Vilniaus apygardos administracinio teismo sprendimas

Įžanginė dalis

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Sauliaus Jakaičio, Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Henriko Sadausko,

viešame teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Pareiškėjas D. N. kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti atsakovo Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimą Nr. (15/3-12)8P-280 „Dėl prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo nutraukimo“ (toliau – ir Sprendimas), taip pat priteisti bylinėjimosi išlaidas.

Pareiškėjas skunde nurodo, kad 2018 m. lapkričio 22 d. kreipėsi į Migracijos departamentą prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Departamentas) su prašymu atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę, tačiau atsakovas priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė prašymo nagrinėjimą. Pareiškėjas su Sprendimu nesutinka.

Pareiškėjas paaiškina, kad jo atstovas 2019 m. rugpjūčio 22 d. gavo Departamento prašymą pateikti papildomus dokumentus, t. y. patikslintus dokumentus dėl jo senelio L. N. (L. N.) anketinių duomenų, taip pat patikslinti, kuris iš senelių ar prosenelių (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini). Departamentas nurodė, kad, vadovaujantis Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašu, patvirtintu Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (toliau – ir Aprašas), pareiškėjo prašymo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus dokumentus, patvirtinančius L. N. anketinius duomenis bei išvykimą iš Lietuvos. Paaiškino, jog pagal Aprašą prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų.

Pareiškėjas atkreipia dėmesį, kad pagal Aprašo 17 punktą prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo turi būti išnagrinėti ne vėliau kaip per 6 mėnesius nuo gavimo Migracijos departamente dienos.

Skunde pareiškėjas teigia, kad atstovas 2019 m. rugsėjo 26 d. pateikė Departamentui raštą, kuriame paaiškino, jog turimais duomenimis jo senelis L. N. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų padalinio 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktame dokumente Nr. REF 15/2/1/1, o prosenelė J. N., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) metais išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Patikslino, jog prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę 10 punkte prosenelės išvykimo data ((duomenys neskelbtini) m.) įrašyta klaidingai. Taigi, Departamentas, gavęs šiuos paaiškinimus, nurodė, jog lauks patikslintų dokumentų, tačiau 2020 m. rugsėjo 22 d. Sprendimu nutraukė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimą, argumentuodamas tuo, jog pareiškėjas per vienerius metus nepateikė prašomų dokumentų.

Pažymi, jog pareiškėjas dar 2019 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl papildomų dokumentų dėl senelio L. N. anketinių duomenų, tačiau dėl šios ministerijos neveikimo ir 2020 m. pradžioje prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos, sutrikdžiusios (duomenys neskelbtini) Respublikos atitinkamų institucijų darbą, iki skundo padavimo dienos nepavyko gauti prašomų dokumentų, jų pateikti negalėjo dėl objektyvių priežasčių.

Pareiškėjo manymu, pandemijos laikotarpiu terminai dokumentų pateikimui turėjo būti vertinami itin kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybinių institucijų veiklai. Tačiau Departamentas, neįspėjęs jo ir nesiaiškinęs, dėl kokių priežasčių jis nepateikė papildomų dokumentų, priėmė Sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą ir apsiribojo tik formaliu šio klausimo išsprendimu. Pareiškėjo vertinimu, toks Sprendimas prieštarauja gero administravimo principui.

Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime nesutinka su skundu ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

Atsiliepime nurodo, jog pareiškėjas 2018 m. spalio 2 d. prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo grindė tuo, kad jo vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Departamentas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (15/3-7) 10K-36432 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui“ elektroniniu paštu paprašė pareiškėjo atstovo advokato Algirdo Goštauto pateikti patikslintus dokumentus dėl pareiškėjo senelio L. N. anketinių duomenų bei patikslinti, kuris iš pareiškėjo senelių ar prosenelių (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Rašte išaiškino, kad pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus dokumentus, patvirtinančius L. N. anketinius duomenis ir išvykimą iš Lietuvos, taip pat informavo, jog prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų. Kadangi prašomų dokumentų praėjus daugiau nei vieneriems metams Departamentas negavo, todėl priėmė Sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo nagrinėjimą.

Departamentas yra viešojo administravimo institucija, kuri savo veikloje privalo vadovautis įstatymais ir kitais teisės aktais. Paaiškina, kad nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto išsiuntimo elektroniniu paštu pareiškėjo atstovui iki Sprendimo priėmimo dienos praėjo daugiau nei vieneri metai. Aprašo 20 punktas imperatyviai numato atvejus, kai prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas. Kadangi Departamentas negavo prašytų dokumentų ilgiau nei vienerius metus, todėl turėjo teisės aktų numatytą pareigą priimti Sprendimą nutraukti prašymo nagrinėjimą.

