Telšių apylinkės teismo sprendimas

2019-11-08 · Civilinė byla Nr. e2-3747-1037/2019

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Telšių apylinkės teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2019-11-08
Bylos Nr.
e2-3747-1037/2019
Teisminio proceso Nr.
2-47-3-00705-2019-0
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjas
Tomas Pukšmys
Ieškovas
N. S.
Atsakovas
M. S.
Išvadą teikia
Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos
Kategorijos
Civilinė byla Nr. e2-3747-1037/2019Teisminio proceso Nr. 2-47-3-00705-2019-0Procesinio sprendimo kategorijos: 2.3.5.2.1.; 3.2.6.1.
„(S)“TELŠIŲ APYLINKĖS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2019 m. lapkričio 8 d.Telšiai
Telšių apylinkės teismo Telšių rūmų teisėjas Tomas Pukšmys,sekretoriaujant I. V.,dalyvaujant ieškovei N. S., jos atstovei advokatei R. V.,išvadą teikiančios institucijos atstovei L. P.,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės N. S. ieškinį atsakovui M. S. dėl materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui dydžio pakeitimo. Institucija teikianti išvadą: Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnyba prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

ieškovė ieškiniu prašo pakeisti Telšių rajono apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nepilnametei dukrai M. S., gimusiai „(duomenys neskelbtini)“ priteisto išlaikymo dydį, nustatant, jog M. S. mokės materialinį išlaikymą dukrai M. S. periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 230 Eur nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki M. S. pilnametystės, periodines išmokas kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka. Nurodė, kad Telšių rajono apylinkės teismas „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ nutraukė santuoką tarp jos ir M. S., išsprendė visus su santuokos nutraukimu susijusius klausimus. Minėtu sprendimu iš atsakovo M. S. buvo priteistas išlaikymas periodinėmis išmokomis M. S. naudai po „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki vaiko pilnametystės. Šiuo metu dukra M. S. lanko ikimokyklinio ugdymo grupę. Kai dukrai buvo priteistas išlaikymas, mergaitė buvo vienerių metų amžiaus, dabar ji yra „(duomenys neskelbtini)“ metų amžiaus ir „(duomenys neskelbtini)“ pradėjo lankyti mokyklą. Nuo išlaikymo vaikui priteisimo yra pasikeitusi situacija ir jos materialinė padėtis. Pasak ieškovės, augant vaikui keičiasi ir jo poreikiai, didėja lėšos, skirtinos vaikų išlaikymui, ir darosi vis sunkiau jį išlaikyti., pasak ieškovės, jos materialinė padėtis šiuo metu yra labai sunki. Santuokos nutraukimo metu nedirbo, tačiau vėliau pradėjo dirbti. „(duomenys neskelbtini)“ buvo atleista iš darbo. Ieškosi kito darbo, yra registruota „(duomenys neskelbtini)“. Jai asmeninės nuosavybės teise priklauso tik butas, kuriame su vaikais gyvena, ir automobilis. Materialinį išlaikymą savo nepilnamečiams vaikams privalo teikti abu tėvai proporcingai savo turtinei padėčiai. Vaiko poreikiams patenkinti per mėnesį išleidžia po „(duomenys neskelbtini)“ Eur.

Atsakovas nepateikė atsiliepimo į ieškinį, teismo posėdyje nedalyvavo.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas.

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 3.201 straipsnis reglamentuoja jau priteisto išlaikymo dydžio ir formos pakeitimo klausimus. Teismas gali pagal vaiko, jo tėvo (motinos) arba valstybinės vaiko teisių apsaugos institucijos ar prokuroro ieškinį sumažinti arba padidinti priteisto išlaikymo dydį, jeigu po teismo sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas, priėmimo iš esmės pasikeitė šalių turtinė padėtis (CK 3.201 straipsnio 1 dalis).

