- Teismas
- Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmai
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2020-11-17
- Bylos Nr.
- I3-4936-257/2020
- Teisminio proceso Nr.
- 3-64-3-00810-2020-9
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Instancija
- I-a instancija
- Rezultatas
- Skundas (prašymas) atmestas
- Teisėjai
- Laisvutė Kartanaitė (pirm.), Jarūnė Sedalienė, Žanas Kubeckas
- Pareiškėjas
- O. P.
- Trečiasis asmuo
- (duomenys neskelbtini), MB Altagis
- Atsakovas
- Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius
Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laisvutės Kartanaitės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Žano Kubecko ir Jarūnės Sedalienės,
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjos O. P. patikslintą skundą atsakovui Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui dėl rašto panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus (trečiasis suinteresuotas asmuo – (duomenys neskelbtini),
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėja O. P. kreipėsi į teismą su skundu, kurį 2020 m. liepos 15 d. patikslino, prašydama: 1) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių panaikinti 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo (viršpločio); 2) panaikinti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. raštą Nr. 31SD-2285-(14.31.104); 3) įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių ploto skirtumą (viršplotį) (duomenys neskelbtini) ha priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį skaičiuotina kompensacija iš pareiškėjos.
Pareiškėjos O. P. 2020 m. liepos 15 d. patikslintas skundas nagrinėjamas rašytinio proceso tvarka, kadangi to pageidavo pareiškėja (b. l. 84). Pareiškėja 2020 m. liepos 15 d. patikslintame skunde (b. l. 79-85) nurodė, kad jai nuosavybės teise priklauso žemės sklypas su statiniais, esančiais (duomenys neskelbtini), kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha, žemės sklypas suformuotas atliekant preliminarius matavimus (toliau – ir Žemės sklypas). Pareiškėjai nuosavybės teise Žemės sklype priklauso septyni pastatai ir statiniai. Žemės sklypas, jame esantys pastatai ir statiniai pareiškėjai priklauso pagal (duomenys neskelbtini) paveldėjimo teisės pagal įstatymą liudijimą Nr. (duomenys neskelbtini), mirus jos sutuoktiniui P. P. Iki tol minėtas Žemės sklypas bei jame esantys pastatai ir statiniai nuosavybės teise priklausė P. P. P. P. nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemę buvo atstatyta Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 17 d. sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini), 1993 m. balandžio 27 d. Šiaulių rajono valdybos potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Tarp gražintos žemės buvo ir Žemės sklypas, ant kurio stovėję pastatai ir statiniai tuo metu priklausė S. K., gyvenusiam (duomenys neskelbtini) 1995 m. lapkričio 28 d. P. P. iš S. K. sutartimi registro Nr. (duomenys neskelbtini) įsigijo pastatus ir statinius, esančius Žemės sklype. Žemės sklypo, kuriam tuo metu buvo suteiktas Nr. (duomenys neskelbtini) preliminarūs matavimai buvo atlikti 1999 m. balandžio mėnesį, matavimus atliko valstybinės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo vyresn. technikė I. Č., patvirtino grupės vadovė J. J. Atlikus matavimus buvo sudarytas žemės sklypo Nr. (duomenys neskelbtini) planas, mastelis (duomenys neskelbtini). Vyresn. technikė I. Č. išmatavo sodybos, kuri buvo suformuota ir baigta statyti 1927 metais, sklypo ribas, ir nustatė keturių sklypą ribojančių kraštinių ilgius: kraštinės iš kairės (nuo kelio (duomenys neskelbtini), dabartinio aplinkelio pusės) – 60 m., viršutinės kraštinės ilgis – 60 m., kraštinės iš dešinės – 53 m., apatinės kraštinės ilgis – 57 m. Žemės sklypo plotas apskaičiuojamas sudauginant ilgį iš pločio, kadangi priešingos kraštinės nėra lygios (nesudaro taisyklingo stačiakampio), todėl imamas kraštinių vidurkis ir sudauginamas (60 m + 53 m)/2) x (60 m+ 57 m)/2)= (duomenys neskelbtini) m², arba (duomenys neskelbtini) ha. Tačiau Žemės sklypo plane klaidingai – dėl vyresn. technikės I. Č. aplaidumo ar neatidumo – buvo įrašytas dirbtinai sumažintas sodybos plotas (duomenys neskelbtini) ha. Tam, kad gauti tokį žemės sklypo plotą, jo kraštinės turėjo būti po 50 m., kai tuo tarpu tos pačios I. Č. išmatuotos visos kraštinės buvo ilgesnės (60 m., 60 m., 53 m., 57 m.), todėl niekaip (duomenys neskelbtini) ha ploto su išmatuotais sodybos kraštinių ilgiais nebuvo galima apskaičiuoti. Net imant trumpiausias kraštines ir jas sudauginus, t. y. 53 m. x 57 m., gaunamas(duomenys neskelbtini) m² (arba (duomenys neskelbtini) ha) plotas. Žemės sklypo planas 1999 m. rugpjūčio 6 d. buvo patvirtintas tuometinio Šiaulių rajono žemėtvarkos skyriaus, atsakingo už žemėtvarkos projektus, vedėjos. Pažymėjo, kad Šiaulių rajono žemėtvarkos skyrius neatliko jam pavestų funkcijų ir nepatikrino pateiktų matavimų ir ploto apskaičiavimo teisingumo, todėl susidarė situacija, kai buvo dirbtinai sumažintas – neteisingai aritmetiškai apskaičiuotas – Žemės sklypo plotas ir jis buvo patvirtintas atsakingų Šiaulių rajono žemėtvarkos tarnautojų. Žemės sklypas, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), su dirbtinai sumažintu plotu (duomenys neskelbtini) ha Nekilnojamojo turto registre buvo įregistruotas 1999-10-07, įrašo Nr. (duomenys neskelbtini), registro versija Nr. (duomenys neskelbtini). 