- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2025-12-17
- Bylos Nr.
- eA-513-789/2025
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-06231-2023-2
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Audrius Bakaveckas (pirm.), Rasa Ragulskytė-Markovienė (pran.), Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- A. M.
- Atsakovas
- Vilniaus miesto savivaldybės administracijai
- Kategorijos
- 16.6pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (kolegijos pirmininkas), Rasos Ragulskytės-Markovienės (pranešėja) ir Mildos Vainienės,
teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą dėl Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimo administracinėje byloje pagal pareiškėjo A. M. skundą atsakovui Vilniaus miesto savivaldybės administracijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
1. Pareiškėjas A. M. (toliau – ir pareiškėjas) kreipėsi į teismą su skundu, prašydamas panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos (toliau – ir Administracija) 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą“ (toliau – ir Sprendimas) bei įpareigoti Administraciją išnagrinėti pareiškėjo prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. 0101/0003:2434) Nemenčinės plente formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (-us), rengimą (toliau – ir Prašymas), iš naujo.
2. Pareiškėjas grindė skundą šiais pagrindiniais argumentais:
2.1. Pareiškėjui bendrosios jungtinės sutuoktinių nuosavybės teise priklauso 636/5444 dalys kitos paskirties 0,5444 ha bendro ploto žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Sklypas) bei asmeninės nuosavybės teise priklauso Sklype esantys statiniai.
2.2. Sklype yra ir daugiau bendraturčių, todėl naudojimasis Sklypu ir pareiškėjui priklausančiais statiniais yra sudėtingas. Statinių remontui ar rekonstrukcijai yra reikalingas Sklypo bendraturčių pritarimas, kurio jie neduoda. Siekdamas supaprastinti naudojimąsi nuosavybės teise valdomais pastatais pagal jų paskirtį bei pastatais užimta Sklypo dalimi, pareiškėjas nusprendė atidalinti Sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės. Jis per elektroninę sistemą www.zpdris.lt pateikė Prašymą. Prašymo 5 punkte pareiškėjas konkretizavo, kad siekia atidalinti Sklypo dalį iš bendrosios nuosavybės pareiškėjo ir nustatyti šia daliai žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Sklypas buvo suformuotas 2012 m. birželio 7 d. Nacionalines žemės tarnybos prie Aplinkos ministerijos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimu nuosavybės teisių atkūrimui bei įvairiais Nacionalinės žemės tarnybos teritorinio skyriaus vedėjo sprendimais atkurtos nuosavybės teisės į iki nacionalizacijos valdytą žemės sklypą.
2.3. Administracija aplaidžiai vykdė savo pareigas, įtvirtintas galiojančiuose teisės aktuose (Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1997 m. rugsėjo 29 d. nutarimu Nr. 1057 patvirtintos Lietuvos Respublikos piliečių nuosavybės teisių į išlikusį nekilnojamąjį turtą atkūrimo įstatymo įgyvendinimo tvarkos (toliau – ir Tvarka) 106¹ p.). Ji nustatė Sklypui tik jo naudojimo paskirtį, bet nenustatė naudojimo būdo. Dėl šios priežasties pareiškėjas siekia atidalintai daliai nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos. Tokiu būdu pareiškėjas nori įvykdyti atsakovo pareigas, kurių jis neatliko, savo sąskaita.
Žemesnės instancijos teismas
2.4. Vilniaus miesto savivaldybės taryba 2021 m. birželio 2 d. sprendimu Nr. 1-972 „Dėl Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano keitimo tvirtinimo“ patvirtino Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos bendrojo plano (toliau – ir Bendrasis planas) keitimą, parengtą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo dokumentų rengimo ir teritorijų planavimo proceso valstybinės priežiūros informacinėje sistemoje (TPDRIS) Nr. K-RJ-13-16-209.
2.5. Sklypas patenka į Bendruoju planu suplanuotą teritoriją, kurioje taikoma pagrindinė žemės naudojimo paskirtis – kita, naudojimo būdas – G1;K;V;R;B;I2;E. Bendrojo plano sprendinių Aiškinamojo rašto 1 priede esančioje 5 lentelėje „Žemės sklypų naudojimo būdai ir jų santrumpos (erdvinių objektų kodai), naudojami BP” nurodyta, kad G1 – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Pareiškėjo prašymas dėl būdo nustatymo atidalijamai Sklypo daliai visiškai atitinka Bendrojo plano sprendinius, t. y. pareiškėjas turi Nekilnojamojo turto registre registruotų ūkinių pastatų, kurių eksploatavimui siekia atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią Sklypo dalį ir nustatyti jai naudojimo būdą, numatytą Bendrajame plane, tačiau Administracija priėmė Sprendimą, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą.
2.6. Sprendimas yra neteisėtas, jame padarytos išvados atsakovo išgalvotų faktinių aplinkybių pagrindu. Pareiškėjui nuosavybės teise priklauso Sklype esantys statiniai. Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo tikslas – atidalinti pareiškėjui priklausančią ir pareiškėjo statiniais užimtą žemės sklypo dalį tam, kad pareiškėjui būtų paprasčiau eksploatuoti statinius pagal tikslinę paskirtį. Pareiškėjas neplanuoja Sklypo vystymo. Pareiškėjas siekia nustatyti atidalijamos Sklypo dalies naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, žemės sklypai, skirti vieno ar dviejų butų gyvenamosios paskirties pastatams su pagalbinio ūkio paskirties pastatais. Toks naudojimo būdas numatytas Bendrajame plane ir Sklypo teritorijoje pažymėtas indeksu G1. Administracijos argumentas, kad Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, yra teisiškai nepagrįstas, nes pareiškėjo siekiai visiškai atitinka Bendrojo plano sprendinius.
