Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Lietuvos apeliacinio teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininkės Rūtos Mickevičienės (pranešėjos),

teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliacinius skundus dėl Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžio, kuriuo G. M. pripažinta kalta padariusi nusikalstamas veikas, numatytas Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p., ir, pritaikius Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p., nubausta 20 MGL (dviejų tūkstančių penkių šimtų Lt) bauda.

J. A. M. išteisintas dėl nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 145 str. 1 d., nesant jo veikoje nusikaltimo požymių (Lietuvos Respublikos BPK 3 str. 1 d. 1 p.).

Iš G. M. priteista J. K. 2000 (du tūkstančiai) Lt neturtinės žalos atlyginimui.

Lietuvos apeliacinis teismas 2006 m. birželio 1 d. nutartimi atmetė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliacinius skundus.

Lietuvos Aukščiausiasis Teismas 2007 m. sausio 16 d. nutartimi pakeitė Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutartį, panaikindamas nutarties dalį dėl G. M. nuteisimo pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir šioje dalyje perdavė bylą iš naujo nagrinėti apeliacine tvarka. Kita Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendžio ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutarties dalis palikta galioti.

Aprašomoji dalis

nustatė:

G. M. nuteista už tai, kad nuo 2004 m. gegužės 16 d. iki 2004 m. gegužės 24 d., veikdama dėl savanaudiškų paskatų – siekdama materialinės naudos sau bei kitiems asmenims – to, kad jos dukra D. K. po ištuokos su J. K. užvaldytų santuokoje užgyventą turtą, 2004 m. sausio 13 d. Kauno miesto apylinkės teismo sprendimu atitekusiu J. K. – ½ 0,2209 ha žemės sklypą, esantį (duomenys neskelbtini), 3340 Lt vertės, ½ gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), vidutinės 42519 Lt vertės, ½ inžinierinių statinių – įrengimų – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės 4847 Lt rinkos vertės, automobilį BMW 528 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), 3920 Lt vertės bei kitą turtą, ne mažesnės kaip 89906 Lt bendros vertės, ne mažiau kaip tris kartus bute, esančiame (duomenys neskelbtini), susitiko su A. B. , kur pastarojo prašė surasti labai sunkaus nusikaltimo vykdytojus – asmenis, kurie nužudys jos dukters D. K. buvusį sutuoktinį J. K. , bei, kurstydama A. B. padaryti labai sunkų nusikaltimą, perdavė A. B. J. K. fotonuotrauką, užrašė duomenis, kur jis nuolat lankosi, bei už šio nusikaltimo įvykdymą pažadėjo sumokėti A. B. ir nužudymo vykdytojams 3000 JAV dolerių, tačiau nusikalstama veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, kadangi A. B. informavo teisėsaugos institucijas – policiją ir veikė pagal 2004 m. gegužės 16 d. Kauno miesto apylinkės teismo leidimą atlikti nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus.

Apeliaciniu skundu Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroras prašo apygardos teismo nuosprendžio dalis dėl G. M. paskirtos bausmės pakeisti ir G. M. , pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p., paskirti bausmę - laisvės atėmimą 5 (penkeriems) metams. Be to, prokuroras prašė panaikinti nuosprendžio dalį dėl A. M. išteisinimo ir jį nuteisti pagal BK 145 str. 1 d. bei paskirti laisvės atėmimo bausmę, jos vykdymą atidėti ir priteisti nukentėjusiajam J. K. 10000 Lt neturtinei žalai atlyginti. Ši prokuroro skundo dalis nebus nagrinėjama, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-16 nutartimi yra atmestas analogiškas prokuroro kasacinis skundas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. išteisinamasis nuosprendis bei Lietuvos apeliacinio teismo 2006 m. birželio 1 d. nutarties dalis dėl A. M. .

Prokuroras apeliaciniame skunde nurodo, kad teismas, paskirdamas G. M. švelnesnę bausmės rūšį nei ta, kuri numatyta Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje, netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą. G. M. taikyti Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. nuostatų nebuvo teisinio pagrindo, nes byloje nenustatytos minėto baudžiamojo įstatymo straipsnio taikymui būtinos sąlygos. Apelianto teigimu, paskyrus tokią švelnią bausmę, būtų nepasiekta ir bausmės paskirtis, nes G. M. padarė labai sunkų nusikaltimą, pasekmės neatsirado tik dėl teisėtų aktyvių kitų asmenų veiksmų. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. jau buvo anksčiau teista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. Teigia, kad pirmosios instancijos teismas taip pat nepagrįstai vadovaudamasis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d., G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji serga sunkiomis, nepagydomomis ligomis. Apelianto nuomone, šios ligos yra kontroliuojamos, jos nesutrukdė G. M. padaryti nusikaltimą, tad jos negali būti vertinamos kaip mažinančios G. M. asmenybės pavojingumą.

