Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo nutartis

Įžanginė dalis

Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Audriaus Bakavecko (pranešėjas), Dainiaus Raižio ir Skirgailės Žalimienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo pareiškėjo J. J. (J. J.) prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-206/2014 pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., P. L. D., H. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

I.

Pareiškėjas J. J. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (t. I, b. l. 1–2) ir patikslintu skundu (t. II, b. l. 1–3) kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, be kita ko, prašydamas atnaujinti terminą atsakovo Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos (toliau – ir atsakovas, Inspekcija) 2011 m. balandžio 18 d. statybos akto Nr. SSA-00-110418-00058 apskundimui ir šį aktą panaikinti, atnaujinti terminą Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimo pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055 apskundimui ir šį reikalavimą panaikinti, panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356.

Pareiškėjo skundas buvo priimtas nagrinėti tik dėl reikalavimo panaikinti Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356 (toliau – ir Inspekcijos raštas).

Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. birželio 11 d. sprendimu (t. II, b. l. 71–80) pareiškėjo skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pareiškėjas, nesutikdamas su Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimu, pateikė apeliacinį skundą (t. II, b. l. 87–89), kuriuo prašė sprendimą panaikinti ir priimti naują sprendimą – jo skundą tenkinti.

Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą nutraukė.

Teismas nurodė, jog byloje kilęs ginčas dėl Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos inspekcijos prie Aplinkos ministerijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356, kuriuo pastaroji atsakė į pareiškėjo jai adresuotus 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. raštus, atsisakydama tenkinti juose išdėstytus prašymus. Byloje nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. raštu prašė panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055, kuriais buvo pripažinta, kad pareiškėjas savavališkai pastatė tvorą ir buvo pareikalauta ją nugriauti. Atitinkamai 2011 m. liepos 18 d. raštu pareiškėjas prašė atsakovo panaikinti pripažinimo tinkamu naudoti 2008 m. sausio 30 d. aktą Nr. (101)-11.4-207, kuriuo remiantis gyvenamojo namo dalis (apie 130 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, po jo remonto, nuosavybės teise buvo įregistruota šio namo bendrasavininkiams J. D. ir P. L. D.. Iš to, kas pasakyta, matyti, kad pareiškėjas 2011 m. gegužės 2 d. ir 2011 m. liepos 18 d. raštais inicijavo viešojo administravimo procedūras dėl dviejų skirtingų teisinių santykių: dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, t. y. dėl pareiškėjo galimai neteisėtai pastatytos tvoros ir dėl 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 teisėtumo, t. y. dėl gyvenamojo namo dalies (apie 130 kv. m.), esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje statybos teisėtumo. Byloje taip pat nustatyta, kad pareiškėjas 2011 m. rugsėjo 23 d. su skundu bei 2013 m. kovo 13 d. su šio skundo patikslinimu kreipėsi į Vilniaus apygardos administracinį teismą, prašydamas panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055 bei minėtą Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. raštą Nr. (7.9)-2D-11356. Vilniaus apygardos administracinis teismas 2013 m. kovo 19 nutartimi pareiškėjo reikalavimus panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055, atsisakė priimti Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 37 straipsnio 2 dalies 4 ir 8 punktų pagrindu (t. II, b. l. 32-33). Atsisakymas priimti skundą ar jo dalį nagrinėti teisme lemia, kad nustatyta tvarka nėra pradedamas teisminis procesas, o tuo pačiu nėra atliekamas teisminis tyrimas dėl pareiškėjo skunde pareikštų materialinių – teisinių reikalavimų pagrįstumo bei nėra priimamas sprendimas dėl jų tenkinimo galimybės.

Teismas sprendė, jog pareiškėjo reikalavimai panaikinti Inspekcijos 2011 m. balandžio 18 d. savavališkos statybos aktą Nr. SSA-00-110418-00058 ir 2011 m. balandžio 18 d. reikalavimą pašalinti savavališkos statybos padarinius Nr. REI-00-110418-00055, kurie yra ir skundžiamo šioje byloje Inspekcijos rašto sudėtinė dalis, negali būti teisminio bylos nagrinėjimo dalyku. Tai savo ruožtu lemia, kad ir apeliacinio skundo argumentai, kurie yra susiję su Inspekcijos priimtų 2011 m. balandžio 18 d. minėtų aktų teisėtumu, yra nesudarantys šios bylos nagrinėjimo dalyko. Iš bylos nagrinėjimo dalyko išeliminavus aptartą teisinį santykį (dėl savavališkos statybos akto teisėtumo, t. y. dėl pareiškėjo galimai neteisėtai pastatytos tvoros), ginčijamo Inspekcijos 2011 m. rugsėjo 7 d. rašto Nr. (7.9)-2D-11356 nagrinėjimo dalyku lieka nustatymas fakto, ar atsakovas pagrįstai ir teisėtai atsisakė tenkinti pareiškėjo reikalavimą dėl 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 panaikinimo.

