Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-11-22 · Administracinė byla Nr. eI-4403-1047/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗

Bylos eiga

  1. Pirmoji instancijaSprendimas · 2018-11-22Regionų apygardos administracinis teismas
  2. ApeliacijaNutartis · 2019-02-20Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-11-22
Bylos Nr.
eI-4403-1047/2018
Teisminio proceso Nr.
3-61-3-02942-2018-1
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjai
Beata Martišienė, Tomas Blinstrubis, Jovita Einikienė
Pareiškėjas
M. S.
Atsakovas
Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
Advokatai
Mindaugas Paukštė
Kategorijos
Administracinė byla Nr. eI-4403-1047/2018Teisminio proceso Nr. 3-61-3-02942-2018-1Procesinio sprendimo kategorijos: 8.3.1; 55.1.3 (S)
VILNIAUS APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. lapkričio 22 d.Vilnius

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Tomo Blinstrubio, Jovitos Einikienės ir Beatos Martišienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

dalyvaujant pareiškėjui M. S. ir jo atstovui advokatui Mindaugui Paukštei,atsakovo atstovei Eglei Krūminytei,vertėjai Ingridai Kisieliūtei,

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas Baltarusijos Respublikos pilietis M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–4) kreipėsi į teismą, prašydamas panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir atsakovas, Migracijos departamentas) 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą Nr. (15-01)31-00676 Nr. (15/5-3)44U-2346 Nr. (15/5-3)1U-74, kuriuo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi, panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537266, jis išsiunčiamas iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką pasibaigus probacijos terminui, uždrausta pareiškėjui atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, taip pat įvestas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos. Be to, pareiškėjas prašo priteisti jam bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas nurodė, kad jis turi teisėtą pagrindą būti Lietuvos Respublikoje, nes, pirma, nuo 2018 m. birželio 4 d. jis yra įtrauktas į probuojamų asmenų registrą Vilniaus apskrities probacijos tarnybos Vilniaus probacijos skyriuje. Pareiškėjas tokiu atveju turi teisę prašyti išduoti nacionalinę daugkartinę vizą D, nes tam būtų teisėtas pagrindas (užsieniečiui, kuris negali išvykti iš Lietuvos Respublikos dėl kurios nors iš šių priežasčių: asmeninės priežasties, kurios užsienietis negalėjo numatyti). Taip pat taikytinas Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ (toliau – ir UTPĮ) 40 straipsnio 1 dalies 8 punktas.

Antra, pareiškėjas teigia, kad atsakovas pažeidė UTPĮ 4 straipsnio 1–3 dalyje įtvirtintas taisykles, nes negavo informacijos iš Policijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Policijos departamentas), todėl neturėjo teisės vertinti ir įvertinti pareiškėjo grėsmės visuomenei. Taigi nebuvo jokio teisėto pagrindo išsiųsti pareiškėją iš Lietuvos Respublikos.

Trečia, atsakovas pažeidė UTPĮ 133 straipsnio 1 dalį, nes viršijo savo įgaliojimus ir be teisėto pagrindo įpareigojo pareiškėją išvykti iš Lietuvos. Šioje sprendimo dalyje atsakovas visiškai nemotyvavo, kokiu pagrindu tokie apribojimai yra proporcingi, kaip galimai tai pasieks numatytus tikslus bei nenurodė būdų, kaip įmanoma pareiškėjui išvis išvykti iš Lietuvos, todėl tokie apribojimai, draudimai bei įpareigojimai yra neadekvatūs.

Ketvirta, pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – ir SIS II reglamentas) 21 straipsnį prieš pateikdama perspėjimą, valstybė narė nustato, ar tas atvejis yra adekvatus, atitinkamas ir pakankamai svarbus, kad pateisintų perspėjimo įvedimą į SIS II. Taigi, perspėjimas SIS II reglamento 24 straipsnio 3 dalyje nustatytu atveju įvedamas ne visais atvejais, o Migracijos departamentui nusprendus tai padaryti, kas jau savaime suponuoja būtinybę savo ruožtu pagrįsti (motyvuoti) tokios priemonės taikymą. Atsakovas sprendimą įvesti perspėjimą į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą priėmė įvertinęs tai, kad užsienietis įpareigotas išvykti iš Lietuvos, tačiau kaip matyti iš faktinės situacijos, pareiškėjas negali iš Lietuvos išvykti, nes iki 2020 metų taikomi probacijos apribojimai, taip pat jis studijuoja.