Prokuroras apeliaciniame skunde nesutinka ir dėl J. K. priteisto neturtinės žalos atlyginimo dydžio. Teigia, kad nukentėjusiojo J. K. parodymai apie jo išgyvenimus, baimę dėl G. M. veiksmų, leidžia pilnai patenkinti J. K. civilinį ieškinį. G. M. turtinė padėtis yra pakankamai gera (ji buvo įsigijusi prabangų automobilį, nusikaltimo vykdytojams pažadėjo dosniai atsilyginti) ir nėra pagrindas mažinti dėl to prašomos neturtinės žalos dydį.

Apeliaciniu skundu nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. prašo apygardos teismo nuosprendžio dalį dėl G. M. paskirtos bausmės pakeisti ir G. M. , pripažintai kalta pagal Lietuvos Respublikos BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p., paskirti bausmę – laisvės atėmimą. Priteisti jam iš G. M. 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Skundo argumentas dėl A. M. nepagrįsto išteisinimo ir 10 000 Lt neturtinės žalos atlyginimo nenagrinėjami, nes Lietuvos Aukščiausiojo teismo 2007-01-16 nutartimi buvo atmestas analogiškas nukentėjusiojo kasacinis skundas ir paliktas galioti Kauno apygardos teismo 2006-03-01 išteisinamasis nuosprendis ir Lietuvos apeliacinio teismo 2006-06-01 nutarties dalis dėl A. M. .

Apeliantas skunde nurodo, kad teismas nepagrįstai G. M. paskyrė švelnesnę, negu Lietuvos Respublikos BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatytą, bausmės rūšį. Apelianto teigimu, paskyrus tokią švelnią bausmę, būtų nepasiekta bausmės paskirtis, G. M. ir toliau darytų naujus nusikaltimus. Atkreipia dėmesį į tai, kad G. M. jau buvo anksčiau teista pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 2 d. ir, be to, neatsisakė savo nusikalstamų ketinimų jį nužudyti (liudytojų A. B. , A. Z. parodymai). Taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas nepagrįstai G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe pripažino tai, jog ji serga sunkiomis, nepagydomomis ligomis. Apelianto teigimu, šios ligos yra kontroliuojamos, jos nesutrukdė padaryti G. M. nusikaltimo, tad jos, remiantis Lietuvos Respublikos BK 59 str. 2 d., negalėjo būti pripažintos G. M. atsakomybę lengvinančia aplinkybe.

Nukentėjusysis J. K. apeliaciniame skunde nesutinka ir dėl jam priteisto neturtinės žalos atlyginimui dydžio. Teigia, kad nuteistosios G. M. veiksmai padarė itin didelę žalą jo sveikatai, tolimesniam gyvenimui. Dėl tokių veiksmų nuolat jaučia diskomfortą, stresą, nesaugumą, baimę. Tokius jausmus patiria ir jo artimieji. Tvirtina, jog G. M. turtinė padėtis yra pakankamai gera (ji buvo įsigijusi prabangų automobilį, nusikaltimo vykdytojams pažadėjo dosniai atsilyginti) ir nėra pagrindas mažinti dėl to jo prašomos neturtinės žalos dydį.

Teismo posėdyje apeliacine tvarka nagrinėjant bylą prokurorė prašė Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. K. apeliacinius skundus tenkinti iš dalies: atstatyti G. M. pažeistas teises ir jos veiką iš BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p. perkvalifikuoti į BK 21 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p., nes ji ne pasikėsino, o rengėsi nužudyti J. K. , panaikinti BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. taikymą ir paskirti jai 5 metų laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose bei patenkinti J. K. civilinį ieškinį priteisiant iš nuteistosios 50 000 Lt neturtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusysis ir civilinis ieškovas J. K. prašė patenkinti jo ir prokuroro apeliacinius skundus.

Nuteistoji G. M. ir jos gynėja prašė atmesti prokuroro ir nukentėjusiojo bei civilinio ieškovo J. K. apeliacinius skundus.

