- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2022-01-27
- Bylos Nr.
- e2S-179-587/2022
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-19275-2021-9
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Lina Žemaitienė
- Ieškovas
- L. D.
- Kategorijos
- 3.3.1.18.1Pirmosios instancijos teismo sprendimą palikti nepakeistą
- 3.3.2.5pavadinimo nepavyko patikrinti
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Lina Žemaitienė
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės L. D. atskirąjį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutarties civilinėje byloje pagal ieškovės L. D. ieškinį atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ,,R.“ dėl visuotinio bendrijos narių susirinkimo nutarimų pripažinimo negaliojančiais.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
I. Ginčo esmė
1. Ieškovė L. D. ieškiniu atsakovei daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijai ,,R.“ prašo pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 6 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini), savininkų bendrijos „R.“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą bei nutarimus negaliojančiais ir priteisti turėtas bylinėjimosi išlaidas.
II. Pirmosios instancijos teismo nutarties esmė
2. Kauno apylinkės teismas 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi ieškovei nustatė 7 dienų terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
3. Teismas konstatavo, kad teismui nėra pateikta duomenų, jog ieškovė pasinaudojo šiai bylų kategorijai nustatyta išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka, numatyta Lietuvos Respublikos daugiabučių gyvenamųjų namų ir kitos paskirties pastatų savininkų bendrijų įstatymo (toliau –– ir DGNKPPSBĮ) 23 straipsnyje. Įpareigojo ieškovę pateikti teismui duomenis, patvirtinančius, jog buvo pasinaudota išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
III. Atskirojo skundo teisiniai argumentai
4. Atskiruoju skundu ieškovė L. D. (toliau – ir apeliantė) prašo panaikinti Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį ir klausimą išspręsti iš esmės – ieškovės ieškinį priimti. Atskirasis skundas grindžiamas šiais argumentais:
1.1. pagal DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalį bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijoje „R.“ tokia ginčų nagrinėjimo komisija nėra sudaryta, o taip pat nėra išrinktas ir asmuo. Tai patvirtina su ieškiniu pateikti bendrijos įstatai, kuriuose nėra numatyta išankstinė ginčų nagrinėjimo tvarka.
1.2. Ieškovė prašo pripažinti visuotinio susirinkimo nutarimus ir protokolą negaliojančiais, todėl ieškovės nuomone, net jei būtų numatyta išankstinė ginčų tvarka, šiam ginčui ji negalėtų būti taikoma, kadangi joks paskirtas asmuo, nei jokia komisija negalėtų spręsti klausimo dėl visuotinio bendrijos susirinkimo nutarimo panaikinimo (pripažinimo negaliojančiu) ir negalėtų panaikinti aukščiausiojo valdymo organo sprendimo. Bendrija yra juridinis asmuo, todėl jos aukščiausiojo valdymo organo nutarimai yra ginčijami Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 2.82 straipsnio tvarka.
1.3. Pirmosios instancijos teismas priimdamas nutartį nukrypo nuo kasacinio teismo praktikos. Bendrijos (atsakovės), kurioje yra mažiau nei šimtas narių, įstatuose nesant nustatytos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos (ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens) DGNSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui neigiamų teisinių padarinių. Ieškovei pateikus bendrovės įstatus, kuriuose nenumatyta sudaryti komisiją ar rinkti asmenį ginčams spręsti, pirmosios instancijos teismas neturtėjo teisinio pagrindo priimti nutartį dėl trūkumo šalinimo.
Atsiliepimas
5. Atsiliepimų į atskirąjį skundą negauta.
Motyvuojamoji dalis
Teismas konstatuoja:
IV. Apeliacinės instancijos teismo nustatytos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
6. Apeliacinio proceso paskirtis – laikantis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – ir CPK) 320 straipsnyje įtvirtintų bylos nagrinėjimo ribų patikrinti pirmosios instancijos teismo procesinį sprendimą tiek jo teisėtumo, tiek jo pagrįstumo aspektu. Tai atliekama nagrinėjant faktinę ir teisinę bylos puses, t. y. tiriant byloje surinktus įrodymus patikrinama, ar pirmosios instancijos teismas teisingai nustatė faktines bylos aplinkybes ir ar teisingai nustatytoms faktinėms aplinkybėms taikė materialines teisės normas. Atskiriesiems skundams nagrinėti taikomos taisyklės, reglamentuojančios procesą apeliacinės instancijos teisme (CPK 338 straipsnis). Apeliacinės instancijos teismas bylą nagrinėja neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų. Taip pat apeliacinės instancijos teismas, neatsižvelgdamas į atskirojo skundo motyvus bei reikalavimus, ex officio patikrina, ar nėra CPK 329 straipsnio 2 ir 3 dalyse nurodytų absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė.
