Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

2018-02-27 · Administracinė byla Nr. I-1098-362/2018

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Regionų apygardos administracinis teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2018-02-27
Bylos Nr.
I-1098-362/2018
Teisminio proceso Nr.
3-64-3-02252-2017-7
Bylos rūšis
administracinė byla
Teisėjas
Arvydas Martinavičius
Pareiškėjas
R. G.
Atsakovas
Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių
Kategorijos
Administracinė byla Nr. I-1098-362/2018Teisminio proceso Nr. 3-64-3-02252-2017-7Procesinio sprendimo kategorijos: 20.1; 20.4; 55.1.3 (S)
REGIONŲ APYGARDOS ADMINISTRACINIS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2018 m. vasario 27 d.Šiauliai
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjas Arvydas Martinavičius,sekretoriaujant Daliai Semaškaitei,nedalyvaujant pareiškėjui R. G.,

nedalyvaujant atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atstovui,

teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo R. G. skundą atsakovui Lietuvos valstybei, atstovaujamai Šiaulių tardymo izoliatoriaus, dėl neturtinės žalos priteisimo.

Teismas, išnagrinėjęs pateiktą skundą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Pareiškėjas R. G. skunde teismo prašė iš atsakovo Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, priteisti po 60 Eur per dieną neturtinei žalai atlyginti.

Skunde pareiškėjas R. G. nurodė, kad nuo 2015-03-29 iki 2017-11-10 buvo kalinamas Šiaulių tardymo izoliatoriuje, ir ten buvo laikomas, pažeidžiant teisės aktų reikalavimus. Jis buvo laikomas kamerose, kurių plotas 12-20 kv. m, jose buvo po 4-6 asmenis. Leistina norma buvo viršyta daugelį kartų. Trūko kėdžių. Kamerose pilna tarakonų, nevalyti langai, dėl pateiktų skundų jis buvo kilnojamas iš kameros į kamerą. Kamerose pelėsis, grybelis, drėgmė, dulkės, oro trūkumas. Šiaulių tardymo izoliatoriuje nėra karšto vandens, nėra galimybės nusiprausti po karštu vandeniu nors kartą per savaitę. Kamerose nėra užtikrintas tinkamas apšvietimas, naktinis apšvietimas per mažas, dieninis apšvietimas per didelis. Jam buvo neužtikrinti ilgalaikiai pasimatymai, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu. Dėl to jis patyrė gilius dvasinius sukrėtimus, neigiamus išgyvenimus, baimę, nerimą, emocinę depresiją, pažeminimą, stresą, kitus nepatogumus, sutriko miegas, jautė nuolatinę depresiją, ,skaudėjo galvą, ir akis, jautė orumo pažeminimą, kančią.. Tuo pačiu jis patyrė neturtinę žalą. Prašo už laikotarpį, praleistą Šiaulių tardymo izoliatoriuje, priteisti po 60 Eur per dieną neturtinei žalai atlyginti.

Atsiliepimas

Atsakovas Lietuvos valstybė, atstovaujama Šiaulių tardymo izoliatoriaus, atsiliepime nurodė, kad su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą. Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto, šis teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, tenkantį vienam asmeniui. Kaip matyti iš Šiaulių tardymo izoliatoriaus Įskaitos skyriaus 2018-01-12 pažymos „Dėl R. G.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpiu nuo 2016-03-31 iki 2017-11-08 buvo laikomas įstaigoje kamerose Nr. 17,106,30,28,64,82, kameroje būdavo 1-6 asmenys. Kadangi kamerose esančių asmenų skaičius niekada nėra pastovus, pareiškėjui periodiškai tekdavo nuo 3,69 kv. m iki 17,6 kv. m gyvenamasis plotas. Atsakovas atkreipia dėmesį, kad pasivaikščiojimo laiku (1 val. per dieną), medicininių apžiūrų metu, prausimosi pirtyje, laisvalaikio užimtumo metu asmenys nebūna gyvenamojoje kameroje. Tualetai kamerose įrengti, laikantis teisės aktų reikalavimų, kurie numato, jog jie turi būti atitverti ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele. Tualetai nuo bendros erdvės atskirti sienele, ne žemesne nei 1,7 m, užtikrinančia privatumą.

