- Teismas
- Marijampolės apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2023-04-20
- Bylos Nr.
- 2YT-799-399/2023
- Teisminio proceso Nr.
- 2-28-3-03307-2022-4
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Janina Zaržeckienė
- Pareiškėjas
- V. R., M. G.
- Suinteresuotas asmuo
- Valstybės įmonė Turto bankas, K. R.
teismo posėdyje, rašytinio proceso tvarka. išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjų V. R. ir M. G. pareiškimą dėl juridinę reikšmę turinčio palikimo priėmimo fakto nustatymo, suinteresuoti asmenys Valstybės įmonė Turto bankas ir K. R..
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjos V. R. ir M. G. (toliau pareiškėjos) kreipėsi į teismą, prašydamos paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti juridinę reikšmę turintį faktą, kad jų motinos V. R. (toliau motina), mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą priėmė jos sutuoktinis ir pareiškėjų tėvas A. R., (toliau tėvas) , miręs (duomenys neskelbtini)., faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Pareiškėjos pareiškime nurodė, kad (duomenys neskelbtini) mirė jų motina. Po motinos mirties atsirado palikimas, tai yra dalis žemės sklypo ir gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), kur ir buvo paskutinė motinos gyvenamoji vieta. taip pat liko kilnojamasis turtas, baldai, namų apyvokos daiktai, buitinė technika ir kitas turtas. Palikimo po motinos mirties, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo, tačiau jį priėmė palikėjos sutuoktinis (pareiškėjų tėvas), pradėdamas turtą faktiškai valdyti, tai yra tėvas mokėjo mokesčius už komunalines paslaugas, naudojosi ir valdė visą turtą likusį po jo sutuoktinės mirties. Po tėvo mirties palikimą priėmė pareiškėjos ir norėdamos paveldėti visą turtą likusį po tėvų mirties prašo nustatyti faktą, kuris turės joms juridinę reikšmę.
Atsiliepimas
Suinteresuotas asmuo Valstybinė įmonė (toliau VĮ) turto bankas teikė atsiliepimą byloje, kuriame nurodo, kad neprieštarauja pareiškimo tenkinimui ir prašo bylą nagrinėti atstovui nedalyvaujant, teismo nuožiūra.
Suinteresuotas asmuo K. R. 2023-01-24 pateikė atsiliepimą, kuriame nurodė, kad sutinka su tetų pareiškimu, tai yra kad jos paveldėtų turtą likusį po V. R. mirties (b.l.51), nurodė, kad gyvena ne (duomenys neskelbtini) ir jam nieko nereikia.
Byla nagrinėjama rašytinio proceso tvarka nedalyvaujant byloje dalyvaujantiems asmenims.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
Pareiškimas tenkinamas.
Bylos duomenimis nustatyta, kad (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų motina V. R., kurios paskutinė gyvenamoji vieta buvo (duomenys neskelbtini). Po jos mirties atsirado palikimas, nes asmuo turėjo turto. (duomenys neskelbtini) mirė pareiškėjų tėvas ir V. R. sutuoktinis A. R. iki mirties gyvenęs (duomenys neskelbtini). Po V. R. mirties palikimo, paduodant pareiškimą notarui nepriėmė nei vienas asmuo, po A. R. mirties palikimą, paduodamos pareiškimus notarui priėmė pareiškėjos, kurios yra mirusiųjų dukros. Pareiškėjų tėvai susituokė (duomenys neskelbtini). VĮ Registrų centras duomenimis A. R. vardu nuosavybės teise yra registruota 1/3 dalis žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), įgyto valstybinės žemės pirkimo-pardavimo sandoriu 1995-09-20, tai yra po santuokos sudarymo su V. R. ir taip pat yra A. R. vardu registruota nuosavybės teise 1/3 dalis gyvenamojo namo su kitais statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini) nuo 1994-04-15, tai yra po santuokos su V. R. sudarymo, tai reiškia jog išvardintas nekilnojamasis turtas pareiškėjų tėvams priklauso bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise nors ir registruotas vieno sutuoktinio vardu.
Po sutuoktinės V. R. mirties, A. R. toliau gyveno adresu (duomenys neskelbtini) bei mokėjo mokesčius, naudojosi tiek nekilnojamuoju, tiek kilnojamuoju turtu, likusiu po sutuoktinės V. R. mirties.
Byloje nėra duomenų, paneigiančių pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kad A. R. nors po sutuoktinės mirties į notaro biurą dėl palikimo priėmimo nesikreipė, tačiau jos palikimą priėmė, pradėdamas jį faktiškai valdyti.
