiminėti svečius apgyvendinimui UAB (duomenys neskelbtini) viešbutyje, kadangi savaitgaliais nebuvo dieninės administratorės registratūroje. Todėl jai pačiai tekdavo priėmus svečius paimti iš jų pinigus už kambarį, tačiau mokant grynais pinigų nemušdavo į kasą, o juos laikydavo registratūros tarnybiniam kambaryje ir vėliau perduodavo naktinei administratorei, kuria dirbo eilė darbuotojų. Kiek pamena viena iš jų buvo vardu L., pavardės nepamena, ir kiek žino ji išvykusi į užsienį. Kiek teko matyti naktinės administratorės šiuos pinigus jų neapskaičius kasoje ryte atiduodavo A. Č. (t.2, b.l.30-32).
Iš liudytojos J. P. parodymų matyti, kad UAB (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2009 m. sausio mėn. iki 20I0 m. gegužės mėn. ir vėliau nuo 2010 m. lapkričio iki 20I2 m. liepos inėn. Iš pradžių buvo įdarbinta restorano (duomenys neskelbtini) esančio (duomenys neskelbtini) kaime, Kauno raį. personalo vadovo pareigose. Į darbą priėmė minėtos įmonės direktorė A. Č., tačiau dėl paties darbo teko bendrauti ir su jos vyru V. Č.. Atėjus dirbti į šią įmonę, dar ji veiklos nevykdė, o ji buvo atsakinga už personalo paiešką ir atranką. Todėl ieškojo ir restoranui ir tenai buvusiam viešbučiui darbuotojų. Tuo metu nei viešbutis nei pats restoranas veiklos nevykdė. Iš minėto darbo išėjo savo noru. Vėliau tų pačių metu lapkričio mėn. vėl įsidarbino UAB (duomenys neskelbtini), tačiau jau buvo priimta pardavimų vadovės pareigoms, į kurias įėjo Kauno oro uoste esančių barų priežiūra ir plėtra. Abiem jos darbo UAB (duomenys neskelbtini) atvejais pagal darbo sutartį ji gaudavo minimumą tai yra apie 800 litų, o į rankas, atskaičius mokesčius, gavo apie 640 litų. Iškart jai įsidarbinus buvo sutarta prie oficialiai mokamo atlyginimo mokėti papildomai- todėl pirmo darbo UAB (duomenys neskelbtini) laikotarpiu, kada buvo įdarbinta personalo vadove, ji viso gaudavo į rankas apie 1500 litų t.y, oficialiai mokama atlygį kurį sudarė kaip "ir minėjo apie 640 litų ir likusi dalis buvo neoficialus atlygis t.y. apie 900 litų. Šiuos pinigus vienu metu atlyginimo mokėjimo dieną jai paduodavo A. Č.. Visus pinigus paduodavo vienoje vietoje, o ji tik pasirašydavo algalapyje už oficialiai gaunama dalį. Už neoficialiai gaunamą dalį niekur nepasirašydavo. Algą mokėjo UAB (duomenys neskelbtini) patalpose esančiame kabinete. Vėliau, kada UAB (duomenys neskelbtini) dirbant pardavimų vadove taip pat buvo sutarta su A. jai mokėti papildomą neoficialų atlygį, kas priklausė nuo įvykdytų pardavimų. Tai vidutiniškai sudarydavo apie 2000 litų į rankas kiekvieną mėnesį. Todėl prie oficialiai mokamo atlygio, kurį sudarė apie 640 litų į rankas, ji gaudavo ir papildomą nurodytą neoficialų atlygį. Jį kartu su oficialia alga mokėjo taip pat A. Č.. Kažkur tai nuo 2011m. pabaigos buvo įvesta banko kortelių sistema, todėl oficialioji dalis būdavo pervedama į korteles, o neoficialioji išmokama A. Č.. Kažkur tai nuo 2012 m. pradžios jai buvo nuspręsta mokėti mažiau vadinamosios neoficialios dalies, po ko ji į mėnesį papildomai gaudavo 1500 litų, o dar vėliau liko tik apie 1000 litų. Todėl esant tokiam atlygiui išėjo iš UAB (duomenys neskelbtini) (t.2, b.l.33-34).
