Klaipėdos apylinkės teismo sprendimas

Įžanginė dalis

viešame teismo posėdyje išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės A. Ž. ieškinį atsakovams I. V., Swedbank, AB dėl išlaikymo priteisimo bei sutarties sąlygų pakeitimo prievolės padalinimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

ieškovė prašo iš atsakovės - dukters I. V. priteisti išlaikymą po 300 Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, taip pat priteisti po 150 Lt kas mėnesį papildomų priežiūros išlaidų nuo 2010 m. sausio 1 d. Nurodo, jog yra neįgali, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis. Jos pajamas sudaro gaunama 697 Lt invalidumo pensija bei 765 Lt slaugos išlaidų kompensacija . Šių lėšų jai nepakanka. Atsakovė 2009 metų spalio mėnesį išsikraustė iš jos namų ir nuo to laiko neteikia jokios paramos. Su vyru yra išsituokusi, turi dar vieną dukterį, kuri gyvena užsienyje, tačiau su ja nebendrauja, paramos negauna. Už jai teikiamas socialines paslaugas moka apie 150 Lt, kadangi sunkiai vaikšto, dėl kamuojančio nerimo ir baimės negali likti viena naktimis, papildomai samdo pagalbininką namuose, tam išleidžia apie 600-700 Lt, vaistams ir higienos priemonėms kas mėnesį išleidžia apie 300 Lt, būtinos išlaidos telefonui, malkoms įsigyti. Be to, 2007 metais, atsakovės įkalbėta, paėmė 12000 EUR paskolą. Iš šios paskolos ji gavo 20000 Lt, iš kurių 18000 Lt išleido namo remontui, kitus pinigus pasiėmė atsakovė. Kol atsakovė gyveno kartu, paskolą grąžindavo bendromis lėšomis, o atsakovei išsikrausčius, ji viena moka paskolą bankui, kas mėnesį tam turi skirti 250 Lt. Sumokėjus šias būtinas išlaidas, beveik nebelieka lėšų maistui. Kadangi atsakovė jai vienai paliko grąžinti paskolą, prašo padalinti lygiomis dalimis neišmokėtą paskolos likutį Swedbank, AB pagal sutartį Nr.EMV-4833.

Ieškovė, jos atstovė palaiko ieškinio reikalavimus.

Atsakovė I. V. atsiliepime su ieškiniu nesutiko, nurodo, jog ieškovė paskolą ėmė savo reikmėms. Kol gyveno kartu, ji savo lėšomis mokėjo įmokas bankui, tačiau dėl nuolatinių konfliktų ji su šeima turėjo išsikraustyti iš ieškovės namų. Šiuo metu teikti ieškovės prašomo išlaikymo neturi galimybių, nes jos padėtis yra žymiai blogesnė negu ieškovės - turi du vaikus, abu su vyru nedirba, jos pajamos - 320 Lt netekto darbingumo pašalpa.

Atsakovės atstovas adv. E. B. prašo ieškinį atmesti, nurodo, jog jo atstovaujamoji dėl sunkios finansinės padėties neišsigali teikti paramos ieškovei.

Atsakovas Swedbank, AB atsiliepime su ieškinio reikalavimu dėl prievolės bankui padalinimo nesutinka. Nurodo, jog pagal paskolos sutartį A. Ž. ir I. V. yra bendraskolės ir prieš banką atsako solidariai. Bankas susitarimo dėl skolos padalinimo nėra pasirašęs ir sutarties sąlygų nepažeidė. Prievolės transformavimas esmingai pakenktų kreditoriaus interesams, nes bendraskoliai negali savo turtinių santykių spręsti kreditoriaus sąskaita, solidariąją prievolę pakeitus į asmeninę ar dalinę, kyla grėsmė, jog prievolė nebus įvykdyta. Tokiu būdu būtų pažeistos kreditoriaus teisės.

Atsakovo atstovas palaikė atsiliepime išdėstytas nuostatas.

Ieškinys tenkintinas iš dalies (CK 3.205 str.1, 4 d.).

LR CK 3.205 str. numato pilnamečių vaikų pareigą išlaikyti savo tėvus. Tėvų teisė į išlaikymą siejama su dviem pagrindinėmis sąlygomis – tėvai turi būti nedarbingi (senatvės pensininkai arba invalidai), ir nedarbingiems tėvams turi būti reikalingas išlaikymas. Išlaikymo dydį nustato teismas, atsižvelgdamas į vaikų ir tėvų šeiminę bei turtinę padėtį.