Penkta, pareiškėjas jokiais būdais nekelia grėsmės Lietuvos saugumui, taip pat nekelia ir nelegalios migracijos grėsmės, tai patvirtina ir jam taikomos alternatyvios sulaikymo priemonės, nes kitu atveju, jei šis užsienietis keltų grėsmę ar būtų pavojingas, net nebūtų svarstoma galimybė jam leisti laisvai judėti Lietuvoje.

Šešta Migracijos departamentas skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime nesilaikė Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) 8 straipsnio reikalavimų. Atsakovas neišsiaiškino visų reikšmingų aplinkybių, o formaliai priėmė sprendimą.

Atsiliepimas

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 29–35).

Nurodė, kad skundžiamame sprendime konstatuota, kad pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. Ši išvada buvo padaryta įvertinus aktualius duomenis ir nustačius, kad pareiškėjo keliama grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei yra reali, pagrįsta nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, o pareiškėjo siekis atnaujinti studijas negali būti aukščiau visuomenės saugumo.

Pažymėjo, kad Migracijos departamento Imigracijos skyrius 2018 m. liepos 16 d. išsiuntė Policijos departamentui paklausimą Nr. (15/4-4)10K-28235, ar pareiškėjo gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti viešajai tvarkai ar visuomenei. 2018 m. liepos 24 d. Migracijos departamentas gavo Policijos departamento išvadą Nr. 5-S-6939, kurioje konstatuojama, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ir visuomenei. 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pareiškėjas buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už dvi nusikalstamas veikas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 260 straipsnio 1 dalį „<...> neteisėtai gamino, perdirbo, įgijo, laikė, gabeno ar siuntė narkotines ar psichotropines medžiagas turėdamas tikslą jas parduoti ar kitaip platinti arba pardavė ar kitaip platino narkotines ar psichotropines medžiagas <...>“. Teismas konstatavo, kad pareiškėjas įvykdė du sunkius tyčinius nusikaltimus: įsigijo narkotines medžiagas – kanapes ir jų dalis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino. Gavęs tokią Policijos departamento išvadą atsakovas vadovavosi UTPĮ 4 straipsnio 3 dalimi, kurioje numatyta pareiga leidimą gyventi užsieniečiui išduoti tik tuo atveju, jei užsienietis nekelia grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei.

Atsakovas vadovavosi Sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2004 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 1V-429 „Dėl sprendimų dėl užsieniečio įpareigojimo išvykti, išsiuntimo, grąžinimo ir vykimo tranzitu per Lietuvos Respublikos teritoriją priėmimo ir jų vykdymo tvarkos aprašo patvirtinimo“ 49 punktu, kuris nustato, kad sprendimas dėl užsieniečio išsiuntimo 126 straipsnio 1 dalies 3 punkte (kai užsienietis yra pateikęs prašymą išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje) nurodytu užsieniečio išsiuntimo pagrindu priimamas kartu su sprendimu neišduoti užsieniečiui leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje.

Priimdamas sprendimą pareiškėjui uždrausti atvykti į Lietuvą atsakovas vadovavosi UTPĮ 133 straipsnio 1–3 dalimis, o individualaus vertinimo kriterijus ir kriterijų įtaką apibrėžia Migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtinti Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – ir Tvarka). Migracijos departamentas atsižvelgė į Tvarkos 37 punktą, 38.2 papunktį ir 5 punktą.