2.7. Prašymo pateikimo faktas ir formuluotė suponuoja išvadą, kad projektas dar nėra parengtas, pareiškėjas tik siekia parengti jį pagal reikalavimus, kuriuos išduos atsakovas bei Nacionalinė žemės tarnyba, o ne suderinti ar gauti pritarimą jau parengtam projektui.
2.8. Atsakovas atsisako tenkinti Prašymą, konstatuodamas, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams bei atsakovo išvardintiems teisės aktams. Atsakovas remiasi Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo (toliau – ir TPĮ) 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu. Pareiškėjas nedeklaravo ir nenurodė ketinimo vystyti teritoriją. Teritorijos vystymas vyksta per teritorijų planavimo procesą (TPĮ 2 str. 25 ir 26 d.). Tuo tarpu pareiškėjas turi tikslą atidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią ir jo statiniais užimtą sklypo dalį tų statinių tolimesniam eksploatavimui ir nori parengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas nėra teritorijų planavimo procesas ar jo sudedamoji dalis. Administracija nepagrįstai taikė TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą – pareiškėjas nesiekia vystyti jokios teritorijos, pareiškėjas siekia parengti žemės valdos projektą, kuris sudarytų tinkamas sąlygas jau esamų ir pareiškėjui nuosavybės teise priklausančių pastatų eksploatavimui.
Šalies argumentai
2.9. Pareiškėjas nesutinka su Sprendimo motyvu, kad teritorijoje, kurioje yra Sklypas, nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, t. y. iki Sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotų gatvių raudonųjų linijų, todėl nagrinėjamu atveju nepakanka esamos ir suprojektuotos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros, reikia planuoti ją. Šis argumentas paremtas tuo pačiu išgalvotu teiginiu, kad pareiškėjas numato vystyti ginčo teritoriją. Pareiškėjas nenumato vystyti jokios teritorijos ir neturi tokio siekio. Jis turi siekį sudaryti tinkamas sąlygas turimų pastatų ir jam priklausančios žemės sklypo dalies naudojimui pagal jų tikslinę paskirtį. Pareiškėjas neplanuoja jokių naujų statinių. Tai reiškia, kad pasikeitimai įvyks tik planinėje medžiagoje – bus pažymėta riba, atskirianti pareiškėjo Sklypo dalį nuo kitų bendraturčių Sklypo dalies. Pareiškėjui nereikia jokių naujų kelių. Jis naudosis jau esamu kadastrinių matavimų plane ir SĮ „Vilniaus planas” medžiagoje parodytu faktiškai egzistuojančiu ir nuo 1940 metų eksploatuojamu keliu, kuriuo tiek pareiškėjas, tiek kiti bendraturčiai, tiek namų valdos Nemenčinės pl. 125 Vilniuje savininkai patenka į Sklypą.
2.10. Sklypas buvo suprojektuotas ir suformuotas nuosavybės teisių atkūrimui. Nacionalinė žemės tarnyba priėmė sprendimus atkurti nuosavybės teises į Sklypą, t. y. tiek atsakovas, tiek Nacionalinė žemės tarnyba savo veiksmais pripažino, jog Sklypas suprojektuotas. laikantis teisės aktų reikalavimų ir atitinka juos, todėl galima į jį atkurti nuosavybės teises. Kai atsakovas suprojektavo Sklypą, jis laikėsi pozicijos, kad jis atliko savo darbą tinkamai, t. y. Sklypas turi privažiuojamus kelius.
2.11. Sprendimo argumentai paneigia laisvos valios principą, įtvirtintą TPĮ. Detalusis planavimas iš esmės yra atsakovo pareiga. Pareiškėjo skunde išdėstyti argumentai tik patvirtina, kad atsakovas, projektuodamas Sklypą, neatliko savo pareigų, o dabar siekia sudaryti nepalankias sąlygas pareiškėjui atsidalinti Sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės ir nustatyti Sklypo naudojimo būdą, kad pareiškėjas, visiškai neturėdamas laisvos valios rengti detalųjį planą, būtų priverstas deklaruoti tariamai laisvą valią ne savo noru ir kreiptis į atsakovą su detaliojo plano rengimo iniciatyva. Pareiškėjas laikosi pozicijos, kad šiuo konkrečiu atveju detalusis planas nereikalingas, o jei jis ir būtų reikalingas, tokiu atveju atsakovas privalo parengti jį.
Atsiliepimas
3. Atsakovas Administracija atsiliepime į skundą prašė atmesti jį.
4. Atsakovas grindė atsiliepimą į skundą šiais pagrindiniais argumentais:
4.1. Žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto sprendiniai turi atitikti TPĮ. Iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti, kad teritorijoje, kurioje yra Sklypas, nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, t. y. iki Sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotų gatvių raudonųjų linijų, todėl nagrinėjamu atveju nepakanka esamos ir suprojektuotos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros ir reikia planuoti ją. Nei su Prašymu, nei su skundu pareiškėjas nepateikė duomenų, leidžiančių daryti kitokią išvadą, t. y. nebuvo pateikta duomenų, pagrindžiančių nagrinėjamoje teritorijoje esančios ir (ar) suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros, iš kurios būtų galima patekti į ginčo žemės sklypą, buvimą.
