Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Danutė Kutrienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjo V. D. atskirąjį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutarties, kuria atmestas pareiškėjo skundas civilinėje byloje pagal pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų, suinteresuoti asmenys – antstolis D. K. ir Valstybinė mokesčių inspekcija prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Ginčo esmė

II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė

III. Atskirojo skundo argumentai

Motyvuojamoji dalis

IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados

Atskirasis skundas atmestinas.

Vykdomosios bylos Nr.0174/14/13908 duomenimis nustatyta, kad antstolis D. K. vykdo Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. išduotą vykdomąjį raštą administracinėje byloje Nr.A2.6-359-170/2012 dėl 1 158,48 Eur baudos išieškojimo iš V. D. išieškotojo valstybės naudai. Šis vykdomasis dokumentas antstolių kontoroje gautas 2012 m. balandžio 4 d. (vykd. b.l. 1). 2012 m. balandžio 11 d. patvarkymu vykdomasis dokumentas priimtas vykdyti bei surinkti duomenys apie skolininko turtinę padėtį (vykd. b.l. 2-8). Vykdant išieškojimą, 2012 m. balandžio 13 d. atlikti užklausimai Lietuvos bankams apie skolininko turimas sąskaitas bei jose esančias pinigines lėšas, taip pat Valstybinio socialinio draudimo fondo duomenimis nustatyta, kad skolininkas nedirba (vykd. b.l. 9-11). 2010 m. balandžio 6 d. patvarkymu areštuotos skolininko piniginės lėšos jo vardu esančiose sąskaitose (vykd. b.l. 12). 2013 m. vasario 22 d. pakartotinai atliktas užklausimas Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybai, tačiau informacijos apie draudėją, periodus ir draudžiamąsias pajamas nebuvo gauta. 2014 m. sausio 4 d., 2014 m. sausio 5 d., 2014 m. sausio 6 d., 2014 m. sausio 8 d. pakartotinai užklausti Lietuvos bankai (vykd. b.l. 15-16). Tęsiant išieškojimą ir nustačius, kad skolininko vardu yra atidaryta nauja sąskaita, 2014 m. kovo 7 d. patvarkymu areštuotos skolininkui priklausančias šioje banko sąskaitoje esančios lėšos (vykd. b.l. 19). 2015 m. balandžio 10 d. nustatyta, kad skolininkas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose (vykd. b.l.20). 2015 m. balandžio 14 d. priimtas patvarkymas vykdyti išieškojimą iš skolininkui priklausančių lėšų, esančių laisvės atėmimo vietos įstaigos sąskaitoje. 2015 m. rugpjūčio 10 d. gautas pareiškėjo skundas dėl antstolio veiksmų.

Pasisakydamas dėl administracinių nuobaudų – baudų – vykdymo senaties terminų, Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra nurodęs, kad nutarimas skirti baudą, perduotas vykdyti nepažeidžiant Administracinių teisės pažeidimo kodekso 308 straipsnio 1 dalyje nustatyto termino, turi būti vykdomas vadovaujantis Administracinių teisės pažeidimų kodekso 312-316 straipsniais, reglamentuojančiais nutarimų skirti baudą vykdymo procesą. Tačiau administracinėn atsakomybėn patraukto asmens teisinė padėtis negali būti blogesnė už padėtį asmens, dėl kurio buvo priimtas apkaltinamasis nuosprendis baudžiamojoje byloje. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad apkaltinamasis nuosprendis nevykdomas, jei jis nebuvo įvykdytas per dvejus metus, kai paskirta bausmė už baudžiamąjį nusižengimą. Baudžiamojo kodekso 96 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad jeigu nuteistasis po nuosprendžio įsiteisėjimo vengia atlikti bausmę, senaties eiga sustoja. Šiuo atveju senaties eiga atsinaujina nuo tos dienos, kurią nuteistasis pats atvyko atlikti bausmės ar buvo sulaikytas. Analogiškų taisyklių turi būti laikomasi ir vykdant nutarimą dėl administracinės nuobaudos paskyrimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2004 m. spalio 12 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-904-04; 2009 m. rugsėjo 18 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N-261-7199/2009). Sprendžiant, ar nėra pasibaigęs nutarimo skirti administracinę nuobaudą – baudą – vykdymo senaties terminas, turi būti nustatyta, ar nepraleistas trijų mėnesių vykdomojo dokumento perdavimo terminas tarp vykdančių nuobaudą arba kitų valdžios institucijų, esant įstatymo numatytiems pagrindams (ATPK 308 straipsnio 1 dalis), bei ar vykdymo laikotarpiu nėra dvejų metų laikotarpio, kai valdžios institucijos dėl aplaidumo ar kitų priežasčių nieko neatliko dėl nuobaudos įvykdymo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. lapkričio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr.N3-1859/2007; 2009 m. gruodžio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N575-4150/2009). Būtina išsiaiškinti, ar asmuo nevengė atlikti jam paskirtą nuobaudą – sumokėti ar netrukdyti išieškoti jam paskirtą baudą, t. y. ar nėra pagrindo pripažinti, kad baudos vykdymo senaties eiga buvo sustojusi (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m spalio 4 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N18-1653/2007). Jei per dvejus metus nuo nutarimo dėl baudos paskyrimo administracinio teisės pažeidimo byloje priėmimo bauda nėra išieškoma ir jei negali būti konstatuota, kad administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ėmėsi kokių nors veiksmų, siekdamas išvengti baudos mokėjimo, vykdymo procesas administracinio teisės pažeidimo byloje turi būti nutrauktas dėl senaties termino suėjimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2007 m. gegužės 31 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N(9)-1105/2007).

Nagrinėjamoje byloje ginčo nėra, kad vykdomasis raštas antstoliui buvo perduotas vykdyti laiku, nepraleidus įstatyme numatyto trijų mėnesių termino. Apelianto esminiai argumentai, kuriais jis grindžia savo atskirąjį skundą, yra tai, kad jis nesiekė išvengti baudos mokėjimo ir dėl to nesustojo baudos išieškojimo senaties terminų eiga. Tačiau pagrindo konstatuoti šioms aplinkybėms, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nėra. Kaip jau minėta, vykdomasis raštas dėl administracinės nuobaudos – baudos – iš apelianto išieškojimo buvo išduotas 2012 m. sausio 18 d., antstoliui jis perduotas vykdyti 2012 m. balandžio 4 d., vykdomosios bylos duomenimis baudos išieškojimo metu skolininkas niekur nedirbo, antstolis kitų pajamų ar turto, į kuriuos būtų galima nukreipti išieškojimą, nerado, o nuo 2013 m. liepos 10 d. apeliantas atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Nuo vykdymo pradžios (2012 m. balandžio 4 d.) iki apelianto bausmės atlikimo pražios (2013 m. liepos 10 d.) praėjo šiek tiek daugiau nei 15 mėnesių, kuriais apeliantas niekur nedirbo ir negavo pajamų. Tačiau byloje nėra jokių apelianto, esančio darbingo amžiaus, nedarbą pateisinančių duomenų, taip pat duomenų, kad jis siekė geranoriškai sumokėti baudą ar ieškojo kitokių baudos sumokėjimo išeičių – jos mokėjimą išdėstant ar atidedant. Aplinkybė, kad apeliantas šiuo metu atlieka laisvės atėmimo bausmę, taip pat nėra pakankama išvadai, jog apeliantas negali sumokėti baudos dėl ne nuo jo priklausančių priežasčių. Antstolis nuolatos ir nuosekliai atliko vykdymo veiksmus, siekdamas, kad bauda būtų išieškota, antstolio aplaidumo ar neveikimo, susijusio su paskirtos nuobaudos išieškojimu, nėra. Atsižvelgdamas į nurodytus bylos duomenis, apeliacinės instancijos teismas sprendžia, kad yra faktinis pagrindas konstatuoti, jog baudos išieškojimas užsitęsė būtent dėl apelianto vengimo vykdyti paskirtą nuobaudą – dėl to, kad jis per visą išieškojimo procesą nedirbo be pateisinamų priežasčių, o nuo 2013 m. liepos 10 d. atlieka bausmę Vilniaus pataisos namuose. Atitinkamai teismas daro išvadą, jog antstolis neturėjo užbaigti vykdomosios bylos Nr.0174/14/13908 suėjus baudos vykdymo senaties terminams. Dėl to pirmosios instancijos teismas pagrįstai nutartyje konstatavo, jog antstolis, vykdydamas Vilniaus miesto 3 apylinkės teismo 2012 m. sausio 18 d. nutarimą dėl 1 158,48 Eur baudos išieškojimo iš V. D. valstybės naudai, veikė laikydamasis įstatymų, reglamentuojančių vykdymo veiksmų atlikimo tvarką, reikalavimų, jokių teisės aktų normų nepažeidė, ir pareiškėjo V. D. skundą dėl antstolio veiksmų atmetė kaip nepagrįstą.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino svarbias bylos aplinkybes ir teisingai taikė proceso teisės normas, todėl naikinti skundžiamą nutartį atskirajame skunde nurodytais motyvais pagrindo nėra (CPK 337 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio pirmosios dalies 1 punktu, teismas

nutaria:

Vilniaus miesto apylinkės teismo 2015 m. rugsėjo 9 d. nutartį palikti nepakeistą.