Pagal ABTĮ 37 straipsnio 2 dalies 4 punktą ir 101 straipsnio 2 punktą, įsiteisėjęs teismo sprendimas, priimtas dėl ginčo tarp tų pačių šalių, dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu yra pagrindas atsisakyti priimti nagrinėti teisme analogišką skundą, o kai teismo procesas pagal tokį skundą yra pradėtas – nutraukti bylos nagrinėjimą. Iš bylos matyti, kad į ją 2012 m. kovo 9 d. buvo pateikti duomenys apie 2012 m. vasario 2 d. Vilniaus m. 3 apylinkės teisme pradėtą civilinės bylos nagrinėjimą dėl Vilniaus apskrities viršininko administracijos Teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros departamento 2008 m. sausio 30 d. išduoto gyvenamojo namo, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, Inspekcijos pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207, panaikinimo, kurioje dalyvauja tos pačios šalys, kaip ir nagrinėjamoje byloje (t. I, b. l. 104-105; 110-115). Iš Lietuvos teismų informacinės sistemos (Liteko) duomenų matyti, kad Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m bei pripažino gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1091-1000-6018, dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka. Iš šio sprendimo taip pat matyti, kad bylos nagrinėjime dalyvavo ir šios bylos šalys – pareiškėjas ir atsakovas, bei kad šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas iš esmės yra tapatūs, kaip ir nagrinėjamoje byloje. Šis teismo sprendimas, Vilniaus apygardos teismui 2013 m. balandžio 2 d. apeliacine tvarka išnagrinėjus minėtą bylą bei priėmus joje nutartį, įsiteisėjo ir šiuo metu yra galiojantis.

Visa tai apibendrinus padaryta išvada, kad dar prieš priimant pirmosios instancijos teismui galutinį sprendimą šioje byloje egzistavo aplinkybės, darančios negalimu tolesnį teismo procesą pagal aptariamą pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą. Ši aplinkybė yra kliūtis vykdyti teisminį procesą ir apeliacinės instancijos teisme, dėl ko pirmosios instancijos teismo sprendimas naikinamas, o byla nutraukiama (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p.; 101 str. 2 p.).

II.

Pareiškėjas J. J. 2014 m. rugsėjo 16 d. pateikė Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui prašymą atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-206/2014 Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (toliau – ir ABTĮ) 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu.

Paaiškino, kad H. G. kreipėsi į UAB „Matavimo studija“, kad būtų atlikti žemės sklypo kadastriniai matavimai LKS-94 sistemoje. Atliekant kadastrinius matavimus iškilo klausimas dėl AB „Inžineriniai tyrinėjimai“ 1996 metais atliktų kadastrinių matavimų atitikimo žemės sklypo riboms, numatytoms Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 17V. 2014 m. liepos 25 d. UAB „Matavimų studija“ parengė išvadą, kad 1996 metais atlikti kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų Vilniaus miesto vadybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 17V. Esant tokiai išvadai galima konstatuoti, kad 35 m ilgio ir 1,35 m aukščio tvora nėra pastatyta už žemės sklypo ribų. Pareiškėjas naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laiko 2014 m. liepos 25 d. UAB „Matavimų studija“ parengtą išvadą, kurioje yra konstatuojami šie faktai: pagal parengtą patikros planą M1:500 nustatyti neatitikimai – nepilnai kartografuoti elementai; žemės sklypo plane nepavaizduota tvora ties (duomenys neskelbtini) gatve bei pietinėje žemės sklypo pusėje, pagal kurią Vilniaus miesto valdybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimo Nr. 17V priede buvo suformuota žemės sklypo riba. Mano, kad tai ir yra 35 m ilgio, 1,35 m aukščio tvora, pastatyta ir įregistruota viešajame registre.

Motyvuojamoji dalis

konstatuoja:

III.