4.2. Sklypas buvo suprojektuotas Administracijos direktoriaus 2006 m. spalio 6 d. įsakymu Nr. 30-1834 „Dėl sklypo (duomenys neskelbtini) ir sklypo Nr. 1 prie (duomenys neskelbtini) duomenų nustatymo ir planų tvirtinimo“ (toliau – ir Įsakymas) (viešai prieinamas https://aktai.vilnius.lt/document/30137255). Tuo metu, kai buvo projektuojamas Sklypas, Tvarkoje (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. rugpjūčio 6 d. iki 2007 m. rugsėjo 11 d.) nebuvo 106¹ punkto bei nuostatos, kad „prie žemės sklypo turi būti privažiuojamasis kelias arba projektuojamas siūlomas nustatyti kelio servitutas“. Taigi ši nuostata nebuvo privaloma minėto Sklypo suprojektavimo metu. Pareiškėjas nepagrįstai kvestionuoja Administracijos kompetenciją Sklypo projektavimo atveju. Administracija negali būti laikoma pažeidusia reikalavimą, kurio nebuvo tuo metu, kai Įsakymu buvo suprojektuotas Sklypas, be to, Įsakymas yra nenuginčytas ir galiojantis.
4.3. Iš prie atsiliepimo pridėtos ištraukos iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijos suvestinio skaitmeninio žemėlapio matyti pareiškėjo nurodomas šiuo metu egzistuojantis lauko keliukas, kuriuo privažiuojama prie ginčo teritorijos. Sklypo šiaurinėje pusėje esantis privažiuojamasis kelias (lauko keliukas) nelaikytinas tinkama susiekimo infrastruktūra. Vadovaujantis statybos techninio reglamento STR 2.06.04:2014 „Gatvės ir vietinės reikšmės keliai. Bendrieji reikalavimai“, patvirtinto Lietuvos Respublikos aplinkos ministro 2014 m. birželio 17 d. įsakymu Nr. D1-533, 10 lentelės „Pagrindiniai gatvių techniniai parametrai“ nuostatomis, minimalus atstumas tarp D kategorijos gatvės raudonųjų linijų yra 12 metrų. Išnagrinėjus Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinį skaitmeninį žemėlapį, nustatyta, jog nagrinėjamoje teritorijoje šis atstumas nėra užtikrintas. Be to, iki Sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotos gatvių raudonosios linijos, todėl Sprendime pagrįstai nurodyta, kad nagrinėjamu atveju nepakanka esamos ir suprojektuotos inžinerinės Savivaldybės infrastruktūros ir, vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, reikia planuoti ją, rengiant detalųjį planą.
4.4. Iš Vilniaus miesto savivaldybės teritorijų planavimo suvestinio skaitmeninio žemėlapio ištraukos taip pat matyti, kad, pagal Lietuvos Respublikos miškų valstybės kadastro duomenis, teritorija, per kurią galėtų būti projektuojamas privažiuojamasis kelias iki Sklypo, patenka į minėtame kadastre įrašytus miškų plotus, kurių ribos nustatytos pagal valstybinės reikšmės miškų plotų schemą, parengtą vadovaujantis Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2007 m. gruodžio 19 d. nutarimu Nr. 1369 „Dėl valstybinės reikšmės miškų plotų schemų rengimo tvarkos aprašo patvirtinimo“ ir kuriems yra nustatytas valstybinės reikšmės miško statusas. Kadangi ginčo teritorija yra apsupta valstybinių miškų, tam, kad būtų galima plėtoti inžinerinę infrastruktūrą, būtina paversti miško žemę kitomis naudmenomis, o tai turi būti suplanuota teritorijų planavimo dokumente, nagrinėjamu atveju – detaliajame plane. Nors pareiškėjas nurodo, kad neplanuoja vystyti ginčo teritorijos, tačiau, remiantis TPĮ 2 straipsnio 25 dalimi, akivaizdu, kad pareiškėjas, siekdamas atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimą Sklypo dalį ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei nustatyti žemės naudojimo būdą (-us), numato vystyti nagrinėjamą teritoriją. Teisės aktų nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus tokį formavimo ir pertvarkymo projektą, atsirastų nauji urbanistiniai vienetai – nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, kuriems taip pat būtų nustatomi naudojimo būdai), o tai reiškia, kad įvyktų tiek teritorijos aplinkos urbanistiniai kokybiniai pokyčiai, tiek kiekybinė plėtra. Pareiškėjo teiginiai apie nesiekiamą vystyti ginčo teritoriją teisiškai yra visiškai nepagrįsti.
Šalies argumentai
4.5. Pareiškėjas nepagrįstai teigia, kad, pagal Tvarkos 106¹ punktą, savivaldybės administracijos direktorius privalėjo patvirtinti žemės sklypo planą, kuriame, be kita ko, turėjo būti nurodytas ir žemės naudojimo būdas, Administracija veikė aplaidžiai ir ginčo sklypui nustatė tik naudojimo paskirtį, bet nenustatė naudojimo būdo. Sklypas buvo suprojektuotas Įsakymu, kai Tvarkoje nebuvo 106¹ punkto, taigi, remiantis lex retro non agit (įstatymas negalioja atgal) principu, yra visiškai nepagrįsta remtis šia nuostata atgaline tvarka. Įsakymo priėmimo metu galiojusios Tvarkos 34 punkte nustatyta, kad grąžinama laisva (neužstatyta) žemė suformuojama atskirais sklypais, turinčiais pagal miesto teritorijų bendruosius planus nustatytą pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir pagal parengtus detaliuosius planus jiems esant nustatytą teritorijos tvarkymo režimą. Remiantis TPĮ (redakcija, galiojusi nuo 2006 m. liepos 27 d. iki 2007 m. balandžio 5 d.) 2 straipsnio 32 dalimi, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimas – detaliųjų planų sprendiniuose nustatyta teritorijos naudojimo būdo ar pobūdžio ir veiklos joje plėtojimo reikalavimų ir apribojimų visuma, privaloma rengiant statinių statybos ir kitos veiklos projektus. Pagal tuo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, žemės naudojimo būdas turėjo būti nustatytas būtent detaliuoju planu. Įsakymo priėmimo metu galiojusios Tvarkos 106 punkte nustatyta, kad, grąžinant laisvą (neužstatytą) žemę natūra, kai detaliojo plano nėra, sprendime atkurti nuosavybės teises įrašoma sąlyga, kad, norint plėtoti veiklą šiame žemės sklype, būtina parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka.
