Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Vilniaus apygardos administracinio teismo 2017 m. rugpjūčio 17 d. nutartimi priimti pareiškėjos G. D. (toliau – ir pareiškėja) skundo reikalavimai: 1) panaikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos 2017 m. liepos 12 d. įsakymą Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“; 2) pripažinti, kad Vyriausybės kanceliarija 2017 m. liepos 12 d. įsakymu Nr. P-108 ,,Dėl G. D. atleidimo“ neteisėtai atleido pareiškėją G. D. iš pareigų ir negrąžinti pareiškėjos į pirmesnes pareigas; 3) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos G. D. naudai vidutinį darbo užmokestį už priverstinės pravaikštos laiką nuo atleidimo iš darbo (2017 m. liepos 17 d.) iki teismo sprendimo įsiteisėjimo dienos; 4) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos naudai 500 Eur neturtinei žalai atlyginti; 5) priteisti iš Vyriausybės kanceliarijos pareiškėjos naudai 5 procentų dydžio palūkanas nuo priteistos sumos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos. Pareiškėja paaiškino, kad nuo 2013 m. gegužės 5 d. iki 2017 m. liepos 18 d. dirbo Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarijos Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjos A lygio 14 kategorijos pareigose. Atsakovas 2017 m. kovo 3 d. pranešimu informavo, kad užimama pareigybė 2017 m. liepos 18 d. bus panaikinta. Atsakovas 2017 m. gegužės 18 d. raštu Nr. S-39-1284 pasiūlė pareiškėjai nuo 2017 m. liepos 18 d. užimti Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 13 kategorijos pareigas. Pareiškėja su pasiūlymu nesutiko, nes siūlomų pareigų kategorija buvo žemesnė už jos eitas, o darbo krūvis daug didesnis, iš penkių skyriaus darbuotojų buvo paliekami tik trys. Atsakovas 2017 m. birželio 23 d. raštu Nr. S-39-1704 kreipėsi į Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinę sąjungą (toliau – ir profesinė sąjunga), prašydamas duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdybos narius, tarp jų pareiškėją, tačiau profesinė sąjunga 2017 m. birželio 30 d. raštu Nr. S-6 atsisakė duoti sutikimą dėl pareiškėjos atleidimo. Atsakovas 2017 m. liepos 5 d. raštu Nr. S-39-1823 pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą dėl sutikimo atleisti profesinės sąjungos valdybos narius davimo. Profesinė sąjunga 2017 m. liepos 7 d. raštu Nr. S-7 atsisakė pakartotinai svarstyti klausimus, kurie buvo apsvarstyti profesinės sąjungos 2017 m. birželio 30 d. susirinkime, tačiau 2017 m. liepos 10 d. profesinė sąjunga persigalvojo ir surengė pakartotinį susirinkimą, kurio metu nusprendė duoti sutikimą dėl pareiškėjos atleidimo. Atsakovas 2017 m. liepos 12 d. priėmė įsakymą Nr. P-108 dėl pareiškėjos atleidimo, kuriuo atleido pareiškėją iš Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjo pareigų nuo 2017 m. liepos 17 d. pagal Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo (toliau – ir VTĮ) 44 straipsnio 1 dalies 9 punktą (panaikinama valstybės tarnautojo pareigybė). Pareiškėjos manymu, atsakovo 2017 m. liepos 5 d. raštas, kuriuo atsakovas pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą, prašydamas pakartotinai apsvarstyti ir atsakyti į jo 2017 m. birželio 23 d. raštą bei duoti sutikimą atleisti pareiškėją, nepagrįstas ir neteisėtas. Pagal teisinį reglamentavimą, nustatytą Lietuvos Respublikos darbo kodekso (2017 m. kovo 3 d. galiojusios redakcijos) 134 straipsnyje, atsakovas neturi teisės reikalauti, kad profesinė sąjunga pakartotinai svarstytų jos valdybos narių atleidimo klausimą. Profesinė sąjunga 2017 m. birželio 30 d. rašte išsakė