Akcentuoja, kad nei Aprašas, nei kiti teisės aktai nenumato Departamento pareigos išsiaiškinti dokumento nepateikimo priežasčių, taip pat nenumato galimybės pratęsti minėtą vienerių metų prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimo sustabdymo laikotarpį. Nagrinėjamu atveju pareiškėjo interesus atstovavo advokatas – kvalifikuotas teisės specialistas, kuriam minėtos teisės aktų nuostatos turėjo būti žinomos. Taip pat atkreipia dėmesį, kad pareiškėjo atstovas apie prašomų dokumentų nepateikimo pasekmes buvo informuotas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (15/3-7)10K-36432. Pareiškėjas savo skunde nurodo, kad Departamentas, siekdamas padėti įgyvendinti jo teises, turėjo neatlikti teisės aktų imperatyviai numatytų veiksmų, tačiau, atsakovo nuomone, toks jo neveikimas neatitiktų gero administravimo principo, taip pat prieštarautų teisingumo ir protingumo principams. Be to, pažymi, kad Sprendimas neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka teikti naują prašymą dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

Nagrinėjamu atveju byloje ginčas kilo dėl Migracijos departamento 2020 m. rugsėjo 22 d. sprendimo Nr. (15/3-12)8P-280, kuriuo nutrauktas pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas, teisėtumo ir pagrįstumo.

Byloje nustatyta, kad pareiškėjas (duomenys neskelbtini) Respublikos pilietis D. N. 2018 m. lapkričio 22 d. pateikė Departamentui prašymą atkurti jam Lietuvos Respublikos pilietybę. Prašymą ir dokumentus dėl pilietybės atkūrimo pateikė Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymo 9 straipsnyje ir 38 straipsnio 2 dalyje nustatytais pagrindais bei tvarka, t. y. jo vienas iš tėvų, senelių ar prosenelių buvo Lietuvos Respublikos pilietis, kuris iki 1990 m. kovo 11 d. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką.

Departamentas 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštu Nr. (15/3-7)10K-36432 „Dėl dokumentų Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimui“ elektroniniu paštu paprašė pareiškėjo atstovo advokato Algirdo Goštauto pateikti patikslintus dokumentus dėl pareiškėjo senelio L. N. anketinių duomenų bei patikslinti, kuris iš jo senelių ar prosenelių (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Rašte išaiškino, kad prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas ir bus tęsiamas gavus dokumentus, patvirtinančius anketinius duomenis ir išvykimą iš Lietuvos. Taip pat informavo, jog prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienerius metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar duomenų.

Kadangi pareiškėjas per vienerius metus nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto išsiuntimo dienos nepateikė prašomų duomenų, Departamentas 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė Sprendimą, kuriuo nutraukė jo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą.

Pareiškėjas su tokiu Sprendimu nesutinka ir prašo teismo jį panaikinti.

Nagrinėjamu atveju ginčo teisinius santykius reguliuoja Lietuvos Respublikos pilietybės įstatymas (toliau – ir Įstatymas), ginčui aktuali redakcija Sprendimo priėmimo metu, galiojusi nuo 2019 m. gegužės 1 d. iki 2020 m. gruodžio 31 d.), taip pat Lietuvos Respublikos pilietybės dokumentų rengimo tvarkos aprašas, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2013 m. balandžio 3 d. nutarimu Nr. 280 (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2019 m. birželio 26 d. nutarimo Nr. 633 redakcija).

Įstatymo 9 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad asmenys, iki 1940 m. birželio 15 d. turėję Lietuvos Respublikos pilietybę, ir jų palikuonys, kurie iki šio įstatymo įsigaliojimo nėra įgiję Lietuvos Respublikos pilietybės, turi neterminuotą teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, neatsižvelgiant į tai, kokioje valstybėje – Lietuvos Respublikoje ar kitoje valstybėje – jie nuolat gyvena.

