Šiaulių apygardos teismo sprendimas

2009-09-18 · Civilinė byla Nr. 2-245-372/2009

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Šiaulių apygardos teismas
Dokumentas
Sprendimas
Data
2009-09-18
Bylos Nr.
2-245-372/2009
Bylos rūšis
civilinė byla
Atsakovas
Tomo Ubarto, UAB „BTA draudimas“
Ieškovas
UAB „Alvora“
Kategorijos
  • 44.5.2.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 113.9pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.1pavadinimo nepavyko patikrinti
  • 116.9pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr.2-245-372/2009Procesinio sprendimo kategorija 44.5.2.1; 113.1; 113.9; 116.1; 116.9 (S)
ŠIAULIŲ APYGARDOS TEISMASSPRENDIMASLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2009 m. rugsėjo 18 d.Šiauliai
Šiaulių apygardos teismo teisėja Birutė Simonaitienė,sekretoriaujant Kristinai Nemanytei,dalyvaujant ieškovo atstovams adv. Andriui Juoniui, S. R.,atsakovui antstoliui Tomui Ubartui,atsakovo Tomo Ubarto atstovui adv. Dainiui Žiedui,

atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovui A. B.

žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovo UAB „Alvora“ ieškinį atsakovams antstoliui Tomui Ubartui, UAB „BTA draudimas“ dėl antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Šalies argumentai

Ieškovo atstovai prašo priteisti iš antstolio 268876,37 Lt žalos atlyginimo bei bylinėjimosi išlaidas. Jie nurodė, kad Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 23 d. teismo įsakymu ieškovui priteista 200000 Lt skolos, 81001,08 Lt delspinigių ir 7025,08 Lt žyminio mokesčio. Teismo įsakymas buvo perduotas vykdyti antstoliams, kurie keitėsi. Paskiausiai vykdymą perėmė atsakovas. 2008-02-27 antstolis ieškovui sumokėjo 9149,70 Lt. Tik 2008 metų balandžio mėnesį ieškovas atsitiktinai sužinojo, kad antstolis pardavė S. S. priklausiusį žemės sklypą jo pasiūlytam pirkėjui už 15000 Lt. Pasidomėjęs tuo, ieškovas sužinojo, kad sklypas buvo dar kartą perparduotas, tačiau sklypo kaina buvo žymiai didesnė. Ieškovo atstovai nurodo, kad antstolis, prieš parduodamas žemės sklypą skolininko nurodytam asmeniui, privalėjo skelbti varžytines bei įvertinti jį. Apie jokį sklypo arešto aktą ar turto vertinimą ieškovas nebuvo informuotas. Atstovai nurodo, kad antstolis pažeidė įstatymus bei ieškovo interesus. Parduodamas žemės sklypą skolininko nurodytam asmeniui bei faktiškai skolininko pasiūlyta kaina, atsakovas atėmė galimybę atgauti skolą iš skolininko S. S., kadangi pastarasis jokio kitokio turto nebeturi. Ieškovo atstovai nurodo, kad atsakovo kaltė yra preziumuojama, jo veiksmai turi būti įvertinti pagal atidaus, rūpestingo ir apdairaus žmogaus elgesio standartus. Ieškovo atstovai nurodo, kad ieškovui padaryta žala susidaro iš skirtumo kainų, kuria žemės sklypą įvertino atsakovas, ir iš UAB „Ristatus“ kainos, pagal kurią jis pardavė sklypą UAB „Techniniai inovaciniai sprendimai“. Iš teismo įsakymu nurodytos skolos skolininkas ieškovui sumokėjo 10000 Lt, atsakovas perdavė 9149,79 Lt. Tokiu atveju ieškovui yra padaryta žala, nurodyta ieškinio pareiškime.