motyvuotą nesutikimą atleisti pareiškėją iš pareigų, atsakovas, nesutikdamas su juo, turėjo teisę jį ginčyti teismo tvarka, o ne reikalauti pakartotinio to paties klausimo svarstymo. Toks darbdavio reikalavimas vertintinas kaip nepagrįstas kišimasis į profesinės sąjungos veiklą ir profesinės sąjungos nepriklausomumo nuo darbdavio garantijos pažeidimas, siekiant pašalinti jam nepalankius ir su juo konfliktuojančius profesinės sąjungos valdybos narius (Lietuvos Respublikos profesinių sąjungų įstatymo 10 straipsnio 1 dalis). Profesinės sąjungos 2017 m. birželio 30 d. rašte išreikštas profesinės sąjungos atsisakymas atleisti pareiškėją yra galiojantis. Be to, L. J. neturėjo teisės dalyvauti 2017 m. liepos 10 d. profesinės sąjungos valdybos posėdyje, nes nuo 2017 m. liepos 7 d. ji nebuvo profesinės sąjungos nare. 2017 m. liepos 10 d. profesinės sąjungos valdybos posėdis laikytinas neįvykusiu, nes jame dalyvavo mažiau nei 2/3 valdybos narių. Pareiškėjos manymu, atsakovo įsakymas dėl pareiškėjos atleidimo nepagrįstas ir neteisėtas. Pareiškėja pagal Darbo kodekso 135 straipsnį turėjo net tris pirmenybės teises būti palikta dirbti, nes ji turi ne mažesnį, nei dešimties metų nepertraukiamą stažą darbovietėje, jai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai ir ji buvo išrinkta į darbuotojų atstovaujamuosius organus (pastaroji pirmenybės teisė nesiejama su turima kvalifikacija). Pareiškėja vertino, kad atsakovas pirmiausia privalėjo pasiūlyti pareiškėjai 14 kategorijos pareigas, ir tik jai atsisakius, 14 kategorijos pareigas siūlyti kitiems skyriaus darbuotojams. Atsakovo 2017 m. liepos 5 d. rašte nurodyti motyvai, kodėl 14 kategorijos pareigos buvo siūlomos kitiems darbuotojams (E. K. ir P. G. (P. G.)), neatitinka teisinio reguliavimo. Pareiškėja turėjo pirmumo teisę prieš P. G. dėl to, kad, nors jie abu buvo profesinės sąjungos valdybos nariai, tačiau pareiškėjai iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Nors P. G. pateikė pažymą, kad jo motinai reikalinga nuolatinė slauga, tačiau nebuvo pateikti dokumentai, jog būtent jis slaugys savo motiną. Pareiškėja turi pirmenybės teisę prieš E. K., nes pareiškėja yra išrinkta į profesinės sąjungos renkamuosius organus. Pareiškėja teigė, kad pertvarkymo metu pareiškėjos pareigybė išliko, ji nebuvo realiai panaikinta. Buvo tik pakeistas pareigybės pavadinimas, o visos pareiškėjos vykdytos funkcijos išliko. Pareiškėjos Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus patarėjo A lygio 14 kategorijos pareigybė po struktūrinių pokyčių buvo pervadinta į Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigybę. Šių pareigybių veiklos sritis visiškai nepakito, t. y. vykdomas teikiamų teisės aktų koordinavimas nuo ministerijų pateikimo, svarstymo Vyriausybės pasitarimuose ir posėdžiuose iki išleidimo. Pagal naują pareigybę ženkliai padidės krūvis, vietoje kuruojamų 3 institucijų bus kuruojama po 5 ministerijas. Nors Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto pareigybė buvo papildyta trimis naujomis valstybės tarnautojo funkcijomis, nežymiai pakeisti kai kurie specialieji reikalavimai, tačiau iš esmės pareiškėjos eitos pareigybės funkcijos yra visiškai identiškos naujai pareigybei numatytoms funkcijoms. Todėl pareiškėjos atliktų funkcijų nebuvo atsisakyta, jos į naują įstaigos struktūrą perkeltos visa apimtimi, taigi pareiškėjos pareigybės panaikinimas vertintinas kaip fiktyvus. Todėl atsakovas, atsižvelgdamas į pareiškėjos turėtas pirmenybės teises, privalėjo Politikos įgyvendinimo grupės vyriausiojo specialisto A lygio 14 kategorijos