Kiekvienoje kameroje yra inventorius, numatytas teisės aktuose, valymo inventorius yra išduodamas pagal suimtųjų prašymus, kameras valyti privalo patys suimtieji / nuteistieji. Inventorius skiriamas pagal teisės aktų reikalavimus, dirbtinis apšvietimas įrengiamas pagal reikalavimus, tačiau patys suimtieji dažnai gadina inventorių. Ventiliacija vyksta natūraliu būdu. Remontai kamerose atliekami pagal nustatytus planus. Patikrinus higienos sąlygas pareiškėjo buvimo kamerose, 2016-07-15 patikrinimo aktu nustatyta, jog kameroje Nr. 30 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, 2016-11-07 ir 2017-05-03 patikrinimo aktais nustatyta, jog kameroje Nr. 28 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nėra, veiksmų, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, nenustatyta. Ši kamera 2015 m. balandžio mėn. suremontuota. Kamerų remontas atliekamas pagal iš anksto sudarytus planus. Nuolatinis aplinkos kenksmingumo stebėjimas ir šalinimas vykdomi, tai patvirtina ir atlikti patikrinimai. Visi asmenys į dušą vedami nustatyta tvarka, vieną kartą per savaitę, atvykę į Šiaulių tardymo izoliatorių asmenys į dušą nuvedami prieš paskirstant į kameras, po to vedami bendra tvarka. Pareiškėjas neteikė prašymų suteikti jam ilgalaikį pasimatymą su žmona, žmonos pateikti prašymai suteikti ilgalaikį pasimatymą buvo tenkinti, viso buvo suteikti 4 ilgalaikiai pasimatymai. Atsakovas niekaip neišskyrė pareiškėjo iš kitų įstaigoje laikomų asmenų ir jam tyčia nesudarė blogesnių laikymo sąlygų ir netaikė kokių nors įstatymo nenumatytų apribojimų.

Pareiškėjas nepateikia jokių duomenų, kurie leistų konstatuoti patirtą neturtinę žalą, kurią būtų galima susieti su asmens laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje sąlygomis, padarytą žalą grindžia abstrakčiais argumentais, reiškia bendro pobūdžio nusiskundimus. Tai leidžia daryti išvadą, kad pareiškėjo teiginiai apie patirtą neturtinę žalą yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškėjo R. G. skundas tenkintinas iš dalies.

Pareiškėjas nagrinėjamą administracinį ginčą iškėlė dėl neturtinės žalos atlyginimo, kurią kildina iš to, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jis buvo laikomas kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje jam nebuvo užtikrinta minimali gyvenamojo ploto norma, buvo laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų.

Žemesnės instancijos teismas

Teismas pažymi, kad valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji civilinė atsakomybė), pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir LR CK) 6.271 straipsnio nuostatas, kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Civilinei atsakomybei atsirasti paprastai yra būtinos keturios sąlygos: 1) neteisėti veiksmai (LR CK 6.246 straipsnis); 2) priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos (LR CK 6.247 straipsnis); 3) teisės pažeidėjo kaltė (LR CK 6. 248 straipsnis); 4) teisės pažeidimu padaryta žala (LR CK 6.249 straipsnis), tačiau LR CK 6.271 straipsnyje numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek ir neturtinės) gali būti patenkinamas nustačius visumą viešosios civilinės atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos (nagrinėjamu atveju Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus) neteisėtus veiksmus, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų viešosios civilinės atsakomybės sąlygų, valstybei ar savivaldybei, pagal LR CK 6.271 straipsnį, nekyla turtinė prievolė atlyginti žalą.

LR civilinio kodekso 6.250 straipsnio 1 dalis apibrėžia, kad neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. LR CK 6.250 straipsnio taikymo teisminėje praktikoje ne kartą buvo išaiškinta, kad neturtine žala pripažintinas ne bet koks valdžios institucijų neteisėtais veiksmais (neveikimu) asmeniui, kuris kreipėsi teisminės gynybos, padarytas neigiamas poveikis, kad neturtinė žala gali būti konstatuojama tik tada, kai nustatoma, kad poveikis buvo pakankamai intensyvus, o ne mažareikšmis ir smulkmeniškas, kai nustatoma, kad asmuo tikrai patyrė dvasinius išgyvenimus, realiai pajautė emocinę depresiją, pažeminimai buvo apčiuopiami, reputacijos pablogėjimas juntamas ir ši dvasinė skriauda, pasireiškusi vienu arba keletu iš išvardintų elementų, nebuvo vienkartinio pobūdžio ar momentinė. Asmens patirtų dvasinių ir fizinių kančių (LR CK 6.250 str. prasme), jei jos realiai patiriamos, poveikis asmens fizinei ir psichinei sveikatai yra skaudžiausias ir labiausiai juntamas tuo laiku, kai asmenį veikia šias kančias sukeliantys neteisėti aktai (pagal LR CK 6.271 str.).

