- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2008-12-18
- Bylos Nr.
- A-502-2020-08
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Dainius Raižys (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Skirgailė Žalimienė
- Pareiškėjas
- R. B.
- Atsakovas
- Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui
- Kategorijos
- 16.4pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Dainiaus Raižio (kolegijos pirmininkas) ir Skirgailės Žalimienės,
rašytinio proceso tvarka teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą dėl Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjos R. B. skundą atsakovui Kauno miesto vyriausiajam policijos komisariatui dėl tarnybinės nuobaudos panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
Kauno miesto Vyriausiojo policijos komisariato (toliau – ir Kauno miesto VPK; atsakovas) viršininko 2007 m. birželio 11 d. įsakymu Nr. 20-TE-274 „Dėl tarnybinės nuobaudos skyrimo vyresniajai inspektorei R. B.“ (toliau – ir sprendimas Nr. 20-TE-274), atsižvelgus į Kauno miesto VPK Vidaus tyrimų poskyrio 2007 m. gegužės 24 d. tarnybinio patikrinimo išvadą dėl nutarimo iškelti drausmės bylą Nr. 20-IS-145 (toliau – ir tarnybinio patikrinimo išvada), pareiškėjai R. B. (toliau – ir pareiškėja; apeliantė) buvo paskirta tarnybinė nuobauda-papeikimas.
Tarnybinė nuobauda-papeikimas pareiškėjai buvo paskirta dėl to, kad ji, atlikdama savo pareigas, vilkino ikiteisminį tyrimą Nr. 25-1-1765-05 ir taip pažeidė Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – ir BPK) 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies reikalavimus.
Šalies argumentai
Pareiškėja R. B. su skundu kreipėsi į Kauno apygardos administracinį teismą prašydama panaikinti įsakymą Nr. 20-TE-274.
Skunde pareiškėja paaiškino, kad tarnybinė nuobauda jai buvo paskirta nepagrįstai ir neteisėtai, kadangi inkriminuojamo tarnybinio nusižengimo ji nepadarė, atlikdama tarnybines pareigas nurodytų teisės aktų nepažeidė. Teigė, kad pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą, nebuvo atsižvelgta į tarnybinio nusižengimo pobūdį, jo padarymo priežastis, kaltės laipsnį, asmenybę, sukeltus padarinius, ankstesnę tarnybą. Tvirtino, kad tarnybinį patikrinimą atlikęs pareigūnas nenagrinėjo tarnybinio nusižengimo sudėties, kaltės (intelektualinio ir valinio momentų) klausimo. Nurodė, kad ji negalėjo skirti pakankamai dėmesio ikiteisminiam tyrimui Nr. 25-1-1765-05, nes pareiškėjos darbo krūvis buvo labai didelis: jos žinioje buvo trys ikiteisminiai tyrimai, kuriuose buvo suimti įtariami asmenys ir reikėjo atlikti neatidėliotinus veiksmus, taip pat ikiteisminiai tyrimai, kuriuose buvo įtariami nepilnamečiai, asmenų grupės. Pažymėjo, kad atlikdama tyrimą tokiuose sudėtinguose prioritetiniuose ikiteisminiuose tyrimuose, pareiškėja objektyviai fiziškai neturėjo galimybės laiku atlikti procesinių veiksmų mažiau reikšminguose ikiteisminiuose tyrimuose. Pabrėžė, kad dėl nuolatinių budėjimų operatyvinės grupės sudėtyje, nedarbingumo, atostogų pareiškėja negalėjo planuoti tyrimo veiksmų ir dirbti dar intensyviau. Be to, vykstant dažnai ją kuruojančių prokurorų kaitai, nebuvo organizuojami ikiteisminiai tyrimai, duodami pavedimai.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto VPK atsiliepime į pareiškėjos skundą nurodė, kad su skundu nesutinka, ir prašė jį atmesti kaip nepagrįstą.
