Šiaulių apylinkės teismo sprendimas

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės D. A. ieškinį atsakovui V. S., institucijai, teikiančiai išvadą byloje, Šiaulių apskrities vaiko teisių apsaugos skyriui dėl vaiko gyvenamosios vietos ir bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo, materialinio išlaikymo nepilnamečiui vaikui priteisimo.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

Atsakovas su ieškiniu sutinka, ieškinio pripažinimą patvirtino raštišku pareiškimu (b. l. 30).

Institucijos, teikiančios išvadą byloje, atstovė nurodė, kad ieškinys atitinka nepilnamečio vaiko teises ir teisėtus interesus.

Motyvuojamoji dalis

Ieškinys pagrįstas ir tenkintinas dalinai.

Kadangi atsakovas ieškinį pripažino visiškai, todėl surašomi sutrumpinti motyvai (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 268 straipsnio 5 dalis).

Iš gimimo liudijimo (b. l. 3) matyti, kad (duomenys neskelbtini) ieškovei ir atsakovui gimė sūnus A. S.. Iš pažymos apie asmens deklaruotą gyvenamąją vietą (b. l. 4), (duomenys neskelbtini) pažymos apie šeimos sudėtį (b. l. 5) matyti, kad šalių nepilnametis sūnus gyvena su savo mama, ieškove D. A..

Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.192 straipsnio 1 dalyje įtvirtinta tėvų pareiga išlaikyti savo nepilnamečius vaikus. CK 3.198 straipsnio 1 dalis nustato, kad teismas, priteisdamas išlaikymą, turi nustatyti tokį išlaikymo dydį, kuris būtų pakankamas tenkinti bent minimalius vaikų poreikius. Būtinoms vaiko vystymosi sąlygoms sudaryti turi būti patenkinti vaiko poreikiai maistui, aprangai, būstui, sveikatai, mokslui, poilsiui, laisvalaikiui, kultūriniam ir kitokiam ugdymui. Vaiko poreikiai maistui nustatomi atsižvelgiant į Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme nustatytą vaiko teisę būti pakankamai aprūpintam maistu, kad vaikas turėtų tiek ir tokios kokybės maisto, kuris patenkintų jo visapusišką fiziologinį vystymąsi. Vaiko būstas turi užtikrinti vaiko teisę į saugią ir sveiką aplinką, vaiko poreikiai aprangai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad vaikas turi turėti aprangą, kuri užtikrintų jo sveikatos saugumą ir nepažeistų vaiko orumo. Vaiko poreikiai sveikatai nustatomi atsižvelgiant į tai, kad tėvų pareiga auginant vaiką įgyvendinama sudarant tokias gyvenimo sąlygas, kad jis augtų sveikas, būtų aprūpintas higienos priemonėmis, vitaminais, o jei vaikui kyla sveikatos problemų, pasirūpinti, kad jam būtų suteiktos valstybės laiduojamos, o reikiamais atvejais ir mokamos sveikatos priežiūros paslaugos. Vaiko materialiniai poreikiai taip pat yra būtini užtikrinant mažamečio vaiko teisę žaisti, įgyti vaikui reikiamų priemonių žaidimams, žaislų.

Ieškovė sūnaus išlaikymui iš atsakovo reikalauja nedidelių periodinių išmokų, kas mėnesį vieno vaiko išlaikymui skiriama 120 Eur suma (iš kiekvieno tėvo po 60 Eur) yra būtina vaiko poreikių patenkinimui – maistui, aprangai, lavinimo ir ugdymo priemonėms, žaislams, susirgus – medikamentams. Priteisus iš atsakovo kas mėnesį po 60 Eur vienam vaikui, ši suma neturėtų būti kliūtimi tenkinti jo paties būtinus, gyvybiškai svarbius poreikius ir nebūtų pažeistas tėvų proporcingumo principas išlaikant vaiką.

Remiantis CK 3.200 straipsniu, išlaikymas priteisiamas nuo teisės į išlaikymą atsiradimo dienos, šiuo atveju – ieškinio pateikimo teismui dienos – 2018 m. gegužės 10 d.

CK 3.185 straipsnyje įtvirtintas vaiko ir tėvų turto atskyrimo principas, todėl išlaikymas priteistinas vaikui, teisę valdyti vaiko lėšas paliekant nepilnamečio turto uzufruktoriui – vaiko motinai, su kuria gyvena nepilnametis vaikas.