Proceso atnaujinimo institutas – išimtinė ir galutinė įsiteisėjusių teismo sprendimų, nutarimų ar nutarčių teisėtumo ir pagrįstumo kontrolės procedūra, kurios tikslas yra užtikrinti teisingumo vykdymą bei tinkamą teisės į teisminę gynybą įgyvendinimą, siekiant patikrinti, ar įsiteisėję teismų procesiniai sprendimai nepažeidžia įstatymų saugomų asmenų teisių ir interesų, taip pat išvengti galimo neteisėto teismo procesinio sprendimo teisinių pasekmių (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. birželio 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-159/2010). Įsiteisėjęs teismo baigiamasis aktas, kuriuo išspręstas šalių ginčas, įgyja res judicata galią. Tai reiškia, kad šalių ginčas yra išspręstas galutinai ir negali būti revizuojamas įprastinėmis procesinėmis priemonėmis (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. liepos 15 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P442-166/2011). Pažymėtina, jog šaliai nesuteikta teisė atnaujinti procesą vien tik siekiant iš naujo išnagrinėti bylą ar tam, kad būtų priimtas naujas sprendimas. Atsižvelgiant į tai, bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, proceso atnaujinimas galimas tik griežtai laikantis ABTĮ nustatytos tvarkos, t. y. per nurodytą įstatymo apibrėžtą terminą ir tik tais pagrindais, kuriuos numato įstatymas.

ABTĮ 153 straipsnio 1 dalyje numatyta, kad bylos, užbaigtos įsiteisėjusiu teismo sprendimu, nutarimu ar nutartimi, procesas gali būti atnaujinamas šiame skirsnyje nustatytais pagrindais ir tvarka. ABTĮ 156 straipsnio 1 dalis numato, kad prašymas dėl proceso atnaujinimo gali būti paduodamas per tris mėnesius nuo tos dienos, kai jį padavęs subjektas sužinojo arba turėjo sužinoti apie aplinkybes, kurios yra proceso atnaujinimo pagrindas. Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo administracinė byla Nr. A438-206/2014, kurioje pareiškėjas siekia atnaujinti procesą, buvo užbaigta 2014 m. vasario 12 d. galutine ir neskundžiama nutartimi. J. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui pateiktas 2014 m. rugsėjo 16 d. (b. l. 114). Nauja aplinkybė, su kurios atsiradimu pareiškėjas sieja pagrindą atnaujinti procesą administracinėje byloje, pareiškėjui paaiškėjo 2014 m. liepos 25 d., t. y. būtent tą dieną UAB „Matavimo studija“ parengė išvadą, kuri, pareiškėjo manymu, sudaro pagrindą atnaujinti procesą. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, vertintina, jog pareiškėjas prašymą dėl proceso atnaujinimo paduodamas 2014 m. rugsėjo 16 d. įstatyme įtvirtinto trijų mėnesių prašymo dėl proceso atnaujinimo padavimo termino nepraleido.

Prašymą dėl proceso atnaujinimo pareiškėjas grindžia ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis laikytinos tik tokios, dėl kurių ginčijami teisiniai santykiai atsiranda, pasikeičia ar pasibaigia, be to, jos turi atitikti ir šiuos kriterijus: 1) egzistavo nagrinėjant bylą iš esmės ir priimant teismo sprendimą ar nutartį; 2) aplinkybės nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylą nagrinėjant iš esmės; 3) apie šias aplinkybes pareiškėjas sužinojo jau įsiteisėjus teismo sprendimui; 4) jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas (Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2010 m. spalio 22 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P525-150/2010, 2011 m. gegužės 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P438-58/2011, 2012 m. sausio 27 d. nutartis administracinėje byloje Nr. P63-44/2012 ir kt.).

