- Teismas
- Telšių apylinkės teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-05-31
- Bylos Nr.
- e2-809-832/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 2-29-3-00100-2019-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Mindaugas Klemenis
- Ieškovas
- uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“
- Atsakovas
- M. K.
- Advokatai
- Rita Balsevičė
- Kategorijos
dalyvaujant ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ direktoriui V. J. ir atstovei advokatei Ritai Balsevičei, atsakovui M. K. ir jo atstovui Lietuvos profesinės sąjungos „Sandrauga“ teisininkui Rokui Levinskui,
teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės uždarosios akcinės bendrovės „Vikreda“ ieškinį atsakovui M. K. dėl nuostolių atlyginimo.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Ieškovė uždaroji akcinė bendrovė (toliau – UAB) „Vikreda“ kreipėsi į teismą su ieškiniu, prašydama priteisti iš atsakovo M. K. 900 Eur dydžio nuostolių, pasireiškusių negautomis pajamomis ir 1500 Eur dydžio neturtinės žalos, viso 2400 Eur dydžio žalą, 5 procentų dydžio metines palūkanas nuo reikalaujamos priteisti sumos nuo ieškinio pateikimo teismui iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir bylinėjimosi išlaidas.
Ieškovė ieškinyje nurodo, kad 2018 m. balandžio 13 d. tarp ieškovės ir atsakovo buvo sudaryta darbo sutartis Nr. 151, pagal kurią M. K. priimtas dirbti tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotoju.
Nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 18 d. atsakovas M. K. buvo išvykęs į komandiruotę, į UAB „Delamode Baltics“, krovinių pervežimui Europos Sąjungos šalyse. Komandiruotės metu atsakovas sistemingai pažeidinėjo darbo ir poilsio laiko režimo reikalavimus, neišdirbdavo jam nustatyto valandų skaičiaus, motyvuodamas tuo, jog būdavo pavargęs.
Šalies argumentai
2018 m. birželio 20 d. M. K. pateikė prašymą dėl darbo sutarties nutraukimo ir 2019 m. birželio 22 d. buvo atleistas. Atsižvelgiant į nustatytą netinkamą atsakovo tarnybinių pareigų atlikimą, dėl kurio atsirado nuostolių tikimybė, tačiau nesant nustatytam tiksliam nuostolių dydžiui, darbo sutarties nutraukimo dieną, ieškovė, atsiskaičiusi su atsakovu, užlaikė jam priskaičiuotus 296,07 Eur dydžio dienpinigius, tikėdamasi juos užskaityti kaip žalos atlyginimą, paaiškėjus tiksliam jos dydžiui.
2018 m. birželio 28 d. ieškovė iš UAB „Delamode Baltics“ gavo pranešimą, kuriame nurodyta, jog UAB „Vikreda“ darbuotojas M. K., vairavęs vilkiką (duomenys neskelbtini), pasižymėjo ypatingu neatsakingumu, vykdant jam patikėtas pervežimo užduotis, nevykdė jam duotų nurodymų ir taip sąlygodamas nuostolius ieškovei UAB „Vikreda“, kuriai nebuvo sumokėti du dieniniai užmokesčiai, tai yra 600 Eur.
2018 m. lapkričio 27 d. atsakovas kreipėsi į Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisiją, prašydamas priteisti iš ieškovės 296,07 Eur dienpinigių, 1184,28 Eur delspinigių ir 1000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, nurodydamas, jog darbdavys jo atleidimo iš darbo dieną su juo pilnai neatsiskaitė. 2018 m. spalio 25 d. Lietuvos Respublikos Valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Telšių teritorinio skyriaus darbo ginčų komisija sprendimu tenkino atsakovo prašymą iš dalies ir priteisė jam 296,07 Eur dienpinigių bei 500 Eur netesybų už uždelstą atsiskaityti laiką. 2018 m. lapkričio 26 d. ieškovė UAB „Vikreda“ sumokėjo atsakovui M. K. 769,07 Eur (1-7 e. b. l.).