CK 3.207 str. numato nedarbingų tėvų papildomų išlaidų kompensavimo tvarką, šiuo atveju taip pat atsižvelgtina į tėvų ir vaikų turtinę padėtį. Kaip matyti iš ieškinio ir paaiškinimų, ieškovės reikalavimas dėl 150 Lt papildomų išlaidų kas mėnesį kompensavimo nėra susijęs su turėtomis konkrečiomis išlaidomis, kurias atlygintinai atliko pašaliniai asmenys, reikalavimas siejamas su kasdieninių ieškovės poreikių tenkinimu.

Iš bylos medžiagos matyti, jog ieškovė yra gimusi 1949 metais, jai nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, kaip netekusiai 75-100 % darbingumo (l.15), t.y., ieškovė yra nedarbinga. Pagal VSDFV Plungės skyriaus pažymas, ieškovės gaunama invalidumo (netekto darbingumo) pensija kartu su transporto išlaidų kompensacija yra 697,79 Lt per mėnesį (l.47-49), taip pat ieškovei yra mokama slaugos išlaidų tikslinė kompensacija 765 Lt kas mėnesį (l.46), visos ieškovės mėnesio pajamos yra 1462,79 Lt. VĮ Registrų centro duomenimis ieškovės vardu yra registruotas nekilnojamasis turtas – 0,25 ha žemės sklypas su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais Medingėnų k., Rietavo sav., šio turto vidutinė rinkos vertė pagal VĮ Registrų centro duomenis yra 36130 Lt, namų valda įkeista už gautą paskolą (l. 51-52). Ieškovė teismo posėdyje nurodė, jog jos būtinos išlaidos viršija gaunamas pajamas, jai būtina dukters parama. Šių aplinkybių atsakovė nepaneigė.

Byloje esančiais rašytiniais įrodymais nustatyta, jog atsakovė I. V. nekilnojamojo turto neturi, yra iš dalies darbinga, jos darbingumas 40%, atsakovės pajamos yra netekto darbingumo pašalpa 320 Lt per mėnesį. Atsakovės sutuoktinis nedirba, yra įtrauktas į gyvenamosios vietos neturinčių asmenų apskaitą, šeima augina nepilnametį vaiką Antaną, gim. 2008 metais, kuriam nustatytas lengvas neįgalumo lygis ( l.72-73, 74, 108,127,136). Šie duomenys rodo, jog atsakovė šiuo metu nėra pajėgi teikti ieškovės prašomą paramą – 450 Lt kas mėnesį išlaikymui bei papildomoms išlaidoms kompensuoti.

Objektyviai egzistuoja bendražmogiška bei įprasta tapusių pilnamečiais visuomenės narių pareiga teikti išlaikymą tiems asmenims, kurie savo laiku yra tinkamai rūpinęsi savo nepilnamečiais vaikais. Dėl to savo paskirtimi išlaikymo teikimas yra kompensacinio pobūdžio. Atsakovė I. V. nuo 2009 metų visiškai nesidomėjo savo neįgalios motinos poreikiais, neteikė nei moralinės, nei materialinės pagalbos, žinodama apie prievolę bankui, nusišalino nuo prievolės vykdymo, kas rodo atsakovės, kaip dukters, abejingumą. Tokių duomenų, jog ieškovė vengė vykdyti savo, kaip motinos pareigas atsakovei, byloje nėra (CK 3.206 str.).

Atsakovė pagal savo galimybes, kurios šiuo metu, kaip įrodo bylos medžiaga, yra ribotos, privalo nors minimaliai prisidėti prie ieškovės būtinų poreikių tenkinimo.

Atsižvelgiant į nustatytas aplinkybes, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais (CK 1.5 str.), iš atsakovės ieškovei priteistina po 40 Lt periodinių išmokų kas mėnesį nuo kreipimosi į teismą dienos, likusioje dalyje ieškinys atmestinas.

Nors ieškovė nurodo, jog jos kita pilnametė duktė I. Ž. gyvena užsienyje, su ja nebendrauja ir neturi jokių duomenų apie I. Ž. galimybes teikti materialinę paramą, pagal CK 3.205 str. 4 d. išlaikyti tėvus yra visų pilnamečių vaikų pareiga.