Veiksmų neteisėtumo pagal CK 6.271 straipsnį konstatavimui reikia nustatyti, kad valdžios institucijos darbuotojai neveikė taip, kaip pagal įstatymus privalėjo veikti, neįvykdė jiems teisės aktais priskirtų funkcijų arba nors ir vykdė šias funkcijas, tačiau veikė nepateisinamai aplaidžiai, pažeisdami bendro pobūdžio pareigą elgtis atidžiai ir rūpestingai. Sprendžiant dėl atitinkamos valstybės valdžios institucijos (jos pareigūnų) veikos neteisėtumo (pagal CK 6.271 straipsnį), kiekvienu atveju yra būtina nustatyti, kokios konkrečios teisės normos, kurios reglamentuoja skundžiamos institucijos veiklą, buvo pažeistos, kaip būtent šie pažeidimai pasireiškė asmens, teigiančio, kad jis dėl tokių veiksmų (neveikimo) patyrė žalą, atžvilgiu, taip pat tai, ar atitinkamos pasekmės (jei jos nustatomos) atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų. Konstitucinis Teismas 2006 m. rugpjūčio 19 d. nutarime, be kita ko, konstatavo, kad asmeniui teisė į žalos, padarytos neteisėtais valstybės institucijų, pareigūnų veiksmais, atlyginimą atsiranda tik tada, kai įstatymų nustatyta tvarka yra konstatuojama, kad valstybės institucijos, pareigūnai atliko neteisėtus veiksmus ir kad žala asmeniui atsirado būtent dėl tų valstybės institucijų, pareigūnų neteisėtų veiksmų.

Teismas pažymi, kad ABTĮ 5 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, jog kiekvienas suinteresuotas subjektas turi teisę įstatymų nustatyta tvarka kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė ar įstatymų saugomas interesas. Tačiau asmens pažeista teisė teismo gali būti apginta tuo atveju, jei jis konkrečiai įvardija neteisėtus valdžios institucijos veiksmus (neveikimą) ir savo reikalavimą pagrindžia atitinkamais argumentais bei įrodymais. Reiškiant reikalavimą dėl žalos atlyginimo nepakanka deklaratyviai ar abstrakčiai išvardyti galimai neteisėtas veikas, nes turi būti nurodyta, kokiais konkrečiais ir kada būtent atliktais neteisėtais valdžios institucijos veiksmais (neveikimu) buvo pažeistos asmens teisės ar teisėti interesai, kokio teisės akto reikalavimų nevykdė atitinkamas viešojo administravimo subjektas, ar neveikė taip, kaip turėjo veikti pagal atitinkamas teisės normas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2012 m. liepos 9 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A146-1527/2012).

Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124 nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto. Teisinis reglamentavimas nenustato tam tikrų baldų ar įrenginių užimamo ploto įtakos skaičiuojant kameros plotą, taigi darytina išvada, kad skaičiuojant vienam asmeniui tenkantį kameros plotą visas kameros plotas dalijamas iš kameroje laikomų asmenų skaičiaus.

Žemesnės instancijos teismas

Kaip matyti iš atsakovo pateiktos 2018-01-12 pažymos Nr. 60/09-1581 „Dėl R. G.“, pareiškėjas Šiaulių tardymo izoliatoriuje aptariamu laikotarpiu buvo nuo 2016-03-31 iki 2017-11-08. Aptariamu laikotarpiu pareiškėjas buvo kamerose Nr. 17,106,30,28,64,82, kalinamas 545 dienas, po 1-6 asmenis kameroje, per visą šį laikotarpį pareiškėjui teko nuo 3,69 kv. m iki 17,62 kv. m kameros ploto.

Taigi darytina išvada, jog pareiškėjas aptariamu laikotarpiu, iš viso 545 dienas, buvo laikomas sąlygomis, nepažeidžiančiomis teisės aktais nustatytą kameros plotą vienam asmeniui, t. y. vienam asmeniui, laikomam kameroje, teko ne mažiau kaip 3,6 kv. m ploto. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracija nepažeidė pareiškėjo subjektinės teisės būti kalinamam kameroje, kurioje jam tektų ne mažiau nei 3,6 kv. m kameros ploto, t. y. veikė taip, kaip pagal įstatymus ši institucija ar jos darbuotojai privalėjo veikti.

Teismas atkreipia dėmesį, jog pareiškėjas savo skunde nenurodo, jog kameroje esantis sanitarinis mazgas ar kiti baldai varžė jo judėjimo laisvę daugiau negu būtina, jis tik nurodo, jog teisės aktais nustatytos gyvenamojo ploto normos buvo pažeistos, tačiau šis argumentas yra paneigtas bylos medžiaga, nustačius, jog pareiškėjui visada teko daugiau nei 3,6 kv. m gyvenamojo ploto.

Žemesnės instancijos teismas

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2018-01-25 pažymoje Nr. 60/09-3488 nurodoma, jog pareiškėjas R. G. nuo 2016-03-31 iki 2017-11-08 nesikreipė su prašymais gauti ilgalaikį pasimatymą. JO žmona, Ernesta Gurskienė, 4 kartus kreipėsi su prašymais gauti ilgalaikį pasimatymą, šie prašymai buvo patenkinti, ilgalaikiai pasimatymai suteikti.

Teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus Socialinės reabilitacijos skyriaus 2018-01-11 pažymoje Nr. 61/04-75 „Dėl R. G.“ nurodyta, kad nuo 2015-03-09 iki 2017-11-10 pareiškėjas R. G. nesikreipė su skundais į Šiaulių tardymo izoliatoriaus direktorių dėl netinkamų laikymo sąlygų kamerose.

Tik atvykus į Šiaulių tardymo izoliatorių 2016-03-31, pareiškėjui R. G. buvo atliktas sanitarinis švarinimas, tam patvirtinti pateikta Šiaulių tardymo izoliatoriaus Apsaugos ir priežiūros skyriaus 2016-03-31 pažyma Nr. 60/09-12144.

Iš pateiktų Šiaulių tardymo izoliatoriaus Ūkio skyriaus pažymos apie atliktus remonto darbus matyti, jog remonto darbai Šiaulių tardymo izoliatoriuje buvo atliekami, 2015 m. 04 mėn. buvo atliktas remontas kameroje Nr. 28, atliktas kameros grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, sienų tinkavimas, glaistymas, dažymas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas 2015 m. 10-11 mėn. buvo atliktas remontas kameroje Nr. 17, atliktas kameros grindų lyginimas, izoliavimas, plytelių klijavimas, tupyklos demontavimas, naujo klozeto sumontavimas, aptvėrimo įrengimas, langų grotų pagaminimas, nudažymas ir įrengimas

Teismui pateikti Šiaulių tardymo izoliatoriaus higienos dezinfekcijos planai, įrodymų, kad šie planai nebuvo vykdomi, nėra.

Pareiškėjo laikymo Šiaulių tardymo izoliatoriuje metu Nacionalinio visuomenės sveikatos centro prie Sveikatos apsaugos ministerijos Šiaulių departamentas atliko patikrinimų dėl sąlygų atitikimo higienos reikalavimams jo buvimo kamerose. 2016-07-21 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 30 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, pelėsio nenustatyta. Nariuotakojų, graužikų ir kitų kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Duomenų, jog būtų pateikti skundai dėl netinkamų higienos sąlygų kamerose, nėra. 2016-11-07 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 28 dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, mikroklimato parametrai nevertinti, nes kamera vėdinama per langą, pelėsio nerasta. 2017-05-03 surašytame patikrinimo akte nurodoma, jog kameroje Nr. 28 oro temperatūra, santykinė oro drėgmė, dirbtinis apšvietimas atitinka reikalavimus, sienų, lubų apdaila, esantis inventorius neturi veiksnių, galinčių įtakoti nelaimingus atsitikimus, pelėsio nėra. Nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“. Dušų patalpų ir persirengimo kambarių dezinfekcija atliekama. 2016-10-06, 2016-12-07 surašytuose patikrinimo aktuose nurodoma, jog nuolatinį kenkėjų stebėjimą ir naikinimą vykdo licencijuota įmonė UAB „Profilaktinė dezinfekcija“.