Atsiliepimas
Atsakovas M. K. atsiliepime į ieškinį nurodė, kad nesutinka su pareikštu ieškiniu ir mano, jog jis yra nepagrįstas. Dėl 1500 Eur neturtinės žalos priteisimo, nurodė, jog ieškovė nepateikia jokių faktinių duomenų, pagrindžiančių tai, jog atsakovas vykdydamas darbo funkcijas, ieškovės direktoriaus ir kitų darbuotojų atžvilgiu elgėsi neleistinai arogantiškai ir įžūliai bei bandė sumenkinti ieškovės autoritetą. Taip pat nurodo, jog ieškovė nėra pateikusi jokių duomenų, pagrindžiančių, jog būtent atsakovas pateikė pareiškimą Telšių apskrities vyriausiajam policijos komisariatui dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos.
Dėl 900 Eur turtinės žalos atlyginimo atsakovas nurodo, jog iškrovimas Werl, Vokietijoje buvo įvykdytas pavėluotai dėl fabriko, kuriame turėjo įvykti iškrovimas, remonto darbų. Apie šią padėtį tiek UAB „Delamode Baltics“, tiek ieškovė buvo informuotos. Atsakovas atsisakė vykti į Salzunge, Vokietijoje turėjusį vykti iškrovimą, kadangi buvo viršyta darbo laiko ir poilsio laiko ypatumų ekonominės veiklos srityse aprašo 14.1 straipsnyje numatyta maksimali savaitės darbo laiko trukmė.
Atsiliepimas
Atsakovas taip pat nurodo, jog ieškovės direktoriaus ir transporto vadybininko parengtame 2018 m. lapkričio 23 d. paaiškinime pateikti argumentai, kuriais bandoma pagrįsti 900 Eur žalos reikalavimą yra nekonkretūs ir neaiškūs. Iš šio dokumento ir prie jo pridėto pakrovimo dokumento nėra aišku, kokiais kriterijais nustatomos neapmokėtos dienos ir taip pat nepateikti jokie UAB „Delamode Baltics“ patvirtinti duomenys, pagrindžiantys teiginį, jog ieškovei buvo neišmokėti trys dieniniai užmokesčiai (67-74 e. b. l.).
Šalies argumentai
Ieškovės atstovė teismo posėdžio metu paaiškino, jog pateiktą ieškinį palaiko visiškai ir prašo jį tenkinti.
Atsiliepimas
Atsakovas teismo posėdžio metu ginčijo pareikštus reikalavimus ir paaiškino, jog UAB „Delamode Baltics“ žinojo apie remonto darbus išsikrovimo sandėlyje, kadangi jis skambino ir pranešė. Skambino iš turimo lenkiško numerio, kadangi darbinio numerio mikrofonas buvo sugedęs, įrodymų, kad informavo neturi. Ieškovės atstovų neinformavo, nes manė, kad patys turėjo žinoti apie susiklosčiusią situaciją. Nurodo, jog internete pilnai rašoma apie remonto darbus ir net nuotraukos yra. Nurodė, jog stovint automobilių spūstyje, automatiškai įsijungdavo kitų darbų režimas.
Liudytojas A. A. teismo posėdžio metu nurodė, jog dirba UAB „Vikreda“ transporto vadybininku. Apie susidariusią situaciją žino, gavo daug nusiskundimų iš UAB „Delamode Baltics“ vadybininkų A. P. ir D. K. dėl M. K. išgalvoto laiko skaičiavimo ir nurodymų susijusių su darbo funkcijomis nevykdymo. Nurodė, jog kiek jam žinoma kai stovima kamštyje tachografas fiksuoja vairavimą, jei pastovi ilgiau tada užsidega pauzė. Automobiliui lėtai judant ar stovint kamštyje norint kad užsidegtų ženkliukas kiti darbai, jį reikia įjungti mechaniškai, automatiškai jis neįsijungia.