Kauno apygardos prokuratūros skyriaus prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliaciniai skundai tenkinami iš dalies ir Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendis keičiamas: dalis dėl G. M. nuteisimo naikinama ir priimamas naujas nuosprendis, nes pirmosios instancijos teismas padarė BPK 369 str. 3 d. numatytą esminį BPK pažeidimą, kurį galima ištaisyti apeliacinės instancijos teismo posėdyje (BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 329 str. 4 p.). Kadangi netinkamai pritaikytas baudžiamasis įstatymas, 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., neteisingai paskirta bausmė ir nuosprendyje išdėstytos teismo išvados neatitinka bylos aplinkybių, be to neteisingai išspręstas civilinis ieškinys dėl neturtinės žalos.

nustatė:

G. M. laikotarpiu nuo 2004 m. gegužės 16 d. iki 2004 m. gegužės 24 d., veikdama dėl savanaudiškų paskatų – siekdama, kad jos dukra D. K. užvaldytų santuokoje užgyventą po ištuokos su J. K. pastarajam teismo sprendimu atitekusį turtą – ½ 0,2209 ha žemės sklypą (duomenys neskelbtini), 3 340 Lt vertės, ½ gyvenamojo namo (duomenys neskelbtini), vidutinės 42 512 Lt vertės, ½ inžinerinių statinių – įrengimų – kiemo statinių, esančių (duomenys neskelbtini), vidutinės 4 847 Lt rinkos vertės, automobilį BMW 528 (valst. Nr. duomenys neskelbtini), 3 920 Lt vertės bei kitą turtą ne mažesnės kaip 89 906 Lt bendros vertės, ne mažiau kaip tris kartus bute (duomenys neskelbtini) A. B. prašė surasti labai sunkaus nusikaltimo vykdytojus – asmenis, kurie nužudys J. K., bei, kurstydama A. B. padaryti labai sunkų nusikaltimą, perdavė jam J. K. fotonuotrauką, užrašė duomenis, kur jis nuolat lankosi bei už šio nusikaltimo įvykdymą pažadėjo sumokėti A. B. ir nužudymo vykdytojams 3 000 JAV dolerių, tačiau nusikalstama veika nutrūko rengimosi stadijoje. A. B. apie G. M. kėslus informavo policiją.

Apeliacinės instancijos teismas, nagrinėdamas bylą iš naujo konstatuoja, jog būtina ištaisyti pirmosios instancijos teismo padarytą klaidą, nes yra pagrindas svarstyti klausimą dėl tinkamos nusikalstamos veikos kvalifikacijos ir teisingo įstatymo taikymo.

G. M. buvo kaltinama pagal BK 21 str. 1 d., 24 str. 4 d. ir 129 str. 2 d. 9 p. už rengimąsi nužudyti J. K. organizavimo dėl savanaudiškų paskatų (t. 2, b.l. 158-161).

G. M. buvo nuteista pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p. už kurstymą nužudyti J. K. dėl savanaudiškų paskatų ir nusikalstama veika įvertinta kaip pasikėsinimas, nes ji nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios, nes A. B. apie tai pranešė policijai ir toliau veikė pagal nusikalstamą veiką imituojančius veiksmus (t. 1, b. l. 155), tačiau kolegija konstatuoja, kad G. M. padarytai veikai buvo pritaikytas netinkamas įstatymas.

Šiuo konkrečiu atveju kolegijos nuomone nebus viršytos apeliacinių skundų ribos, nes apeliacinės instancijos teismas ištaiso žemesnės instancijos teismo padarytą klaidą vadovaujantis Aukščiausiojo teismo nutartyje nurodytais motyvais. Aukščiausiasis teismas pripažino, kad apygardos teismas padarė esminį baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimą suvaržydamas nuteistosios G. M. teisę į gynybą: pirmosios instancijos teismas nustatė, kad nuteistosios G. M. nusikalstama veika nutrūko ne rengimosi, bet pasikėsinimo padaryti nusikalstamą veiką stadijoje, t. y. veiką kvalifikavo pagal baudžiamąjį įstatymą, numatantį sunkesnį nusikaltimą nesant BPK 256 str. 1 d. išvardintų proceso dalyvių prašymo. Kolegijos nuomone šiuo atveju nebus pažeistos BPK 320 str. 3 d. nuostatos.