2019 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha, šis plotas viršija registruotą Nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą (duomenys neskelbtini) ha) (duomenys neskelbtini) ha ir apie tai informavo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių (toliau – ir NŽT Šiaulių sk.). NŽT Šiaulių sk. 2019 m. lapkričio 4 d. rašte Nr. 31 SD-7699-( 14.31.137 E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“, adresuotame (duomenys neskelbtini), nurodė, kad „išnagrinėjo matuojamo žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) suformavimo dokumentus ir su juo besiribojančios teritorijos kartografinę medžiagą ir nustatė, kad žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminariame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotas ir 1999 m. kovo 30 d. paženklintas bei natūroje susiformavusias sklypo ribas. Sklypas ribojasi su žemės sklypais, kuriems yra atlikti geodeziniai matavimai (duomenys neskelbtini). Šiaulių skyrius daro išvadą, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje tomis pačiomis ribomis tikslesnėmis nei ankstesnių matavimų priemonėmis nustatyta žemės sklypo ploto paklaida, viršijanti maksimalią leistiną ploto paklaidą, nes atliekant preliminarius matavimus buvo klaidingai nurodyti linijų išmatavimai ir klaidingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas. [..] Prašome tęsti darbus: Žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) savininką informuoti apie viršplotį, parengti kadastrinių matavimų bylą ir pateikti Šiaulių skyriui.“ Pažymėjo, kad Žemės sklypo plotas 1999 metais klaidingai buvo apskaičiuotas ne dėl linijų išmatavimų ar faktinių ribų, bet dėl matavimus atlikusio asmens aritmetinės klaidos, atliekant matematinius veiksmus ir klaidingai įrašant į planą dirbtinai sumažintą (duomenys neskelbtini) ha sodybos plotą. Pareiškėja 2019 m. rugpjūčio 21 d., gulėdama ligoninėje, suteikė įgaliojimą E. P. ją atstovauti iki 2019 m. lapkričio 21 d. NŽT Šiaulių sk. 2019 m. lapkričio 27 d. paštu atsiuntė raštą Nr. 31SD-8517-(14.31.104) pareiškėjos įgaliotam asmeniui E. P., kuriuo pranešė, kad nustatė, kad paženklinus žemės sklypą, plotų skirtumas viršija leistiną paklaidą – sklypo plotas nustatytas (duomenys neskelbtini) ha didesnis, nei užregistruotas Nekilnojamojo turto registre, nurodė, kad „Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, savininkas žemės sklypo ploto skirtumą valstybei kompensuoja pinigais.“ Taip pat informavo, kad „Jūs turite per mėnesį nuo šio pranešimo gavimo raštu pranešti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriui apie sutikimą (arba nesutikimą) žemės sklypo ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais“. E. P. 2019 m. gruodžio 9 d. raštu Nr. 12/01 informavo NŽT Šiaulių skyrių, kad sutinka žemės sklypo (duomenys neskelbtini) ploto skirtumo vertę kompensuoti valstybei pinigais. NŽT Šiaulių skyrius E. P. 2019 m. gruodžio 12 d. raštu Nr. 31SD-8906-(14.31.54) nurodė per 3 mėnesius nuo pranešimo gavimo dienos (raštas paštu buvo gautas 2019 m. gruodžio 19 d.) sumokėti žemės sklypo dalies kainą (duomenys neskelbtini) Eur į Nacionalinės žemės tarnybos sąskaitą. E. P. 2019 m. gruodžio 23 d. raštu Nr. 12/02 NŽT Šiaulių skyriui pateikė užklausimą, kad galimai buvo padaryta klaida ir neteisingai buvo paskaičiuota dalies žemės sklypo kaina, prašė informuoti, pagal kokią metodiką, taikytus koeficientus ir verčių žemėlapius buvo paskaičiuota žemės sklypo vertė. NŽT Šiaulių skyrius E. P. 2020 m. sausio 15 d. raštu Nr. 31SD-304-(14.31.104.) informavo, kad žemės sklypo vertė paskaičiuota pagal LR Vyriausybės 1999 m. vasario 24 d. nutarimą Nr. 205 bei nurodė, kad „Vadovaujantis minėtu nutarimu ir valstybės Įmonės Registrų centro 2019 m. masiniu vertinimu, žemės sklypas (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), registruotas plotas (duomenys neskelbtini) ha) įvertintas (duomenys neskelbtini) Eur“. Pareiškėja 2020 m. vasario 25 d. NŽT Šiaulių skyriui pateikė raštą „Dėl neteisingų žemės sklypo matavimų patikslinimo ir išvados dėl viršpločio panaikinimo“. NŽT Šiaulių skyrius 2020 m. balandžio 8 d. raštu Nr. 31 SD-2285-(14.31.104) pateikė atsakymą, kad „dėl išdėstytų vienokių ar kitokių argumentų priimtos išvados panaikinimas Jūsų prašymu ir naujos išvados priėmimas, nurodant kitokius argumentus, nepakeistų fakto, kad žemės sklypo juridinio ir faktinio ploto skirtumas viršiją maksimalią leistiną paklaidą, todėl skyriaus specialistų nuomone, naikinti išvados nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ištaisius akivaizdžią skaičiavimo (ne matavimų) klaidą, kaip Jūs teigiate savo prašyme, ir ištaisius sklypo plotą, žemės ploto Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendime, kuriuo P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, pataisyti (padidinti) nebūtų jokio pagrindo, ir, Jūsų prašymu pateikus valstybės įmonei Registrų centrui informaciją apie teisingą (tačiau tik preliminariais matavimais nustatytą) žemės sklypo plotą, ši įmonė taip pat neturėtų pagrindo privačios žemės ploto patikslinti (padidinti), todėl bet kuriuo atveju atsirastų būtinybė dalį žemės ploto žemės sklype, į kurį, kaip į (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, Jums šiuo metu yra užregistruota nuosavybės teisės, apskaityti valstybės nuosavybe – juk nei Jūs, nei ankstesnis žemės savininkas nustatyto ploto skirtumo nėra iš valstybės išsipirkęs“. Taigi, NŽT Šiaulių skyrius atsisakė iš naujo patikrinti kartografinę medžiagą, atliktus preliminarius sodybos 1999 m. matavimus, žemėtvarkos projektą ir ištaisyti žemės sklypo ploto apskaičiavimo klaidą (ne matavimų), kurią pastebėjo pareiškėja; atsisakė panaikinti 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo (viršpločio) ir iš naujo įvertinti (patikrinti) (duomenys neskelbtini) atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2019 m. spalio mėnesį, ir priimti naują išvadą dėl galimo žemės sklypo ploto skirtumo; atsisakė pateikti informaciją apie patikslintą žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, pradinį žemės sklypo plotą valstybės įmonei Registrų centras ir užregistruoti patikslintą žemės sklypo plotą. Visų pirma yra svarbu ištaisyti žemės