pareigas pasiūlyti užimti pareiškėjai pagal VTĮ 43 straipsnio 1 dalį. Pareiškėjos teisės buvo pažeistos fiktyviai panaikinant jos pareigybę, ir šis pagrindas yra pakankamas pripažinti pareiškėjos atleidimą iš pareigų neteisėtu. Pareiškėja nurodė, kad padaryti pažeidimai ją atleidžiant iš pareigų rodo akivaizdų atsakovo siekį atsikratyti pareiškėjos, todėl jos atleidimas iš pareigų pripažintinas neteisėtu ir pareiškėja į pirmesnes pareigas negrąžintina, o jai priteistinas vidutinis darbo užmokestis už visą priverstinės pravaikštos laiką. Be to, pareiškėja nurodė, kad dėl atsakovo padarytų pažeidimų, neteisėto atleidimo, neteisėto reikalavimo profesinei sąjungai pakartotinai svarstyti klausimą dėl pareiškėjos atleidimo, pareiškėja patyrė didelius dvasinius išgyvenimus, savivertės sumažėjimą, pergyvenimą dėl tolimesnės ateities, jai nebuvo teikiama informacija apie būsimus pokyčius. Netgi žiniasklaidos priemonėse buvo skelbiama informacija apie sunkią atmosferą Vyriausybės kanceliarijoje struktūrinių pokyčių metu. Pareiškėja visada buvo vertinama kaip labai gera specialistė. Po tokių išgyvenimų pablogėjo pareiškėjos sveikatos būklė.Atsakovas Lietuvos Respublikos Vyriausybės kanceliarija atsiliepimu į skundą prašė pareiškėjos skundą atmesti kaip nepagrįstą.Atsakovas paaiškino, kad sprendimas atlikti Vyriausybės kanceliarijos pertvarką mažinant pareigybių skaičių buvo priimtas Lietuvos Respublikos Seime pritarus Vyriausybės programai (2016 m. gruodžio 13 d. Seimo nutarimas Nr. XIII-82). Pokyčiai Vyriausybės kanceliarijoje buvo atliekami siekiant optimizuoti Vyriausybės kanceliarijos veiklą. 2017 m. vasario 27 d. Ministras Pirmininkas Vyriausybės kanceliarijos darbuotojams viešai paaiškino, kokiu tikslu reorganizuojama kanceliarija, pristatė naująją struktūrą, padalinių pagrindines funkcijas. Pristatymo metu buvo įvardyta, kad planuojama mažinti Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų skaičių nuo 210 iki 170. Vyriausybės kanclerės 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-38, 2017 m. kovo 2 d. įsakymu Nr. V-37 ir 2017 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-39 buvo patvirtinta nauja Vyriausybės kanceliarijos struktūra, suderinta su profesinės sąjungos valdyba. Atsakovo teigimu, visą pertvarkos laikotarpį siekė švelninti galimas neigiamas pasekmes darbuotojams, visa su pertvarka susijusi informacija buvo prieinama, vyko nuolatinės konsultacijos su profesine sąjunga. Atsakovas nesutiko, kad struktūriniai pertvarkymai buvo fiktyvūs. Vyriausybės kanceliarijai sumažinus pareigybių skaičių iki 20 proc., buvo būtina peržiūrėti veiklos procesus. Todėl buvo atliktas nuodugnus visų procesų, funkcijų peržiūrėjimas, įvertinti darbuotojų krūviai, apskaičiuoti kaštai atsisakius tam tikrų funkcijų ir darbuotojų. Peržiūrėtas visas teisėkūros procesas, kurio viena iš dalių yra Vyriausybės nutarimų įforminimas, t. y. viena iš funkcijų, kurią iki pertvarkos vykdė Posėdžių rengimo skyriaus 5 valstybės tarnautojai. Profesinės sąjungos valdyba vienoje iš konsultacijų pasiūlė įsteigti būtent 3 valstybės tarnautojų pareigybes posėdžių organizavimui. Vyriausybės kanclerės 2017 m. gegužės 18 d. įsakymais Nr. V-59, V-60 ir V-61 Vyriausybės kanceliarijos naujoje nuo 2017 m. liepos 18 d. struktūroje Politikos įgyvendinimo grupėje vietoj buvusiame Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus 5 valstybės tarnautojų pareigybių, atsakingų už Vyriausybės priimtų nutarimų įforminimą, buvo įsteigtos 3 valstybės tarnautojų pareigybės, iš kurių viena 13 kategorijos, dvi 14 kategorijos. Atsižvelgiant