Apeliacinės instancijos teismas atliko įrodymų tyrimą ir apklausė nuteistąją G. M. bei nukentėjusįjį J. K. . Nuteistoji savo kaltę kategoriškai neigė ir nepripažino kursčiusi A. B. surasti asmenis, kurie nužudytų jos buvusį žentą: jokių pokalbių tarp jos ir A. B. apie siekimą nužudyti J. K. nebuvo, pinigų 3000 JAV dolerių už nužudymą nežadėjo, raštelių nerašė, J. K. fotonuotraukos nedavė, o pagarsinus byloje esančias stenogramas (t. 1, b. l. 157-163) parodė, jog tokių pokalbių tarp jos ir sūnėno išvis nebuvo.

Nuosprendyje išanalizuota ir įvertinta įrodymų visuma, t. y. liudytojų A. B. , A. Z. , A. F. parodymai apie tai, kad A. B. ne kartą tetos G. M. kviečiamas lankėsi jos bute, kur buvo įkalbinėjamas surasti asmenis, galinčius nužudyti J. K. už 3 000 JAV dolerių atlygį, jam buvo perduota J. K. fotonuotrauka ir gavo du G. M. ranka rašytus raštelius, rašytiniai įrodymai – akistatos tarp A. B. ir G. M. protokolas (t. 1, b. l. 11), iš kurio matyti, jog nuteistoji išties ne vieną kartą prašė surasti asmenis, galinčius už 3 000 JAV dolerių nužudyti nukentėjusįjį, kiti duomenys – G. M. ranka rašyti rašteliai, fotonuotrauka (t. 1, b. l. 32-35), specialisto išvada, patvirtinanti, jog vieną raštelį parašė pati G. M. (t. 1, b. l. 38); stenogramose (t. 1, b. l. 157-163) užfiksuoti G. M. pokalbiai su A. B. , iš kurių turinio matosi, jog G. M. kurstė A. B. surasti asmenis, kurie galėtų nužudyti J. K., sutarė už atliktą darbą sumokėti 3 000 JAV dolerių, o vėlesniuose pokalbiuose G. M. prašė truputį palaukti, t. y. ,, reikia pratraukt laiką“, nes gegužės 31 d. 9 val. turi įvykti teismo posėdis, todėl įtarimas iškart kristų ant jos dukters, leidžia pagrįstai tvirtinti, jog faktinės bylos aplinkybės neginčytinai įrodo, jog G. M. , atlikusi aukščiau išvardintus veiksmus, ne pasikėsino, o rengėsi nužudyti J. K. . Pirmosios instancijos teismas klaidingai įvertino bylos aplinkybes ir padarė neteisingas išvadas įvertindamas G. M. padarytą nusikalstamą veiką.

Pagal BK 21 str. 1 d. rengimasis padaryti nusikaltimą yra priemonių ir įrankių suieškojimas ar pritaikymas, veikimo plano sudarymas, bendrininkų telkimas arba kitoks tyčinis nusikaltimo padarymą lengvinančių sąlygų sudarymas. Šiuo konkrečiu atveju G. M. , turėdama tikslą nužudyti J. K., parinko tinkamą asmenį, t. y. A. B. , kuris buvo reikalingas realizuojant jos numatytą nusikaltimą, nes žinojo, kad anksčiau buvo teistas ir jį palenkė nusikalstamai veikai, liepė surasti asmenį ar asmenis, kurie gali įgyvendinti jos sumanymą, tuo pačiu pažadėjo už tai atlygį – 3 000 JAV dolerių bei iš anksto, per du kartus perdavė A. B. už ,,vargą“ po 50 Lt, tačiau kategoriškai įsakė pastarajam: ,,ne, ne pats ,,nekišk nagų“, ,,ne nekišk, už tai atsilyginsiu, bet tu nekišk“, ,,ir paskui kentėt gali, tampyt ir rašyti ką gerai tegul daro svetimas“ (1 t., b. l. 157, 159).

Rengimuisi tiesiogiai į numatytą nusikaltimo dalyką dar nesikėsinama, rengimosi veikoje nėra ir kitų objektyvių sumanyto nusikaltimo sudėties požymių. Kaltininkas yra nusprendęs, kad tik po atitinkamo pasirengimo pradės daryti sumanytą nusikaltimą, t. y. ,,pereis“ į pasikėsinimo stadiją. Bylos duomenys rodo, kad G. M. nors ir atkakliai lenkė ir įtikinėjo A. B. surasti nusikaltimo vykdytojus, t. y. asmenis, kurie nužudys J. K. , tačiau tokie surasti dar nebuvo, nes paskutinių pokalbių su G. M. metu ji pati prašė vis dar palaukti ir atidėjo šį sumanymą vėlesniam laikui.