sklypo pradinį plotą, nustatytą preliminariais matavimais. Pagal išmatuotas sklypo kraštines Žemės sklypo plotas sudaro (duomenys neskelbtini) ha. Tada būtina patikslinti nustatytą Žemės sklypo viršplotį, kuris sudarytų ne (duomenys neskelbtini) ha, bet (duomenys neskelbtini) ha (nuo (duomenys neskelbtini) kadastriniais matavimais nustatyto (duomenys neskelbtini) ha ploto). Šis dydis neviršija leistinų matavimų paklaidos, todėl patikslintas Žemės sklypo plotas registruotinas valstybės įmonėje Registrų centre be papildomų apmokėjimų ar valstybės registravimo bendrasavininke. Taigi, jei nuo pradžių būtų teisingai apskaitytas Žemės sklypo plotas (duomenys neskelbtini) ha buvusiam savininkui P. P. valstybė būtų turėjusi grąžinti (duomenys neskelbtini) ha mažesnį žemės ūkio paskirties žemės plotą. Pareiškėja sutinka kompensuoti (duomenys neskelbtini) ha ploto skirtumą už žemės ūkio paskirties žemę. Pareiškėjai šalia Žemės sklypo priklauso žemės ūkio paskirties sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kuriam ir priskirtinas nustatytas viršplotis. Pareiškėja 2020 m. gegužės 29 d. raštu Nr. 2 pateikė „Skundą dėl neteisingų žemės sklypo matavimų patikslinimo, išvados dėl viršpločio panaikinimo ir ploto skirtumo priskyrimo prie žemės ūkio paskirties sklypo“ NŽT Šiaulių skyriui, kuriuo prašė susidariusį (duomenys neskelbtini) ha viršplotį priskirti prie pareiškėjai priklausančio žemės ūkio paskirties sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini) ir atstatyti pažeistas pareiškėjos teises. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius 2020 m. liepos 2 d. pareiškėjai pateikė atsakymą Nr. 31 SS-10-( 14.31.45) į 2020 m. gegužės 29 d. pareiškėjos skundą. Atsakyme nurodoma prieštaringa informacija. Rašte teigiama, kad „Nors su formuojamu namų valdos Žemės sklypu ribojosi vien tik žemės sklypai, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, ir iš šių planų buvo aišku, kad kitų žemės sklypų ribų linijų ilgiai nuo Žemės sklypo pusės yra 62,75 m, 54,66 m, 60 m, 56 m, Žemės sklypo planą 1999 m. rengusios valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojos nesivadovavo šiais planais ir nurodė, kad Žemės sklypo linijų ilgiai yra atitinkamai 60 m, 53 m, 57 m, 60 m.“ Vadinasi, NŽT Šiaulių skyrius faktiškai pripažįsta, kad valstybės pavedimą vykdę matininkai 2 kartus atliko neteisėtus veiksmus. Toliau rašte nurodoma, kad „Atsisakome naikinti išvadą, nes išvada yra teisinga, išvadoje pateikta objektyvi informacija. Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius padarė išvadą (2019-11-04 Nr. 31 SD-7699-( 14.31.137E) Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“), kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje tomis pačiomis ribomis tikslesnėmis nei ankstesnių matavimų priemonėmis nustatyta žemės sklypo paklaida, viršijanti maksimalią leistiną ploto paklaidą, nes atliekant preliminarius matavimus buvo klaidingai nurodyti linijų išmatavimai ir klaidingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas. Aukščiau Jums pateikėme išsamius duomenis, nurodėme, kad matininkai, rengę 1999 m. Žemės sklypo planą, neįvertino besiribojančių žemės sklypų ribų (linijų ilgių), kurios buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir dėl to neteisingai apskaičiavo Žemės sklypo plotą“. Nors NŽT Šiaulių skyrius pripažįsta, kad buvo klaidingai apskaičiuotas sodybos žemės sklypo pradinis (preliminarus) plotas, tačiau atsisako naikinti neteisėtą savo išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha viršpločio.
Atsiliepimas
Atsakovas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius atsiliepime (b. l. 89-93,) nurodė, kad neprieštarauja dėl bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka. Atsakovas atsiliepime nurodė, kad iš pareiškėjos skundo galima būtų spręsti, kad pareiškėja siekia, jog žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), adresas: (duomenys neskelbtini) toliau – ir Žemės sklypas) dėl atliktų kadastrinių matavimų nustatytas viršplotis būtų pripažintas neteisėtu, o ploto skirtumas būtų priskirtas prie (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini). P. P. nuosavybės teisės buvo atkurtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisių atstatymo pil. P. P., P.“ ir Šiaulių rajono valdybos 1993-04-27 potvarkiu Nr. (duomenys neskelbtini). Minėtu sprendimu (duomenys neskelbtini) ha žemės grąžinta natūra, o (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo nuspręsta išpirkti išmokant valstybės kompensaciją, nes pastatai, esantys Žemės sklype (duomenys neskelbtini) minėto sprendimo priėmimo metu nuosavybės teise nepriklausė P. P. (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo grąžinta natūra pagal preliminarų žemės sklypo planą. Plane buvo pažymėta, kad į grąžinamą natūra žemės plotą yra įsiterpusi sodyba, kuri nepriklausė P. P. (šioje vietoje suformuotas Žemės sklypas). Šiaulių apskrities viršininko administracijos 1995-06-22 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl žemės sklypo padalinimo ir Valstybinio žemės sklypo kadastro duomenų nustatymo“ leista P. P. padalinti (duomenys neskelbtini) ha ploto privačios žemės sklypą (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) į (duomenys neskelbtini) žemės sklypus: (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ha, (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypus (duomenys neskelbtini) ha) ir patikslinti valstybinį žemės kadastro duomenų registrą užregistruojanti minėtus žemės sklypus. Visų minėtų (duomenys neskelbtini) žemės sklypų ribų posūkio taškų koordinatės buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus vietinėje koordinačių sistemoje. Todėl laiko, kad 1995 m. buvo aiškios ne tik minėtų žemės ūkio paskirties žemės sklypų ribos, bet ir paženklinta besiribojančios sodybos, esančios