Atsiliepimas

Atsakovas antstolis Tomas Ubartas ieškinio nepripažįsta. Jis nurodė, kad jokių neteisėtų veiksmų neatliko, kadangi turto arešto aktą, kuriame nurodė sklypo kainą 15000 Lt, raštu išsiuntė ieškovui. Varžytinės nebuvo skelbiamos, todėl jokio turto vertinimo nereikėjo. Vertindamas sklypą, atsakovas vadovavosi VĮ Registrų centro duomenimis. Juose buvo paskelbta šio žemės sklypo kaina dar mažesnė, nei nustatė atsakovas arešto akte. Atsakovas nurodė, kad žala ieškovui nebuvo padaryta, kadangi skolininko pasiūlytam asmeniui parduotas už 15000 Lt sklypas buvo perparduotas už tą pačią kainą. Atsakovas nurodo, kad jis jokiais savo veiksmais nepadarė žalos ieškovui, kadangi tokie žemės sklypai būdavo parduodami dar mažesnėmis kainomis, o pasiūlyta pirkėjo kaina buvo protinga. Sklypai tuo metu nebuvo perkami, todėl visiems nekilo abejonių dėl jo veiksmų pagrįstumo.

Atsakovo UAB „BTA draudimas“ atstovas prašė ieškinį atmesti. Jis nurodė, kad antstoliui tinkamai vykdant savo pareigas, teismo įsakymas buvo vykdomas. Teismai skatina antstolius siekti kaip greičiau realizuoti areštuotą turtą, o turto pardavimas skolininko pasiūlytam asmeniui suteikia galimybės sumažinti vykdymo išlaidas ir kuo greičiau atsiskaityti su kreditoriais. Antstolis privalo laikytis CPK 704 straipsnio 2 dalies reikalavimų - skolininko pasiūlytas pirkėjas turi pervesti į antstolio nurodytą depozitinę sąskaitą iki varžytinių pradžios nurodytą sumą, ši suma turi būti ne mažesnė nei turto arešto akte nurodyta kaina. Kadangi antstolio sudarytą aktą turi patvirtinti teisėjas, tai preziumuoja, jog antstolis atliko savo pareigas tinkamai. Šiuo atveju teisėjas aktą patvirtino, abejonių dėl antstolio nurodytos realizuoto turto kainos nebuvo, Tai reiškia, kad antstolio veiksmai buvo teisėti, jie negali būti nuostolių atsiradimo ieškovui priežastimi. Nenustačius antstolio neteisėtų veiksmų, kalbos apie jo padarytą žalą negali būti. Nesant atsakovo civilinės atsakomybės, draudimo kompanija neturi pagrindo atlyginti žalą pagal antstolio civilinės atsakomybės draudimo sutartį Nr.AT-000643.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys tenkintinas iš dalies.

Teismas nustatė, kad Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 23 d. įsakymu ieškovui iš skolininko S. S. buvo priteista 200000 Lt skolos, 81001,08 Lt delspinigių ir 7025,08 Lt žyminio mokesčio. Skolininkas sumokėjo ieškovui 10000 Lt, antstolis 2008-02-27 išieškojo dar 9149,79 Lt. Ieškovas 2008 m. balandžio mėnesį sužinojo, kad skolininkui priklausiusį 1,9 ha žemės sklypą antstolis pardavė skolininko pasiūlytam pirkėjui už 15000 Lt. Ieškovas nebuvo tinkamai informuotas apie tai, kiek buvo įvertintas turtas, kadangi arešto akto kopija jam nebuvo įteikta. Ieškovas kreipėsi į teismą, nurodydamas, jog antstolis netinkamai atliko savo pareigas ir pažeidė ieškovo teises, parduodamas turtą aiškia per maža kaina.

Sprendžiant šį ginčą dėl žalos atlyginimo, taikomos deliktinės atsakomybės normos (CK 6.245 straipsnio 2 dalis).. Tokiu atveju privalu nustatyti visas keturias šios atsakomybės atsiradimo sąlygas – ar yra:1) neteisėti atsakovo veiksmai, 2) priežastinis ryšys; 3) atsakovo kaltė ; 4) dėl to atsiradusi žala.

Dėl antstolio neteisėtų veiksmų.