Motyvuojamoji dalis
Ieškinys tenkintinas iš dalies
Iš byloje esančių rašytinių įrodymų nustatyta, kad 2018 m. balandžio 13 d. UAB „Vikreda“ ir M. K. sudarė darbo sutartį Nr. 151, pagal kurią atsakovas priimtas į tarptautinių krovinių vežimo transporto priemonės vairuotojo pareigas, numatant 3 mėnesių bandomąjį laikotarpį (8-11 e. b. l.). Atsakovas nuo 2018 m. balandžio 14 d. iki 2018 m. gegužės 21 d. ir nuo 2018 m. gegužės 26 d. iki 2018 m. birželio 18 d. buvo išvykęs į komandiruotę krovinių pervežimui Europos Sąjungos šalyse, į UAB „Delamode Baltics“ (12-14, 15, 16 e. b. l.). 2018 m. birželio 22 d. atsakovo prašymu nutraukta tarp šalių pasirašyta darbo sutartis pagal Lietuvos Respublikos darbo kodekso 36 straipsnio 4 dalį (21, 22 e. b. l.). 2018 m. birželio 28 d. iš UAB „Delamode Baltics“ įgalioto asmens ieškovė gavo pranešimą, kuriame nurodoma, jog M. K. vairuodamas vilkiką (duomenys neskelbtini) pasižymėjo ypatingu neatsakingumu, vykdant jam patikėtas pervežimo užduotis, trukdė operatyviai planuoti darbą ir savo tyčiniais veiksmais įtakojo nuostolių atsiradimą įmonei UAB „Vikreda“. Kaip nurodyta pranešime jo tyčiniai veiksmai pasireiškė tuo, jog 2018 m. birželio 13 d. atsakovas turėjo išsikrauti Vokietijoje, Werl iki 21.00 val., į iškrovimą atvykęs 18.20 val., dėl nežinomų priežasčių ir niekam nepranešęs krovinio neiškrovė ir nepasikrovė kito krovinio. 2018 m. birželio 15 d. atsakovas atvažiavo į iškrovimą Vokietijoje, Andernach, tačiau vėl dėl nežinomų priežasčių neįsiregistravo pakrovimui ir atsisakė važiuoti į iškrovimą, maksimaliai išdirbdamas jam pagal vairuotojų darbo – poilsio režimą leidžiamas valandas. Dėl nurodytų aplinkybių UAB „Vikreda“ buvo nesumokėti du dieniniai užmokesčiai, tai yra 600 Eur (30-31 e. b. l.).
Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 12 straipsnyje įtvirtintas rungimosi principas, kuris reiškia, kad kiekvienai šaliai tenka pareiga įrodyti tas aplinkybes, kuriomis ji remiasi kaip reikalavimų ar atsikirtimų pagrindu. Be to, įrodinėjimo procesas civilinėje byloje vyksta tam tikrais etapais. Byloje surinktus įrodymus teismas tiria ir vertina pagal CPK nustatytas taisykles. Pagal bendrąją įrodinėjimo pareigos taisyklę, šalys turi įrodyti aplinkybes, kuriomis grindžia savo reikalavimus bei atsikirtimus (CPK 178 straipsnis). Įrodinėjimo pareiga yra būtinybė šaliai įrodyti aplinkybes, kurių nenustačius jai gali atsirasti neigiamų padarinių. Yra skiriami du įrodinėjimo pareigos aspektai. Pirma, įrodinėjimo pareiga reiškia šalies pareigą nurodyti tam tikrus faktus arba teigti juos esant, antra – pateikti įrodymus, patvirtinančius jos nurodytus faktus. Šaliai neįrodžius aplinkybių, kuriomis ji remiasi, teismas gali pripažinti jas neįrodytomis. Teismas įvertina byloje esančius įrodymus pagal vidinį savo įsitikinimą, pagrįstą visapusišku ir objektyviu aplinkybių, kurios buvo įrodinėjamos proceso metu, išnagrinėjimu, vadovaudamasis įstatymais (CPK 185 straipsnio 1 dalis).
Nagrinėjamu atveju ginčas tarp šalių kyla dėl 2400 Eur žalos sumos, UAB „Vikreda“ paskaičiuotos iš UAB „Delamode Baltics“ negavus dviejų dienų apmokėjimo, tai yra 600 Eur, ir neturtinės žalos, tai yra 1500 Eur.