tarp žemės ūkio paskirties žemės sklypų: 1) (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha (projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), riba, t. y. buvo aišku, kad Žemės sklypas, kuriam suteiktas projektinis Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendras ribas su (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypais. P. P. 1995-11-28 pirkimo pardavimo sutartimi įsigijo namų valdos pastatus, esančius Žemės sklype, todėl atsirado teisinis pagrindas įgyti pastatams eksploatuoti reikalingą Žemės sklypą. P. P. 1997-03-17 teikė prašymą Šiaulių apskrities viršininkui, informavo, kad įsigijo sodybą ir prašė pakeisti Žemės ūkio ministerijos sprendimą. Šiaulių apskrities viršininkas 1999-07-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Žemės ūkio ministerijos 1992-12-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini), tokiu būdu vietoje kompensacijos už (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo grąžintas natūra (duomenys neskelbtini) ha (duomenys neskelbtini) arų Žemės sklypas). Žemės sklypas buvo grąžintas natūra pagal žemės sklypo planą, parengtą valstybės įmonės Valstybinio žemėtvarkos instituto Šiaulių filialo matininkės V. J. ir vyresniosios technikės J. Č. 1999-04-21, su žemės sklypo ribomis savininkas P. P. sutiko. Nors su formuojamu namų valdos Žemės sklypu ribojosi vien tik žemės sklypai, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, ir iš šių planų buvo aišku, kad kitų žemės sklypų ribų linijų ilgiai nuo Žemės sklypo pusės yra (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., (duomenys neskelbtini) m., Žemės sklypo planą 1999 m. rengusios valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojos nesivadovavo šiais planais ir nurodė, kad Žemės sklypo linijų ilgiai yra atitinkamai 60 m., 53 m., 57 m., 60 m. Ir nuosavybės teisių atkūrimo metu ir dabar Žemės sklypas iš visų pusių ribojosi su registruotais žemės sklypais, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, kurių savininkas kurį laiką buvo pats P. P. ir šių ribų neginčijo ir jokių pretenzijų dėl ribų nereiškė. Žemės sklypas perleidimo privačion nuosavybėn momentu ribojosi tik su žemės sklypais, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus. P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės į (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, t. y. į likusią neatkurtos nuosavybės dalį. (duomenys neskelbtini) matininkai 2019 m. spalio mėn. atliko Žemės sklypo kadastrinius matavimus ir nustatė tikslų Žemės sklypo plotą, kuris yra (duomenys neskelbtini) ha. Atkreipia teismo dėmesį, kad jeigu pareiškėja ir nuspręstų nekompensuoti valstybei už nustatytą žemės sklypo ploto skirtumą, nustatytą atlikus matavimus, įregistruota bus bendroji dalinė pareiškėjos ir valstybės nuosavybė. Nacionalinės žemės tarnybos Šiaulių skyrius 2019-11-04 priėmė išvadą Nr. 31SD-7699- (14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje tomis pačiomis ribomis tikslesnėmis nei ankstesnių matavimų priemonėmis nustatyta žemės sklypo ploto paklaida, viršijanti maksimalią leistiną ploto paklaidą, nes atliekant preliminarius matavimus buvo klaidingai nurodyti linijų išmatavimai ir klaidingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas. Matininkai, rengę 1999 m. Žemės sklypo planą, neįvertino besiribojančių žemės sklypų ribų (linijų ilgių), kurios buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir dėl to neteisingai apskaičiavo Žemės sklypo plotą. Iš pareiškėjos skundo esmės galima tik konstatuoti, kas pareiškėja nesumokėdama valstybei kompensacijos nori įgyti nuosavybėn (duomenys neskelbtini) ha žemės plotą, siekdama, kad šis plotas jai būtų priskirtas prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), t. y. pareiškėja siekia įgyti nuosavybėn daugiau žemės, nei, kad P. P. turėjo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Pažymėjo, kad jei ir būtų buvęs teisingai nustatytas Žemės sklypo plotas 1999 metais, tai P. P. nebūtų savaime tapęs jo savininku, į visą plotą, kuris būtų viršijęs (duomenys neskelbtini) arų. Likusi žemės sklypo dalis, kuri būtų viršijusi (duomenys neskelbtini) ha ploto būtų buvusi įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybėje ir P. P. būtų turėjęs tik teisę pirkti Žemės sklypo dalį, reikalingą nuosavybės teise turimam pastatui eksploatuoti. Skunde pateikti pareiškėjos reikalavimai yra neteisėti ir visiškai nepagrįsti galiojančių teisės aktų nuostatomis, todėl teismo neturi būti tenkinti.
Trečiasis suinteresuotas asmuo (duomenys neskelbtini) apie teismo posėdį informuotas (b. l. 97), atsiliepimo į pareiškėjos patikslintą skundą nepateikė.
Motyvuojamoji dalis
Pareiškėjos O. P. patikslintas skundas netenkintinas.
Nagrinėjamoje byloje ginčas kilo dėl atsakovo Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyriaus 2020 m. balandžio 8 d. rašto Nr. 31SD-2285-(14.31.104) panaikinimo, atsakovo įpareigojimo panaikinti 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo (viršpločio), atsakovo įpareigojimo ploto skirtumą (viršplotį) (duomenys neskelbtini) ha priskirti prie žemės ūkio paskirties žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), registro Nr. (duomenys neskelbtini), už kurį skaičiuotina kompensacija iš pareiškėjos.
Byloje nėra ginčo, kad 2019 m. spalio mėn. (duomenys neskelbtini) atliko žemės sklypo, kurio unikalus Nr. (duomenys neskelbtini) (toliau – Žemės sklypas), kadastrinius matavimus ir nustatė, kad Žemės sklypo plotas yra (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 16-18), šis plotas viršija registruotą (duomenys neskelbtini) ha) Nekilnojamojo turto registre įregistruotą plotą (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 10), apie tai informuotas Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrius (toliau – ir NŽT Šiaulių skyrius).