Pasikėsinimas padaryti nusikalstamą veiką yra tyčinis veikimas ar neveikimas, kuriais tiesiogiai pradedamas daryti nusikaltimas, jeigu veika nebuvo baigta dėl nuo kaltininko valios nepriklausančių aplinkybių – BK 22 str. 1 d.

Kolegija konstatuoja, kad šioje baudžiamojoje byloje sprendžiant klausimą kokioje parengtinės veikos stadijoje nutrūko G. M. nusikalstama veika ir atribojant rengimąsi nuo pasikėsinimo stadijos, būtina įvertinti nuteistosios atliktus objektyviuosius veiksmus, jų pobūdį, nusikalstamos veikos nutrūkimo momentą ir skirtingą priartėjimo prie baigtos veiklos laipsnį. Nors G. M. , kurstydama A. B. , atliko daug rengimosi stadijai būdingų veiksmų, tačiau nebuvo pradėta tiesiogiai kėsintis į J. K. gyvybę ir nebuvo sukelta jokio realaus pavojaus jo gyvybei. Šiuo aspektu pasikėsinimas ir skiriasi nuo rengimosi stadijos. Aprašomojoje nuosprendžio dalyje pirmosios instancijos teismas aprašydamas G. M. nusikalstamus veiksmus ir nurodydamas, kokioje stadijoje nutrūko veika, apsiribojo parašydamas vieną sakinį: ,,G. M. veika kvalifikuotina pagal BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p., nes ji iš savanaudiškų paskatų, siekdama materialinės naudos sau ir dukrai D. K. , kurstė A. B. nužudyti J. K. , tačiau nusikalstama veika nutrūko dėl priežasčių, nepriklausančių nuo jos valios“. Tačiau kolegija nesutinka su tokiu G. M. nusikalstamos veikos juridiniu įvertinimu dėl aukščiau nurodytų motyvų, todėl šią klaidą ištaiso laikydama, kad nuteistosios veiksmai turi būti perkvalifikuoti iš BK 22 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p. į BK 21 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p.

Prokuroro, nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo J. K. apeliaciniai skundai yra analogiški, todėl į jų skundų argumentus bus atsakoma kartu. Tiek prokuroras, tiek nukentėjusysis skunduose kategoriškai nesutinka su apygardos teismo sprendimu taikyti G. M. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. 4 p., 3 d. 3 p. nuostatas, jos sveikatos būklę, t. y. sunkias ir nepagydomas ligas pripažinti atsakomybę lengvinančia aplinkybe ir skirti švelnesnę, negu įstatymo numatytą bausmės rūšį. Tokią poziciją apeliantai grindžia tuo, jog teismas nustatė tik vieną G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę, o tai akivaizdžiai rodo nebuvus faktinio pagrindo Lietuvos Respublikos BK 62 str. nuostatų taikymui. Nesutikdami su tuo, kad jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe buvo pripažinta tai, kad G. M. serga sunkiomis, nepagydomomis ligomis, pabrėžiama, kad šios ligos yra kontroliuojamos, jos nesutrukdė nuteistajai padaryti nusikaltimą, tad jos negali būti vertinamos kaip mažinančios G. M. asmenybės pavojingumą.

Aukštesnės instancijos teismas šiuos apeliantų argumentus laiko pagrįstais ir tenkina pareikštus prašymus tik iš dalies. Kolegija mano, kad apygardos teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, t. y. Lietuvos Respublikos BK 62 str. 2 d. tiek 4 punkto, tiek 3 d. 3 punkto taikymas galimas, kai be BK 62 str. 2 d. konkrečius punktus tenkinančių aplinkybių yra mažiausiai bent dvi atsakomybę lengvinančios aplinkybės ir bent iš dalies atlyginta ir pašalinta turtinė žala, jei ji buvo padaryta. Byloje nebuvo nustatyta, kad G. M. veiksmai sukėlė turtinę žalą, tačiau pabrėžtina tai, kad nebuvo nustatytos ir dvi jos atsakomybę lengvinančios aplinkybės. Iš nuosprendžio matyti, kad teismas nustatė tik vieną G. M. atsakomybę lengvinančią aplinkybę – tai, kad ji serga sunkiomis ir nepagydomomis ligomis, tačiau ir su tokia pirmosios instancijos teismo išvada sutikti negalima. Nors BK 59 str. 2 d. yra nurodyta, kad teismas gali pripažinti atsakomybę lengvinančiomis aplinkybėmis ir kitas šio straipsnio 1 dalyje nenurodytas aplinkybes, tačiau tai, kad G. M. serga lėtinėmis ir sunkiomis nepagydomomis ligomis nepagrįstai pripažinta jos atsakomybę lengvinančia aplinkybe. Atlikus komisinę teismo medicinos ekspertizę (t. 3, b. l. 54-55) nustatyta, kad G. M. serga padidėjusio kraujospūdžio liga, smegenų ir vainikinių širdies arterijų ateroskleroze, cukriniu diabetu, kaklo ir juosmens srities osteochondroze. Šios ligos yra lėtinės, sunkios ir nepagydomos, tačiau kontroliuojamos. Kolegija sutinka su apeliacinių skundų argumentais, kad išvardintos ligos nesutrukdė G. M. padaryti labai sunkų nusikaltimą, todėl jos sveikatos būklė nėra ta aplinkybė, kurią būtų galima pripažinti lengvinančia jos atsakomybę, todėl ši aplinkybė iš nuosprendžio šalintina.