Pagal CPK 704 straipsnio 1 dalį iki varžytinių pradžios skolininkas gali pats arba pavesti kitiems asmenims surasti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Šio straipsnio 2 ir 3 dalys bei Sprendimų vykdymo instrukcija nustato antstolio procesinius veiksmus, kuriuos jis turi atlikti, kai skolininkas įgyvendina savo teisę iki varžytinių pasiūlyti iš varžytinių parduodamo turto pirkėją. Tačiau tokiu atveju antstolis visų pirma turi būti labai atidus ir bet kuriuo atveju užtikrinti išieškotojo interesus. Būtent antstoliui privalu atsižvelgti į tai, jog tokiu būdu parduodamo turto kainą lemia ne tik turto arešto akte nurodyta areštuojamo turto vertė, bet ir įsiskolinimo bei vykdymo išlaidų dydis (CPK 704 straipsnio 2 dalis). Šioje byloje antstolis, parduodamas S. S. priklausantį žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui, buvo ne tik neatidus, bet ir aiškiai pažeidė kreditoriaus interesus. Visų pirma, turto arešto aktas įteikiamas išieškotojui ir skolininkui pasirašytinai (CPK 679 straipsnis). Tai reiškia, kad apie šio dokumento įteikimą suinteresuotiems asmenims turėjo būti pranešta tokiu būdu, jog jie galėtų ne tik žinoti apie tokio arešto akto egzistavimą, bet ir turėtų galimybę pareikšti pretenzijas dėl turto įkainojimo rinkos kainomis (CPK 681 straipsnio 1 dalis). Tuo tarpu atsakovas nepateikė teismui jokių įrodymų, nuginčijančių ieškovo motyvą, jog jam nebuvo žinoma apie atsakovo atliktus veiksmus. Iš priimamų pašto siuntų sąrašo (b.l.41,t.1) negalima nustatyti, ar ieškovui turto arešto aktas buvo išsiųstas registruotu laišku, kas patikimai įrodytų, jog jam buvo žinoma apie antstolio procesinį veiksmą. Prijungtoje vykdomojoje byloje Nr. (duomenys neskelbtini) yra lydraštis, tačiau jis neįrodo, jog ieškovas jį iš viso gavo. Kaip matyti iš prijungtos vykdomosios bylos Nr. (duomenys neskelbtini), atsakovas iš viso neinformuodavo išieškotojų apie atlikimas procesinius veiksmus. Tai įrodo tas faktas, kad jokių lydraščių šioje vykdomojoje byloje nėra, vienintelė informacija pateikta išieškotojui Šiaulių apskrities VMI. Tokiu atveju kaip nepagrįstą teismas atmeta atsakovo motyvą, kad ieškovas turėjo teisę laiku skųsti antstolio veiksmus. Atsižvelgiama ir į tai, kad ieškovui nebuvo pranešta apie tai, kad vykdomoji byla Nr. (duomenys neskelbtini) buvo sustabdyta, o vykdomasis dokumentas persiųstas į bankroto bylą skolininkui S. S. individualiai įmonei iškėlusiam Šiaulių apygardos teismui (vykdomoji byla prijungta prie civilinės bylos). Bet kuriuo atveju ieškovas galėtų skųsti antstolio veiksmus pagal CPK 512 straipsnio nuostatas, tačiau būtina taip pat atsižvelgti į naikinamojo termino egzistavimą. Proceso metu galiojo naikinamasis 30 dienų terminas, per kurį kreditorius arba skolininkas galėjo skųsti antstolio veiksmus. Teismas daro išvadą, kad skolininko pasiūlytam pirkėjui parduotas areštuotas sklypas buvo įvertintas aiškiai sumažinta kaina, atimant galimybę dėl jo įkainojimo pasisakyti išieškotojams. Be to, turtas gali būti parduotas skolininko nurodytam asmeniui iki varžytinių pradžios. Tai reiškia, kad pati varžytinių procedūra turi būti pradėta. Šiuo atveju atsakovas to nepadarė, tuo pačiu apribodamas galimybę parduoti sklypą didesne kaina, nei pasiūlė skolininko pasiūlytas pirkėjas. Visų pirma gindamas kreditorių interesus, antstolis turi būti labai atidus ir rūpestingas (CK 6.246 straipsnio 1 dalis), tačiau šios pareigos neįvykdė. Jau bylos nagrinėjimo metu pats atsakovas pateikė teismui Nekilnojamojo turto rinkos vertės nustatymo ataskaitą Nr.09/01-28S, kurioje nustatyta, kad parduoto sklypo rinkos vertė yra 69000 Lt (b.l.68, t.1). Teismo nutartimi ieškovo prašymu buvo atlikta Nekilnojamojo turto ekspertizė, kurios akte Nr.R-09-04 nustatyta, jog parduoto žemės sklypo rinkos vertė jo pardavimo skolininko pasiūlytam pirkėjui metu sudarė 399000 Lt. Byloje yra ir trečia ginčijamo žemės sklypo vertės ataskaita, užsakyta ieškovo, pateikiant ieškinį (b.l.64, t.1). Joje nurodyta, kad šio turto vertė yra 390000 Lt, o tai beveik sutampa su eksperto išvada (b.l.135, t.1). Esant tokiai situacijai, teismas daro išvadą, kad nustatant žalos dydį ieškovui, būtina remtis teismo eksperto padaryta išvada. Taip pat teismas daro išvadą, kad bet kuriuo atveju atsakovas, leisdamas parduoti šį sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui, elgėsi nesąžiningai Kad parduoto žemės sklypo vertė, nurodyta 2007-11-07 arešto akte, yra aiškiai nepagrįsta, galima daryti ir iš to fakto, kad skolininkui priklausantis 1992 metų gamybos lengvasis automobilis atsakovo buvo įvertintas 5000 Lt, o tai yra aiškiai mažesnės vertė turtas, nei nekilnojamasis turtas – žemės sklypas.