4.6. Nei Sklypo suprojektavimo metu, nei šiuo metu nėra parengtas nagrinėjamos teritorijos detalusis planas. Todėl pagal nurodytas teisės nuostatas suformuotam ir natūra grąžintam Sklypui jo suformavimo metu nebuvo nurodytas naudojimo būdas. Įsakymu suprojektuotas Sklypas kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra sklypas, numatant su Įsakymo 4.2 punkte nustatytą sąlygą, kad Sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą Sklype, privalo parengti detalųjį planą TPĮ nustatyta tvarka. Pareiškėjo teiginiai apie aplaidų Administracijos elgesį yra nepagrįsti, jie grindžiami neaktualiu teisiniu reglamentavimu.
II.
5. Regionų administracinis teismas 2024 m. kovo 26 d. sprendimu atmetė pareiškėjo skundą.
6. Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, nustatė šias ginčui reikšmingas faktines aplinkybes:
Šalies argumentai
6.1. Pareiškėjas per elektroninę sistemą www.zpdris.lt pateikė Prašymą, kuriame nurodė, jog projekto rengimo tikslas (tikslai): pertvarkyti žemės sklypus, siūlomi nustatyti ar panaikinti žemės servitutai, siūlomos nustatyti ar panaikinti specialiosios žemės ir miško naudojimo sąlygos, nustatyti ir keisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdą (-us); žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto uždaviniai: atidalinti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimų žemės sklypų dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus. Pareiškėjas prašė atidalinti iš bendrosios Sklypo nuosavybės jam priklausančią dalį ir atidalintai daliai nustatyti žemės sklypo naudojimo būdą – vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos.
6.2. Administracija atsakė pareiškėjui Sprendimu, kuriuo atsisakė tenkinti Prašymą. Administracija argumentavo Sprendimą tuo, kad teritorijoje, kurioje yra Sklypas, nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, t. y. iki Sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotos gatvių raudonosios linijos, todėl nagrinėjamu atveju nepakanka esamos ir suprojektuotos inžinerinės savivaldybės infrastruktūros ir reikia planuoti ją, rengiant detalųjį planą.
Žemesnės instancijos teismas
7. Teismas nurodė, kad pareiškėjas ginčija Sprendimo neteisėtumą tuo aspektu, kad Administracija atsisakė tenkinti Prašymą, konstatuodama, kad projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio teritorijų planavimo dokumentams bei Administracijos išvardintiems teisės aktams.
8. Teismas, įvertinęs Sprendimo turinį, konstatavo, kad jame nėra jokių argumentų, kuriais atsakovas atsisakė tenkinti pareiškėjo prašymą dėl to, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektas prieštarautų ginčo teritorijoje galiojantiems teritorijų planavimo dokumentams ar kokiems kitiems dokumentams. Administracija Sprendime tik bendrai nurodė teisinį reglamentavimą, aktualų pradedant rengti / rengiant Žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektą.
9. Teismas, vadovaudamasis TPĮ nuostatomis (17 str. 1 d.), Lietuvos Respublikos miškų įstatymo 11 straipsnio 1 dalies 2 punktu, taip pat įvertinęs tai, kad Sklype nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, konstatavo, kad, turint tikslą inicijuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, tačiau nustačius inžinerinės infrastruktūros trūkumą bei tai, kad infrastruktūra turi būti įrenginėjama miško teritorijoje, atsakovas pagrįstai nusprendė, kad toks formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas būtų galimas tik parengus detalųjį planą.
Žemesnės instancijos teismas
10. Teismas nurodė, kad Sklypas buvo suprojektuotas Įsakymu. Teismas akcentavo, kad pareiškėjas vadovaujasi šiuo metu galiojančiomis Tvarkos nuostatomis (106¹ p.), kurios nėra aktualios, vertinant Administracijos veiksmų neteisėtumą (nagrinėjamu atveju aktualios Tvarkos, galiojančios Įsakymo priėmimo metu, nuostatos). Teismas padarė išvadą, kad, nors Administracijos direktorius Įsakymu suprojektavo Sklypą, tačiau tai nereiškia, kad Sklypas turi ir privažiuojamą kelią – kelias nebuvo suprojektuotas. Teismas konstatavo, kad esamoje faktinėje situacijoje egzistuoja akivaizdus infrastruktūros trūkumas.
11. Teismas pabrėžė, kad Įsakymo priėmimo metu Tvarkoje nebuvo 106¹ punkto, todėl pareiškėjas nepagrįstai vertina Administracijos veiksmus, nenustačius Sklypo naudojimo būdo, kaip aplaidžius. Pagal Įsakymo priėmimo metu galiojantį teisinį reglamentavimą, Administracijos direktorius neturėjo tokios pareigos.
Žemesnės instancijos teismas
12. Teismas nurodė, kad, pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą, žemės naudojimo būdas turėjo būti nustatytas detaliuoju planu. Įsakymo 4.2 punkte taip pat nurodyta, kad sklypų savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklypuose, privalo parengti detalųjį planą Lietuvos Respublikos teritorijų planavimo įstatymo nustatyta tvarka, tačiau į bylą nėra pateikta įrodymų, kad toks detalusis planas būtų parengtas.