Byloje nustatyta, kad NŽT Šiaulių skyriuje 2019-10-02 buvo gautas (duomenys neskelbtini) pranešimas Nr. 31JP-2569 dėl Žemės sklypo kadastrinių matavimų (b. l. 13).
NŽT Šiaulių skyrius 2019-11-04 priėmė išvadą Nr. 31SD-7699-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje tomis pačiomis ribomis tikslesnėmis nei ankstesnių matavimų priemonėmis nustatyta žemės sklypo ploto paklaida, viršijanti maksimalią leistiną ploto paklaidą, nes atliekant preliminarius matavimus buvo klaidingai nurodyti linijų išmatavimai ir klaidingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas (b. l. 13-15). Taip pat NŽT Šiaulių skyrius 2019-11-04 išvadoje Nr. 31SD-7699-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“ nurodyta, kad vadovaujantis Žemės reformos žemėtvarkos projektų ir jiems prilyginamų žemės sklypų rengimo ir įgyvendinimo metodikos, patvirtintos Lietuvos Respublikos žemės ir miškų ūkio ministerijos 1998 m. balandžio 23 d. įsakymo Nr. 207 ,,Dėl žemės reformos žemėtvarkos projektų kaimo vietovėje rengimo metodikos patvirtinimo“ 108 punktu Šiaulių skyrius nustatė, kad žemės sklypo ribos atitinka (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės preliminariniame žemės reformos žemėtvarkos projekte suprojektuotus ir 1999 m. kovo 30 d. paženklintas bei natūroje susiformavusias sklypo ribas; sklypas ribojasi su žemės sklypais, kuriems yra atlikti geodeziniai matavimai (duomenys neskelbtini) (b. l. 13-15).
Pareiškėja 2020 m. vasario 25 d. atsakovui NŽT Šiaulių skyriui pateikė prašymą „Dėl neteisingų žemės sklypo matavimų patikslinimo ir išvados dėl viršpločio panaikinimo“, kuriuo prašė iš naujo patikrinti Žemės sklypo, esančio (duomenys neskelbtini) unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kartografinę medžiagą, pradinius (preliminarius) matavimus, atliktus 1999 m. balandžio mėn., žemėtvarkos projektą ir ištaisyti akivaizdžią skaičiavimo (ne matavimų) klaidą, apskaičiuoti aritmetiškai teisingą pradinį žemės sklypo (tuo metu pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, pagal tuo metu išmatuotas žemės sklypo kraštines; panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo (viršpločio) ir iš naujo įvertinti (patikrinti) (duomenys neskelbtini) atliktus žemės sklypo kadastrinius matavimus, atliktus 2019 m. spalio mėnesį, ir priimti naują išvadą dėl galimo žemės sklypo ploto skirtumo, lyginant su 1999 m. atliktais preliminariais matavimais, ir apie tai informuoti pareiškėją; pateikti informaciją apie patikslintą Žemės sklypo plotą, pradinį žemės sklypo plotą valstybės įmonei Registrų centras ir užregistruoti patikslintą Žemės klypo plotą (b. l. 35-38).
Atsakovas skundžiamu raštu, atsakydamas į pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. prašymą, nurodė, kad ,,pagal Lietuvos žemės ūkio ministerijos 1992 m. gruodžio 17 d. sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ,,Dėl nuosavybės teisės atstatymo piliečiui P. P., P.“ nuosavybės teisė į žemės sklypą, kurio plotas (duomenys neskelbtini) ha, kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), buvo atkurtos vadovaujantis 1999 m. parengtu preliminariu žemės sklypo planu. <...> Dėl išdėstytų vienokių ar kitokių argumentų priimtos išvados panaikinimas Jūsų prašymu ir naujos išvados priėmimas, nurodant kitokius argumentus, nepakeistų fakto, kad žemės sklypo juridinio ir faktinio ploto skirtumas viršiją maksimalią leistiną paklaidą, todėl skyriaus specialistų nuomone, naikinti išvados nėra pagrindo. Pažymėtina, kad ištaisius akivaizdžią skaičiavimo (ne matavimų) klaidą, kaip Jūs teigiate savo prašyme, ir ištaisius sklypo plotą, žemės ploto Lietuvos žemės ūkio ministerijos sprendime, kuriuo P. P. buvo atkurtos nuosavybės teisės, pataisyti (padidinti) nebūtų jokio pagrindo, ir, Jūsų prašymu pateikus valstybės įmonei Registrų centrui informaciją apie teisingą (tačiau tik preliminariais matavimais nustatytą) žemės sklypo plotą, ši įmonė taip pat neturėtų pagrindo privačios žemės ploto patikslinti (padidinti), todėl bet kuriuo atveju atsirastų būtinybė dalį žemės ploto žemės sklype, į kurį, kaip į (duomenys neskelbtini) ha ploto žemės sklypą, Jums šiuo metu yra užregistruotos nuosavybės teisės, apskaityti valstybės nuosavybe – juk nei Jūs, nei ankstesnis žemės savininkas nustatyto ploto skirtumo nėra iš valstybės išsipirkęs. Taisyti plotų preliminarių matavimų planuose šiuo metu nėra teisinio pagrindo, kadangi preliminarių matavimų planų rengimas yra užbaigtas, teisės aktai, pagal kuriuos buvo rengiamo preliminarių matavimų planai, yra panaikinti.“ (b. l. 45).
Taigi šiuo atveju vertintina, ar atsakovas tinkamai išnagrinėjo pareiškėjos 2020 m. vasario 25 d. prašymą.
Bylai aktuli Lietuvos Respublikos žemės reformos įstatymo 21 straipsnio 3 dalis, kurioje nustatyta, kad vietovėje paženklintos privačios žemės, miško sklypų ribos vėliau atliekant kadastrinius matavimus nekeičiamos, o už nustatytą žemės, miško sklypo ploto skirtumą, neviršijantį Vyriausybės nustatyto leistino matavimo tikslumo, valstybei arba privačios žemės savininkui nekompensuojama. Tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės, miško sklypo plotas yra mažesnis, šio žemės, miško sklypo savininkui kompensuojama pinigais Vyriausybės nustatyta tvarka.