Dėl priežastinio ryšio.

Įvertinęs, kad atsakovas buvo neatidus, vykdydamas savo pareigą veikti taip, jog būtų maksimaliai užtikrinti įstatymų numatyti kreditorių interesai, teismas daro išvadą, jog tarp atsakovo veiksmų ir ieškovui atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Nesilaikydamas imperatyvių įstatymo normų, atsakovas padarė ieškovui nuostolius, kurių atsiradimas yra tiesiogiai susijęs su jo veiksmais (CK 6.247 straipsnis).

Dėl kaltės.

Teismas daro išvadą, kad atsakovas yra kaltas dėl ieškovo patirtų nuostolių ir jo kaltė šiuo atveju pasireiškia neatsargumu (CK 6.248 straipsnio 2 dalis). Byloje nėra jokių įrodymų, kad atsakovas tyčia padarė kreditoriams nuostolius. Atsižvelgdamas į tai, jog vien jo žinioje atliekamas išieškojimas tiek iš S. S. įmonės, tiek iš S. S. kaip fizinio asmens, atsakovas privalėjo imtis visų veiksmų, siekdamas kaip geriau užtikrinti kreditorių interesų apsaugą. Tuo tarpu jis to nepadarė, todėl teismas daro išvadą, kad kaltė kaip civilinės atsakomybės sąlyga yra įrodyta. Tačiau teismas atsižvelgia ir į tai, kad ieškovas kaip kreditorius šiuo atveju nebuvo pakankamai rūpestingas ir apdairus, gindamas savo interesą atgauti skolą iš skolininko S. S. įmonės. Teismo įsakymas, kurio pagrindu ieškovas įgijo teisę reikalauti skolą iš S. S. įmonės, buvo priimtas 2002 m. balandžio 23 d. (b.l.16, t.1). Antstoliui vykdyti šį procesinį dokumentą ieškovas pateikė 2002-05-23 (b.l.17, t.1), tuo pačiu nurodydamas, koks skolininko turtas areštuotinas (b.l.18, t.1). Byloje yra 2005-12-02 Patvarkymas dėl vykdomojo rašto persiuntimo (b.l.19, t.1), kuriuo ieškovas informuotas apie tai, jog išieškojimą tęs kita antstolių kontora. Vykdomosiose bylose nėra jokių duomenų, kada ir kaip vykdymą perėmė atsakovas. Bet kuriuo atveju ieškovas turėjo teisę ir galimybę aktyviai domėtis vykdymo procesu ir ginti savo turtines teises. Dėl tos priežasties teismas daro išvadą, kad dėl atsiradusius nuostolius lygiai kalti tiek ieškovas, tiek atsakovas. Dėl šios priežasties jų kaltė dalintina, pripažįstant, kad dėl susiklėsčiusios situacijos ieškovas kaltas 30 procentų, o atsakovo kaltė sudaro 70 procentų.