Palikėjui mirus įvyksta universalus jo turtinių teisių ir pareigų bei kai kurių asmeninių neturtinių teisių perėjimas jo įpėdiniams. Teisių perėjimo universalumas reiškiasi tuo, kad palikėjo teisės ir pareigos pereina palikimą priėmusiam įpėdiniui, neatsižvelgiant į tai, žinojo jis ar nežinojo esant atitinkamas palikėjo teises ar pareigas. Neleidžiama palikimą priimti iš dalies arba su sąlyga ar išlygomis, paveldima yra pagal įstatymą ir pagal testamentą (Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 5.2 straipsnis). Kad įgytų palikimą, įpėdinis turi jį priimti, palikimo priėmimo faktas nustatomas, kai įpėdinis faktiškai pradeda paveldimą turtą valdyti arba paduoda palikimo atsiradimo vietos notarui pareiškimą dėl palikimo priėmimo, šie veiksmai turi būti atliekami per tris mėnesius nuo palikimo atsiradimo dienos (CK 5.50 straipsnio 2 ir 3 dalys). Teismas pažymi, kad CK 5.50 straipsnio 2 dalyje nustatyto palikimo priėmimo faktiniu valdymu esmė yra aktyvūs palikėjo veiksmai, kuriais siekiama įgyti nuosavybės teisę į paveldimą turtą. CK 5.51 straipsnis nustato, kad įpėdinis pradėjęs valdyti kokią nors palikimo dalį ar net kokį nors daiktą, laikomas priėmusiu visą palikimą. Paveldėti galima ne tik turtą, bet ir turtines teises.
Teismas, įvertinęs byloje nustatytus faktus ir juos patvirtinančius įrodymus, konstatuoja, jog (duomenys neskelbtini) mirus V. R., jos palikimą priėmė ir jį valdė pareiškėjų tėvas A. R. (CK 5.50 straipsnio 2 dalis) iki savo mirties (duomenys neskelbtini). Byloje nėra duomenų, kad V. R. palikimą būtų paveldėję (priėmę) kiti asmenys. Tokias išvadas teismas daro įvertinęs pareiškėjų nurodytas aplinkybes, kurias patvirtina bylos rašytiniai įrodymai, bei suinteresuotų asmenų atsiliepimai, jog jie palikimo po V. R. mirties nepriėmė.
Pagal CPK 176 straipsnio 1 dalį faktą galima pripažinti įrodytu, jeigu byloje esančių įrodymų pagrindu susiformuoja teismo įsitikinimas to fakto buvimu. Tai reiškia, kad išvadai apie fakto buvimą padaryti įrodymų pakanka, jeigu byloje esantys įrodymai leidžia labiau tikėti, kad tas faktas buvo negu, kad jo nebuvo.
Taigi, atsižvelgiant į įstatymų, reglamentuojančių palikimo priėmimą, bei įvertinus pareiškėjų pareiškime nurodytas faktines aplinkybes ir nagrinėjamojoje civilinėje byloje esančius įrodymus, teismas daro išvadą, kad pareiškėjų prašymas yra pagrįstas ir įrodytas (CPK 176 straipsnis).
Palikimo priėmimo fakto nustatymas pareiškėjoms turės juridinę reikšmę paveldėjimo teisei į tėvų turtą realizuoti, nes jos yra priėmę palikimą paduodant pareiškimus notarui po tėvo A. R. mirties, todėl įrodytas, pareiškėjų prašomas faktas nustatomas (CPK 444 straipsnio 1 dalis, 2 dalies 8 punktas, 445 straipsnis).
Suinteresuoti asmenys fakto nustatymui neprieštaravo, savarankiškų reikalavimų nereiškė.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259-260 straipsniais, 263-270 straipsniais, 448 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškimą tenkinti.
Paveldėjimo teisės liudijimo gavimo tikslu nustatyti turintį juridinę reikšmę turintį faktą, kad A. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) miręs (duomenys neskelbtini), priėmė sutuoktinės V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) mirusios (duomenys neskelbtini), palikimą, faktiškai pradėdamas paveldimą turtą valdyti.
Priteisti iš pareiškėjų V. R., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ir M. G., asmens kodas (duomenys neskelbtini) lygiomis dalimis iš kiekvienos po 16,18 EUR bylinėjimosi išlaidų, turėtų ryšium su procesinių dokumentų įteikimu, valstybei, jas sumokant į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos Finansų ministerijos pasirinktą biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą, įmokos kodas 5662.
Sprendimo patvirtintas kopijas per tris dienas teikti (siųsti) byloje dalyvaujantiems asmenims.
Sprendimas per 30 (trisdešimt) dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Kauno apygardos teismui per Marijampolės apylinkės teismo Marijampolės rūmus.