Privačios žemės, miško sklypo ploto skirtumo kompensavimo tvarkos apraše, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2011-08-17 nutarimu Nr. 915 „Dėl Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1998 m. balandžio 1 d nutarimo Nr. 385 „Dėl žemės reformos vykdymo kaimo gyvenamojoje vietovėje“ pakeitimo“ numatyta – tuo atveju, jeigu atlikus žemės, miško sklypo kadastrinius matavimus nustatoma, kad žemės, miško sklypo ploto skirtumas viršija leistiną matavimo tikslumą ir išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, savininkas žemės sklypo ploto skirtumą valstybei kompensuoja pinigais. To aprašo 13 punkte nustatyta, kad jeigu privačios žemės sklypo savininkas nesuderina (raštu nepatvirtina) įsakymo dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir žemės sklypo ploto skirtumo, kai išmatuoto žemės sklypo plotas yra didesnis, kompensavimo valstybei pinigais projekto ar per 3 mėnesius nuo pranešimo sumokėti valstybei nustatytą sumą už žemės sklypo ploto skirtumą gavimo nesumoka nurodytos sumos arba žemės sklypo savininkas nepageidauja kompensuoti valstybei žemės sklypo ploto skirtumo, Nacionalinės žemės tarnybos vadovas arba jo įgaliotas žemėtvarkos skyriaus vedėjas Kadastro nuostatų nustatyta tvarka priima įsakymą dėl privačios žemės sklypo kadastro duomenų pakeitimo ir valstybės bendrosios dalinės nuosavybės teisės į žemės sklypo dalį, kurią sudaro nustatytas žemės sklypo ploto skirtumas, įregistravimo Nekilnojamojo turto registre. Už naudojimąsi valstybei nuosavybės teise priklausančia žemės sklypo dalimi asmuo Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2003 m. lapkričio 10 d. nutarimo Nr. 1387 „Dėl žemės nuomos mokesčio už valstybinės žemės sklypų naudojimą“ nustatyta tvarka moka žemės nuomos mokestį.
Atsakovas šioje administracinėje byloje pagal vykdomų funkcijų apimtį bei paskirtį, veiklos pobūdį, turimus įgaliojimus priskirtina viešojo administravimo subjektams, todėl savo veikloje (taip pat priimdama administracinius aktus) privalo vadovautis ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo (toliau – ir VAĮ) nuostatomis. VAĮ 3 straipsnio 1 punkte nustatytas įstatymo viršenybės principas, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektų kompetencija turi būti nustatyta įstatymu, o veikla atitikti įstatyme išdėstytus teisinius pagrindus, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais.
Teismas, vertindamas viešojo administravimo subjekto priimto ginčijamo administracinio akto teisėtumą, pirmiausia privalo nustatyti, ar jis atitinka Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus. Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas ne kartą pabrėžė, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą, motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus, logiškas ir pakankamas, taip pat nesudarantis galimybių asmeniui, dėl kurio jis priimtas, dėl neaiškių išvadų elgtis dviprasmiškai. Ši teisės norma tiesiogiai siejama su teisėtumo principu, pagal kurį reikalaujama, kad viešojo administravimo subjektai savo veikla nepažeistų teisės aktų reikalavimų, kad jų sprendimai būtų pagrįsti, o sprendimų turinys atitiktų teisės normų reikalavimus. Teismui Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymas (toliau – ir ABTĮ) nustato imperatyvią pareigą patikrinti, ar nėra ABTĮ 91 straipsnyje nurodytų pagrindų, dėl kurių viešojo administravimo metu priimtas sprendimas (įsakymas, aktas ir t. t.) yra naikintinas (pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. lapkričio 24 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A63-1610/2010 ir kt.).
VAĮ 3 straipsnio 1 punkte apibrėžtas įstatymo viršenybės principas reikalauja, kad administraciniai aktai, susiję su asmenų teisių ir pareigų įgyvendinimu, visais atvejais turi būti pagrįsti įstatymais. Vadovaujantis objektyvumo principu, administracinio sprendimo priėmimas ir kiti oficialūs viešojo administravimo subjekto veiksmai turi būti nešališki ir objektyvūs (VAĮ 3 straipsnio 2 punktas). Atitinkamai VAĮ 8 straipsnio 1 dalyje yra detalizuota, kad individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. VAĮ 8 straipsnio 1 dalimi iš esmės yra siekiama užtikrinti, kad asmeniui, dėl kurio yra priimtas atitinkamas individualus administracinis aktas, būtų žinomi šio akto priėmimo teisinis bei faktinis pagrindai, motyvai. Kai nėra pagrindo atitinkamą individualų administracinį aktą pripažinti visiškai nemotyvuotu, kiekvienu konkrečiu atveju, spręsdamas dėl tokio akto atitikties pastarosios įstatymo nuostatos reikalavimams, teismas privalo ad hoc įvertinti, ar nustatyti turinio (teisinio ir faktinio pagrindimo, motyvacijos) trūkumai yra esminiai, sukliudę šio individualaus administracinio akto adresatams suprasti atitinkamų visuomeninių santykių esmę ir turinį, identifikuoti jų teisių, pareigų bei teisėtų interesų pasikeitimą, šio pasikeitimo pagrindus ir apimtį, tinkamai įgyvendinti šiuo aktu suteiktas teises ar (ir) įvykdyti nustatytas pareigas bei įstatymų nustatyta tvarka efektyviai realizuoti teisę į (galimai) pažeistų teisių ir teisėtų interesų gynybą. Šis vertinimas turi būti atliekamas individualaus administracinio akto adresato požiūriu, t. y. būtent to, kuris turi teisę žinoti ir suprasti, dėl kokios priežasties ir kuo remiantis priimtas konkretus sprendimas, be kita ko, atsižvelgiant ir į pastarajam asmeniui žinomas aplinkybes, lėmusias minėtą sprendimą (žr. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. birželio 27 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-556-336/2011).