13. Teismas pabrėžė, kad teisės aktų nustatyta tvarka parengus ir patvirtinus prašomą formavimo ir pertvarkymo projektą, atsirastų nauji nekilnojamojo turto objektai (žemės sklypai, kuriems taip pat būtų nustatomi naudojimo būdai), ir tai reiškia, kad įvyktų tiek teritorijos aplinkos urbanistiniai kokybiniai pokyčiai, tiek kiekybinė plėtra. Teismas konstatavo, kad vien tik pareiškėjo deklaratyvus nurodymas, kad jis nevystys veiklos Sklype, nėra pagrindas atsakovui nesivadovauti formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą reglamentuojančiomis teisės aktų nuostatomis.
Žemesnės instancijos teismas
14. Teismas nurodė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, todėl, netenkinus reikalavimo panaikinti Sprendimą, netenkinamas ir išvestinis reikalavimas įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.
III.
15. Pareiškėjas A. M. apeliaciniame skunde prašo panaikinti Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą ir priimti naują sprendimą – tenkinti pareiškėjo skundą.
16. Pareiškėjas grindžia apeliacinį skundą šiais pagrindiniais argumentais:
16.1. Pareiškėjas siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią Sklypo dalį bei nustatyti atidalintos dalies naudojimo būdą. Pareiškėjo Prašymas galėjo būti netenkintas tik tuo atveju, jei tai draudžia įstatymas ar kai tokiu atidalijimu pažeidžiamas įstatymas arba tada, kai pažeidžiamos trečiųjų asmenų teisės. Nei atsakovas, nei pirmosios instancijos teismas nepateikė tokių argumentų.
16.2. Aplinkybė, kad Tvarkos 106¹ punktas neegzistavo, neturi teisinės reikšmės, nes svarbus teisės akto turinys. Sklypo formavimo laikotarpiu atsakovas turėjo pareigą (turi šią pareigą šiuo metu) nustatyti ne tik žemės sklypo naudojimo paskirtį, bet ir naudojimo būdą (Tvarkos 106 p.).
16.3. Pagal Tvarkos 106 punktą, tam, kad sklypas būtų tinkamas naudoti pagal jo tikslinę paskirtį ir naudojimo būdą, sklypas turi turėti privažiuojamąjį kelią. Tvarkos 106 punkto formuluotė suponuoja išvadą, kad atsakovas, Įsakymu nustatydamas Sklypo ribas, privalėjo numatyti privažiavimo kelią prie Sklypo. Jei toks kelias būtų nenumatytas ir neegzistuotų, atsakovas negalėtų priimti Įsakymo, nes jis prieštarautų ir tiesiogiai pažeistų galiojantį teisinį reguliavimą. Pareiga numatyti privažiavimą prie formuojamo sklypo buvo numatyta ir Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 19 straipsnio 5 dalyje.
16.4. Pirmosios instancijos teismo išvada, jog byloje nėra ginčo, kad Sklype nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, t. y. iki Sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotos gatvių raudonosios linijos, iš esmės nėra susijusi su ginčo dalyku. Pareiškėjas neginčija aplinkybės, kad gatvių raudonosios linijos nėra suprojektuotos, tačiau skundo pagrįstumą įrodinėja visiškai kitomis aplinkybėmis – prie Sklypo yra privažiuojamasis kelias, atsakovas numatė jį patekimui į Sklypą, Įsakymu formuodamas Sklypą, ir jis yra visiškai pakankamas numatomiems sprendimams, t. y. Sklypo dalies atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo naudojimo būdo nustatymui.
Žemesnės instancijos teismas
16.5. Pirmosios instancijos teismas netinkamai taikė ir aiškino TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktą, pagal kurį detalieji planai rengiami bendruosiuose planuose nustatytoms urbanizuotoms ir urbanizuojamoms teritorijoms, kai numatomas teritorijos vystymas, o numatomiems sprendiniams nepakanka esamos ir (ar) suprojektuotos inžinerinės ir (ar) socialinės savivaldybės infrastruktūros ir reikia planuoti ją.
Šalies argumentai
16.6. Pareiškėjas skunde teismui nurodė, kad nenumato vystyti teritorijos. Atsidalindamas Sklypo dalį iš bendrosios dalinės nuosavybės, pareiškėjas turi siekį sudaryti tinkamas sąlygas turimų pastatų, o taip pat jam priklausančios Sklypo dalies naudojimui pagal jų tikslinę paskirtį. Pareiškėjas neplanuoja jokių naujų statinių, t. y. pareiškėjas neplanuoja jokių urbanistinių kokybinių pokyčių.
16.7. Pirmosios instancijos teismo išvados pažeidžia TPĮ 17 straipsnio 4 dalies imperatyvų draudimą detaliai planuoti neurbanizuojamas teritorijas, todėl sprendimas turi būti panaikintas ir pareiškėjo skundas patenkintas.
16.8. Pirmosios instancijos teismo sprendimas taip pat pažeidžia TPĮ 6 straipsnyje įtvirtintą laisvos valios principą.
Atsiliepimas
17. Atsakovas Administracija, atsiliepime į apeliacinį skundą pakartodamas atsiliepime į skundą nurodytus argumentus, prašo atmesti jį.
18. Atsakovas akcentuoja, kad Tvarkos 106 punktas aiškintinas kartu su Tvarkos 34 punktu ir TPĮ 2 straipsnio 32 dalimi, t. y. pagal Įsakymo priėmimo metu galiojusį teisinį reglamentavimą žemės naudojimo būdas turėjo būti nustatytas būtent detaliuoju planu.