2007-11-27 tarp paskolos davėjo JAV ne pelno korporacijos „Baltic American Enterprice Fund“, kurios teisių ir pareigų perėmėjas yra Swedbank, AB, ir paskolos gavėjų – ieškovės A. Ž. ir atsakovės I. V. buvo sudaryta paskolos sutartis Nr.EMV -4833, pagal kurią paskolos gavėjoms buvo suteiktas 12000 EUR kreditas (l.30-34). Šios sutarties bendrųjų sąlygų 15 p. yra numatyta paskolos gavėjų A. Ž. ir I. V. solidari atsakomybė prieš kreditorių. Ieškovė prašo pagal šią sutartį likusią neišmokėtą kredito sumą padalinti tarp jos ir atsakovės lygiomis dalimis, t.y., pakeisti kreditavimo sutarties sąlygas.

Sudarydamos sutartį, šalys laisva valia nustato tarpusavio teises ir pareigas, vėlesnis sutarties pakeitimas reiškia įsikišimą į jau tarp šalių egzistuojančią teisių ir pareigų pusiausvyrą, todėl šalių lygiateisiškumo principas reikalauja, kad sutartis būtų keičiama šalių susitarimu (CK 6.233 str. 1 d.). Kai viena iš šalių atsisako pakeisti sutarties sąlygas, jos gali būti pakeistos teismo sprendimu, tačiau vienos iš šalių inicijuotas sutarties pakeitimas, nepaisant kitos šalies interesų, prieštarautų šalių lygiateisiškumo ir sutarties laisvės principams. Sutarties pakeitimo sąlygos yra įtvirtintos CK 6.233 str., kurio 2 d. numato, kad vienos iš šalių reikalavimu sutartis gali būti pakeista teismo sprendimu, kai sutarties šalis iš esmės pažeidė sutartį; kitais sutarties ar įstatymų numatytais atvejais.

Ieškovės reikalavimas keisti paskolos sutarties sąlygas kyla iš paskolos sutarties šalies – paskolos gavėjų - tarpusavio nesutarimų vykdant sutartį - grąžinant gautą paskolą. Tačiau tokie paskolos gavėjų nesutarimai negali įtakoti kitos sutarties šalies – paskolos davėjo, interesų. Paskola buvo suteikta gavėjoms – A. Ž. ir I. V. paskolos refinansavimui ir investicijai į nekilnojamąjį turtą, jos įvykdymas užtikrintas hipoteka, A. Ž. įkeitus žemės sklypą su jame esančiu gyvenamuoju namu ir priklausiniais Medingėnų k., Rietavo sav. Ieškovė pripažįsta, jog dalis paskolos buvo panaudota jos gyvenamojo namo remontui. Paskolos gavėjos, pasirašydamos paskolos sutartį, abi bendrai, kaip viena sutarties šalis (kredito gavėjas), prieš kreditorių tapo bendraskolėmis. Šiuo atveju solidari skolininkų atsakomybė užtikrina kreditoriaus interesus, solidarinę prievolę pakeitus į asmeninę, įvertinus negrąžintos paskolos likutį ( 11075 EUR pagal 2011-06-08 banko duomenis), kyla grėsmė, jog prievolė nebus pilnai įvykdyta, tuo bus pažeisti banko, kaip kreditoriaus interesai. Išimtinių, sutarties vykdymą suvaržančių aplinkybių, kurios galėtų įtakoti solidarios paskolos gavėjų atsakomybės pakeitimą į asmeninę atsakomybę, ieškovė nenurodė, todėl ieškinio reikalavimas dėl sutarties sąlygų pakeitimo atmestinas (CPK 178 str.).

Atkreiptinas ieškovės dėmesys į tai, jog solidariąją prievolę įvykdęs bendraskolis turi teisę regreso tvarka reikalauti iš kito bendraskolio lygiomis dalimis to, ką jis įvykdė, atskaičius jam pačiam tenkančią dalį (CK 6.9 str.).

Ieškovei ir atsakovei yra suteikta antrinė valstybės garantuojama teisinė pagalba, bylinėjimosi išlaidos apmokamos iš valstybės biudžeto lėšų (CPK 96 str. 4 d.).

Rezoliucinė dalis

nusprendė:

ieškinį tenkinti iš dalies.

Priteisti iš I. V. išlaikymą A. Ž. periodinėmis išmokomis po 40 (keturiasdešimt) Lt kas mėnesį, šią sumą indeksuojant kasmet Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją, nuo ieškinio pareiškimo teisme dienos 2011-04-11.

Likusioje dalyje ieškinį atmesti.

Sprendimas per 30 dienų gali būti skundžiamas Klaipėdos apygardos teismui per Plungės rajono apylinkės teismą.