į tai, buvusiems Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus 5 valstybės tarnautojams, atliekantiems Vyriausybės nutarimų įforminimo ir kitas su Vyriausybės posėdžių bei pasitarimų organizavimu susijusias funkcijas, kurių kategorijos buvo nuo 13 iki 15, buvo siūlomos tos pačios arba žemesnės kategorijos pareigos. Vyriausybės priimtų sprendimų įforminimo funkcijos naujoje struktūroje liko, tačiau dėl įvykdytų struktūrinių pertvarkymų sumažėjo darbuotojų skaičius. Atsakovas nurodė, kad sumažėjus darbuotojų skaičiui, siūlymai užimti įsteigtas naujas pareigybes buvo teikiami griežtai laikantis teisės aktuose nustatytų reikalavimų. Buvo sudaryta visų darbuotojų pirmenybės būti paliktam darbe eilė, vadovaujantis kuria darbuotojams buvo siūlomos lygiavertės, o jų nesant, žemesnės kategorijos pareigos. Siūlymai užimti pareigas pirmiausia buvo teikiami tiems darbuotojams, kurie pagal pirmenybę likti darbe atitiko pareigybės aprašyme nustatytus specialiuosius reikalavimus, įvertinus atitinkamos srities turimą darbinę patirtį, išsilavinimą, kvalifikaciją. Nesutinka su pareiškėjos teiginiu, kad į darbuotojų atstovaujamuosius organus išrinktų darbuotojų pirmenybės teisė būti paliktiems dirbti nesiejama su jų turima kvalifikacija. 2017 m. vasario 21 d. įsteigus Vyriausybės kanceliarijos profesinę sąjungą, šios profesinės sąjungos valdybos nariais buvo išrinkti trys Administracinio departamento Posėdžių rengimo skyriaus valstybės tarnautojai: G. D., P. G. ir E. S.. Pagal teismų praktiką mažinant pareigybių skaičių, darbdavys turi pareigą pagrįsti objektyvias pasirinkimo atleisti konkretų darbuotoją priežastis, teisėta atleidimo iš darbo priežastimi galėtų būti pripažinta ne tik profesinės kvalifikacijos, bet ir kiti kriterijai, pvz., lankstumo, darbo našumo, darbo patirties ir pan., be to, pagal teismų praktiką prioritetas teiktinas aukštesnei kvalifikacijai ir tik tada, kai kvalifikacija vienoda, atsižvelgiama į aplinkybes, nurodytas Darbo kodekso 135 straipsnio 1 dalies 2–5 punktuose. Atsakovas nurodė, kad vadovavosi nuostatomis dėl pirmenybės teisės būti paliktam darbe, įvertindamas turimas valstybės tarnautojų kvalifikacijas ir atsižvelgdamas į socialines garantijas: lygiavertės 14 kategorijos pareigos buvo pasiūlytos E. ., kuri turėjo ne mažesnį kaip 10 metų nepertraukiamą stažą ir viena augina vaiką iki šešiolikos metų, žemesnės 14 kategorijos pareigos buvo pasiūlytos P. G. (tuo metu ėjusiam 15 kategorijos pareigas), kuris turėjo ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą stažą darbovietėje ir buvo profesinės sąjungos valdybos narys, prižiūrintis šeimos narį, kuriam nustatytas specialusis nuolatinės slaugos poreikis, lygiavertės 13 kategorijos pareigos buvo siūlomos E. S., kuri turėjo ne mažesnį nei dešimties metų nepertraukiamąjį stažą darbovietėje ir buvo profesinės sąjungos valdybos narė, auginanti du mažamečius vaikus. Pastarajai atsisakius užimti lygiavertes pareigas, jos buvo siūlomos pareiškėjai, kuri jų atsisakė. Pasiūlymo tuo metu negavo N. M., iki pertvarkos ėjusi 15 kategorijos pareigas, kuri, kaip ir pareiškėja, turėjo ne mažesnį nei 10 metų nepertraukiamą stažą darbovietėje ir iki senatvės pensijos liko ne daugiau kaip treji metai. Pareiškėjai atsisakius pasiūlymo užimti 13 kategorijos pareigas, šios pareigos buvo pasiūlytos būtent N. M.. Darbdavys šiuo atveju ėmėsi visų teisinių priemonių, siekiant užtikrinti pareiškėjai teisę ir galimybę tęsti tarnybą, o pareiškėjos atsisakymo motyvai nepaneigia siūlymo teisėtumo ir jo priimtinumas priklausė tik nuo pačios