19. Atsakovas pabrėžia, kad nei Sklypo suprojektavimo metu, nei šiuo metu nėra parengtas detalusis planas, todėl, pagal nurodytą teisinį reguliavimą, suformuotam natūra grąžintinam Sklypui jo suformavimo metu nebuvo nurodytas naudojimo būdas. Sklypas suprojektuotas Įsakymu kaip laisvas (neužstatytas) ir grąžintinas nuosavybėn natūra žemės sklypas, numatant Įsakymo 4.2 punkte nustatytą sąlygą, kad sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą Sklype, privalo parengti detalųjį planą TPĮ nustatyta tvarka.
Atsiliepimas
20. Atsakovas nurodo, kad pirmosios instancijos teismas teisingai ir pagrįstai nusprendė, kad Sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas, nėra teisinio pagrindo naikinti jį skunde išdėstytais argumentais.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
21. Byloje nagrinėjamas ginčas kilo dėl Administracijos sprendimo, kuriuo atsisakyta organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, teisėtumo ir pagrįstumo.
Žemesnės instancijos teismas
22. Pirmosios instancijos teismas atmetė pareiškėjo skundą, konstatavęs, kad nagrinėjamu atveju žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimas galimas tik parengus detalųjį planą.
23. Pareiškėjas, nesutikdamas su pirmosios instancijos teismo sprendimu, apeliaciniame skunde nurodo, kad, inicijuodamas Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, jis siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią Sklypo dalį bei nustatyti atidalintos dalies naudojimo būdą. Pareiškėjos pažymi, kad prie Sklypo yra privažiuojamasis kelias, atsakovas numatė jį patekimui į Sklypą, Įsakymu formuodamas Sklypą, šio kelio pakanka Sklypo dalies atidalijimui iš bendrosios dalinės nuosavybės ir jo naudojimo būdo nustatymui. Pareiškėjas nurodė, kad jis nenumato vystyti teritorijos, jis tik siekia sudaryti tinkamas sąlygas turimų pastatų ir jam priklausančios Sklypo dalies naudojimui pagal jų tikslinę paskirtį.
24. Atsakovas, nesutikdamas su pareiškėjo apeliaciniu skundu, teigia, kad Sklypo savininkai, norėdami plėtoti veiklą Sklype, privalo parengti detalųjį planą TPĮ nustatyta tvarka.
25. Taisyklės nustato žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų (toliau – Projektas) rengimo, finansavimo, viešinimo, derinimo, tikrinimo ir tvirtinimo tvarką, taip pat atvejus ir tvarką, kai žemės sklypai pertvarkomi nerengiant Projekto (Taisyklių 1 p.). Pagal Taisyklių 2 punktą, Projektas yra žemėtvarkos planavimo dokumentas, priskiriamas žemės valdos projektams. Projekto sprendiniai negali prieštarauti kompleksinio ar specialiojo teritorijų planavimo dokumentų sprendiniams, įstatymams ir kitiems teisės aktams, tarp jų teritorijų planavimo normų ir statybos techninių reglamentų reikalavimams, darantiems įtaką Projekto sprendiniams. Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 27 punkte apibrėžiama, kad žemės valdos projektas – žemėtvarkos planavimo dokumentas, nustatantis žemės sklypo (sklypų) formavimą, pertvarkymą, paėmimą visuomenės poreikiams, konsolidaciją, taip pat naudojimo sąlygas (paskirtį, apribojimus, servitutus ir panašiai).
26. Taisyklių 2.1–2.7 punktuose numatyti savarankiški žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projektų rengimo atvejai, tarp jų: kai žemės sklypai padalijami, atidalijami, sujungiami ar perdalijami (išskyrus atvejus, kai tai draudžia įstatymai ar kiti teisės aktai, ir atvejus, nustatytus Taisyklių 6 punkte – kai atliekamas bendrą ribą turinčių žemės sklypų perdalijimas) (Taisyklių 2.1 p.); kai keičiama pagrindinė žemės naudojimo paskirtis ir (ar) žemės sklypo naudojimo būdas (-ai), jeigu tai neprieštarauja savivaldybės ar jos dalies bendrajam planui, išskyrus Žemės įstatymo 24 straipsnio 1 dalyje nustatytus atvejus (t. y. kai formuojami nauji žemės sklypai) (2.7 p.).
27. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra konstatavęs, kad žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto savarankišku tikslu gali būti tiek žemės sklypo padalijimas, tiek žemės sklypo naudojimo būdo pakeitimas, tiek jie abu kartu; kiekvienu konkrečiu atveju atsakovas dėl prašymo organizuoti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą turi spręsti individualiai, atsižvelgdamas į nurodomus projekto rengimo tikslus; savo ruožtu kiekvienas pateiktas prašymas dėl žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo organizavimo, kai nurodomi skirtingi tikslai, vertintinas kaip naujas prašymas, nes sprendimą lemia visuma aplinkybių, pagrindžiančių galimybę įgyvendinti visus nurodomus prašyme tikslus ar kiekvieną jų atskirai (žr. 2021 m. balandžio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. eA-532-492/2021).
28. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje pažymėta, kad savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas pradėti rengti projektą yra vienas iš žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo etapų, kuriam priimti taikytinos Taisyklių bendrosios nuostatos, t. y. patikrinama, ar tinkamas subjektas pateikė prašymą rengti projektą, ar pateikė būtinus dokumentus ir ar nėra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti planavimo procedūrą (žr. 2019 m. gruodžio 30 d. nutartį administracinėje Nr. A-1528-261/2019, 2021 m. balandžio 7 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. eA-1177-415/2021). Projekto atitiktis teritorijų planavimo dokumentų reikalavimams yra nagrinėjama žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimo etape (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2022 m. lapkričio 30 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-462-821/2022, 2025 m. gegužės 28 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-135-520/2025).
29. Atsižvelgdama į minėtą teisinį reguliavimą ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo išaiškinimus, teisėjų kolegija vertins, ar nagrinėjamu atveju yra akivaizdžių aplinkybių, kliudančių pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
30. Pareiškėjas Prašyme nurodė žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo projekto tikslą (tikslus) – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas Sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (-us). Taigi Prašyme nurodyti tikslai atitinka Taisyklių 2.1 (Sklypo atidalijimas) ir 2.7 punktuose (pagrindinės žemės naudojimo paskirties ir (ar) žemės naudojimo būdo (-ų) pakeitimas) nustatytus atvejus.
31. Ginčijamame Sprendime Administracija atsisakė organizuoti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto rengimą, nurodydama šias pagrindines priežastis: teritorijoje, kurioje yra Sklypas, nėra išvystyta susisiekimo ir inžinerinė infrastruktūra, t. y. iki Žemės sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotos gatvių raudonosios linijos, todėl nepakanka esamos suprojektuotos inžinerinės Savivaldybės infrastruktūros ir reikia planuoti ją; pareiškėjas nepateikė duomenų, pagrindžiančių nagrinėjamoje teritorijoje esančios ir (ar)suprojektuotos inžinerinės infrastruktūros, iš kurios būtų galima patekti į Sklypą, buvimą; pareiškėjas numato vystyti teritoriją ir nepakanka esamos ir suprojektuotos Savivaldybės infrastruktūros ir reikia planuoti ją, vadovaujantis TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu ir Miškų įstatymo 11 straipsnio 6 dalimi.
32. 2006 m. spalio 6 d. įsakymo, kuriuo, be kita ko, buvo nustatyti natūra grąžinamos žemės kitos paskirties naudojamos namų valdos sklypo Nemenčinės pl. 125, duomenys, 4.2 punkte nurodyta, kad sklypų savininkai, norėdami plėtoti veiklą sklypuose, privalo parengti detalųjį planą TPĮ nustatyta tvarka.
33. Pareiškėjas teigia, kad jis neplanuoja vystyti teritorijos, jam nereikia naujų kelių, jis naudosis jau esamu ir tiek kadastrinių matavimų plane, tiek SĮ „Vilniaus planas“ medžiagoje parodytu faktiškai egzistuojančiu ir nuo 1940 metų eksploatuojamu keliu, kuriuo pareiškėjas ir kiti bendraturčiai patenka į Sklypą.
34. Taisyklių 42 punkte nustatyta, kad, formuojant ar pertvarkant žemės sklypus, turi būti numatyta galimybė į kiekvieną žemės sklypą įvažiuoti (išvažiuoti) keliu (gatve), besijungiančiu su valstybinės reikšmės ar vietinės reikšmės keliais, sudarančiais kelių tinklą, arba siūlomi servitutai.
35. Atsakovas nurodė, kad iki Žemės sklypo nėra suplanuotas kelių tinklas, besiribojantis su vietinės reikšmės gatvėmis, nėra suprojektuotos gatvių raudonosios linijos. Ši aplinkybė byloje nėra paneigta, tačiau, atsižvelgiant į tai, kad, pagal Taisyklių 42 punktą, alternatyviai gali būti siūlomi servitutai, nagrinėjamu atveju minėta aplinkybė pati savaime nevertintina kaip akivaizdi aplinkybė, kliudanti pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
36. 2006 m. spalio 6 d. įsakymo 4.2 punkte nurodyta sąlyga, kada privalo būti rengiamas detalusis planas, – sklypų savininkai nori plėtoti veiklą sklypuose. Pareiškėjas teigia, kad jis neplanuoja vystyti teritorijos, neketina statyti naujų statinių ir pan., ji siekia atsidalinti iš bendrosios dalinės nuosavybės jam priklausančią Sklypo dalį bei nustatyti atidalintos dalies naudojimo būdą. Atsakovas ginčijamame Sprendime nurodo, kad pareiškėjas numato vystyti teritoriją, ir, remdamasis TPĮ 17 straipsnio 1 dalies 1 punktu, teigia, kad yra privalomas detaliojo plano rengimas.
37. Pagal TPĮ 2 straipsnio 25 dalį, teritorijos vystymas – planuojamos teritorijos ekonominės, socialinės ir (ar) aplinkos būklės urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra.
38. Teisėjų kolegija, įvertinusi byloje esančius įrodymus, daro išvadą, kad atsakovas ginčijamame Sprendime nepagrindė išvados, kad pareiškėjas planuoja vystyti numatomą planuojamą teritoriją. Byloje nėra duomenų, kuriais remiantis būtų galima spręsti, ar planuojamoje teritorijoje planuojami urbanistiniai kokybiniai pokyčiai ir kiekybinė plėtra. Ginčijamame Sprendime nėra pateikta jokių paaiškinimų ir (ar) nuorodų į įrodymus, kuriais remiantis būtų galima konstatuoti, kad yra planuojamas teritorijos vystymas. Taigi nagrinėjamu atveju, atsižvelgusi į byloje nustatytas aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas nepagrindė, kad pareiškėjas planuoja vystyti teritoriją, taigi šiuo aspektu nenustatyta akivaizdi aplinkybė, kliudanti pradėti rengti Sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą.
39. Kaip minėta, pareiškėjas Prašyme yra nurodyti du taisyklėse įtvirtinti atvejai, kai yra numatoma galimybė rengti žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projektą, – pareiškėjas siekia ne tik atidalinti Sklypo dalį, jis taip pat siekia pakeisti žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (-us). Ginčijamame Sprendime apskritai nepasisakyta dėl šios pareiškėjo Prašymo dalies, taigi šį Prašymo dalis liko neišnagrinėta.