Dėl nuostolių dydžio.

Šiaulių apygardos teismo 2002 m. balandžio 23 d. teismo įsakymu ieškovui iš atsakovo buvo priteista 200000 Lt skolos,81001,08 Lt delspinigių ir 7025,08 Lt žyminio mokesčio (b.l.16, t.1). Pardavus žemės sklypą skolininko pasiūlytam pirkėjui už 15000 Lt, atsakovas gautas lėšas paskirstė proporcingai visiems išieškotojams (v/b Nr. (duomenys neskelbtini), b.l.39). Ieškovui teko 9149,79 Lt. Taip pat ieškovas pripažino, kad pats skolininkas S. S. jam yra sumokėjęs 10000 Lt. Tokiu atveju ieškovas šias sumas išskaičiuoja iš jo nurodomų nuostolių dydžio. Teismas neturi pagrindo abejoti nutartimi skirtos Nekilnojamojo turto vertinimo ekspertizės išvada, jog atsakovo parduoto žemės sklypo rinkos vertė sandorio sudarymo metu buvo 399000 Lt. Kadangi atsakovas aplaidžiai atliko savo pareigas – netinkamai įkainojo žemės sklypą ir nepaskelbė šio turto varžytinių, teismas daro išvadą, kad reikia remtis ekspertizės akte nurodyta žemės sklypo rinkos verte, paskaičiuota 2008-01-30, kai šis sklypas buvo parduotas skolininko nurodytam pirkėjui. Jei sklypas būtų pardavinėjamas varžytinėse, jo pradinė kaina sudarytų 80 procentų nuo CPK 681 straipsnyje numatyta tvarka nustatytos turto kainos (CPK 718 straipsnis). Taigi, šio sklypo pradinė kaina tokiu atveju būtų nurodoma 319200 Lt. Įvertinant tai, jog ieškovo kreditorinis reikalavimas sudarė tik 60 procentų nuo visų kitų išieškotojų reikalavimų dydžio, teismas daro išvadą, kad ieškovas varžytinių metu, pardavus turtą iš varžytinių eksperto nustatyta kaina 399000 Lt, sumažinus ją iki 319200 Lt, galėjo gauti tik 191520 Lt. Kadangi teismas jau pripažino, kad ieškovo kaltės dydis, nepakankamai rūpestingai ir aktyviai gynus savo teises, sudaro 30 procentų, iš atsakovo jam priteistina tik 134064 Lt. Atsižvelgiant į eksperto nurodytos sklypo vertės, galimo pardavimo varžytinėse kainą bei kitų išieškotojų egzistavimą, teismui privalu pripažinti, kad kiti kreditoriai taip pat turi teisę į nuostolių atlyginimą, jei pareikštų tokius reikalavimus. Būtina atsižvelgti ir į viešąjį interesą, nes dalis išieškotojų, kurių interesai atgauti skolą iš skolininko, yra nepakankamai apsaugoti būtent dėl antstolio netinkamo pareigų vykdymo. Dalis šių išieškotojų yra mokesčių administratoriai – VSDFV skyriai ir VMI skyriai.

Dėl ieškinio atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu.

