Vilniaus apygardos teismo nutartis

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Virginija Pakalnytė-Tamošiūnaitė, teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi administracinio teisės pažeidimo bylą pagal S. P. R. atstovės advokatės Astos Macijauskienės apeliacinį skundą dėl Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimo, kuriuo S. P. R. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau tekste – ATPK) 41³ straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 900 Eur dydžio bauda, panaikinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

S. P. R. nubaustas pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį už tai, kad jis, būdamas VšĮ „T. A. m. V.“ (toliau tekste – ir Mokykla) direktoriumi, pažeidė Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau tekste – DK) 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, kadangi nuo 2016 m. rugpjūčio 22 d. iki 2016 m. rugsėjo 19 d. leido dirbti įstaigos darbuotojui J. W. A. (gim. (duomenys neskelbtini)), su kuriuo buvo sudaryta rašytinė darbo sutartis 2016 m. kovo 17 d. Nr. (duomenys neskelbtini) (darbo sutartyje yra techninė klaida, nurodoma sutarties sudarymo data 2015 m. kovo 17 d.), tačiau apie įdarbinimą nepranešė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau tekste – VSDFV) teritoriniam skyriui dieną prieš darbo pradžią.

Apeliaciniame skunde nurodoma, kad VšĮ „T. A. m. V.“ neprivalėjo teikti VSDFV teritoriniam skyriui pranešimo apie J. W. A. darbo pradžią. 2002 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl (duomenys neskelbtini) teisinio statuso (toliau tekste – ir Susitarimas) 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Mokyklos darbuotojai, kurie išlaikė savo šalių socialinį draudimą, atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų Lietuvoje. Kadangi tuo tikslu yra sudaroma trišalė sutartis tarp Mokyklos, VSDFV bei darbuotojo, socialinio draudimo įmokos nemokamos, todėl pareigos pranešti apie įdarbinimo pradžią, kuri siejama su įmokų mokėjimo pradžia, tokiu atveju nėra. Atsižvelgiant i tai, kad sprendimas išduoti leidimą laikinai gyventi J. W. A. buvo panaikintas dar nespėjus jo įforminti, o darbuotojas iš Lietuvos išvyko, trišalė sutartis negalėjo būti sudaryta. Nors Valstybinės darbo inspekcijos atstovas teismo posėdžio metu paaiškino, kad Mokykla tokiu atveju galėjo teikti pranešimą VSDFV, o po to, sudarius trišalę sutartį, jį patikslinti, tačiau nei įstatymai, nei Susitarimas neįtvirtina tokios tvarkos. Tai logiškai paaiškinama, nes Mokyklai pateikus pranešimą apie įdarbinimą, reikėtų mokėti socialinio draudimo įmokas, nuo kurių mokėjimo darbuotojas yra atleistas. Tokiu būdu, apelianto atstovė daro išvadą, kad S. P. R. veiksmuose nėra ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties. Vis dėlto jei būtų nuspręsta, kad apeliantas atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą), jam turėtų būti inkriminuota Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso (toliau tekste – ANK) 95 straipsnio 1 dalis, kadangi ANK už nelegalų darbą yra numatyta švelnesnė administracinė nuobauda, t. y. nėra įtvirtintos papildomos administracinio poveikio priemonės - paskelbimo apie nuobaudos paskyrimą per visuomenės informavimo priemones.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai kvalifikavo administracinį teisės pažeidimą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, kadangi yra specialioji norma - ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalis, todėl S. P. R. už tai, kad VSDFV nepateikė reikalaujamo pranešimo, galėtų būti kaltinamas nebent pagal šį straipsnį. Nubaudus S. P. R. pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį, jis yra diskriminuojamas kitų asmenų, padariusių tą patį pažeidimą, bet traukiamų atsakomybėn pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį, atžvilgiu. Vienok, šis administracinis teisės pažeidimas gali būti padaromas tyčia, o apeliantas neatliko jokių tyčinių veiksmų, jo neveikimą lėmė pagrįstas tikėjimas, kad pranešimo nereikia teikti, vadovaujantis Susitarimu, todėl ir pagal šį pažeidimą teisena turėtų būti nutraukta. Be to, bylas pagal ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalį yra kompetentingos nagrinėti Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigos, todėl tik šios įstaigos galėjo surašyti administracinio teisės pažeidimo protokolą.