Atsiliepime atsakovas laikėsi pozicijos, kad pareiškėjai tarnybinė nuobauda buvo paskirta pagrįstai ir teisėtai. Nurodė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūra 2007 m. balandžio 26 d. priėmė nutarimą iškelti pareiškėjai drausmės bylą už BPK normų pažeidimą, t. y. nepagrįstą ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-1765-05 vilkinimą. Teigė, kad šiuo pagrindu buvo atlikta pareiškėjos tarnybinio patikrinimo procedūra ir nustatyta, kad pareiškėja minėtame ikiteisminiame tyrime per daugiau kaip 17 mėnesių neatliko jokių pagrindinių tyrimo veiksmų, nesurinko reikalingų duomenų nusikalstamai veikai atskleisti, tyrimo veiksmų nederino su kuruojančiu prokuroru, nesiėmė priemonių, kad šis tyrimas būtų atliktas per trumpiausią laiką. Vertino, kad tokiais aplaidžiais veiksmais pareiškėja pažeidė tarnybos drausmę ir padarė tarnybinį nusižengimą. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja, būdama nubausta dviem tarnybinėm nuobaudom, ir toliau nesiima visų įmanomų priemonių atlikti ikiteisminius tyrimus per trumpiausią laiką, juos nepagrįstai vilkina, ignoruoja teisėtus prokurorų nurodymus, todėl jai Kauno mieto apylinkės prokuratūros 2007 m. rugsėjo 24 d. nutarimu buvo iškelta dar viena drausmės byla.
II.
Kauno apygardos administracinis teismas 2008 m. vasario 14 d. sprendimu pareiškėjos skundą atmėtė.
Pirmosios instancijos teismas nukreipė į Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintą Vidaus tarnybos statutą (toliau – ir Statutas) ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką (toliau – ir Tvarka). Rėmėsi Tvarkos 3 punktu ir padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Nurodė, kad neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu. Pažymėjo, kad vienas iš svarbiausių policijos uždavinių – nusikalstamų veikų ir kitų teisės pažeidimų atskleidimas ir tyrimas (Lietuvos Respublikos policijos veiklos įstatymo 5 straipsnio 5 punktas).
Rėmėsi BPK 2 straipsniu bei 176 straipsnio 1 dalimi ir pažymėjo, kad nors baudžiamojo proceso įstatyme ir nėra reglamentuoti konkretūs ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai, tačiau tai nereiškia, kad ikiteisminis tyrimas gali tęstis nenustatytą laiką. Akcentavo, jog atliekant ikiteisminį tyrimą būtina vadovautis tokiais teisės principais kaip operatyvumas, koncentruotumas, ekonomiškumas bei siekti greito ikiteisminio tyrimo užbaigimo, nes operatyvus, per protingus terminus atliktas ikiteisminis tyrimas yra svarbi baudžiamojo proceso dalyvių teisėtų interesų garantija, be to, tai padeda visapusiškiau ištirti bylos aplinkybes.
Nukreipė į Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir EŽTK) 6 straipsnį ir vertino, kad jame įtvirtintas principas taikytinas ir įgyvendinant baudžiamojo proceso uždavinius, o protingo termino turinys ir sąvoka sietini su tokiais kriterijais kaip ikiteisminio tyrimo esmė ir sudėtingumas, jį atliekančio tyrėjo elgesys.
Nurodė, kad tarnybinio nusižengimo sąvoką apibrėžia Statuto 2 straipsnio 6 dalis. Pažymėjo, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01765-05 dėl savavaldžiavimo pagal uždarosios akcinės bendrovės (toliau – ir UAB) „Volungė“ direktoriaus pareiškimą buvo pradėtas 2005 m. lapkričio 15 d. Pabrėžė, jog iš šio ikiteisminio tyrimo medžiagos matyti, kad per 17 mėnesių pareiškėja jame neatliko jokių pagrindinių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Atkreipė dėmesį į tai, kad pareiškėja tik 2007 m. gegužės 9 d. pareikalavo pagrindinių nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančių duomenų, o pareiškėją A. V. apklausė tik 2007 m. gegužės 16 d. Pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad pareiškėja akivaizdžiai nevykdė įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos.