CK 3.169 straipsnio 1 dalis numato, kad kai tėvas ir motina gyvena skyrium, vaiko gyvenamoji vieta nustatoma tėvų susitarimu. Vadovaujantis CK 3.174 straipsnio 1 dalies nuostatomis kreiptis į teismą dėl vaiko gyvenamosios vietos nustatymo gali vaiko tėvas arba motina. Kad mažamečio šalių vaiko gyvenamoji vieta būtų nustatyta su motina, pritarė vaiko teisių apsaugos skyrius, atsakovas taip pat neprieštarauja, kad jo sūnus gyventų su ieškove. Kadangi ginčo byloje dėl nepilnamečio vaiko gyvenamosios vietos nėra, atsižvelgiant į teisėtus vaiko interesus, nesant duomenų, jog ieškovė negalėtų tinkamai pasirūpinti vaiku, tikslinga nustatyti nepilnamečio vaiko A. S. gyvenamąją vietą su ieškove.

Tėvas ar motina, negyvenantys kartu su vaiku, turi teisę ir pareigą bendrauti su vaiku ir dalyvauti jį auklėjant (CK 3.170 straipsnio 1 dalis). Kai tėvai nesusitaria dėl skyrium gyvenančio tėvo ar motinos dalyvavimo auklėjant vaiką ir bendravimo su juo, bendravimo su vaiku ir dalyvavimo jį auklėjant tvarką nustato teismas (CK 3.170 straipsnio 4 dalis). Kadangi ginčo tarp šalių dėl bendravimo su vaiku nėra, ieškovė nurodydama, kad atsakovas gali bendrauti su vaiku be apribojimo, iš esmės jokios bendravimo tvarkos nustatyti neprašo, teisme patvirtino, kad tėvas su vaiku bendrauja nuolatos, ginčų dėl bendravimo su vaiku nekyla, jokie apribojimai nereikalingi, todėl ieškinys dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmestinas kaip nepagrįstas.

Patenkinus ieškinį, valstybei bylinėjimosi išlaidos, kurias sudaro žyminis mokestis (CPK 79 straipsnis), nuo kurio mokėjimo ieškovė atleista (CPK 83 straipsnio 1 dalies 2 punktas, 14 punktas) (b. l. 7-9), ir procesinių dokumentų įteikimo išlaidos, susidariusios iki bylos išnagrinėjimo (CPK 88 straipsnio 1 dalies 3 punktas), priteistinos iš atsakovo proporcingai patenkintų reikalavimų daliai (CPK 96 straipsnio 1 dalis): žyminis mokestis už reikalavimą dėl išlaikymo periodinėmis išmokomis 21,60 Eur (60x12x3%=21,60), 3,77 Eur išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu.

Pagal Lietuvos Respublikos valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo 17 straipsnio 1 dalį valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos konkurso būdu atrenka antrinę teisinę pagalbą teikiančius advokatus ir su jais sudaro sutartis, o šio straipsnio 5 dalyje nurodyta, kad advokatams už antrinės teisinės pagalbos teikimą mokamas užmokestis ir šiam užmokesčiui mokėti naudojamos valstybės biudžeto lėšos. Taigi, šiuo atveju tarnybai nusprendus teikti ieškovei valstybės garantuojamą 100 proc. apmokamą antrinę teisinę pagalbą ir paskyrus ieškovei advokatą (b. l. 7-9), valstybė patyrė išlaidų, kurios, kaip matyti iš pažymos (b. l. 27), šioje byloje yra 182 Eur. Ieškinį patenkinus, kaip ir visos kitos bylinėjimosi išlaidos valstybei, išlaidos už ieškovei suteiktą antrinę teisinę pagalbą priteistinos iš atsakovo.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.192 straipsniu, 3.196 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 3.174 straipsnio 1, 2 dalimis, Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 259, 265-270 straipsniais,

nusprendžia:

Ieškinį tenkinti dalinai.

Priteisti iš V. S., a. k. (duomenys neskelbtini) sūnui A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gimusiam (duomenys neskelbtini), materialinį išlaikymą periodinėmis išmokomis kas mėnesį po 60 Eur (šešiasdešimt eurų) nuo 2018 m. gegužės 10 d. iki vaiko pilnametystės, priteistą sumą indeksuojant Lietuvos Respublikos Vyriausybės nustatyta tvarka, atsižvelgiant į infliaciją.

Nustatyti, kad A. S. išlaikymui skirtas lėšas uzufrukto teisėmis valdys vaiko motina D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Nepilnamečio vaiko A. S., a. k. (duomenys neskelbtini) gyvenamąją vietą nustatyti su motina D. A., a. k. (duomenys neskelbtini)

Ieškinį dalyje dėl bendravimo su vaiku tvarkos nustatymo atmesti.

Priteisti iš V. S. 207,37 Eur (du šimtus septynis eurus 37 centus) bylinėjimosi išlaidų valstybei, iš jų 182 Eur (vieną šimtą aštuoniasdešimt du eurus) už suteiktą antrinę teisinę pagalbą.

Sprendimą dalyje dėl išlaikymo priteisimo periodinėmis išmokomis vykdyti skubiai.

Sprendimas per trisdešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismo Kelmės rūmus.