Apeliaciniame skunde atkreipiamas dėmesys, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodytas pažeistas teisės aktas - DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktas, o protokolo skiltyje „pažeidimo esmė ir nustatytos aplinkybės“ nurodoma, kad apeliantas neužtikrino, kad apie darbuotojo darbo pradžią būtų pranešta VSDFV prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, o tai yra DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte įtvirtintos normos pažeidimas. Tai reiškia, kad protokolas surašytas netiksliai. Protokole turi būti nurodomas kodekso straipsnis, straipsnio dalis ar kitas atsakomybę už pažeidimą nustatantis teisės aktas, kurio reikalavimus pažeidė asmuo. Teismai taip pat laikosi nuostatos, kad administracinėn atsakomybėn traukiamam asmeniui reiškiamas kaltinimas turi būti suformuluotas aiškiai, t. y. nurodant kokiais veiksmais ar neveikimu buvo pažeista konkreti įstatymo norma. Nagrinėjamu atveju nurodytas apelianto neveikimas neatitinka protokole įvardintos įstatymo normos, todėl apeliantui nebuvo suteikta tinkama teisė į gynybą.

Apeliaciniame skunde taip pat nurodoma, kad apeliantui inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas yra formalus, mažareikšmis, nesukėlė jokių realių neigiamų pasekmių, S. P. R. bendradarbiavo su kompetentingomis valstybės institucijomis bei netrukdė tirti pažeidimo. Atsižvelgiant į tai, paskirta administracinė nuobauda yra neproporcinga. Pažeidimo formalumas, mažareikšmiškumas, piktybiškas darbuotojo elgesys šioje byloje turėtų būti vertinamos kaip apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Apelianto atstovės nuomone, jei S. P. R. bus pripažintas kaltu, jam turėtų būti paskirta minimali bauda.

Apeliaciniame skunde pažymima, kad byloje yra nagrinėjamos aplinkybės, kurios itin svarbios apelianto ir Mokyklos reputacijai, gali būti atskleista Mokyklos komercinė paslaptis, todėl bylos nagrinėjimas bei bylos medžiaga turėtų būti nevieša.

Motyvuojamoji dalis

S. P. R. atstovės advokatės Astos Macijauskienės apeliacinis skundas atmestinas.

ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar jų įgaliotiems asmenims už kiekvieną nelegaliai dirbantį asmenį nuo aštuonių šimtų šešiasdešimt aštuonių iki dviejų tūkstančių aštuonių šimtų devyniasdešimt šešių eurų. Tuo tarpu ANK 95 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad nelegalus darbas užtraukia baudą darbdaviams ar kitiems atsakingiems asmenims nuo vieno tūkstančio iki penkių tūkstančių eurų. Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 3 straipsnio 8 dalyje nurodyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. padarytos ANK numatytų administracinių nusižengimų požymius atitinkančios veikos, už kurių padarymą ANK nustatyta tokia pati arba griežtesnė administracinė atsakomybė negu ATPK, pagal atitinkamą ANK straipsnį neperkvalifikuojamos ir skiriamos ATPK nustatytos nuobaudos. Kadangi ANK yra numatyta griežtesnės administracinė atsakomybė už nelegalų darbą, nagrinėjamu atveju pagrįstai taikytos ATPK nuostatos.