Rėmėsi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2006 m. liepos 3 d. administracinių bylų dėl tarnybinių ginčų nagrinėjimo teismuose apibendrinimas). Pažymėjo, kad iš bylos medžiagos matyti, jog pareiškėjos darbo krūvis buvo pakankamai didelis, ir kad nustatant jos neveikimo, kurio pagrindu konstatuotas ikiteisminio tyrimo vilkinimo faktas, subjektyvųjį pagrindą vertintinos visos faktinės aplinkybės, t. y. laikotarpis nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki drausmės bylos pareiškėjai iškėlimo bei per šį laiką atliktų bei neatliktų procesinių veiksmų kiekis, jų pobūdis, ikiteisminio tyrimo esmė ir sudėtingumas, realus galėjimas bei laiko sąnaudos procesiniams veiksmams atlikti ir pačios tyrėjos elgesys.
Pirmosios instancijos teismas pabrėžė, kad Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2007 m. balandžio 26 d. nutarime dėl drausmės bylos iškėlimo pareiškėjai bei tarnybinio patikrinimo išvadoje įvardinti pagrindiniai ikiteisminio tyrimo veiksmai, kurių pareiškėja neatliko, yra visiškai nesudėtingi, nereikalaujantys ypatingų laiko sąnaudų ar pastangų. Įvertinęs laiką nuo ikiteisminio tyrimo pradėjimo iki drausmės bylos iškėlimo (17 mėnesių), pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, jog pareiškėja per tokį ilgą laikotarpį susiklosčiusioje faktinėje situacijoje, nepriklausomai nuo to, kad kiti jai priskirti ikiteisminiai tyrimai buvo sudėtingi, objektyviai galėjo atlikti visus būtinuosius procesinius veiksmus nustatant nusikalstamą veiką padariusį asmenį bei tokios veikos aplinkybes ir ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-1765-05.
Vertino, kad pareiškėjos neveikimas nagrinėjamu atveju nėra sietinas su nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis: pareiškėjos nurodytos priežastys (nedarbingumas, atostogos, prokurorų kaita) objektyviai nepateisina jos neveikimo. Pabrėžė, kad visos šios reikšmingos aplinkybės buvo vertinamos tarnybinio patikrinimo išvadoje ir į jas buvo atsižvelgta pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį.
Pažymėjo, kad ikiteisminio tyrimo Nr. 25-1-1765-05 medžiaga patvirtino, jog pareiškėja visiškai jokių procesinių veiksmų neatliko po kelis mėnesius, savo būsimų veiksmų nederino su šį ikiteisminį tyrimą kuruojančiais prokurorais. Atkreipė dėmesį į tai, jog pareiškėjos darbo rezultatai yra vieni prasčiausių Kauno miesto VPK Žaliakalnio policijos komisariato Nusikaltimų tyrimo skyriuje, nors liudytojas Vidmantas Bakšys parodė, kad jos darbo krūvis nebuvo didesnis nei kitų tyrėjų. Taip pat pažymėjo, kad liudytoja R. J. patvirtino, jog ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01765-05 buvo nesudėtingas ir jis buvo atliekamas nepateisinamai per ilgai.
Žemesnės instancijos teismas
Pirmosios instancijos teismas konstatavo, jog įsakymas Nr. 20-TE-274 yra teisėtas ir pagrįstas, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, drausminė nuobauda buvo paskirta atsižvelgus į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, pareiškėjos kaltės laipsnį, asmenybę ir yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui.
III.
Pareiškėja apeliaciniu skundu prašo panaikinti Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą, kuriuo jos skundas būtų patenkintas.
Žemesnės instancijos teismas
1. Nurodo, kad pirmosios instancijos teismas neįsigilino į bylos esmę ir neišanalizavo visų reikšmingų aplinkybių. Pabrėžia, jog pirmosios instancijos teismas, nagrinėdamas šį ginčą, nepagrįstai vertino pareiškėjos veiksmus tik viename ikiteisminiame tyrime. Teigia, kad taip pirmosios instancijos teismas nesivadovavo Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo suformuota praktika (2005 m. spalio 5 d. sprendimas administracinėje byloje Nr. A15-1480/2005).
2. Vertina, jog pirmosios instancijos teismo išvada, kad ikiteisminiame tyrime Nr. 25-1-01765-05 reikėjo atlikti nesudėtingus procesinius veiksmus, savaime nereiškia, jog buvo objektyvi galimybė juos atlikti.
Kiti pareiškėjos apeliaciniame skunde išdėstyti argumentai yra analogiški jos skundo pirmosios instancijos teismui argumentams.
Atsiliepimas
Atsakovas Kauno miesto VPK atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą, o apeliacinį skundą atmesti.
Atsiliepime atsakovas pabrėžia, jog pareiškėjos tiek skunde pirmosios instancijos teismui, tiek ir apeliaciniame skunde nurodoma aplinkybė – itin didelis darbo krūvis – tarnybinio patikrinimo išvadoje buvo vertinama. Atkreipia dėmesį į tai, jog Kauno miesto VPK Žaliakalnio policijos komisariato Kriminalinės policijos Nusikaltimų tyrimo skyriaus tyrėjo pareigybės aprašyme yra įtvirtintas reikalavimas, jog tyrėjas savarankiškai planuotų, organizuotų ir apibendrintų savo veiklą.
Kiti atsakovo atsiliepime į pareiškėjos apeliacinį skundą išdėstyti argumentai yra analogiški jo atsiliepimo į pareiškėjos skundą pirmosios instancijos teismui argumentams.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
Administracinis ginčas kilo dėl individualaus administravimo akto, kuriuo atsakovas pareiškėjai skyrė drausminę nuobaudą. Nagrinėjant bylą turi būti tikrinamas ginčijamo įsakymo teisėtumas ir pagrįstumas.
Atsakovo 2007 m. birželio 11d. įsakymu pareiškėjai už BPK 2 straipsnio ir 176 straipsnio 1 dalies pažeidimus skirtas papeikimas, nurodant pagrindu Kauno miesto vyriausiojo policijos komisariato Vidaus tyrimų poskyrio 2007 m. gegužės 24d. patikrinimo išvadą Nr. 20-IS-145.
BPK 2 straipsniu nustatyta, kad prokuroras ir ikiteisminio tyrimo įstaigos kiekvienu atveju, kai paaiškėja nusikalstamos veikos požymių, privalo pagal savo kompetenciją imtis visų įstatymų numatytų priemonių, kad per trumpiausią laiką būtų atliktas tyrimas ir atskleista nusikalstama veika. Kodekso 176 straipsnio 1 dalis reikalauja, kad ikiteisminis tyrimas būtų atliktas per kuo trumpiausius terminus. Tai reiškia, kad įstatymas netoleruoja bet kokio nepateisinamo delsimo atliekant ikiteisminį tyrimą. Šių reikalavimų pažeidimas traktuotinas kaip pagrindas ikiteisminio tyrimo pareigūno atsakomybei atsirasti.
Pirmosios instancijos teismas, spręsdamas ginčą, tinkamai taikė Lietuvos Respublikos vidaus tarnybos statuto patvirtinimo įstatymu patvirtintą Vidaus tarnybos statutą ir Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2003 m. rugpjūčio 27 d. įsakymu Nr. 1V-308 patvirtintą Tarnybinių patikrinimų atlikimo bei tarnybinių nuobaudų skyrimo ir panaikinimo tvarką. Tvarkos 3 punkto pagrindu padarė išvadą, kad tarnybinis nusižengimas gali būti padarytas tik priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu. Pritartina, kad neteisėta veika pripažintinas toks veikimas ar neveikimas, kuris pažeidžia arba tiesiogiai teisės aktuose, arba pačių įstaigų lokaliniuose aktuose nustatytą darbo tvarką ir yra tiesiogiai susijęs su tarnybinių pareigų nevykdymu, o atliekant ikiteisminį tyrimą būtina vadovautis tokiais teisės principais kaip operatyvumas, koncentruotumas, ekonomiškumas bei siekti greito ikiteisminio tyrimo užbaigimo, nes operatyvus, per protingus terminus atliktas ikiteisminis tyrimas yra svarbi baudžiamojo proceso dalyvių teisėtų interesų garantija, be to, tai padeda visapusiškiau ištirti bylos aplinkybes, nors baudžiamojo proceso įstatyme ir nėra reglamentuoti konkretūs ikiteisminio tyrimo atlikimo terminai. Statuto 2 straipsnio 6 dalis tarnybinio nusižengimo sąvoką apibrėžia kaip šio Statuto ir kitų teisės aktų nustatytos vidaus tarnybos tvarkos pažeidimą ar pareigūno pareigų neatlikimą arba netinkamą atlikimą, padarytą priešingais teisei kaltais pareigūno veiksmais ar neveikimu.
Byloje nustatyta, kad ikiteisminis tyrimas Nr. 25-1-01765-05 dėl savavaldžiavimo pagal uždarosios akcinės bendrovės „Volungė“ direktoriaus pareiškimą buvo pradėtas 2005 m. lapkričio 15 d. Šio ikiteisminio tyrimo medžiaga patvirtina, kad per 17 mėnesių pareiškėja jame neatliko jokių pagrindinių veiksmų, kurių pagrindu būtų galima nustatyti ikiteisminiam tyrimui reikšmingas aplinkybes. Vyresnioji inspektorė R. B. tik 2007 m. gegužės 9 d. pareikalavo pagrindinių nusikalstamos veikos aplinkybes patvirtinančių duomenų, o pareiškėją A. V. apklausė tik 2007 m. gegužės 16 d. Nustatyta, kad ikiteisminio tyrimo medžiagoje Nr. 25-1-1765-05 pareiškėja visiškai jokių procesinių veiksmų neatliko po kelis mėnesius, todėl pirmosios instancijos teismas padarė pagrįstą išvadą, kad pareiškėja akivaizdžiai nevykdė įstatyme ikiteisminio tyrimo pareigūnui nustatytos pareigos.
Pagrįstas vertinimas, kad pareiškėjos neveikimas nagrinėjamu atveju nėra sietinas su nuo jos valios nepriklausančiomis aplinkybėmis. Pareiškėjos nurodytos priežastys (nedarbingumas, atostogos, prokurorų kaita) teismo įvertintos tinkamai ir pripažinta, jog šios priežastys objektyviai nepateisina jos neveikimo. Reikšmingos drausminei atsakomybei aplinkybės buvo vertinamos ir tarnybinio patikrinimo išvadoje, į jas buvo atsižvelgta pareiškėjai skiriant tarnybinę nuobaudą bei parenkant jos rūšį.
Todėl pritariama pirmosios instancijos teismo išvadoms, jog įsakymas Nr. 20-TE-274 yra teisėtas ir pagrįstas, drausminės nuobaudos skyrimo procedūra nebuvo pažeista, drausminė nuobauda buvo paskirta atsižvelgus į tarnybinio nusižengimo padarymo priežastis, pareiškėjos kaltės laipsnį, asmenybę ir yra adekvati padaryto tarnybinio nusižengimo pobūdžiui.
Nenustačius teismo sprendimo negaliojimo pagrindų apeliacinis skundas atmetamas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 140 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
Pareiškėjos R. B. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno apygardos administracinio teismo 2008 m. vasario 14 d. sprendimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.