Pareiškėjas kaip naujai paaiškėjusią aplinkybę nurodo tai, jog 2014 m. liepos 25 d. UAB „Matavimų studija“ parengė išvadą, kad 1996 metais atlikti kadastriniai matavimai neatitinka žemės sklypo ribų, nustatytų Vilniaus miesto vadybos 1996 m. sausio 11 d. sprendimu Nr. 17V, o esant tokiai išvadai galima konstatuoti, kad 35 m ilgio ir 1,35 m aukščio tvora nėra pastatyta už žemės sklypo ribų. Prašymą dėl proceso atnaujinimo nagrinėjanti teisėjų kolegija pažymi, jog vienas iš kriterijų tam, jog aplinkybės ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme būtų laikomos naujai paaiškėjusiomis, yra tai, kad jos turi esminę reikšmę bylai, t. y. žinant apie šias aplinkybes galėjo būti priimtas kitoks teismo sprendimas. Šiuo atveju dėmesys atkreiptinas į tai, kad Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas 2014 m. vasario 12 d. nutartimi panaikino Vilniaus apygardos administracinio teismo 2013 m. birželio 11 d. sprendimą ir bylą nutraukė dėl to, jog dar prieš priimant pirmosios instancijos teismui galutinį sprendimą šioje byloje egzistavo aplinkybės, darančios negalimu tolesnį teismo procesą pagal aptariamą pareiškėjo materialinį teisinį reikalavimą, t. y. Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas 2012 m. rugsėjo 26 d. civilinėje byloje Nr. 2-1506-905/2012 priėmė sprendimą, kuriuo pripažino negaliojančia gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), 2008 m. sausio 30 d. pripažinimo tinkamu naudoti akto Nr. (101)-11.4-207 dalį, kuria pripažintas tinkamu naudoti gyvenamasis namas 1A1/m bei pripažino gyvenamojo namo, esančio Vilniuje, (duomenys neskelbtini), unikalus Nr. 1091-1000-6018, dalies dėl rekonstruoto 129,58 kv. m bendro ploto statybą savavališka, bylos nagrinėjime dalyvavo ir šios bylos šalys – pareiškėjas ir atsakovas, šios bylos nagrinėjimo dalykas ir pagrindas iš esmės yra tapatūs, kaip ir nagrinėjamoje byloje (ABTĮ 37 str. 2 d. 4 p., 101 str. 2 p.). Pažymėtina, jog aplinkybė, susijusi su 35 m ilgio ir 1,35 m aukščio tvoros pastatymu ir jos padėtimi Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2014 m. vasario 12 d. nutartimi nutrauktoje administracinėje byloje nebuvo nagrinėjama ir ši aplinkybė nebuvo bylos nutraukimo pagrindas. Taigi pareiškėjo nurodama aplinkybė, jog UAB „Matavimų studija“ 2014 m. liepos 25 d. priėmė išvadą, pagal kurią galima konstatuoti, kad 35 m ilgio ir 1,35 m aukščio tvora nėra pastatyta už žemės sklypo ribų, negali būti vertinama kaip naujai paaiškėjusi aplinkybė, kadangi ji šiuo atveju nelaikytina turinti esminės reikšmės bylai.

Atsižvelgus į tai, kas išdėstyta, nėra pagrindo vertinti, jog aptariamu atveju yra pagrindas atnaujinti procesą ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto pagrindu, kai naujai paaiškėja esminės bylos aplinkybės, kurios nebuvo ir negalėjo būti žinomos pareiškėjui bylos nagrinėjimo metu. Teisėjų kolegija pažymi, kad pareiškėjas prašyme atnaujinti procesą nenurodė aplinkybių, kurias būtų galima laikyti naujai paaiškėjusiomis aplinkybėmis ABTĮ 153 straipsnio 2 dalies 2 punkto prasme, nes pareiškėjo nurodomos aplinkybės neturi esminės reikšmės bylai.

Apibendrindama išdėstytus argumentus, teisėjų kolegija vertina, jog J. J. prašymas dėl proceso atnaujinimo yra nepagrįstas, todėl procesą administracinėje byloje Nr. A438-206/2014 atsisakytina atnaujinti (ABTĮ 159 str. 1 d.).

Bylos duomenys patvirtina, jog pareiškėjas už prašymą dėl proceso atnaujinimo sumokėjo 100 Lt žyminį mokestį (b. l. 17). Pagal ABTĮ 155 straipsnio 2 dalį, prašymas dėl proceso atnaujinimo žyminiu mokesčiu neapmokestinamas, todėl pareiškėjo sumokėtas žyminis mokestis grąžintinas.

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 159 straipsnio 1 dalimi, 155 straipsnio 2 dalimi, teisėjų kolegija

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Pareiškėjo J. J. (J. J.) prašymo dėl proceso atnaujinimo netenkinti.

Atsisakyti atnaujinti procesą administracinėje byloje Nr. A438-206/2014 pagal pareiškėjo J. J. (J. J.) skundą atsakovui Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, tretiesiems suinteresuotiems asmenims J. D., P. L. D., H. G. dėl sprendimo panaikinimo.

Grąžinti pareiškėjui J. J. (J. J.) jo sumokėtą 100 Lt (vienas šimtas litų) žyminį mokestį.

Nutartis neskundžiama.