Būtina BK 62 str. 2 dalies 4 punkto taikymo sąlyga, be kitų papildomų aplinkybių, kurias atitinka G. M. nebaigta, rengimosi stadijoje nutrūkusi nusikalstama veika, yra mažiausiai bent dviejų atsakomybę lengvinančių aplinkybių buvimas kaltininkės veikoje. Kadangi G. M. nusikalstamoje veikoje mažiausiai bent dviejų jos atsakomybę lengvinančių aplinkybių nenustatyta, BK 62 str. 2 dalies tiek 4 punkto, tiek 3 dalies 3 punkto taikymas negalimas.

Kolegija konstatuoja, kad tiek pirmosios, tiek apeliacinės instancijos teismai neturėjo įstatyminio pagrindo taikyti BK 62 straipsnio 2 dalies, 3 dalies nuostatų, nes nenustatė šiam baudžiamajam įstatymui taikyti būtinų sąlygų.

Kolegija, skirdama G. M. bausmę, atsižvelgia į Lietuvos Respublikos BK 54 str. 2 d. nurodytus bausmės pagrindus, Lietuvos Respublikos BK 41 str. įtvirtintą bausmės paskirtį bei teisingumo principo nuostatas. Nuteistoji G. M. padarė labai sunkų nusikaltimą (BK 11 str. 6 d.), tačiau sunkūs negrįžtami padariniai neatsirado, nes veika nutrūko rengimosi stadijoje (BK 54 str. 2 d. 4 p.). Atsižvelgiama, kad nėra nustatyta G. M. atsakomybę nei lengvinančių, nei sunkinančių aplinkybių, ji anksčiau nebausta, tačiau teista pagal BK 284 str. 2 d. 3 MGL dydžio bauda, taikant BK 75 str. atidėtas bausmės vykdymas 1 metams (t. 2, b. l. 72), yra senyvo amžiaus sulaukusi 73 metų, serganti lėtinėmis ir sunkiomis nepagydomomis ligomis (dėl 1983 m. įvykusio smegenų insulto bei dešinės pusės paralyžiaus buvo pripažinta II grupės invalide). Kolegija pripažįsta, kad G. M. padaryta nusikalstama veika yra pavojinga visuomenei, nes rengėsi atimti žmogaus gyvybę ir atliko visą eilę pasirengimui būdingų veiksmų, tačiau jos padaryta veika, nutrūkusi rengimosi stadijoje, yra žymiai mažiau pavojinga, nei baigtinis tokio pobūdžio nusikaltimas. Taip pat kolegija ima domėn ir G. M. padarytos veikos žemas paskatas, tai, jog ji rengėsi nužudyti buvusį žentą vadovaudamasi savanaudiškumu – turėdama vienintelį tikslą, kad jos dukra po santuokos nutraukimo užvaldytų bendrai su vyru užgyventą turtą, kurio pusė jam buvo priteista. BK 129 str. 2 d. 9 p. yra numatyta vienintelė bausmės rūšis – laisvės atėmimas nuo penkerių iki dvidešimties metų arba laisvės atėmimas iki gyvos galvos. Kolegijos nuomone, apeliantų prašymas paskirti G. M. 5 metų laisvės atėmimo bausmę, aiškiai prieštarautų bausmės paskirčiai ir teisingumo principui. Kolegija, įvertinusi tai, jog padaryto nusikaltimo sunkūs padariniai neatsirado bei priėmusi domėn aukščiau išvardintus bausmės skyrimo pagrindus (BK 54 str. 2 d.) priėjo prie išvados, jog nuteistajai BK 129 str. 2 d. sankcijoje numatyta švelniausioji bausmė (laisvės atėmimas 5 metams) nėra teisinga.