Atsiliepimas

Atsakovas nurodė, kad taikomos kardomosios priemonės pareiškėjui, dėl kurių jis turi pareigą neišvykti iš Lietuvos Respublikos teritorijos, negali turėti įtakos priimant sprendimą atsisakyti išduoti ar pakeisti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje tuo atveju, kai yra pagrindas išvadai, kad užsieniečio gyvenimas Lietuvos Respublikoje gali grėsti valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai (UTPĮ 35 str. 1 d. 1 p.). Pareiškėjas yra įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos į Baltarusijos Respubliką pasibaigus jam nustatytam probacijos terminui.

Atsakovas laiko, kad pareiškėjas kelią grėsmę viešajai tvarkai, nes jo įvykdyta nusikalstama veikla buvo organizuota ir neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo. Nelegaliai gabendamas narkotines, psichotropines ar kitaip psichiką veikiančias medžiagas pareiškėjas sąmoningai bandė tai nuslėpti nuo kompetentingų institucijų, siekdamas iš to pasipelnyti ar turėti naudą. Pareiškėjo keliama grėsmė yra reali, t. y. už ją pareiškėjas buvo teistas, pagrįsta faktiškai, t. y. pareiškėjas buvo sulaikytas su draudžiamomis medžiagomis ir kitais įkalčiais.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje pareiškėjas prašė skundą tenkinti, nori sužinoti, kaip jam teisėtai būti Lietuvoje.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovas prašė skundą tenkinti, nurodė, kad nagrinėjamu atveju turi būti suformuota teisminė praktika tokiais atvejais kaip šis. Pareiškėjas yra nelegalaus asmens statusu iki probacijos termino pabaigos. Pareiškėjas šiuo metu mokosi. Jeigu dėl probacijos pareiškėjas negali išvykti, turi būti sprendžiama, kokiu būdu pareiškėjas teisėtai gali būti Lietuvoje. Mano kad gali būti išduota viza D, nes pareiškėjas priverstinai turi būti Lietuvoje.

Žemesnės instancijos teismas

Teismo posėdyje atsakovo atstovė paaiškino, kad Migracijos departamentas veikia savo kompetencijos ribose. Leidimas neišduotas dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagrindo išduoti vizą ar leidimą nėra, nes tokio teisinio pagrindo – probacija – būti Lietuvoje nėra. Prašo skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Teismas konstatuoja:

Skundas atmestinas.

Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo Nr. (15-01)31-00676 Nr. (15/5-3)44U-2346 Nr. (15/5-3)1U-74, teisėtumo ir pagrįstumo.

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų (b. l. 36–46) nustatyta, kad pareiškėjas 2018 m. liepos 5 d. Migracijos departamentui pateikė prašymą išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje tuo pagrindu, kad ketina studijuoti Europos humanitariniame universitete, t. y. pagal UTPĮ (čia ir toliau teismas šiame sprendime vadovaujasi teisės akto redakcija, galiojusia nuo 2018 m. liepos 1 d. iki 2018 m. rugsėjo 30 d., t. y. prašymo pateikimo metu) 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą ir 46 straipsnio 1 dalies 1 punktą.

Pagal UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 6 punktą leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina jis ketina mokytis Lietuvos Respublikoje pagal UTPĮ 46 straipsnio nuostatas. UTPĮ 46 straipsnio 1 dalies 1 punktas nurodo, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, jeigu jis priimtas studijuoti į mokslo ir studijų instituciją pagal studijų programą (programas) arba į doktorantūrą. Pareiškėjas pateikė Europos humanitarinio universiteto 2018 m. gegužės 28 d. raštą Nr. 78/1-245 „Dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo Europos humanitarinio universiteto studentui“ (b. l. 61), kuriame nurodoma, kad pareiškėjas nuo 2016 m. spalio 1 d. grįžo mokytis į nuolatinių vientisųjų teisės studijų programos „Tarptautinė teisė ir Europos Sąjungos teisė“ trečiąjį kursą ir numatoma studijų pabaigos data yra 2020 m. rugpjūčio 31 d. Ginčo dėl šios aplinkybės nagrinėjamoje byloje nėra.