40. Pareiškėjas apeliaciniame skunde nurodo aplinkybes dėl atsakovo galbūt neteisėtų veiksmų, nenustačius Sklypo naudojimo būdo, priimant Įsakymą, taip pat nurodo aplinkybes, kad atsakovas, tvirtindamas Įsakymą, pagal tuo metu galiojančius teisės aktus privalėjo numatyti privažiavimo kelią. Teisėjų kolegija, vertindama šiuos pareiškėjo argumentus, pažymi, kad nagrinėjamoje byloje sprendžiamas klausimas dėl atsakovo Sprendimo teisėtumo ir pagrįstumo. Byloje nėra sprendžiamas ginčas dėl atsakovo veiksmų, kuriuos jis privalėjo atlikti, priimdamas Įsakymą. Taigi pareiškėjo nurodomi atsakovo 2006 metais atlikti (neatlikti) veiksmai neturi esminės reikšmės, vertinant skundžiamo Sprendimo teisėtumą ir pagrįstumą, jie gali būti reikšmingi tik ta apimtimi, kuria reikalinga nustatyti faktinę su Sklypu ir jo teritorija susijusią situaciją.
41. Atsižvelgdama į tai, kas išdėstyta, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovo Sprendimas yra neteisėtas ir nepagrįstas, todėl jis panaikinamas ir atsakovas įpareigojamas išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.
42. Apibendrindama teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas netinkamai įvertino bylos faktines aplinkybes, netinkamai aiškino teisės aktų nuostatas, todėl priėmė nepagrįstą sprendimą. Pareiškėjo apeliacinis skundas tenkinamas, pirmosios instancijos teismo sprendimas panaikinamas ir priimamas naujas sprendimas – tenkinti pareiškėjo skundą, panaikinti atsakovo Sprendimą ir įpareigoti atsakovą išnagrinėti pareiškėjo Prašymą iš naujo.
43. Atsižvelgiant į tai, kad galutinis teismo sprendimas priimtas pareiškėjo naudai, jis įgyja teisę į bylinėjimosi išlaidų atlyginimą (ABTĮ 40 str. 1 d.). Jeigu Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas, neperduodamas bylos iš naujo nagrinėti, pakeičia pirmosios instancijos teismo sprendimą arba priima naują sprendimą, jis atitinkamai pakeičia bylinėjimosi išlaidų paskirstymą (ABTĮ 41 str. 3 d.).
44. ABTĮ 40 straipsnio 5 dalyje nustatyta, kad atstovavimo išlaidų atlyginimo klausimas sprendžiamas Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso ir kitų teisės aktų nustatyta tvarka. Civilinio proceso kodekso 98 straipsnio l dalyje reglamentuojama, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato ar advokato padėjėjo, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas, o šio straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato ar advokato padėjėjo pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato ar advokato padėjėjo darbo ir laiko sąnaudas, yra priteisiamos ne didesnės, kaip yra nustatyta Lietuvos advokatų tarybos 2004 m. kovo 26 d. nutarimu ir Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2004 m. balandžio 2 d. įsakymu Nr. 1R-85 patvirtintose Rekomendacijose dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą (paslaugas) maksimalaus dydžio (toliau – ir Rekomendacijos).
45. Pareiškėjas už skundo parengimą pirmosios instancijos teismui prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas sumokėjo šią sumą (2023 m. gegužės 9 d. Sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 23/13; 2023 m. gegužės 10 d. pervedimo išrašas), pareiškėjas sumokėjo už skundą 23 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
46. Pareiškėjas už apeliacinio skundo parengimą prašė priteisti 500 Eur bylinėjimosi išlaidų, pateikė įrodymus, patvirtinančius, kad pareiškėjas sumokėjo šią sumą (2024 m. kovo 27 d. Sąskaita už teisines paslaugas SEB Nr. 24/55; 2024 m. kovo 28 d. pervedimo išrašas), pareiškėjas sumokėjo už apeliacinį skundą 12 Eur žyminį mokestį. Pareiškėjo prašoma priteisti suma neviršija Rekomendacijose nustatyto dydžio, todėl priteistina pareiškėjui.
47. Taigi pareiškėjui iš atsakovo priteistinas 1 035 Eur bylinėjimosi išlaidų, patirtų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose, atlyginimas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 1 dalies 2 punktu, teisėjų kolegija
nusprendžia:
Pareiškėjo A. M. apeliacinį skundą patenkinti.
Regionų administracinio teismo 2024 m. kovo 26 d. sprendimą panaikinti.
Pareiškėjo A. M. skundą patenkinti.
Panaikinti Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 2023 m. balandžio 18 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl atsisakymo organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) formavimo ir pertvarkymo projektą“ bei įpareigoti Vilniaus miesto savivaldybės administraciją išnagrinėti pareiškėjo A. M. prašymą organizuoti žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini)) Nemenčinės plente formavimo ir pertvarkymo projekto, kurio tikslas – atidalyti bendrosios dalinės nuosavybės teise turimas žemės sklypo dalis ir suformuoti atskirus žemės sklypus bei nustatyti ir pakeisti pagrindinę žemės naudojimo paskirtį ir (ar) žemės naudojimo būdą (-us), rengimą, iš naujo.
Priteisti pareiškėjui A. M. iš atsakovo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos 1 035 Eur (vieną tūkstantį trisdešimt penkis eurus) bylinėjimosi išlaidų, patirtų nagrinėjant bylą pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose.
Sprendimas neskundžiamas.