Susipažinus su asmens sveikatos istorija nustatyta, jog aptariamu laikotarpiu pareiškėjas R. G. pas gydytojus kreipėsi dėl dvylikapirštės žarnos uždegimo, alergijos, gerklės skausmo, rėmens, danties skausmo, kad susirgimai būtų susiję su sąlygomis kameroje, nenurodė. Duomenų, jog jis kreipėsi pas psichiatrą ar sirgo depresija, nėra.

Tokiu būdu, kaip pareiškėjas ir nurodo savo skunde, pagrindinė priežastis neturtinei žalai atsirasti buvo per mažas jam tenkantis plotas ir netinkamos sąlygos apgyvendinimo kamerose. Iš pateiktos byloje medžiagos matyti, kad Kalėjimų departamento direktoriaus 2010-05-11 įsakymas Nr. V-124, kuris nustato, kad suimtiesiems bei nuteistiesiems, laikomiems Šiaulių tardymo izoliatoriuje, turi tekti ne mažiau nei 3,6 m² gyvenamojo ploto, pažeistas nebuvo, viso buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016-03-31 iki 2017-11-08 metu (viso 545 dienas) pareiškėjui teko didesnis, nei šis įsakymas numato, kameros plotas. Pareiškėjas skunde nenurodo, jog sanitarinis mazgas ar kitas kameroje buvę inventorius ribojo jo judėjimo laisvę daugiau, nei būtina.

Pastebėtina, kad pareiškėjo skundo teiginys dėl kamerų neatitikimo sveikatos ir higienos normoms yra iš dalies paneigtas bylos medžiaga, nustatant, jog kamerose Nr. 28,30, kur pareiškėjas praleido 248 dienas, pažeidimų nenustatyta, iš dalies paneigta nebuvo, nesant atliktų patikrinimų kitose jo buvimo kamerose, tačiau teismas atkreipia dėmesį, jog pats pareiškėjas nėra pateikęs skundų dėl netinkamų sąlygų gyvenamojoje kameroje nei atsakovui, nei kitoms institucijoms. Taip pat pastebėtina, jog dalyje kamerų, iki ten patenkant pareiškėjui, buvo atliktas remontas. Vertinant tualetų įrengimą, teismas pažymi, jog nors tualetai kamerose įrengti, sutinkamai su teisė aktų reikalavimais, kurie numato, jog tualetas turi būti atitvertas ne žemesne nei 1,5 m aukščio sienele, visgi pažymėtina, kad Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. kovo 21 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A-626-442/2016) laikomasi pozicijos, jog minėtas sanitarinio mazgo įrengimas nėra tinkamas užtikrinti asmens, besinaudojančio taip nuo bendros kameros erdvės atskirtu tualetu, privatumą. Vertinant pateiktus įrodymus, pastebėtina, jog teismui pateiktoje Šiaulių tardymo izoliatoriaus pažymoje dėl sanitarinių mazgų nurodyta, kad žemiausia sienelė yra 1 m 70 cm aukščio (kameroje Nr. 17, kur pareiškėjas buvo 42 dienas). Pareiškėjas savo skunde nurodo, jog atsakovas privalo užtikrinti privatumą, naudojantis sanitariniu mazgu, tačiau kad jo privatumas būtų pažeistas, nenurodo.

Lietuvos Respublikos Kultūros ministro 2005 m. balandžio 29 d. įsakymu Nr. ĮV-190 „Dėl nekilnojamųjų kultūros vertybių pripažinimo saugomomis Šiaulių kalėjimo statinių kompleksas (kodas 28219) yra pripažintas nekilnojama kultūros vertybe, kuri yra saugoma valstybės, tad jame kapitalinis remontas ar rekonstrukcijos darbai dėl šio pastato statuso yra negalimi, tad vėdinimo trūkumas yra šalinamas ventiliacija per langą, natūralaus apšvietimo trūkumas šalinamas tinkamu dirbtiniu apšvietimu.