Migracijos departamentas 2018 m. rugpjūčio 21 d. priėmė ginčijamą sprendimą Nr. (15-01)31-00676 Nr. (15/5-3)44U-2346 Nr. (15/5-3)1U-74 „Dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, nacionalinės vizos panaikinimo Baltarusijos Respublikos piliečiui M. S. ir jo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos“, kuriuo atsisakyta išduoti jam leidimą laikinai gyventi, panaikinta išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537266, jis išsiųstas iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką pasibaigus probacijos terminui, uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvestas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos.

Dėl policijos departamento išvados. Migracijos departamentas spręsdamas pareiškėjo prašymą vadovavosi UTPĮ 26 straipsnyje išdėstytomis leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo sąlygomis ir patikrino, ar nėra UTPĮ 35 straipsnio 1 dalyje nurodytų pagrindų, dėl kurių leidimas laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiui gali būti neišduotas. Spręsdamas, ar užsieniečio buvimas Lietuvos Respublikoje nekelia grėsmės viešajai tvarkai, atsakovas kreipėsi į Policijos departamentą pagal UTPĮ 4 straipsnio 2 dalį. 2018 m. liepos 24 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-6939 „Dėl M. S.‘o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (b. l. 85–86). Joje nurodyta, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Taigi teismas atmeta pareiškėjo argumentus, kad atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas yra neteisėtas, nes nebuvo kreiptasi į Policijos departamentą, kaip prieštaraujančius byloje nustatytoms aplinkybėms. Teisėjų kolegija remdamasi byloje pateiktais įrodymais nustatė, kad UTPĮ 4 straipsnio 2 dalyje nustatyta procedūra buvo tinkamai įgyvendinta. Migracijos departamentas kreipėsi į Policijos departamentą, Policijos departamentas atliko M. S. grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą ir 2018 m. liepos 24 d. pateikė išvadą.

Dėl pareiškėjo grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei. Pagal UTPĮ 4 straipsnio 2 dalį užsieniečio keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimą atlieka pagal kompetenciją Policijos departamentas arba Valstybės sienos apsaugos tarnyba. UTPĮ 4 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad leidimas gyventi užsieniečiui išduodamas tik gavus kompetentingų institucijų išvadas, kad užsienietis nekelia grėsmės valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ar visuomenei. 2018 m. liepos 24 d. Policijos departamentas pateikė išvadą Nr. 5-S-6939 „Dėl M. S.‘o grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimo“ (b. l. 85–86), kurioje nurodė, kad pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei. Policijos departamentas vadovavosi Lietuvos policijos generalinio komisaro 2015 m. rugpjūčio 31 d. įsakymu Nr. 5-V-758 „Dėl Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ patvirtinto Duomenų apie užsienietį tikrinimo, siekiant nustatyti, ar užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, ir išvados dėl grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei rengimo tvarkos aprašo (toliau – ir Tvarkso aprašas) 12 punktu, kad užsienietis kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, jei nustatoma, kad yra bent vienas iš šių kriterijų: 1) jis buvo nuteistas už apysunkį, sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 2) jis buvo nuteistas už nusikaltimą, už kurį nubaustas ne mažesne kaip vienų metų laisvės atėmimo bausme.

Nagrinėjamoje administracinėje byloje ginčo nėra, kad pareiškėjas 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu pripažintas kaltu ir nuteistas už du tyčinius nusikaltimus pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 260 straipsnio 1 dalį, t. y. įsigijo narkotines medžiagas kanapes ir jų dalis, turėdamas tikslą jas platinti, ir jas platino. Migracijos departamentas pažymėjo, kad pareiškėjo padarytos nusikalstamos veikos kvalifikuojamos kaip sunkūs nusikaltimai, susijusios su narkotinėmis ar psichotropinėmis medžiagomis, todėl yra itin pavojingos visuomenei dėl milžiniško žalingo poveikio žmonių sveikatai, saugumui ir socialinei gerovei. M. S. atlikta veika buvo organizuota, neatlikta spontaniškai ar dėl nežinojimo.