Kolegija, individualizuodama bausmę G. M. teigia, kad šioje baudžiamojoje byloje yra išimtinės aplinkybės ir straipsnio sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas jai aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Prie išimtinių aplinkybių, kurios duoda pagrindą G. M. taikyti BK 54 str. 3 d., kolegija priskiriai jau anksčiau nurodytas aplinkybes: itin senyvą jos amžių, sunkią sveikatos būklę po persirgtų ligų, jos invalidumą, taip pat dabartiniu metu sergančių lėtinių, sunkių, nepagydomų ligų pobūdį. Kolegijos nuomone yra pagrindas nuteistajai taikyti BK 54 str. 3 d. nuostatas, nes minėtame įstatyme nėra išvardyta, kokios turi būti išimtinės aplinkybės, norint jį taikyti, todėl visais atvejais konkrečioje byloje šį klausimą sprendžia tik teismas. Skiriant bausmę G. M. kolegija vadovaujasi bausmės paskirtimi. BK 41 str. 2 d. nuoseklia tvarka išdėstyti bausmės skyrimo tikslai: sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo, nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį, atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas, paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų, užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą. Šių tikslų visuma sudaro vieningą bausmės paskirtį. Tačiau kolegija, skirdama bausmę nuteistajai, privalo atsižvelgti ne tik į visus įstatyme išvardintus reikalavimus, bet ir į G. M. asmenines savybes, kurios buvo nuosekliai išdėstytos anksčiau, į jos elgesį prieš nusikalstamos veikos padarymą (ji anksčiau nebausta, teista už viešosios tvarkos pažeidimą – baudžiamąjį nusižengimą), nusikalstamos veikos padarymo metu ir po jos (nuteistoji kategoriškai neigė savo kaltę viso proceso metu), ji neprisipažino kalta ir apeliacinės instancijos teisme, nesigailėjo dėl padarytos veikos.

Teisingumo principo įgyvendinimo užtikrinimas suteikia galimybę teismui paskirti mažesnę bausmę negu straipsnio sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką numatyta minimali arba švelnesnę bausmės rūšį negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką.

Apeliacinės instancijos teismas, užtikrindamas teisingumo principo įgyvendinimą šioje baudžiamojoje byloje, priima domėn išimtines aplinkybes apie nuteistosios amžių, sveikatos būklę bei itin sunkių padarinių neatsiradimą, dėl kurių sankcijoje numatytos bausmės paskyrimas G. M. aiškiai prieštarautų teisingumo principui. Atsižvelgiant į anksčiau aptartas aplinkybes, kurios detaliai buvo išdėstytos ir įvertinusi jų visumą, kolegija padarė teisingą išvadą, kad G. M. taikytina BK 54 str. 3 d. ir paskiriama švelnesnė bausmės rūšis, negu numatyta sankcijoje už padarytą nusikalstamą veiką, t. y. bauda.

Kaip jau anksčiau buvo aptarta, pirmosios instancijos teismas nepagrįstai taikė BK 62 str. nuostatas, t. y. pripažinta, kad švelnesnė negu įstatyme numatyta bausmė, skirta nesant tam įstatyminio pagrindo. Apygardos teismas ne tik netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą, bet ir paskyrė neteisingą bausmę. Kolegijos nuomone, G. M. paskirta bausmė – 20 MGL (2500 Lt) dydžio bauda yra aiškiai neteisinga dėl savo švelnumo, todėl nors nuteistoji ir yra pensininkė, tačiau atsižvelgus į jos turtinę padėtį (iš bylos duomenų matyti, kad ji šeimoje su vyru turi nuosavą būstą (t. 2, b.l. 51), 2 automobilius: BMW 520 ir BMW 528 (t. 2, b. l. 50; 125), turėjo banke santaupas, iš kurių ketino sumokėti nusikaltimo vykdytojams 3 000 JAV dolerių – stenograma (t. 1, b. l. 157-160) jai skirtina žymiai didesnė bauda. Be to, kolegija priima domėn tai, kad ji teista 2004-07-05, o padariusi šį nusikaltimą nė kiek nesigaili ir nepergyvena, kas rodo jos atkaklų nenorą pasitaisyti.