Antstolių profesinės civilinės atsakomybės privalomojo draudimo taisyklių 32 punkte nurodyta, kad apdraustasis (šiuo atveju atsakovas) apie pareikštą ieškinį privalo informuoti draudiką. Kai teismas pripažins, kad antstolis pažeidė įstatymus, tarp draudiko ir apdraustojo (abiejų atsakovų) atsiras draudiminiai santykiai, tačiau ieškovas neturi teisės reikalauti žalos atlyginimo iš draudimo kompanijos tiesiogiai. Tokiu atveju UAB „BTA draudimas“ šioje byloje negali būti laikomas atsakovu, o tuo pačiu ieškinys jo atžvilgiu atmestinas.

Tenkinant ieškinį iš dalies, teismas proporcingai dalina turėtas bylinėjimosi išlaidas. Šiuo atveju jas sudaro ekspertizės atlikimo išlaidos (CPK 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas), bylinėjimosi išlaidos, susijusios su advokato pagalbos apmokėjimu (CK 98 straipsnis), sumokėtas žyminis mokestis, pateikiant ieškinį (CPK 80 straipsnio 1 dalies 1 punktas) Proporcingai dalinamos ir bylinėjimosi išlaidos valstybei, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Ieškovo reikalavimai, išdėstyti ieškinio pareiškime, yra patenkinami 50 procentų. Tokiu atveju iš atsakovo antstolio Tomo Ubarto priteisiama ieškovui UAB „Alvora“ 3188,77 Lt žyminio mokesčio (b.l.6, t.1), 2500 Lt ekspertizės atlikimo išlaidų. (b.l. 126, 132-133, t.1). Atsakovas Tomas Ubartas pateikė teismui sąskaitas-faktūras bei mokėjimo nurodymų kopijas, iš kurių matyti, jog jis naudojosi advokato pagalba ir už ją apmokėjo 1890 Lt. Pripažinus, kad ieškinys patenkintas tik 50 procentų, iš ieškovo jam priteisiama 945 Lt atstovavimo išlaidų. Ieškovas yra pateikęs duomenis, kad savo iniciatyva buvo užsakęs ginčijamo žemės sklypo rinkos vertės nustatymo ataskaitą. Teismas daro išvadą, kad šio įrodymo pateikimas teismui nėra perteklinis, kadangi priešingu atveju ieškovas nebūtų galėjęs įrodinėti savo reikalavimo dydžio (CPK 88 straipsnio 1 dalies 8 punktas). Kadangi ieškinys tenkintas iš dalies, proporcingai padalinamos ir šių įrodymų rinkimo išlaidos, iš atsakovo ieškovui priteisiant 1170 Lt.

Šalims proporcingai dalinamos ir bylinėjimosi išlaidos, susijusios su procesinių dokumentų įteikimu (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas). Jas sudaro 105,46 Lt (b.l.30, t.1). Tokiu atveju iš ieškovo ir atsakovo priteisiama valstybei po 52,73 Lt.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis CPK 259, 263, 268-270 straipsniais, teismas

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš atsakovo Tomo Ubarto (kontoros buveinė Dvaro g. 79-2, 76299 Šiauliai, a.s. (duomenys neskelbtini)) ieškovui UAB „Alvora“ (įmonės kodas 122049143, buveinė Visorių g.33, LT-08300 Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini)) 134064 Lt antstolio veiksmais padarytos žalos atlyginimo ir 6858,77 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alvora“ (įmonės kodas 122049143, buveinė Visorių g.33, LT-08300 Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini)) atsakovui Tomui Ubartui (kontoros buveinė Dvaro g.79-2, 76299 Šiauliai, a.s. (duomenys neskelbtini)) 945 Lt bylinėjimosi išlaidų.

Atmesti ieškinį atsakovo UAB „BTA draudimas“ atžvilgiu.

Priteisti iš ieškovo UAB „Alvora“ (įmonės kodas 122049143, buveinė Visorių g.33, LT-08300 Vilnius, a.s. (duomenys neskelbtini)) ir atsakovo Tomo Ubarto (kontoros buveinė Dvaro g.79-2, 76299 Šiauliai, a.s. (duomenys neskelbtini)) po 52,73 Lt bylinėjimosi išlaidų valstybei.

Sprendimas per 30 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Lietuvos apeliaciniam teismui per Šiaulių apygardos teismą.

Teisėja B.Simonaitienė