Dėl turtinės žalos priteisimo
Lietuvos Respublikos darbo kodekso (toliau – DK) 151 straipsnyje įtvirtinta, kad kiekviena darbo sutarties šalis privalo atlyginti savo darbo pareigų pažeidimu dėl jos kaltės kitai sutarties šaliai padarytą turtinę žalą, taip pat ir neturtinę žalą. Taip pat nurodyta, jog darbuotojas privalo atlyginti visą žalą, kai ji padaryta tyčia (DK 154 straipsnio 1 punktas). Tačiau, kad atsirastų pareiga darbo sutarties šaliai atlyginti atsiradusią žalą, privaloma nustatyti, jog žala padaryta neteisėtais veiksmais, tarp padarytos žalos ir neteisėtų veiksmų yra priežastinis ryšys, yra pažeidėjo kaltė, pažeidėjas ir nukentėjusysis pažeidimo metu buvo susiję darbo teisiniais santykiais ir žalos atsiradimas susijęs su darbo veikla.
Nagrinėjamu atveju nustatyta, jog remiantis UAB „Delamode Baltics“ 2018-06-28 pranešime nurodytomis aplinkybėmis ir bendradarbiavimo sutarties sąlygomis, vežėjui UAB „Vikreda“ buvo nesumokėti du dieniniai užmokesčiai, t. y. 600 Eur (2 x 300 Eur). Nesumokėta dėl UAB „Vikreda“ 2018 m. birželio 13 d. ir 2018 m. birželio 15 d. laiku neįvykdytų sutartinių įsipareigojimų UAB „Delamode Baltics“. Žalos atsiradimą įtakojo UAB „Vikreda“ darbuotojo M. K. veiksmai, kadangi jis aplaidžiai vykdydamas darbdavio nurodymus, pažeidinėdamas darbo ir poilsio laiko režimo reikalavimus ir nepranešdamas darbdavio atsakingiems asmenims apie iškrovimo vietoje vykusius remonto darbus, laiku nepristatė išsikrovimui ir pakrovimui jam patikėtų krovinių. Tai reiškia, jog jis atlikdamas savo pareigas pagal darbo sutartį, pažeidė savo įsipareigojimus darbdaviui ir tai įtakojo žalos atsiradimą. Atsakovas dirbdamas vairuotoju – ekspeditoriumi ir išlaikęs tam reikiamus kursus nežinojo kaip teisingai reikia naudoti automobilyje įmontuotu tachografu ir jame žymėti savo darbo ir poilsio laiko režimą bei nekreipdamas dėmesio į darbo sutartyje nustatytą suminę darbo laiko apskaitą, dirbo pagal savo nustatytą darbo laiką. Dėl šių priežasčių buvo pažeistas tarp UAB „Delamode Baltics“ ir UAB „Vikreda“ sudarytas susitarimas dėl krovinių pervežimo ir UAB „Vikreda“ nebuvo išmokėta 600 Eur.
Atkreiptinas dėmesys ir į tai, jog tiek posėdžio metu, tiek savo atsiliepime atsakovas faktus pateikė ir aplinkybes aiškino labai nenuosekliai, į daugelį klausimų negalėjo atsakyti ir paaiškinti kodėl elgėsi vienaip ar kitaip. Teismui pateiktame atsiliepime (67-74 e. b. l.) pirmiausia nurodė, jog 2018 m. birželio 13 d. iškrovimas Werl, Vokietijoje buvo įvykdytas dėl fabriko remonto, toliau teigė, jog dėl gedimo. Pirma nurodė, jog apie susidariusią situaciją informavo tik UAB „Delamode Baltics“ vadybininką, tačiau toliau teigia, jog buvo informuota ir ieškovė.