Prokuroro ir nukentėjusiojo J. K. skunduose išdėstytas prašymas dėl neturtinės žalos 50 000 Lt priteisimo nukentėjusiajam tenkinamas iš dalies. Kolegijos nuomone J. K. priteista 2 000 Lt suma neturtinės žalai atlyginti yra per maža, ši suma didinama iki 10 000 Lt, nes pirmosios instancijos teismas neįvertino visų reikšmingų bylos aplinkybių.

Neturtinė žala yra asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas ir kita, teismo įvertinti pinigais. Įvertinti šią žalą palikta teismui, kuris vadovaujasi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 6.250 str. 2 d. įtvirtintais neturtinės žalos piniginio įvertinimo kriterijais. Teismas, nustatydamas neturtinės žalos dydį, atsižvelgia į nusikalstamos veikos padarinius, šią žalą padariusio asmens kaltę, jo turtinę padėtį, kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes, taip pat į sąžiningumo, teisingumo ir protingumo kriterijus.

Bylos duomenimis nustatyta, kad nukentėjusiajam J. K. dėl nusikalstamos veikos buvo sukelti dvasiniai išgyvenimai ir sukrėtimai bei emocinė depresija. Pirmosios instancijos teismas iš dalies tenkindamas nukentėjusiojo civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos išreiškė nuomonę, jog užsitęsę ginčai, barniai dėl D. K. ir J. K. turto dalybų nepadarė itin didelę įtaką J. K. sveikatai, tolimesniam gyvenimui, jo artimųjų ir jo saugumui, tačiau išvis nieko nepasisakė, kokius išgyvenimus ir dvasinius sukrėtimus patyrė J. K. , sužinojęs, kad nuteistoji, kurstydama A. B. , rengėsi nužudyti nukentėjusįjį. Iš nukentėjusiojo parodymų pirmosios ir apeliacinės instancijos teismuose matyti, kad jis, iš A. B. sužinojęs, jog G. M. kėsinasi jį nužudyti, patyrė šoką, stresą, baimę, didelius išgyvenimus, kas neigiamai paveikė jo sveikatą, nes jis serga hipertenzine liga. Byloje esantys duomenys rodo, kad J. K. yra nustatytas neįgalumas ir jis yra tik iš dalies darbingas – darbingumo lygis 40 % (t. 3, b. l. 128-129). Nors pirmosios instancijos teismas spręsdamas klausimą dėl neturtinės žalos atlyginimo nukentėjusiajam ir nurodė, kad G. M. yra sunkus ligonis ir jai reikalingos piniginės lėšos pragyvenimui, vaistams, tačiau neįvertino realios jos turtinės padėties, kuri yra gera (nuosavas būstas, du automobiliai, turėtos santaupos banke, iš kurių ruošėsi 3 000 JAV dolerių sumokėti už J. K. nužudymą), be to neatsižvelgė į nukentėjusiojo sveikatos būklę, į tai, kad ji rengėsi nužudyti žentą iš savanaudiškų paskatų, t. y. turint tikslą neatiduoti žentui priteisto ½ turto dalies ir kad šis turtas liktų jos dukrai, neįvertino nuteistosios neigiamos asmenybės.

Kolegija, išsamiai ir detaliai išdėsčiusi bei įvertinusi aukščiau nurodytas aplinkybes, sprendžia, kad teisingumo ir protingumo kriterijus labiau atitiktų padidinus priteistiną neturtinę žalą nukentėjusiajam iki 10 000 Lt.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 2 d. 2 p., 4 d., 328 str. 1 p., 2 p., 3 p., 4 p., 329 str. 4 p.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Kauno apygardos teismo 2006 m. kovo 1 d. nuosprendį pakeisti: nuosprendžio dalį dėl G. M. nuteisimo panaikinti ir priimti naują nuosprendį:

G. M. pripažinti kalta padarius nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 24 str. 5 d., 129 str. 2 d. 9 p. ir, pritaikius BK 54 str. 3 d. paskirti bausmę 80 MGL (10 000) Lt baudą.

Kardomąją priemonę G. M. – rašytinį pasižadėjimą neišvykti nuosprendžiui įsiteisėjus panaikinti.

Priteisti iš G. M. 10 000 Lt (dešimt tūkstančių) litų J. K. neturtinei žalai atlyginti.

Kitos nuosprendžio dalies nekeisti.