Atmestinas argumentas dėl naudojimosi dušu. Pats pareiškėjas pripažįsta, jog jam buvo užtikrinta teisė pasinaudoti dušu kartą per savaitę, o būtent tokią naudojimosi dušu tvarką nustato Lietuvos higienos normos HN 134:2015 44 punktas. Karšto vandens tiekimas į gyvenamąsias kameras pagal Lietuvos higienos normos HN 134:2015 18 punktą numatytas nėra.

Atmestinas pareiškėjo argumentas dėl ilgalaikių pasimatymų nesuteikimo. Lietuvos Respublikos Suėmimo vykdymo įstatymo 22 straipsnio 6 dalis tokius ilgalaikius pasimatymus tardymo izoliatoriuose numato, Šiaulių tardymo izoliatoriuje nuo 2016 m. 10-12 mėn. yra pilnai įrengtos ilgalaikių pasimatymų patalpos, tad tokia teisė suimtiesiems yra užtikrinama, tačiau pats pareiškėjas prašymų dėl tokių pasimatymų gavimo neteikė, tad atsakovas neturėjo pareigos tokį pasimatymą suteikti. Pažymėtina, jog kiti asmenys – jo sutuoktinė – tokius prašymus teikė, jie visi patenkinti buvo, tad ir socialiniai ryšiai nutrūkę nebuvo.

Žemesnės instancijos teismas

Atmestinas skundas dėl pareiškėjo kilnojimo iš kameros į kamerą, parašius skundus. Teismui nėra pateikta jokių įrodymų, jog pareiškėjas būtų rašęs skundą, jis pats nenurodo, nei kada, nei kokį skundą rašė, teismui pateikta pažyma nurodo, jog tokių skundų iš viso nebuvo. Vertinant kilnojimą iš kameros į kamerą, per visą ilgą buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį – 545 dienas tik keturis kartus buvo perkeltas iš kameros į kamerą.

Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 7 straipsnio 1 dalyje įtvirtintas bausmės humanizmo principas, be kita ko, reiškiantis, kad vykdant bausmę, nesiekiama žmogaus kankinti, žiauriai su juo elgtis arba žeminti jo orumą. Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2010 m. kovo 30 d. įsakymu Nr. V-241 patvirtintos Lietuvos higienos normos HN 76:2010 „Laisvės atėmimo vietos: bendrieji sveikatos saugos reikalavimai“ 6 punkte numatyta, kad laisvės atėmimo vietose laikomiems asmenims turi būti sudaroma saugi sveikatai gyvenamoji aplinka. Konstatuotina, kad vadovaujantis minėtais teisės aktais, pataisos įstaigų administracijų pareiga – užtikrinti, kad asmenys jose būtų laikomi sveikatai nekenksmingomis sąlygomis.

Kadangi pareiškėjas neturtinę žalą kildina iš netinkamų laikymo sąlygų Šiaulių tardymo izoliatoriuje, aktualus yra Europos žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių apsaugos konvencijos (toliau – ir Konvencija) 3 straipsnis, kuriuo nustatoma, kad niekas negali būti kankinamas, patirti nežmonišką ar žeminantį jo orumą elgesį arba būti taip baudžiamas. Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Konvencija įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukeltų šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr. pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudła prieš Lenkiją, 30210/96, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą, 44558/98). Pagal EŽTT suformuotą praktiką tam, kad netinkamas elgesys patektų į Konvencijos 3 straipsnio reguliavimo sritį, jis turi pasiekti minimalų žiaurumo lygį. Šio minimalaus žiaurumo lygio vertinimas yra reliatyvus; jis priklauso nuo visų bylos aplinkybių, tokių kaip elgesio trukmė, jo fizinis ir psichinis poveikis ir tam tikrais atvejais nukentėjusiojo lytis, amžius bei jo sveikatos būklė. Be to, spręsdamas, ar elgesys pagal Konvencijos 3 straipsnį yra žeminantis orumą, teismas atsižvelgia į tai, ar jo tikslas yra pažeminti asmenį ir ar tai neigiamai paveikė asmenį su Konvencijos 3 straipsniu nesuderinamu būdu (žr., pvz., EŽTT 2001 m. balandžio 21 d. sprendimą byloje Peers prieš Graikiją, 28524/95).

Byloje nustatytų aplinkybių visuma nesuteikia pagrindo konstatuoti, kad pareiškėjas jo nurodytu laikotarpiu atliko bausmę žmogaus orumą žeminančiomis, t. y. pažeidžiančiomis Konvencijos 3 straipsnį, sąlygomis. Byloje nėra duomenų, kad Šiaulių tardymo izoliatoriuje pareiškėjas buvo kaip nors išskirtas iš kitų nuteistųjų ir jam kokiu nors būdu bloginamos bausmės atlikimo sąlygos.

Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau spręstina, ar valstybė pagal nacionalinę teisę užtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje minimalias higienos normas, t. y. ar CK 6.271 straipsnio prasme veikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to ar yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės. Atsižvelgiant į pareiškėjo skundo pagrindą ir dalyką bei į nustatytas aplinkybes dėl netinkamų pareiškėjo bausmės atlikimo sąlygų, įvertinus pažeidimų trukmę ir mastą, galima teigti, kad pareiškėjas galėjo patirti papildomų neigiamų dvasinių išgyvenimų ir fizinių nepatogumų, papildomą diskomfortą, teisės aktais garantuotos minimalios gyvenimo kokybės pablogėjimą, kurių jis nebūtų patyręs, jei jis būtų buvęs laikomas teisės aktų nustatytomis sąlygomis.

Kaip minėta, ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų, administracinių teismų praktikoje pripažįstama pagrindu atlyginti neturtinę žalą. Remiantis CK 6.271 straipsnio 1 dalimi, žalą, atsiradusią dėl valstybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, privalo atlyginti valstybė iš valstybės biudžeto nepaisydama konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. Šiaulių tardymo izoliatoriaus administracijos kaltė nesudaro būtinos valstybės atsakomybės sąlygos ir neatleidžia valstybės nuo atsakomybės dėl neturtinės žalos atlyginimo pareiškėjui. Teismas atsižvelgia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje nustatytą taisyklę, kad asmuo, kuris yra kalinamas nepriimtinomis sąlygomis, patiria neturtinę žalą, kaip ji yra apibrėžta CK 6.250 straipsnio 1 dalyje (pvz., administracinės bylos Nr. A143-1966/2008, A502-734/2009). Ši aplinkybė taip pat konstatuota ir Europos Žmogaus Teisių Teismo praktikoje (žr. pvz., 2008 m. lapkričio 18 d. sprendimas byloje Savenkovas prieš Lietuvą, 871/02). Nors nagrinėjamu atveju Konvencijos 3 straipsnio pažeidimas pareiškėjo atžvilgiu nenustatytas, tačiau nustatyta, kad valstybė pagal nacionalinę teisę neužtikrino pareiškėjui laisvės atėmimo bausmės atlikimo įstaigoje tinkamas laikymo sąlygas, t. y. CK 6.271 straipsnio prasme neveikė taip, kaip to reikalavo teisės aktai, ir dėl to yra pagrindas konstatuoti, kad pareiškėjui kilo atitinkamos pasekmės.

Dėl pareiškėjui už neigiamus išgyvenimus priteistinos sumos pažymėtina, jog asmens teisė į neturtinės žalos atlyginimą yra garantuota Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnio 2 dalyje ir ji turi būti įgyvendinama įstatymų nustatyta tvarka, nepažeidžiant bendrųjų teisinės valstybės principų, inter alia – teisingumo principo. Teisingas žalos atlyginimas reiškia ir tai, kad sprendžiant ginčus dėl žalos atlyginimo teismo turi būti nustatytas tikrasis žalos dydis. Teismo pareiga yra nustatyti teisingą kompensaciją už patirtus neturtinio pobūdžio išgyvenimus, praradimus, parenkant tokią piniginę satisfakciją, kuri kiek galima teisingiau kompensuotų nukentėjusiojo neturtinėms vertybėms padarytą žalą. Kita vertus, pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas, gindamas Konvencijoje įtvirtintas pagrindines žmogaus teises ir laisves, neretai konstatuoja, kad teisės pažeidimo pripažinimas savaime yra pakankama ir teisinga satisfakcija už patirtą skriaudą (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2000 m. spalio 10 d. sprendimas byloje Daktaras prieš Lietuvą, pareiškimo Nr. 42095/98, 2006 m. spalio 10 d. sprendimas byloje L. L. prieš Prancūziją, pareiškimo Nr. 7508/02). Taigi teisės pažeidimo pripažinimas bylose, susijusiose su neturtinės žalos atlyginimu, tam tikrais atvejais gali būti savarankiškas pažeistų asmens teisių gynimo būdas. Tai reiškia, kad ne visais atvejais tam, jog būtų apginta pažeista neturtinė teisė, priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas pinigais. Neturtinės žalos atlyginimas pinigais priteisiamas, jeigu konkrečiu atveju nustatoma, kad teisės pažeidimo pripažinimo nepakanka pažeistai teisei apginti (Europos Žmogaus Teisių Teismo 2003 m. lapkričio 6 d. sprendimas byloje M. prieš Lietuvą). Analogiška praktika nuosekliai formuojama ir Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme (2007 m. liepos 19 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A2-718/2007, 2012 m. sausio 26 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A756-143/2012 ir kt.).

Sprendžiant dėl pareiškėjui priteistinos sumos neturtinei žalai atlyginti atsižvelgtina į tai, kad byloje nenustatyta, jog Šiaulių TI administracija kuriuo nors pareiškėjo kalinimo laikotarpiu išskyrė jį iš kitų kalinamųjų ir dirbtinai sudarė jam ankštas kalinimo sąlygas ar kitaip blogino jo kalinimo sąlygas, nėra nustatyta, kad pareiškėjas būtų visą laiką laikomas kamerose, neatitinkančiose higienos normų reikalavimų, nors tai bylos medžiaga ir nepaneigta, tad abejonės vertintinos pareiškėjo naudai, taip pat į tai, kad Šiaulių TI būtent netinkamos kalinimo sąlygos (prastos higienos sąlygos kamerose ir kt.) iš esmės nepakenkė pareiškėjo sveikatai (byloje nepateikta duomenų, kad pareiškėjo patirti nepatogumai bei dvasinės kančios turėjo poveikį sveikatai). Teismo vertinimu, įvertinus tai, kad pareiškėjui visą laiką buvo užtikrintas teisės aktuose nustatytas minimalus gyvenamasis plotas, bet nebuvo užtikrintos kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog viso jo buvimo Šiaulių tardymo izoliatoriuje laikotarpį (545 dienas) teisė į minimalų kameros plotą buvo užtikrinta, pareiškėjas neskundė, jog sanitarinis mazgas ir kitas inventorius ribojo jo laisvę daugiau, nei būtina, įvertinus tai, kad pareiškėjui galimai nebuvo užtikrintos kitos sąlygos Šiaulių tardymo izoliatoriaus gyvenamosiose kamerose, tačiau 248 dienas jis buvo kamerose, kur patikrinimų metu nebuvo nustatyta pažeidimų (kameros Nr. 28,30) ir kur neseniai buvo atliktas pilnas remontas(kamera Nr. 28), atmetus argumentus dėl naudojimosi dušu, ilgalaikių pasimatymų suteikimo, nesant nurodymo, kaip ir ar iš viso buvo pažeidžiamas privatumas kamerose, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką šios kategorijos bylose, teisingumo, protingumo ir sąžiningumo kriterijus, į tai, jog teisės į pakankamą kameros plotą neužtikrinimo pareiškėjas ir neskundė, atkreipiant dėmesį, jog higienos pažeidimų jo buvimo kamerose nustatyta nebuvo, skundų dėl higienos sąlygų gyvenamosiose kamerose pateikta nebuvo, atkreipdamas dėmesį į visus skunde išdėstytus pareiškėjo argumentus bei atsakovo atsikirtimus, atsižvelgiant į teismų praktiką dėl neturtinės žalos dydžio priteisimo (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 10 d. nutartys administracinėse bylose Nr. A-2199-662/2015, Nr. A-2183-662/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1656-858/2015, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2015 m. gruodžio 16 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-1938-442/2015), pareiškėjui priteistinas 450 Eur neturtinės žalos atlyginimas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, remdamasis tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84-87 straipsniu, 88 straipsnio 4 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi

nusprendžia:

Pareiškėjo R. G. skundą tenkinti iš dalies.

Priteisti R. G., a. k. (duomenys neskelbtini) iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Šiaulių tardymo izoliatoriaus, 450 (keturi šimtai penkiasdešimt) Eur neturtinei žalai atlyginti.

Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui tiesiogiai arba per sprendimą priėmusius teismo rūmus.

Teisėjas Arvydas Martinavičius