Kasacinio teismo praktikoje pabrėžiama, kad pagal CK 3.201 straipsnio nuostatas pagrindas pakeisti išlaikymo dydį yra iš esmės pasikeitusi šalių turtinė padėtis, taip pat pasikeitę vaiko poreikiai (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008; 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Tai turi būti esminis pokytis per laikotarpį nuo teismo sprendimo, kuriuo priteistas išlaikymas, priėmimo iki kreipimosi į teismą dėl išlaikymo dydžio pakeitimo (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013 m. kovo 28 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-7-24/2013). Išlaikymą teikiančio tėvo turtinės padėties nežymus pasikeitimas nėra pagrindas keisti išlaikymo dydį (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008). Sprendžiant išlaikymo dydžio pakeitimo klausimą turi būti laikomasi vieno pagrindinių šeimos teisinių santykių reglamentavimo principų – prioritetinės vaikų teisių ir interesų apsaugos ir gynimo (CK 3.3 straipsnio 1 dalis) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. gegužės 17 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-341/2006). Taigi spręsdamas, ar yra pagrindas pakeisti priteistą išlaikymo dydį, teismas turi nustatyti ir įvertinti dvejopo pobūdžio aplinkybes: pirma, aplinkybes, susijusias su tėvų turtinės padėties esminiu pasikeitimu (pvz., vienas iš tėvų, teikęs vaikui išlaikymą, iš dalies ar visiškai prarado darbingumą ir dėl to gerokai sumažėjo jo nuolatinės pajamos arba, priešingai, pakeitė darbą ir gauna gerokai didesnes pajamas; pablogėjus sveikatos būklei, jei toks pablogėjimas yra nuolatinio pobūdžio, padidėjo išlaidos sveikatos priežiūrai; gavo palikimą arba laimėjo didelę pinigų sumą loterijoje; atsirado kitų pagal įstatymą išlaikytinų asmenų ir kt.), ir, antra, aplinkybes, susijusias su vaiko poreikių pasikeitimu – padidėjimu (pvz., dėl vaiko ligos atsirado papildomų sveikatos priežiūros išlaidų, didesnių išlaidų reikia vaiko mokymui, gebėjimų ugdymui, pomėgiams ir kt.) ar sumažėjimu (vaikas nebelanko papildomo ugdymo užsiėmimų, pasveiko po ligos, kurios gydymui reikėjo specialių išlaidų, ir kt.) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2008 m. gegužės 26 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2008).

Telšių rajono apylinkės teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ buvo nutraukta santuoka, sudaryta „(duomenys neskelbtini)“ civilinės metrikacijos skyriuje, akto įrašo Nr. „(duomenys neskelbtini)“, tarp M. S. ir N. S. (mergautinė pavardė J.), esant atsakovo M. S. kaltei. Šiuo teismo sprendimu nustatyta nepilnametės dukters M. S., gimusios „(duomenys neskelbtini)“ gyvenamoji vieta su motina N. S., jos nuolatinėje gyvenamojoje vietoje. Teismo sprendimu iš M. S. priteistas išlaikymas M. S. periodinėmis išmokomis po „(duomenys neskelbtini)“ kas mėnesį nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki vaiko pilnametystės, išlaikymo sumą kasmet indeksuojant Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją. Nepilnametės M. S. gaunamas periodines išmokas uzufrukto teise pavesta tvarkyti jos motinai N. S..

Šiuo metu ieškovė nedirba. Ieškovė, po santuokos su atsakovu nutraukimo, „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Ieškovė viena augina du nepilnamečius vaikus, t. y. M. S., gimusią „(duomenys neskelbtini)“, ir D. B., gimusį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas, po santuokos su ieškove nutraukimo, kartu su savo sutuoktine D. S., „(duomenys neskelbtini)“ pirkimo-pardavimo sutartimi įsigijo butą, esantį „(duomenys neskelbtini)“. Atsakovas transporto priemonių neturi. Teismas konstatuoja, kad po „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui M. S., priėmimo, abi šalys įsigijo gyvenamąjį būstą. Ieškovė neteko darbo, jo ieškosi. Vaikas šiuo metu lanko „(duomenys neskelbtini)“ ikimokyklinio ugdymo grupę. Įvertinęs byloje esančius įrodymus, teismas konstatuoja, kad ieškovės turtinė padėtis, po „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui M. S., priėmimo, pablogėjo, nes ieškovė neteko darbo. Teismas taip pat konstatuoja, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimo, kuriuo buvo priteistas išlaikymas vaikui M. S., priėmimo metu vaikas nelankė mokyklos, buvo mažesnio amžiaus, todėl vaiko poreikiai padidėjo.

Siekiant nustatyti vaiko poreikius šiai dienai turėtų būti vadovaujamasi kasacinio teismo praktikoje suformuotu orientaciniu kriterijumi. Pagal kasacinės instancijos teismo praktiką, priteisiant nepilnamečiui vaikui išlaikymą būtiniems poreikiams patenkinti, pripažįstamas minimalios mėnesinės algos dydžio išlaikymas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2013-04-26 nutartis Nr. 3K-3-276/2013; kt.). Vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2018 m. spalio 16 d. nutarimo dėl minimaliojo darbo užmokesčio nuostatomis minimali alga yra 555 Eur. Esant nurodytam teisiniam reguliavimui ir teismų praktikos nuostatoms konstatuotina, kad „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu nustatytas išlaikymas vaikui šiuo metu neatitinka vaiko poreikių ir yra keistinas. Ieškovė ieškinyje nurodė, kad nepilnamečio vaiko M. S. išlaikymui išleidžiama suma „(duomenys neskelbtini)“ Eur per mėnesį. Kaip matyti iš ieškovės ieškinio, ji prašo padidinti išlaikymo dydi tenkančią atsakovo daliai mažiau nei nustatytas minimalus atlyginimas. Dėl to jos reikalavimas padidinti išlaikymo dydį iki 230 Eur per mėnesį mokamomis periodinėmis išmokomis yra pagrįstas ir tenkintinas. Be to, pažymėtina, kad aplinkybę, jog išlaikymo dydis priteistas iš atsakovo ankstesniu teismo sprendimu neatitinka šių dienų realijų, netiesiogiai pripažino ir pats atsakovas už „(duomenys neskelbtini)“ mėnesius per savo sutuoktinę pervesdamas ieškovei 230 Eur išlaikymą skirtą vaikui. Sprendžiamų aplinkybių kontekste akcentuotina ir tai, kad poreikiui didinti išlaikymo dydį pritarė ir institucijos teikiančios išvadą atstovė.

Ieškovė atleista nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų mokėjimo. Bylinėjimosi išlaidos, nuo kurių mokėjimo ieškovė buvo atleista, išieškomos iš atsakovo į valstybės biudžetą, proporcingai patenkintai ieškinio reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis). Vis dėlto teismui palikta diskrecijos teisė nuspręsti, dėl kokių priežasčių susidarė bylinėjimosi išlaidos ir jų nepriteisti (CPK 96 straipsnio 5 dalis). Nepaisant to, kad atsakovas į teismo posėdį neatvyko ir elgėsi pasyviai, tačiau kaip matyti iš byloje esančių įrodymų, jis padidintą išlaikymą vaikui teikė dar ir be teismo sprendimo taip netiesiogiai sutikdamas su ieškinio reikalavimais dar nesant teismo sprendimo. Ši aplinkybė yra pagrindas pripažinti atsakovo elgesį procesiškai tinkamu bylinėjimosi išlaidų susidarymo kontekste ir nepriteisti jų iš atsakovo valstybės naudai.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259 - 260, 263 - 268, 270, 385straipsniais, teismas

nusprendžia:

ieškinį tenkinti.

Pakeisti „(duomenys neskelbtini)“ teismo „(duomenys neskelbtini)“ sprendimu civilinėje byloje Nr. „(duomenys neskelbtini)“ priteistą išlaikymo dydį nepilnamečiui vaikui M. S. (gimusiai „(duomenys neskelbtini)“, asmens kodas (duomenys neskelbtini) nuo „(duomenys neskelbtini)“ iki vaiko M. S. pilnametystės. jį padidinant iki 230 Eur mokamomis periodinėmis išmokomis kas mėnesį.

Priteistą sumą kasmet indeksuoti Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka atsižvelgiant į infliaciją.

Sprendimas per 30 dienų apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui per Telšių apylinkės teismą.

Teisėjas Tomas Pukšmys