Teisėjų kolegija pritaria tokiam pareiškėjo keliamos grėsmės viešajai tvarkai ar visuomenei vertinimui. Pažymėtina, kad ir Europos Žmogaus Teisių Teismas yra išaiškinęs, jog atsižvelgiant į niokojantį narkotinių medžiagų poveikį žmonių gyvenimui valstybės institucijos pagrįstai griežtai vertina veiką, kai asmenys aktyviais veiksmais prisideda prie narkotinių medžiagų platinimo (1999 m. lapkričio 30 d. sprendimas byloje Baghli prieš Prancūziją (pareiškimo Nr. 34374/97)).

Dėl pareiškėjo argumento, kad pareiškėjas nekelia grėsmės viešajai tvarkai ir nekelia nelegalios migracijos grėsmės, nes jam taikomas bausmės vykdymo atidėjimas, o ne laisvės atėmimo bausmė, teisėjų kolegija pažymi, kad teismas nuosprendžiu skirdamas bausmę vadovavosi BK 75 straipsniu, kuris nepanaikina paskirtos bausmės, nekeičia padarytos nusikalstamos veikos vertinimo, o tik leidžia atidėti bausmės vykdymą, jei teismas mano, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Taigi 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu teismas nevertino pareiškėjo veikos UTPĮ vartojamos sąvokos „grėsmė viešajai tvarkai ar visuomenei“ prasme, o šį vertinimą atliko Policijos departamentas, kas atitinka teisės aktų nuostatas.

Taigi Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime buvo tinkamai nustatytos faktinės aplinkybės, jos taip pat buvo tinkamai įvertintos UTPĮ 35 straipsnio 1 punkto bei Tvarkos aprašo 12 punkto nuostatų kontekste. Todėl skundžiamo sprendimo ta apimtimi, kuria atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nėra jokio teisinio pagrindo naikinti.

Dėl pareiškėjui taikomos probacijos. 2018 m. birželio 4 d. M. S. buvo įtrauktas į probuojamų asmenų registrą, nes 2017 m. vasario 13 d. Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendžiu bausmės vykdymas jam atidėtas 3 metams. Migracijos departamentas šią aplinkybę nustatė, nurodė skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime (b. l. 6), ją įvertino. Pažymėtina, kad pagal Lietuvos Respublikos probacijos įstatymo 12 straipsnį pareiškėjas bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu teismo sprendimu privalo vykdyti jam paskirtas pareigas bei laikytis jam nustatytų apribojimų. Migracijos departamentas atsižvelgė į šią aplinkybę ir savo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime nurodė, kad pareiškėjas turi būti išsiųstas iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką pasibaigus probacijos terminui. Taigi teisėjų kolegija nenustatė, kad valstybės institucijų sprendimai būtų prieštaringi, atvirkščiai – jie aiškūs ir motyvuoti.

Pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas jau yra nagrinėjęs panašaus pobūdžio bylas, kuriose buvo nagrinėjamas užsieniečio, įvykdžiusio nusikalstamą veiką, teisinis statusas. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. lapkričio 7 d. nutartyje Nr. A-5308-552/2018 patvirtino, kad Migracijos departamentas tinkamai atsižvelgė į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo padarytą nusikalstamą veiką pagal BK 129 straipsnio 1 dalį, įvertino keliamą grėsmę valstybės saugumui ir viešajai tvarkai ir priėmė teisėtą sprendimą dėl Lietuvos Respublikos ilgalaikio gyventojo leidimo gyventi Europos Sąjungoje panaikinimo, išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos ir draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Taip pat Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2018 m. sausio 26 d. nutartyje Nr. eA-853-858/2018 nenustatė, kad leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje neišdavimas probuojamam asmeniui keltų asmeniui neturtinę žalą. Teisėjų kolegija, vadovaudamasi šia Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktika, išanalizavusi atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimą, teisės aktų pažeidimų nenustatė.

Dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką. Teisėjų kolegija nurodo, kad nepagrįsti pareiškėjo skunde išsakyti teiginiai ir dėl draudimo atvykti į Lietuvos Respubliką nepagrįstumo ir Migracijos departamento kompetencijos viršijimo. UTPĮ 133 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad užsieniečiui, kuriam buvo atsisakyta išduoti leidimą gyventi Lietuvos Respublikoje, užsieniečiui, kuris įpareigotas išvykti iš Lietuvos Respublikos, gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ne ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui. UTPĮ 133 straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad užsieniečiui gali būti uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką ilgesniam kaip 5 metų laikotarpiui, jeigu jis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai. Taigi Migracijos departamentas turėjo įstatymo jam suteikiamą teisę ir veikė savo kompetencijos ribose.

Kriterijus, kurie turi būti vertinami kiekvienu individualiu atveju nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį ar išbraukiant užsieniečio duomenis iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo ir jų vertinimo tvarką, taip pat šių kriterijų įtaką priimant sprendimą dėl draudimo atvykti laikotarpio apibrėžia migracijos departamento direktoriaus 2014 m. balandžio 14 d. įsakymu Nr. 3K-33 patvirtintų Kriterijų, kuriais vadovaujamasi nustatant ar sutrumpinant draudimo užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką laikotarpį arba išbraukiant duomenis apie užsienietį iš Užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo, vertinimo tvarka (toliau – Kriterijų vertinimo tvarka).

Kriterijų vertinimo tvarkos 37 punkte nurodyta, kad priimant sprendimą uždrausti atvykti užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, atsižvelgiama į: kompetentingos valstybės institucijos ar įstaigos motyvuotą išvadą ar pateiktą informaciją dėl to, ar užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, ir į šios institucijos ar įstaigos siūlomą draudimo atvykti laikotarpį; užsieniečio šeiminius ryšius su asmenimis, gyvenančiais Lietuvos Respublikoje. Šeiminių ryšių su Lietuvos Respublikoje gyvenančiais asmenimis neturinčiam užsieniečiui, kuris gali kelti grėsmę valstybės saugumui ar viešajai tvarkai, nustatomi šie draudimo atvykti laikotarpiai: 3 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai; 5 metai, jei užsienietis gali kelti grėsmę viešajai tvarkai, nes buvo nuteistas už sunkų ar labai sunkų nusikaltimą; 10 metų, jei užsienietis gali kelti grėsmę valstybės saugumui (Kriterijų vertinimo tvarkos 38 p.). Nagrinėjamu atveju Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į turėtus faktinius duomenis apie pareiškėjo keliamą grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, aptartas UTPĮ ir Kriterijų vertinimo tvarkos nuostatas, neturėjo pagrindo nepriimti sprendimo dėl draudimo pareiškėjui atvykti, o nustatytas tokios priemonės terminas (3 metai) yra proporcingas veikai, dėl kurios tokia priemonė taikyta. Pareiškėjas yra nuteistas už du sunkius nusikaltimus, vienas iš kurių yra susijęs su narkotinių medžiagų platinimu. Taigi Migracijos departamento 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo dalis dėl uždraudimo atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra teisėta ir jos naikinti nėra pagrindo.

Dėl perspėjimo įvedimo į SIS II. Pagal UTPĮ 133 straipsnio 7 dalį užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinį sąrašą sudaro, tvarko ir duomenis iš šio sąrašo skelbia ir centrinei antrosios kartos Šengeno informacinei sistemai teikia Migracijos departamentas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka. Taigi įstatyme numatyta Migracijos departamento teisė atlikti tokius veiksmus. Pagal užsieniečių, kuriems draudžiama atvykti į Lietuvos Respubliką, nacionalinio sąrašo sudarymo ir tvarkymo taisyklių, patvirtintų Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2005 m. balandžio 20 d. nutarimu Nr. 436 (toliau – Sąrašo taisyklės), 11¹ punktą duomenys iš sąrašo teikiami C.SIS, jeigu sprendimas uždrausti užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką, kurio pagrindu duomenys įrašyti į sąrašą, atitinka 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 dėl antrosios kartos Šengeno informacinės sistemos (SIS II) sukūrimo, veikimo ir naudojimo (toliau – SIS II reglamentas) 24 ir 25 straipsniuose nustatytus pagrindus. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 1 dalį duomenys apie trečiųjų šalių piliečius, kurių atžvilgiu buvo pateiktas perspėjimas dėl draudimo atvykti arba apsigyventi tikslais, įvedami remiantis nacionaliniu perspėjimu, kurio pagrindas – kompetentingų administracinių institucijų arba teismų sprendimas pagal nacionalines proceso teisės normas, priimtas individualaus įvertinimo pagrindu. Pagal SIS II reglamento 24 straipsnio 2 dalies pirmąją pastraipą perspėjimas įvedamas, kai šio straipsnio 1 dalyje nurodytas sprendimas grindžiamas grėsme viešajai tvarkai, visuomenės saugumui arba nacionaliniam saugumui, kuri gali kilti dėl trečiosios šalies piliečio buvimo valstybės narės teritorijoje. Taigi dėl perspėjimo įvedimo į SIS II Migracijos departamento veiksmai visiškai atitinka teisės aktų reikalavimus.

Dėl atitikimo VAĮ 8 straipsnio reikalavimams. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad atsakovo taikomos poveikio priemonės yra nemotyvuotos ir priimtos formaliai, neatsižvelgus į faktinių aplinkybių visetą – tokiu būdu pažeidžiamas VAĮ 8 straipsnis. Teismas pažymi, kad atsakovas skundžiamame 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendime plačiai ir išsamiai išdėstė, kokios poveikio priemonės taikomos pareiškėjui, nurodė visas aktualias teisės normas ir individualiai aptarė, kodėl pareiškėjui taikytina konkreti teisės norma. Tai, kad pareiškėjas nesutinka su Migracijos departamento išvada, jog pareiškėjas kelia grėsmę viešajai tvarkai ar visuomenei, nedaro 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimo nemotyvuotu ar formaliu. Atsakovas išsiaiškino visas bylai reikšmingas aplinkybes, tarp jų ir pareiškėjo kreipimosi tikslą (studijos Europos humanitariniame universitete), kreipėsi į kompetentingas institucijas dėl pareiškėjo vertinimo UTPĮ 35 straipsnio prasme, gavo Policijos departamento išvadą, išsiaiškino aplinkybes dėl pareiškėjo įrašymo į probuojamų asmenų sąrašą, priėmė sprendimą dėl pareiškėjo prašymo, jį motyvavo ir išsamiai išdėstė pareiškėjui pagal teisės aktų reikalavimus. Teisėjų kolegija, įvertinusi skundžiamą sprendimą ir skundo argumentus, nenustatė, kad atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas neatitiktų VAĮ 8 straipsnio reikalavimų ar Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikos.

Atsižvelgęs į tai kas išdėstyta, teismas konstatuoja, kad atsakovo 2018 m. rugpjūčio 21 d. sprendimas Nr. (15-01)31-00676 Nr. (15/5-3)44U-2346 Nr. (15/5-3)1U-74, kuriuo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, panaikinta jam išduota daugkartinė nacionalinė viza Nr. 002537266, jis išsiunčiamas iš Lietuvos į Baltarusijos Respubliką pasibaigus probacijos terminui, jam uždrausta atvykti į Lietuvos Respubliką trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos, įvestas į antrosios kartos Šengeno informacinę sistemą perspėjimas dėl draudimo jam atvykti ir apsigyventi pagal 2006 m. gruodžio 20 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 1987/2006 24 straipsnio 1 dalį ir 2 dalies pirmąją pastraipą trejus metus nuo išsiuntimo iš Lietuvos Respublikos dienos yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti, taigi pareiškėjo skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Pareiškėjas prašė atlyginti bylinėjimosi išlaidas, išlaidas patvirtinančių dokumentų nepridėjo. Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo skundas atmestas, skundžiamas atsakovo sprendimas paliktas galioti, todėl pareiškėjas neturi teisės į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84, 86–87 straipsniai, 88 straipsnio 1 punktu, 133 straipsniu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 4 dalimi,

nusprendžia:

Pareiškėjo M. S. (M. S.) skundą atmesti kaip nepagristą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.

Teisėjai Tomas BlinstrubisJovita EinikienėBeata Martišienė