Iš liudytojo V. S. parodymų matyti, kad UAB “ (duomenys neskelbtini) dirbo nuo 2011m. vasario mėn. iki 2011m. gegužės pabaigos ir nuo 2011m. lapkričio iki 2012m. liepos mėn. Jo pareigos buvo vyr. virėjas ir buvo atsakingas už virtuvės darbą- maisto gaminimą, jo kokybę ir panašiai. Tiesiogiai virtuvėje taip pat buvo atsakingas ir virtuvės gamybos vadovei. Viena iš jų buvo I. P., kuri buvo atsakinga už visą virtuvės darbą. Taip pat kaip direktorė priežiūrą vykdė ir A. Č.. Kas mėnesį jis gaudavo darbo sutartimi numatytą darbo užmokestį, kokį tiksliai dabar nepamena, tačiau tai buvo apie 1100 -1200 litų. Taip pat kadangi jis gyveno ir gyvena Jonavoje jis pasakė A. Č., kad jam už tokį atlygį neapsimoka važinėti į darbą ir paprašė mokėti papildomai, tačiau ji V. S. pasiūlė apmokėti už vykimą į darbą. Tam ji V. S. paduodavo įmonei priklausančią kortelę degalams Neste degalinėse. Kiek jis suprato, ši kortelė priklausė UAB (duomenys neskelbtini). Todėl jis kartais paprašydavo A. Č. duoti kuro kortelę, todėl kas mėnesį jis užsipildavo kuro už vidutiniškai 300 litų sumą. Kuro kvitą ir kortelę vėliau grąžindavo A. Č.. Todėl papildomai ji daugiau nieko nemokėdavo. V. S. papildomą atlygį kaip ir minėjo gaudavo kuru. Taip pat darbo metu UAB (duomenys neskelbtini) teko apie 10-15 kartų vykti į visokius išvažiuojamuosius renginius, muges, kur dirbo su maistu kaip virėjas, dažniausiai kepdavo mėsą. Todėl už vieną dieną darbo papildomai gaudavo po 100 litų. Šiuos pinigus paduodavo A. Č.. Tačiau šiuos pinigus ji duodavo algų mokėjimo dieną. Kada algą mokėdavo grynais į rankas V. S. A. Č. išmokėdavo oficialiai priklausančią algą bei tuo pačiu metu sumokėdavo už išvažiuojamuosiuose renginiuose pradirbtą laiką. Aišku pasirašydavo tik už tą sutartimi numatytą atlyginimo sumą. Už papildomai gautus pinigus niekur nepasirašydavo. Ar tai buvo neoficialus atlygis ar ne nesigilindavo, jam buvo svarbiausia gauti tai, ką uždirbo. Prieš pabaigą atlyginimą pervesdavo į asmeninę banko kortelę, tačiau priedus už darbą išvažiuojamuosiuose renginiuose A. Č. sumokėdavo grynais. Iš darbo išėjo dėl to, kad buvo siūlomas geresnis atlygis, tačiau jo nepadidino. Kadangi alga netenkino todėl iš šio darbo išėjo (t. 2, b.l. 35-36).
Iš liudytojos O. P. parodymų matyti, kad pažįsta I. P., su kuria anksčiau yra dirbusi kartu. Po to jų darbiniai keliai išsiskyrė, ji dirbo kitoje įmonėje, o I. P. įsidarbino kaip sužinojo vėliau UAB (duomenys neskelbtini). Apie 2011m. rudenį telefonu pasuko I. P. ir pasiūlė padirbėti jai padedant virtuvėje. Ir pasakė, kad jai reikia pagalbos dirbant UAB (duomenys neskelbtini) viešbutyje Kauno rajone, (duomenys neskelbtini) kaime. Ji sutiko ir kiek pamena pirmą kartą ten buvo lygtais šeštadienį ir ten virtuvėje susitiko su I. P.. Po ko, truputėlį vėliau, dirbant ten virtuvėje atėjo įmonės vadovė, kurios vardas A. ir pasakė, ar ji nenorėtų pastoviai dirbti jų virtuvėje ji pasakė jai, kad pagalvos. Tą dieną pradirbo iki 18 val. vakaro ir po to išvyko namo. Už tą dieną ji jokio atlygio negavo, nes baigus darbą A. buvo išvykusi ir aš to atlygio nepaprašė. Po to ji tik 2012 metų pradžioje tiksliai datos nepamena, lygtais sausio mėnesį jai vėl paskambino I. P. ir vėl pasiūlė padirbėti UAB (duomenys neskelbtini) restorano virtuvėje. Ji sutiko. Tada vėl buvo darbas šeštadienį ir ji dirbo nuo 8 val. ryto iki 18 val. Po to karto UAB (duomenys neskelbtini) vadovė A. jai davė 100 litų grynais. Už juos niekur nepasirašė. Jokių dokumentų patvirtinančių jos įsidarbinimą ir darbą UAB (duomenys neskelbtini) nebuvo pildoma. Po to A. siūlė likti dirbti pastoviai pas juos UAB (duomenys neskelbtini), tačiau ji atsisakė, nes darbo virtuvėje metu girdėjo ginčą tarp darbuotojų ir vadovės A. dėl vėluojančių atlyginimų. Po to karto neteko dirbti UAB (duomenys neskelbtini) viešbučio restorane (t.2, b.l. 37).
Pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį atsako tas, kas apgaulingai tvarkė teisės aktų reikalaujamą buhalterinę apskaitą arba paslėpė, sunaikino ar sugadino apskaitos dokumentus, jeigu dėl to negalima visiškai ar iš dalies nustatyti asmens veiklos, jo turto, nuosavo kapitalo ar įsipareigojimų dydžio ar struktūros. Ištyrus byloje surinktus įrodymus darytina išvada, kad kaltinamajai A. Č. inkriminuota nusikalstama veika teisingai kvalifikuota pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio1 dalį.
K. B. palaiko prašymą perduoti kaltinamąją jam pagal laidavimą ir ją atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės. Paaiškino, jog yra šeimos draugas. Dirba kaltinamosios sutuoktinio įmonėje nuo 2005 m. Mėnesinis atlyginimas – 1100 litų.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo gali būti atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, jei: 1) jis pirmą kartą padarė nusikalstamą veiką; 2) visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką; 3) bent iš dalies atlygino ar pašalino padarytą žalą arba įsipareigojo ją atlyginti, jeigu ji buvo padaryta; 4) yra pagrindas manyti, kad jis atlygins ar pašalins padarytą žalą, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnio 3 dalyje nustatyta, kad laiduotojais gali būti kaltininko tėvai, artimieji giminaičiai ar kiti teismo pasitikėjimo verti asmenys, o teismas, priimdamas sprendimą, atsižvelgia į laiduotojo asmenines savybes ar veiklos pobūdį ir galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui. Paprastai asmenimis, vertais pasitikėjimo, teismas laiko pilnamečius asmenis, turinčius autoritetą nusikalstamą veiką padariusiam asmeniui ir galinčius daryti jam teigiamą įtaką. Pripažindamas asmenį turinčiu pasitikėjimą ir galinčiu būti laiduotoju, teismas turi atsižvelgti ir į asmenines laiduotojo savybes ar veiklos pobūdį bei galimybę daryti teigiamą įtaką kaltininkui, taip pat į tokio asmens charakteristiką (darbovietės administracijos, visuomeninės organizacijos ir pan.).
Kaltinamoji nusikalto neturėdama teistumo, prisipažino padariusi nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi, yra įsipareigojo atlyginti turtinę žalą, nors baudžiamojoje byloje ieškinys nebuvo pareikštas. Ne viena teigiama K. B. charakteristika leidžia daryti išvadą, kad dėl pozityvios laiduotojo įtakos bei jos pačios asmeninių savybių, o taip pat padarytos nusikalstamos veikos pobūdžio kaltinamoji ateityje nenusikals. Dėl išvardintų aplinkybių sprendžiama, kad yra visos sąlygos, numatytos Lietuvos Respublikos BK 40 straipsnyje, atleisti A. Č. nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BPK 297-298 straipsniais ir 303 straipsnio 4 dalimi, teismas
nusprendžia:
A. Č. pripažinti kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 222 straipsnio 1 dalį ir nuo baudžiamosios atsakomybės atleisti pagal laidavimą be užstato, perduodant jį K. B., gimusio (duomenys neskelbtini), a.k. (duomenys neskelbtini) atsakomybėn, nustatant vienerių metų laidavimo terminą.
Baudžiamąją bylą nutraukti.
Nuosprendis per 20 dienų nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.