pareiškėjos valios. Sprendžiant dėl valstybės tarnautojų profesinės kvalifikacijos, negalima vertinti, kad pareiškėjos kvalifikacija ir veiklos rezultatai visada buvo vertinami gerai, nes pareiškėja 2012 m. buvo vertinama nepatenkinamai, jai buvo pasiūlytos kitos pareigos. Profesinei sąjungai buvo pateiktas 2017 m. birželio 6 d. esamas laisvų pareigybių sąrašas, iki pertvarkos pabaigos A lygio 14 kategorijos ar žemesnės kategorijos pareigybių naujoje struktūroje nebuvo, todėl darbdavys 2017 m. birželio 23 d. raštu kreipėsi į profesinės sąjungos valdybą su prašymu duoti sutikimą atleisti profesinės sąjungos valdybos narius, tarp jų pareiškėją. Pareiškėja, būdama profesinės sąjungos pirmininko pavaduotoja, pasinaudojo aplinkybe, kad profesinės sąjungos pirmininkei A. Z. 2017 m. birželio 26–30 d. ir 2017 m. liepos 7 d. buvo suteiktos kasmetinės atostogos, ir suorganizavo valdybos posėdį, neakivaizdžiai paėmusi laikinojo nedarbingumo pažymėjimą turėjusios valdybos narės L. J. parašą ant valdybos posėdžio protokolo, kuriuo buvo nuspręsta nesutikti dėl jos pačios atleidimo. Atsakovo žiniomis, pareiškėja valdybos posėdį organizavo nesulaukusi sutartos su profesinės sąjungos pirmininke ir valdybos nariu D. L. valdybos posėdžio datos. Įvertinusi šias aplinkybes, atsakovas pakartotinai kreipėsi su prašymu duoti leidimą atleisti pareiškėją. Atsakovas nesutinka, kad šis kreipimasis, įvertinus minėtas aplinkybes dėl kilusių abejonių dėl profesinės sąjungos valdybos atsakymo, yra kišimasis į profesinės sąjungos vidaus reikalus. Jeigu toks profesinės sąjungos valdybos atsakymas nebūtų sukėlęs abejonių, manytina, kad nei profesinės sąjungos pirmininkė, nei kiti valdybos nariai nebūtų sušaukę pakartotinio valdybos posėdžio ir priėmę kitokio sprendimo. Pareiškėjos atleidimas iš pareigų buvo teisėtas, todėl neatsirado pagrindas kilti civilinei atsakomybei. Trečiasis suinteresuotas asmuo Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinė sąjunga prašė pareiškėjos skundą nagrinėti vadovaujantis byloje esančiais dokumentais. Nurodė, kad profesinė sąjunga kaip socialinė partnerė dalyvavo visuose su Vyriausybės kanceliarijos pertvarka susijusiuose procesuose. 2017 m. birželio 30 d. skubos tvarka sukvietusi valdybos posėdį profesinė sąjunga informavo atsakovą, kad atsisako duoti sutikimą dėl valdybos narės G. D. atleidimo. Profesinės sąjungos pirmininkė ir valdybos narys D. L. susirinkime nedalyvavo, apie valdybos posėdį pirmininkė nebuvo informuota, o D. L. informuotas tik tą pačią dieną. Atsakovas 2017 m. liepos 5 d. pakartotinai kreipėsi į profesinę sąjungą. 2017 m. liepos 5 d. profesinės sąjungos pirmininkė elektroniniu paštu valdybos nariams pranešė apie 2017 m. liepos 10 d. numatomą posėdį. Tačiau 2017 m. liepos 7 d. profesinės sąjungos vardu pareiškėja surašė raštą, kuriuo atsisakė pakartotinai nagrinėti klausimus, susijusius su valdybos narių atleidimu. Toks pareiškėjos elgesys prieštarauja Vyriausybės kanceliarijos darbuotojų profesinės sąjungos įstatams. Profesinės sąjungos valdyba 2017 m. liepos 10 d. posėdyje, dalyvaujant pirmininkei A. Z., nariams L. J., R. S. ir D. L., svarstė klausimą dėl sutikimo atleisti pareiškėją iš pareigų, valdybos sprendimas 2017 m. liepos 10 d. raštu buvo pateiktas Vyriausybės kanceliarijai. L. J. 2017 m. liepos 10 d. atšaukė savo sprendimą trauktis iš profesinės sąjungos valdybos. Todėl trečiasis suinteresuotas asmuo mano, kad 2017 m. liepos 10 d. įvykęs valdybos narių susirinkimas teisėtas, nuomonė išreikšta laisva valia, nepatiriant spaudimo ar trečiųjų asmenų įsikišimo.