Įstatymo 38 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta, kad prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo paduodami vidaus reikalų ministrui per šio įstatymo 37 straipsnio 2 dalyje nurodytas įstaigas. Asmenys, gyvenantys Lietuvos Respublikoje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Asmenys, gyvenantys užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės paduoda per Lietuvos Respublikos diplomatines atstovybes ir konsulines įstaigas arba per Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotą instituciją. Lietuvos Respublikos diplomatinės atstovybės ir konsulinės įstaigos asmenų, nuolat gyvenančių užsienyje, prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės perduoda Lietuvos Respublikos Vyriausybės įgaliotai institucijai (Įstatymo 37 straipsnio 2 dalis). Prašymai dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimai kartu su pridėtais prie jų dokumentais, pateikti per konsulines įstaigas, turi būti persiųsti Migracijos departamentui. Konsulinės įstaigos elektroninius dokumentus ne vėliau kaip per 5 darbo dienas nuo šių dokumentų gavimo konsulinėje įstaigoje dienos Migracijos departamentui persiunčia elektroniniais ryšiais, o pateiktus tiesiogiai atvykus – artimiausiu diplomatiniu paštu (Įstatymo 9 straipsnis).

Įstatymo 38 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad asmuo, kuriam Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka nėra išduotas teisę atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę patvirtinantis dokumentas, prie prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo prideda šiuos dokumentus: 1) asmens tapatybę patvirtinantį dokumentą; 2) dokumentus, patvirtinančius, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos Respublikos pilietybę arba yra asmens, iki 1940 m. birželio 15 d. turėjusio Lietuvos pilietybę, palikuonis; 3) vardo ar pavardės keitimą patvirtinančius dokumentus, jeigu šie asmens duomenys buvo keisti; 4) dokumentą, patvirtinantį, kad asmuo nėra kitos valstybės pilietis, išskyrus atvejus, kai pagal šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktus asmuo gali būti Lietuvos Respublikos ir kitos valstybės pilietis. Tais atvejais, kai kitos valstybės teisėje nenustatyta pilietybės atsisakymo ar netekimo įgijus kitos valstybės pilietybę procedūrų arba šios procedūros neatitinka protingumo kriterijų, pridedamas notaro patvirtintas asmens, kuris prašo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pareiškimas, kad jis atsisako kitos valstybės pilietybės; 5) dokumentus, patvirtinančius, kad yra bent viena iš šio įstatymo 7 straipsnio 2, 3 ir 4 punktuose nurodytų sąlygų, jeigu asmuo yra kitos valstybės pilietis.

Aprašo 8 punkte nustatyta, kad institucijos, priimančios ir nagrinėjančios asmenų prašymus dėl Lietuvos Respublikos pilietybės ar pranešimus ir prie jų pridėtus dokumentus, turi teisę pareikalauti iš asmens pateikti šiuos dokumentus priimančioms ar nagrinėjančioms institucijoms papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis. Tokiu atveju aprašo 17 punkte nustatytų terminų skaičiavimas nepradedamas, o pradėtas skaičiuoti terminas sustabdomas ir tęsiamas nuo papildomų dokumentų ir (ar) patikslintų duomenų gavimo atitinkamoje institucijoje dienos.

Nustatyta, kad Departamentas 2019 m. rugpjūčio 22 d. elektroniniu paštu išsiuntė pareiškėjo atstovui advokatui Algirdui Goštautui 2019 m. rugpjūčio 21 d. raštą Nr. (15/3-7)10K-36432, prašydamas patikslinti pareiškėjo senelio L. N. anketinius duomenis. Atkreipė dėmesį, kad pateiktuose dokumentuose įrašyti skirtingi L. N. duomenys, t. y. D. N. tėvo T. B. N. (T. B. N.), gim. (duomenys neskelbtini), gimimo liudijime įrašyta, kad jo tėvas – L. N., (duomenys neskelbtini) amžiaus, gimęs (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) piliečio pase įrašyta, jog L. N. gimė „(duomenys neskelbtini)“, o (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerija patvirtino vardą ir pavardę „L. N., gim. (duomenys neskelbtini)“. Taip pat kartu buvo paprašyta patikslinti, kuris iš pareiškėjo senelių ar prosenelių (duomenys neskelbtini) m. išvyko iš Lietuvos į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Atkreipė dėmesį, kad jo pateiktuose Lietuvos centrinio archyvo dokumentuose J. N. (duomenys neskelbtini) m. rugpjūčio 5 d. buvo išduotas Lietuvos Respublikos užsienio pasas, taip pat pateikti su jos išvykimu susiję liudijimai, išduoti (duomenys neskelbtini) metais. Šiuo raštu informavo, kad pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės atkūrimo nagrinėjimas sustabdomas, o jeigu per vienerius metus laiko nuo šio rašto išsiuntimo nebus pateikti prašomi papildomi dokumentai, nagrinėjimas bus nutrauktas.