Remiantis byloje nustatytais duomenimis, ieškovei UAB „Vikreda“ priteistina 600 Eur turtinės žalos atlyginimo. Teismas pažymi, jog UAB „Vikreda“ 2018-11-23 paaiškinime neteisingai ir klaidingai nurodyta, kad patirta žala 900 Eur, negautas apmokėjimas už tris darbo dienas 2016-06-14 iki 2018-06-16 (36 e. b. l.). Teismo posėdžio metu tiek ieškovės direktorius, tiek vadybininkas A. A. nurodė, kad tai techninė klaida, tačiau rišliai ir konkrečiai pasakyti už kurias dienas nesumokėta negalėjo, ir dienas keitė. Tokiu būdu konstatuotina, kad ieškiniu buvo nepagrįstai prašoma priteisti 900 Eur turtinės žalos, negautų pajamų, kai ieškovei buvo nesumokėta mažiau, t. y. 600 Eur.
Dėl neturtinės žalos priteisimo
DK 151 straipsnyje nurodyta, jog be turtinės žalos darbo sutarties šalis turi atlyginti ir neturtinę žalą. CK 6.250 straipsnyje įtvirtinta nuostata, jog neturtinė žala yra asmenų fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Neturtinė žala, juridinio asmens atžvilgiu, šiuo atveju, suprantama kaip nepatogumai, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių (ryšių su klientais ir partneriais) sumažėjimas ir kita. Kreiptis dėl neturtinės žalos atlyginimo dėl pažeistos juridinio asmens (įmonės, įstaigos, organizacijos) reputacijos tikslinga tuomet, kai yra paskleistos žinios apie juridinį asmenį, kurios pažeidžia juridinio asmens dalykinę reputaciją ir neatitinka tikrovės.
Kadangi byloje nėra pateikta jokių įrodymų, jog UAB „Vikreda“ kaip juridinio asmens ir ieškovės šioje byloje reputacija buvo pažeista ar sumenkintas autoritetas, ieškinys šioje dalyje atmestinas.
Dėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo
Iš atsakovo ieškovei taip pat priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme, tai yra nuo 2019 m. sausio 16 d., iki teismo sprendimo visiško įvykdymo (CK 6.37 straipsnio 2 dalis, 6.210 straipsnio 1 dalis).
Šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, jos turėtos bylinėjimosi išlaidos priteistinos iš antrosios šalies (CPK 93 straipsnio 1 dalis). Jeigu ieškinys patenkintas iš dalies, bylinėjimosi išlaidos priteisiamos ieškovei proporcingai teismo patenkintų reikalavimų daliai, o atsakovui – proporcingai teismo atmestų ieškinio reikalavimų daliai (CPK 93 straipsnio 2 dalis).
Ieškovės bylinėjimosi išlaidas sudaro sumokėtas 54 Eur žyminis mokestis ir 2843,50 Eur išlaidos advokato teisinei pagalbai apmokėti, kurias patvirtina byloje esantys dokumentai (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas, 7 dalis, 93 straipsnio 1 dalis). Patenkinus ieškovės ieškinį iš dalies, tai yra 25 procentus (600 Eur : 2400 Eur x 100) pateiktų reikalavimų, ieškovei iš atsakovo priteistina 13,50 Eur žyminio mokesčio ir 710,88 Eur išlaidų advokato teisinei pagalbai apmokėti.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 185, 259, 263-268, 270, 279 straipsniais,
nusprendžia:
ieškinį patenkinti iš dalies.
Priteisti iš atsakovo M. K., asmens kodas (duomenys neskelbtini) ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“, juridinio asmens kodas 302318339, 600 Eur (šešis šimtus eurų) turtinės žalos.
Kitoje dalyje civilinį ieškinį atmesti.
Priteisti iš atsakovo M. K., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“, 5 (penkių) procentų dydžio metines palūkanas nuo priteistos sumos, skaičiuojant nuo bylos iškėlimo teisme dienos, tai yra 2019 m. sausio 16 d. iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.
Priteisti iš atsakovo M. K., ieškovei uždarajai akcinei bendrovei „Vikreda“ 13,50 Eur (trylika eurų 50 ct) žyminio mokesčio ir 710,88 Eur (septynis šimtus dešimt eurų 88 ct) išlaidų advokato pagalbai apmokėti.
Sprendimas per trisdešimt dienų gali būti skundžiamas Šiaulių apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Telšių apylinkės teismo Mažeikių rūmus.