7. Apeliacijos dalykas yra pirmosios instancijos teismo nutartis, kuria teismas nustatė terminą pateikti įrodymus apie tai, ar ieškovė pasinaudojo išankstinio ginčo sprendimo ne teisme tvarka.
8. Apeliantė teismui pateiktu ieškiniu prašė pripažinti negaliojančiu 2021 m. rugsėjo 6 d. daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „R.“ visuotinio bendrijos narių susirinkimo protokolą bei nutarimus negaliojančiais. Kartu su ieškiniu apeliantė teismui pateikė 2021 m. rugsėjo 6 d. protokolą, 2021 m. lapkričio 24 elektroninį laišką, susirinkimo dalyvių sąrašą, VĮ Registrų centro išrašą ir atstovavimo sutartį. Kartu su ieškiniu teismui nebuvo pateikti daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „R.“ įstatai. Tokie įstatai į civilinę bylą nepateikti nei kitu atskiru dokumentu, nei kartu su atskiruoju skundu. Todėl apeliacinės instancijos teismas pripažįsta nepagrįstu atskirojo skundo argumentą, jog byloje buvo įrodyta, kad daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijoje „R.“ nėra sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija ir nėra išrinktas ginčus nagrinėjantis asmuo.
9. Lietuvos Respublikos Konstitucijos 30 straipsnis ir CPK 5 straipsnis kiekvienam suinteresuotam asmeniui suteikia teisę kreiptis į teismą, kad būtų apginta pažeista ar ginčijama jo teisė arba įstatymų saugomas interesas. Ši teisė negali būti paneigiama (Lietuvos Respublikos Konstitucinio Teismo 2002 m. liepos 2 d., 2003 m. kovo 4 d., 2004 m. rugpjūčio 17 d. nutarimai), tačiau gali būti nustatoma speciali jos įgyvendinimo tvarka, pavyzdžiui, teisės aktais gali būti reglamentuota ikiteisminė ginčų sprendimo tvarka. Teisė kreiptis į teismą teisminės gynybos yra fundamentali asmens teisė, pripažįstama tiek nacionalinių, tiek tarptautinių teisės aktų. Kasacinio teismo jurisprudencijoje nuosekliai pažymima, kad asmuo, kurio teisės ar laisvės pažeidžiamos, turi teisę jas ginti teisme. Asmens teisė kreiptis į teismą siejama su jos įgyvendinimu įstatymo nustatyta tvarka (CPK 5 straipsnio 1 dalis). Pagal CPK 22 straipsnio 1 dalį privaloma išankstinio ginčų sprendimo ne teisme tvarka gali būti nustatyta tik įstatymų nurodytais atvejais. Įstatyme nustatytos privalomos ikiteisminės ginčų sprendimo tvarkos nesilaikymas lemia tam tikrus teisinius padarinius – pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, jei šia tvarka dar galima pasinaudoti (CPK 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas), arba byla nutraukiama, jei šia tvarka pasinaudoti negalima (CPK 293 straipsnio 2 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).
10. DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalis numato, kad bendrijos narių ir bendrijos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčai perduodami nagrinėti bendrijos ginčų nagrinėjimo komisijai arba ginčus nagrinėjančiam asmeniui, kai tokia komisija sudaroma arba toks asmuo renkamas šiame įstatyme nustatyta tvarka. Šių ginčų nagrinėjimo ir ginčų nagrinėjimo komisijos sudarymo arba ginčus nagrinėjančio asmens skyrimo tvarka nustatoma bendrijos įstatuose. To paties straipsnio 2 dalis numato, kad jeigu nepavyksta išspręsti ginčo šio straipsnio 1 dalyje nustatyta tvarka arba jeigu ginčo šalys nevykdo ginčų nagrinėjimo komisijos arba ginčus nagrinėjančio asmens pasiūlymo dėl ginčo sprendimo, ginčai nagrinėjami įstatymų nustatyta tvarka. DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalis numato, kad bendrijoje, kurioje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių – butų ir kitų patalpų (pastatų) savininkų, turi būti sudaroma ginčų nagrinėjimo komisija arba išrenkamas ginčus nagrinėjantis asmuo. Kitos bendrijos ginčų nagrinėjimo komisiją sudaro ar ginčus nagrinėjantį asmenį skiria savo pasirinkimu.
11. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas, aiškindamas DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies ir 23 straipsnio normas, yra konstatavęs, kad tuo atveju, jeigu bendrijoje yra daugiau kaip šimtas bendrijos narių, joje privalo būti išrenkamas (sudaromas) ginčus nagrinėjantis organas (ginčus nagrinėjantis asmuo arba komisija). Tai reiškia, kad šis ginčus nagrinėjantis organas (asmuo arba komisija) tampa privaloma ikiteismine institucija bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčams spręsti (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2020 m. gruodžio 16 d. nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020). Šios ikiteisminės ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarkos nesilaikymas lemia atitinkamus teisinius padarinius (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2021 m. kovo 24 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-67-421/2021).
12. Jeigu bendrijoje yra šimtas ar mažiau narių, diskrecija nuspręsti išrinkti (sudaryti) tokį organą palikta bendrijai. Tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka nesudaryti (neišrinkti) DGNKPPSBĮ 9 straipsnio 5 dalies nurodyto ginčus nagrinėjančio organo, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje nėra privaloma ir jos nesilaikymas nesukelia asmeniui, besikreipiančiam į teismą teisminės gynybos, neigiamų teisinių padarinių. Tačiau tuo atveju, jeigu bendrija, kurioje yra šimtas ar mažiau narių, pasirenka išrinkti (sudaryti) ginčus nagrinėjantį organą (ginčus nagrinėjantį asmenį arbą komisiją) ir savo įstatuose atitinkamai tai įtvirtina, DGNKPPSBĮ 23 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta ikiteisminė bendrijos narių ir jos valdymo ar kitų organų (jų narių) ginčų nagrinėjimo ne teisme tvarka tokioje bendrijoje tampa privaloma ir jos nesilaikymas sukelia asmeniui atitinkamus neigiamus teisinius padarinius (CPK 137 straipsnio 2 dalies 3 punktas, 293 straipsnio 2 punktas, 296 straipsnio 1 dalies 1 punktas) (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis civilinėje byloje Nr. e3K-3-349-1075/2020, 19 punktas).
13. Į civilinę bylą nėra pateikta ne tik daugiabučio namo (duomenys neskelbtini) savininkų bendrijos „R.“ įstatų, bet ir duomenų apie tai, kiek narių bendrijoje. Todėl nėra galimybės patikrinti, atsakovė turėjo diskrecijos teisę ar pareigą sudaryti ginčų nagrinėjimo komisiją arba išrinkti ginčus nagrinėjantį asmenį, ir kokį sprendimą priėmė. Tokių aplinkybių nėra nurodyta ir ieškinyje. Apeliacinės instancijos teismo vertinimu, byloje trūkstant ieškinio priėmimo klausimui išspręsti reikšmingas aplinkybes patvirtinančių duomenų, pirmosios instancijos teismas pagrįstai apeliantei nustatė terminą pašalinti ieškinio trūkumus.
14. Apeliacinės instancijos teismas apibendrindamas konstatuoja, kad atskirojo skundo argumentai nesudaro teisinio pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo nutartį, todėl atskirasis skundas netenkintinas, o Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartis paliktina nepakeista (CPK 338 straipsnis, CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
15. Atsižvelgdamas į tai, kad Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartimi nustatytas terminas ieškinio trūkumams pašalinti pasibaigė, kol šis klausimas buvo nagrinėjamas apeliacine tvarka, apeliacinės instancijos teismas nustato apeliantei naują terminą ieškinio trūkumams pašalinti.
Kauno apygardos teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 337 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 338 straipsniu,
Rezoliucinė dalis
nutaria:
Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartį palikti nepakeistą.
Nustatyti ieškovei L. D. naują 7 (septynių) dienų terminą nuo šios nutarties patvirtintos kopijos įteikimo dienos Kauno apylinkės teismo 2021 m. gruodžio 17 d. nutartyje nurodytiems ieškinio trūkumams pašalinti.
Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos priėmimo dienos.