Pagal Įstatymo 38 straipsnio 4 dalį dokumentai, patvirtinantys, kad asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. turėjo Lietuvos pilietybę, yra: 1) Lietuvos Respublikos vidaus ar užsienio pasai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d.; 2) Lietuvos Respublikos užsienio pasai, išduoti Lietuvos Respublikos diplomatinių atstovybių ar konsulinių įstaigų po 1940 m. birželio 15 d.; 3) dokumentai, liudijantys asmens tarnybą Lietuvos kariuomenėje ar darbą valstybės tarnyboje; 4) gimimo liudijimai arba kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė; 5) asmens liudijimai, išduoti iki 1940 m. birželio 15 d. Lietuvoje, arba asmens liudijimai, išduoti pagal dokumentus, išduotus iki 1940 m. birželio 15 d. Jeigu šio straipsnio 4 dalyje nurodytų dokumentų nėra, asmens iki 1940 m. birželio 15 d. turėtai Lietuvos Respublikos pilietybei patvirtinti gali būti pateikiami dokumentai apie mokymąsi, darbą, gyvenimą Lietuvoje iki 1940 m. birželio 15 d., taip pat užsienio valstybės pasas ir kiti dokumentai (Įstatymo 38 straipsnio 5 dalis).

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas (toliau – ir LVAT) yra pažymėjęs, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 ir 5 dalių nuostatos nenurodo konkrečių dokumentų ir jų baigtinio sąrašo, kuriais remdamasis atsakovas gali nustatyti, jog asmuo iki 1940 m. birželio 15 d. buvo Lietuvos Respublikos pilietis, atsakovui suteikta teisė įvertinti kartu su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę pateiktus dokumentus. Akcentuotina, kad Pilietybės įstatymo 38 straipsnio 4 dalies 4 punkte yra nurodyti ne tik gimimo liudijimai, bet ir kiti dokumentai, kuriuose tiesiogiai nurodyta turėta Lietuvos Respublikos pilietybė, o 38 straipsnio 5 dalyje yra nurodyta, jog gali būti pateikti ir kiti dokumentai (žr., pvz., LVAT 2020 m. balandžio 9 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-3534-520/2020).

Nustatyta, kad pareiškėjo atstovas 2019 m. rugsėjo 26 d. Departamentui pateikė raštą, paaiškindamas, kad turimais duomenimis pareiškėjo senelis L. N. gimė (duomenys neskelbtini) Lietuvoje, (duomenys neskelbtini) mieste, kaip nurodyta (duomenys neskelbtini) vidaus reikalų padalinio 2018 m. rugsėjo 19 d. pateiktame dokumente Nr. REF 15/2/1/1, o prosenelė J. N., gimusi (duomenys neskelbtini) metais, (duomenys neskelbtini) mieste, (duomenys neskelbtini) metais išvyko į (duomenys neskelbtini) Respubliką. Patikslino, kad pareiškėjo prašymo atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę 10 punkte prosenelės išvykimo data ((duomenys neskelbtini) m.) buvo įrašyta klaidingai. Matyti, kad Departamentas 2019 m. rugsėjo 26 d. elektroniniu laišku atsakė, jog gavo paaiškinimus ir lauks patikslintų dokumentų. Tačiau atsakovas, per vienerius metus nuo 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašto išsiuntimo dienos nesulaukęs prašomų duomenų, 2020 m. rugsėjo 22 d. priėmė ginčijamą Sprendimą nutraukti pareiškėjo prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimą. Pareiškėjas skunde teigia, kad dar 2019 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministeriją prašydamas papildomų dokumentų dėl senelio L. N. anketinių duomenų, tačiau dėl šios ministerijos neveikimo ir 2020 m. pradžioje prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos, sutrikdžiusios (duomenys neskelbtini) Respublikos atitinkamų institucijų darbą, iki skundo padavimo dienos nepavyko jų gauti. Pareiškėjo vertinimu, pandemijos laikotarpiu terminai dokumentų pateikimui turėjo būti vertinami itin kruopščiai ir neformaliai, atsižvelgiant į taikytus ribojimus visų asmenų bei valstybinių institucijų veiklai.