Nagrinėjamos administracinės bylos kontekste teismas, atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, ir įvertinęs skundžiamą atsakovo raštą, sprendžia, kad trūkumų, išnagrinėjus byloje skundžiamą raštą, nustatyta. Teismas, įvertinęs skundžiamą raštą pagal Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnyje ir 8 straipsnio 1 dalyje įtvirtintus teisėtumo bei pagrįstumo kriterijus, sprendžia, jog ginčijamame rašte motyvai ir faktinis pagrindimas nurodyti, tačiau raštas nėra pagrįstas teisės normomis, kuriomis remiantis atsakovas nusprendžia, jog nėra pagrindo naikinti priimtos išvados. Teismas konstatuoja, jog nagrinėjamoje byloje skundžiamas raštas neatitinka Viešojo administravimo įstatymo reikalavimų dėl teisinio pagrindimo, tačiau šiuo pagrindu nenaikintinas, kadangi atsakovas pareiškėjai labai išsamiai (nurodant faktinį ir teisinį pagrindą, motyvus) atsakė kitu 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 31SS-10-(14.31.45) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ (b. l. 73-77). Pastarajame rašte atsakovas pateikė paaiškinimus ir informaciją dėl visos nuosavybės teisių atkūrimo procedūros P. P.; pasisakė dėl pareiškėjo prašymo iš naujo patikrinti Žemės sklypo pradinius (preliminarius) matavimus, atliktus 1999 m. balandžio mėn., žemėtvarkos projekto ir ištaisymo akivaizdžios skaičiavimo klaidos, apskaičiavimo aritmetiškai teisingą pradinį žemės sklypo (tuo metu pažymėtą Nr. (duomenys neskelbtini) plotą, pagal tuo metu išmatuotas žemės sklypo kraštines; pasisakė dėl prašymo panaikinti NŽT Šiaulių skyriaus 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypo viršpločio ir pakartotinai nurodė, jog atsisako naikinti išvadą. Šio rašto pareiškėja šioje byloje neginčija, nors buvo nurodyta jo apskundimo tvarka.
Be to, ABTĮ 94 straipsnyje numatyta, kad skundžiamo teisės akto (veiksmo) panaikinimas reiškia, kad konkrečiu atveju atkuriama buvusi iki ginčijamo teisės akto (veiksmo) priėmimo padėtis, tai yra atkuriamos pažeistos pareiškėjo teisės ar teisėti interesai, tačiau iki panaikinto teisės akto galiojusio kito teisės akto teisinė galia tokiu atveju savaime neatkuriama. Taigi, net ir panaikinus skundžiamą raštą nebūtų atkuriama buvusi iki skundžiamo rašto priėmimo padėtis, nes yra priimtas atsakovo 2020 m. birželio 30 d. raštas Nr. 31SS-10-(14.31.45) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“.
Pareiškėja, patikslintu skundu prašydama panaikinti skundžiamą raštą ir įpareigoti panaikinti išvadą, iš esmės nesutinka su Žemės sklypui (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), esančio (duomenys neskelbtini) atliktų kadastrinių matavimų nustatytu viršpločio dydžiu. Jos nuomone, atliekant preliminarius matavimus buvo padaryta Žemės sklypo ploto skaičiavimo klaida ir neteisingai apskaičiuota, kad Žemės sklypas (duomenys neskelbtini) ha. Prašo, kad (duomenys neskelbtini) ha viršplotis būtų priskirtas prie kito jai nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini).
Kaip matyti iš į bylą pateikto 1995 m. plano, Žemės sklypo kraštinės šiame plane yra 62,75 m., 56 m., 60 m., 54,66 m. (b. l. 129). Kitame 1999 m. (duomenys neskelbtini) kadastro vietovės plane pažymėta, kad Žemės sklypo kraštinės atitinkamai yra 60 m., 60 m., 57 m. ir 53 m., plotas sklypo Nr. (duomenys neskelbtini)– (duomenys neskelbtini) ha (b. l. 37, 149). Teismas sutinka su pareiškėjos nurodytu argumentu, kad pastarajame 1999 m. plane galėjo būti klaidingai nurodytas Žemės sklypo plotas –(duomenys neskelbtini) ha, nes skaičiuojant plotą pagal nurodytas kraštines neišeina (duomenys neskelbtini) ha ploto. To neneigia ir atsakovas. Kaip minėta, atsakovas NŽT Šiaulių skyrius 2019-11-04 išvadoje Nr. 31SD-7699-(14.31.137E.) „Dėl žemės sklypo kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) matavimų“ nurodė, kad atliekant kadastrinius matavimus vietovėje tomis pačiomis ribomis tikslesnėmis nei ankstesnių matavimų priemonėmis nustatyta žemės sklypo ploto paklaida, viršijanti maksimalią leistiną ploto paklaidą, nes atliekant preliminarius matavimus buvo klaidingai nurodyti linijų išmatavimai ir klaidingai apskaičiuotas žemės sklypo plotas (b. l. 13-15). Atsakovas atsiliepime ir 2020 m. birželio 30 d. rašte Nr. 31SS-10-(14.31.45) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ nurodė, kad ,,Nors su formuojamu namų valdos Žemės sklypu ribojosi vien tik žemės sklypai, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, ir iš šių planų buvo aišku, kad kitų žemės sklypų ribų linijų ilgiai nuo Žemės sklypo pusės yra 62,75 m., 54,66 m., 60,00 m., 56,00 m., Žemės sklypo planą 1999 m. rengusios valstybinio žemėtvarkos instituto darbuotojos nesivadovavo šiais planais ir nurodė, kad Žemės sklypo linijų ilgiai yra atitinkamai 60 m., 53 m., 57 m., 60 m. Ir nuosavybės teisių atkūrimo metu ir dabar Žemės sklypas iš visų pusių ribojosi su registruotais žemės sklypais, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, kurių savininkas kurį laiką buvo pats P. P. ir šių ribų neginčijo ir jokių pretenzijų dėl ribų nereiškė. Matininkai, rengę 1999 m. Žemės sklypo planą, neįvertino besiribojančių žemės sklypų ribų (linijų ilgių), kurios buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus ir dėl to neteisingai apskaičiavo Žemės sklypo plotą.“
Teismas pažymi, kad P. P. nuosavybės teisės buvo atkurtos Lietuvos Respublikos žemės ūkio ministerijos 1992-12-17 sprendimu Nr. (duomenys neskelbtini) „Dėl nuosavybės teisės atstatymo pil. P. P., P .“ (duomenys neskelbtini) ha žemės grąžinant natūra, o (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo nuspręsta išpirkti išmokant valstybės kompensaciją (b. l. 135). Šiaulių apskrities viršininkas 1999-07-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini) pakeitė Žemės ūkio ministerijos 1992-12-17 sprendimą Nr. (duomenys neskelbtini) ir vietoje kompensacijos už (duomenys neskelbtini) ha žemės buvo nuspręsta grąžinti natūra (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą (b. l. 137). P. P. buvo išduotas pažymėjimas apie Nekilnojamojo turto registre įregistruotą (duomenys neskelbtini) ha Žemės sklypą ir teises į jį (b. l. 33).