Administracinių nuobaudų rūšys yra numatytos ATPK 21 straipsnio 1 dalyje. ATPK 22 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad daikto konfiskavimas, specialiosios teisės atėmimas ir nušalinimas nuo darbo (pareigų) gali būti skiriamas kaip pagrindinės ir kaip papildomosios administracinės nuobaudos; ATPK 21 straipsnio 1 dalyje nurodytos kitos administracinės nuobaudos gali būti skiriamos tik kaip pagrindinės. ATPK 41 straipsnio 5 dalyje numatyta, kad administracinę nuobaudą už ATPK 41³ straipsnyje numatytus pažeidimus paskyręs organas (pareigūnas), nepažeisdamas asmens duomenų teisinės apsaugos reikalavimų, taip pat įstatymų saugomų valstybės, tarnybos, komercinės, profesinės ir kitų paslapčių apsaugos reikalavimų ir laikydamasis kitų įstatymuose numatytų apribojimų ir draudimų, apie šios nuobaudos paskyrimą paskelbia per visuomenės informavimo priemones. Toks paskelbimas apie nuobaudos paskyrimą per visuomenės informavimo priemones nėra laikomas papildoma administracine nuobauda, todėl į tai neatsižvelgiama, lyginant administracinės atsakomybės griežtumą pagal ATPK 41³ straipsnio 1 dalį ir ANK 95 straipsnio 1 dalį. Be to, Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso patvirtinimo, įsigaliojimo ir įgyvendinimo tvarkos įstatymo 6 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad iki 2017 m. sausio 1 d. įsiteisėję nutarimai paskirti administracines nuobaudas vykdomi, kol bus įvykdyti, išskyrus šiame įstatyme numatytus atvejus. Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimas yra priimtas, įsiteisės ir bus vykdomas jau po 2017 m. sausio 1 d., o ANK paskelbimas apie nuobaudos paskyrimą per visuomenės informavimo priemones nėra numatytas.

S. P. R. surašytame administracinio teisės pažeidimo protokole (b. l. 2) nurodyta, kad pastarasis pažeidė DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punktą (nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir yra šio Kodekso 93 straipsnyje nustatyti darbo sutarties požymiai, o darbas dirbamas nesudarius rašytinės darbo sutarties), tuo tarpu, aprašant padaryto pažeidimo esmę nurodoma, kad S. P. R. neužtikrino, kad apie darbuotojo darbo pradžią būtų pranešta VSDFV prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios, kas atitinka DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punkte (nelegalus darbas – darbas, kuris atliekamas darbdavio naudai ir jam vadovaujant arba jam prižiūrint, kai darbuotojas, atlikdamas darbo funkcijas, paklūsta nustatytai darbo organizavimo tvarkai, ir darbdavys prieš vieną darbo dieną iki numatytos darbo pradžios nėra pranešęs Valstybinio socialinio draudimo fondo administravimo įstaigai apie asmens darbo pradžią) numatytą nelegalaus darbo požymį. Dar teikdama 2016 m. gruodžio 14 d. paaiškinimus apelianto atstovė pažymėjo, kad protokole yra nurodytas netinkamas pažeistas teisės aktas (b. l. 37-40), apie tai buvo kalbama ir pirmosios instancijos teismo posėdžio metu (b. l. 61), suinteresuotos institucijos atstovas nurodė, kad buvo suklysta, nurodant teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą (b. l. 63). ATPK 284 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad organas (pareigūnas), nagrinėdamas administracinio teisės pažeidimo bylą, turi teisę pakeisti nuorodą į šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už šį pažeidimą, jeigu administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, tačiau suklysta nurodant šio kodekso straipsnį, straipsnio dalį ar kitą teisės aktą, numatantį atsakomybę už padarytą administracinį teisės pažeidimą. Vadovaujantis šiomis nuostatomis, pirmosios instancijos teismas, nustatęs, kad administracinio teisės pažeidimo protokole nurodyta administracinio teisės pažeidimo esmė yra įrodyta, pakeitė nuorodą į pažeistą teisės aktą iš DK 98 straipsnio 1 dalies 1 punkto į DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktą, konstatuodamas, kad tai buvo klaida. Atsižvelgiant į administracinėn atsakomybėn patraukto asmens ir jo atstovės poziciją bylos nagrinėjimo metu, jų išsakytus argumentus tiek teismo posėdžio metu, tiek apeliaciniame skunde, akivaizdu, kad S. P. R. suprato, kuo yra kaltinamas, ir aktyviai naudojosi savo teise į gynybą. Tokiu būdu, apeliacinės instancijos teismas teisės į gynybą pažeidimų nenustatė.

Pažymėtina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai išnagrinėjo faktines bylos aplinkybes, atitinkančias ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo sudėties požymius, ir pagrįstai nustatė, kad S. P. R. padarė šį pažeidimą. Apeliacinės instancijos teismas sutinka su tokiomis pirmosios instancijos teismo išvadomis ir dėl tų pačių aplinkybių pakartotinai nepasisako. Atsižvelgiant į apeliacinio skundo argumentus, papildomai akcentuotina, kad S. P. R., būdamas VšĮ „T. A. m. V.“ direktoriumi, nepateikė VSDFV pranešimo apie J. W. A. įdarbinimo pradžią taip, kaip to reikalauja įstatymas (DK 98 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Nors 2002 m. birželio 14 d. Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Jungtinių Amerikos Valstijų Vyriausybės susitarimo dėl (duomenys neskelbtini) teisinio statuso 5 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad Mokyklos darbuotojai, kurie išlaikė savo šalių socialinį draudimą, atleidžiami nuo socialinio draudimo įmokų Lietuvoje, tačiau tokia nuostata galioja tik esant sudarytai trišalei sutarčiai tarp Mokyklos, VSDFV bei darbuotojo. Nepaisant to, kokios buvo to priežastys, nagrinėjamu atveju, tokia trišalė sutartis sudaryta nebuvo, o J. W. A. faktiškai dirbo. Suinteresuotos institucijos atstovė patvirtina, kad nėra jokių duomenų, jog buvo ketinta sudaryti trišalę sutartį, priešingai, J. W. A. atstovas nurodė, kad su apeliantu niekada nebuvo derinamos jokios sąlygos dėl trišalės sutarties sudarymo. Tai reiškia, kad, leisdamas darbuotojui faktiškai dirbti ir nebūdamas sudaręs reikiamos trišalės sutarties, darbdavys, t. y. Mokykla, privalėjo bendra tvarka apie jo darbo pradžią informuoti VSDFV teritorinį skyrių. Be to, pirmosios instancijos teismas pagrįstai nustatė, kad 2016 m. kovo 17 d. darbo sutartyje, sudarytoje su J. W. A., numatyta, kad šis asmuo pradės dirbti tik gavus leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, tačiau darbuotojas darbą pradėjo 2016 m. rugpjūčio 22 d., kai toks leidimas dar nebuvo gautas. Tokiu būdu, atmetamas apeliacinio skundo argumentas, kad trišalės sutarties nebuvo galimybės sudaryti, nes asmuo nebuvo gavęs laikino leidimo gyventi Lietuvos Respublikoje, dėl ko jam nebuvo suteiktas asmens kodas. Darbdavys sąmoningai leido J. W. A. dirbti, dar neturint tokio leidimo ir taip pažeidžiant darbo sutarties sąlygas, numačiusios darbo pradžią.

Apeliaciniame skunde nurodomoje ATPK 188⁶ straipsnio 1 dalyje numatyta administracinė atsakomybė už valstybinio socialinio draudimo įmokų, išmokų apskaičiavimo ir jų mokėjimo tvarkos pažeidimus. Kaip jau minėta, nagrinėjamu atveju, socialinio draudimo įmokos iš viso nebuvo mokamos, kadangi VSDFV teritoriniam skyriui nebuvo pranešta apie darbuotojo darbo pradžią, kas atitinka būtent nelegalaus darbo apibrėžimą, už kurį administracinė atsakomybė yra numatyta ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje.

Administracinė nuobauda yra atsakomybės priemonė, kuri skiriama administracinį teisės pažeidimą padariusiems asmenims nubausti bei siekiant auklėti, kad jie laikytųsi įstatymų, gerbtų bendro gyvenimo taisykles, taip pat, kad tiek pats teisės pažeidėjas, tiek ir kiti asmenys nepadarytų naujų teisės pažeidimų (ATPK 20 straipsnis). ATPK 30 straipsnis įpareigoja nuobaudą už administracinį teisės pažeidimą skirti norminio akto, numatančio atsakomybę už padarytą teisės pažeidimą, nustatytose ribose, tiksliai laikantis šio kodekso ir kitų aktų dėl administracinių teisės pažeidimų. Skiriant nuobaudą, atsižvelgiama į padaryto teisės pažeidimo pobūdį, pažeidėjo asmenybę bei atsakomybę lengvinančias ir sunkinančias aplinkybes.

Už ATPK 41³ straipsnio 1 dalyje numatyto administracinio teisės pažeidimo padarymą S. P. R. nubaustas 900 Eur dydžio bauda. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, administracinė nuobauda paskirta teisėtai ir pagrįstai, nepažeidžiant proporcingumo principo reikalavimų.

Nesutiktina su apeliaciniame skunde nurodytu argumentu, kad padarytas pažeidimas yra formalus - J. W. A. nelegaliai dirbo, jam buvo mokamas darbo užmokestis, tačiau apie jo įdarbinimą VSDFV teritoriniam skyriui dieną prieš darbo pradžią pranešta nebuvo, visą asmens faktinio darbo laiką socialinio draudimo įmokos nebuvo mokamos, nors Mokykla dėl šio įvykio bendravo tiek su VSDFV, tiek su Valstybine darbo inspekcija, tačiau pažeidimo nepašalino. Tai, kad S. P. R. netrukdė tirti pažeidimo, negali švelninti jo administracinės atsakomybės. Už priešingų teisei veiksmų atlikimą asmeniui būtų iškilusios atitinkamos pasekmės. J. W. A. elgesys šioje situacijos taip pat negali būti vertinamas. Darbdavys turi laikytis įstatymų reikalavimų ir vykdyti savo pareigas, nepriklausomai nuo darbuotojų elgesio ar daromų pažeidimų. Tokiu būdu, apeliaciniame skunde nurodomas pažeidimo formalumas, mažareikšmiškumas, piktybiškas darbuotojo elgesys negali būti vertinami, kaip apelianto atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Kitų atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, taip pat nenustatyta ir S. P. R. atsakomybę sunkinančių aplinkybių. Atsižvelgus į išdėstytą, taip pat į tai, kad darbuotojas Mokykloje nelegaliai dirbo neilgą laiką, apeliacinės instancijos teismas konstatuoja, kad artimos minimumui baudos paskyrimas yra laikomas proporcingu, jos mažinti nėra teisinio pagrindo.

ATPK 254 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byla nagrinėjama viešai. Jokių išimčių iš šios taisyklės įstatymas nenumato. Svarbu atkreipti dėmesį, kad ATPK 20 straipsnio formuluotės seka, kad nuobauda paskiriama siekiant prevencinių tikslų – sukurti nubaustajam suvaržymus, dėl kurių jis būtų auklėjamas ir atgrasomas nuo analogiškų nusižengimų padarymo ateityje. Kaltas asmuo, kuriam skiriama nuobauda, priverstas patirti tam tikrų negatyvių padarinių. Jis netenka tam tikrų teisių, laisvių ar materialinių vertybių arba patiria kitokių teisių ar laisvių suvaržymų, tačiau, darydamas teisės pažeidimus, asmuo pats prisiima atsakomybę už jam galinčius kilti tokio pobūdžio padarinius. Dėl to apeliacinio skundo argumentai, kad šios bylos aplinkybės gali pakenkti Mokyklos reputacijai, nėra laikomi pagrindu pripažinti administracinio teisės pažeidimo bylos medžiagą nevieša. Taip pat, atkreipiant dėmesį į tai, kad vadovaujantis ATPK 302¹⁰ straipsnio nuostatomis, ši byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka, kai byloje dalyvaujantys asmenys teismo posėdyje nedalyvauja, apeliacinės instancijos teismas neįžvelgia ir komercinės paslapties atkleidimo tikimybės.

Įvertinus byloje esančią medžiagą spręstina, kad pirmosios instancijos teismas išsamiai ištyrė visas bylos aplinkybes (ATPK 284 straipsnio 1 dalis), tinkamai, pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymu ir teisine sąmone, įvertino byloje esančius įrodymus (ATPK 257 straipsnis) ir paskyrė administracinių nuobaudų skyrimo taisykles bei proporcingumo principą atitinkančią administracinę nuobaudą.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimas yra paliekamas nepakeistas, o S. P. R. atstovės advokatės Astos Macijauskienės apeliacinis skundas atmetamas kaip nepagrįstas.

Rezoliucinė dalis

nutaria:

S. P. R. atstovės advokatės Astos Macijauskienės apeliacinį skundą atmesti ir Vilniaus miesto apylinkės teismo 2017 m. sausio 10 d. nutarimą palikti nepakeistą.

Nutartis neskundžiama.