Teisėjų kolegija, susipažinusi su byloje esančiais duomenimis, vertina, kad Departamentas pagrįstai nurodė pateikti pareiškėjui papildomus dokumentus. Matyti, kad iš tiesų jo tėvo T. B. N. gimimo liudijime įrašyta, jog tėvas L. N., (duomenys neskelbtini) amžiaus, yra gimęs (duomenys neskelbtini), o (duomenys neskelbtini) piliečio pase įrašyta, jog L. N. gimė „(duomenys neskelbtini)“, taip pat ir (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministerija patvirtino vardą ir pavardę „L. N., gim. (duomenys neskelbtini)“. Taigi, esant šiems prieštaravimams, Departamentas pagrįstai įpareigojo pareiškėją patikslinti duomenis. Be to, pareiškėjas nurodė, kad dar 2019 m. rugpjūčio 10 d. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) Respublikos vidaus reikalų ministeriją dėl papildomų dokumentų dėl senelio L. N. anketinių duomenų, tačiau dėl šios ministerijos neveikimo ir 2020 m. pradžioje prasidėjusios pasaulinės COVID-19 pandemijos šių duomenų iki šiol negavo. Teisėjų kolegija atkreipia dėmesį, kad byloje nėra jokių duomenų, pagrindžiančių, jog pareiškėjas iš (duomenys neskelbtini) Respublikos atitinkamų institucijų siekė gauti Departamento prašomus duomenis. Byloje nėra įrodymų (pavyzdžiui, voko registracijos ar elektroninio pašto duomenų), kad toks prašymas (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijoms apskritai pateiktas ir išsiųstas, taip pat, kad kreiptasi pakartotinai ir pan. Teisėjų kolegija pažymi, kad nepateikta ir įrodymų, jog (duomenys neskelbtini) Respublikos institucijų veikla dėl COVID-19 pandemijos ilgam sutriko ir dėl to nepavyko gauti reikalingų dokumentų.

Pagal Aprašo 20.4 punktą prašymų dėl Lietuvos Respublikos pilietybės nagrinėjimas nutraukiamas, jeigu asmuo per vienus metus nuo prašymo pateikti papildomų dokumentų, patvirtinančių Lietuvos Respublikos pilietybės įstatyme nurodytas aplinkybes, ir (ar) patikslinti duomenis išsiuntimo dienos nepateikia prašomos informacijos ar dokumentų.

Taigi, kadangi nuo Departamento 2019 m. rugpjūčio 22 d. rašto išsiuntimo dienos pareiškėjas nepateikė atsakovui prašomų dokumentų, patikslinančių informaciją dėl jo senelio gimimo vietos, todėl, teismo vertinimu, nagrinėjamu atveju atsakovas, remdamasis Aprašo 20.4 punktu, pagrįstai nutraukė prašymo dėl Lietuvos Respublikos pilietybės suteikimo nagrinėjimą. Pažymėtina ir tai, jog ginčijamu Sprendimu nutrauktas pareiškėjo prašymo nagrinėjimas, tačiau nebuvo nuspręsta dėl jo prašymo tenkinimo ar netenkinimo. Priimtas Sprendimas Aprašo 20.4 punkto pagrindu neužkerta kelio pareiškėjui vėl kreiptis į Departamentą su prašymu atkurti Lietuvos Respublikos pilietybę, pateikiant ir visus reikalingus duomenis (dokumentus).

Pareiškėjo skundo argumentas, kad Departamentas formaliai nagrinėjo jo prašymą ir privalėjo įspėti dėl prašymo vertinimo procedūros nutraukimo, o to nepadaręs jis pažeidė gero administravimo principą, yra atmestini kaip niekuo nepagrįsti. Pažymėtina, kad pareiškėjo interesus atstovauja advokatas, t. y. kvalifikuotas teisės specialistas, be to, Departamentui teisės aktuose nėra nustatyta imperatyvi pareiga informuoti pareiškėją ar jo atstovą dėl prašymo nutraukimo nepateikus dokumentų. Tačiau taip pat atkreiptinas dėmesys, kad atsakovas dar 2019 m. rugpjūčio 21 d. rašte nurodė, jog procedūra bus nutraukta, nepateikus prašomų dokumentų.

Todėl, atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad Sprendimas yra pagrįstas ir teisėtas, priimtas vadovaujantis nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis bei galiojančiomis teisės normomis, o remiantis skunde nurodytais argumentais teisinio pagrindo jo naikinti nėra. Taigi, pareiškėjo skundas yra atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 88 straipsnio 1 punktas).

Kadangi skundas atmestas, nėra teisinio pagrindo priteisti ir pareiškėjo patirtas bylinėjimosi išlaidas (ABTĮ 40 straipsnio 1 dalis).

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi ir 133 straipsniu

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Pareiškėjo D. N. (D. N.) skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 30 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus apygardos administracinį teismą.