Taigi, P. P. tuo metu (1999 m.) turėjo teisę atkurti nuosavybės teises į ne didesnį kaip (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, kas ir buvo padaryta 1999-07-29 įsakymu Nr. (duomenys neskelbtini). Be to, byloje nėra ginčo, kad Žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su registruotais žemės sklypais, kurių ribos nustatytos atliekant kadastrinius matavimus (kurių savininkas tam tikrą laiką buvo ir P. P.). Kadangi Žemės sklypas iš visų pusių ribojasi su registruotais žemės sklypais, kurių ribos buvo nustatytos atliekant kadastrinius matavimus, o P. P. neturi daugiau teisių į didesnį negu (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypą, todėl nėra pagrindo naikinti atsakovo skundžiamo rašto ir tenkinti išvestinio reikalavimo – įpareigoti Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šiaulių skyrių panaikinti 2019 m. lapkričio mėn. išvadą dėl nustatyto (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), ploto skirtumo (viršpločio). Be to, kaip minėta, atsakovas pareiškėjai labai išsamiai (nurodant faktinį ir teisinį pagrindą, motyvus) atsakė kitu 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 31SS-10-(14.31.45) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ (b. l. 73-77).
Atsakovas, priimdamas sprendimus, turi vadovautis ir Viešojo administravimo įstatymo 3 straipsnio 3 punkte numatytu efektyvumo principu, kuris reiškia, kad viešojo administravimo subjektas, priimdamas ir įgyvendindamas sprendimus, jam skirtus išteklius naudoja ekonomiškai, rezultatų siekia kuo mažesnėmis sąnaudomis, bei 10 punkte numatytu proporcingumo principu, kuris reiškia, kad administracinio sprendimo mastas ir jo įgyvendinimo priemonės turi atitikti būtinus ir pagrįstus administravimo tikslus. Vertinant skundžiamą raštą šiuo aspektu, teismo nuomone, skundžiamas raštas atitinka efektyvumo ir proporcingumo principus, kadangi net ir ištaisius klaidas preliminariuose matavimų planuose, pareiškėjai nuosavybės teises įregistruoti į daugiau nei (duomenys neskelbtini) ha žemės sklypo nebūtų pagrindo. Taip pat, teismas sutinka su atsakovo argumentu, kad jei ir būtų buvęs teisingai nustatytas Žemės sklypo plotas 1999 metais, tai P. P. nebūtų tapęs viso nustatyto žemės sklypo ploto savininku. Likusi žemės sklypo dalis, kuri būtų viršijusi (duomenys neskelbtini) ha ploto, būtų buvusi įregistruota Lietuvos Respublikos nuosavybe.
Pareiškėja trečiuoju reikalavimu prašo įpareigoti atsakovą viršplotį priskirti prie kito jai nuosavybės teise priklausančio (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypo (unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), nes atsakovas 2020 m. birželio 30 d. raštu Nr. 31SS-10-(14.31.45) ,,Dėl žemės sklypo (kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) kadastrinių matavimų“ atsisakė tai atlikti.
Šis trečiasis reikalavimas taip pat negali būti tenkinamas, nes tokį reikalavimą patenkinus pareiškėjai būtų perleista nuosavybėn daugiau žemės nei, kad P. P. turėjo teisių į nuosavybės teisių atkūrimą. Dėl pastarojo reikalavimo taip pat nurodytina, kad iš kadastro žemėlapio ištraukos matyti, kad (duomenys neskelbtini) ha žemės ūkio paskirties žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) ha gyvenamosios teritorijos būdo žemės sklypas, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), kadastro Nr. (duomenys neskelbtini), turi bendrą ribą, tačiau jų paskirtis nevienoda (b. l. 113,118,122). Pagal Lietuvos Respublikos žemės įstatymo 2 straipsnio 18, 21 ir 22 punktus, žemės sklypai gali būti pertvarkomi juos padalijant (žemės sklypo padalijimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai vienas žemės sklypas padalijamas į du ar daugiau žemės sklypų), perdalijant (žemės sklypų perdalijimas (amalgamacija) – bendros žemės sklypų ribos pakeitimas, kai žemės sklypo dalis atidalijama ir prijungiama prie kito sklypo neformuojant atskirų atidalijamų žemės sklypų), sujungiant (žemės sklypų sujungimas – žemės sklypų formavimo ir pertvarkymo būdas, kai iš dviejų ar daugiau bendrą ribą turinčių tos pačios pagrindinės žemės naudojimo paskirties sklypų suformuojamas vienas žemės sklypas). Pažymėtina, kad teisės aktuose nėra numatyta galimybės prie vieno žemės sklypo prijungti kitą žemės sklypą ar jo dalį, priimant sprendimus dėl kadastro duomenų keitimo, nerengiant žemės sklypo formavimo ir pertvarkymo projekto ar kitokio teritorijos planavimo dokumento.
Atsižvelgus į nurodytų teisinių ir faktinių aplinkybių visumą, spręstina, jog pareiškėjos patikslintas skundas negali būti tenkinamas, todėl atmestinas kaip nepagrįstas.
Teismas, vadovaudamasis Europos Žmogaus Teisių Teismo praktika, pažymi, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą sprendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr. Van de Hurk v. Netherlands judgmentof 19 April 1994, Series A n. 288, p. 20, par. 61). Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra ne kartą pažymėjęs, kad teismas neprivalo pasisakyti dėl kiekvieno byloje pateikto argumento, o vertindamas įrodymus teismas gali daryti jais pagrįstas apibendrinančias motyvuotas išvadas (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. rugsėjo 12 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A146-2685/2011).
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 84–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, 132 straipsnio 1 dalimi, 133 straipsniu, teismas
nusprendžia:
Pareiškėjos O. P. patikslintą skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per trisdešimt kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmus.