Kauno apylinkės teismo nuosprendis

viešame teisiamajame posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

V. D., asmens kodas (duomenys neskelbtini) gimęs (duomenys neskelbtini), Lietuvos Respublikos pilietis, pagrindinio išsilavinimo, nevedęs, dirbantis, , deklaruota (duomenys neskelbtini) faktinė gyvenamoji vieta - (duomenys neskelbtini), teistas Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu pagal BK 178 straipsnio 2 dalį, ir vadovaujantis BK 64¹ straipsniu jam paskirta 9 mėnesių laisvės apribojimo bausmė, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokslu. 2024 m. gruodžio 3 d. Lietuvos Probacijos tarnyboje pradėjo vykdyti jam paskirtą bausmę,

kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

V. D., 2024 m. balandžio 15 d., apie 18 val. 30 min., viešoje vietoje - (duomenys neskelbtini) be jokio pateisinamo motyvo ir priežasties, ignoruodamas žmonių tarpusavio bendravimo taisykles, demonstruodamas nepagarbą aplinkiniams ir aplinkai, elgdamasis ypatingai įžūliai, kas pasireiškė fizinio smurto naudojimu, sudavė ne mažiau vieną smūgį nukentėjusiajam D. B. į veidą padarydamas jam žaizdą apatinėje lūpoje, dviejų dantų nuskėlimą (lūžimą), kas specialisto išvadoje vertinama nežymiu sveikatos sutrikdymu, tokiu įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką.

Motyvuojamoji dalis

Dėl nusikalstamos veikos kvalifikavimo ir įrodymų vertinimo

Teismų praktikoje taip pat pažymima, kad viešosios tvarkos pažeidimas padaromas tiesiogine tyčia, taigi būtina, kad kaltininkas suvoktų, jog savo veiksmais demonstruoja nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai, numatytų, kad dėl to bus sutrikdyta visuomenės rimtis ar tvarka, ir to norėtų. Veikos motyvai ir tikslai nėra būtini viešosios tvarkos pažeidimo nusikalstamos veikos sudėties požymiai, tačiau kaltininko elgesio paskatų analizė svarbi jo tyčios turiniui nustatyti, taip pat išvadai, jog asmuo suvokė savo veiksmus kaip nepagarbos aplinkiniams ar aplinkai demonstravimą ir tai buvo svarbus jo veikos aspektas (pvz., kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-384-788/2018).

Dėl bausmės skyrimo

BK 54 straipsnio 1 dalyje numatyta, jog teismas skiria bausmę, vadovaudamasis BK specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankcija ir BK bendrosios dalies nuostatomis. Skirdamas bausmę teismas atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, kaip bendrininko, dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą (BK 54 straipsnio 2 dalis). Be to, visais atvejais skiriama bausmė turi užtikrinti bausmės paskirtį, t. y. bausmė turi būti tokia, kuri sulaikytų asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubaustų nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimtų ar apribotų nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveiktų bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrintų teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1–5 punktai).

Skirdamas bausmę kaltinamajam V. D. teismas atsižvelgia į tai, kad kaltinamasis padarė vieną nesunkų nusikaltimą veikdamas tiesiogine tyčia (BK 11 straipsnio 3 dalis), nusikaltimas baigtas, į kaltinamojo atsakomybę lengvinančią aplinkybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas). Vertinant kaltinamojo asmenybę, atsižvelgtina į tai, kad jis yra teisiamas antrą kartą, pirmą kartą kaltinamasis nuteistas būdamas nepilnamečiu (1 t., b. l. 192-195). V. D. baustas Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso nustatyta tvarka (1 t., b. l. 185-189). Kaltinamasis V. D. Respublikinio priklausomybės ligų centro Kauno filialo Ambulatorinio skyriaus įskaitoje neregistruotas (1 t., b. l. 199). VšĮ Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Kauno ligoninės psichiatrijos klinikos Aleksoto sektoriuje nesilankė, nesigydė (1 t., b. l. 200).

Spręsdamas dėl bausmės rūšies parinkimo kaltinamajam V. D. be aukščiau paminėtų aplinkybių, teismas atsižvelgia į tai, jog kaltinamasis V. D. yra teisiamas antrą kartą, yra baustas administracine tvarka, o tai rodo, jog kaltinamasis negerbia visuomenėje nusistovėjusių bendro elgesio taisyklių. Nustatytų aplinkybių kontekste, teismas sprendžia, kad kaltinamajam V. D. už BK 284 straipsnyje numatytos nusikalstamos veikos padarymą skirtina šio straipsnio sankcijoje numatyta bausmės rūšis – laisvės apribojimas, vietoj intensyvios priežiūros kaltinamajam skirtini įpareigojimai dalyvauti elgesio pataisos programoje, neatlygintinai išdirbti 100 valandų per teismo nustatytą, bet ne ilgesnį kaip laisvės apribojimo laiką sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Kadangi kaltinamasis V. D. kaltu prisipažino visiškai, byla buvo išnagrinėta joje atlikus sutrumpintą įrodymų tyrimą, todėl jam skiriama bausmė mažintina vienu trečdaliu (BK 64¹ straipsnis).

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirta bausmė dalinio sudėjimo būdu bendrintina su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta bausme ir skirtina galutinė subendrinta bausmė. Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaitytina bausmė, atlikta pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.

Dėl civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinio ieškinio

Pagal BPK 109 straipsnį asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį. Teismas jį nagrinėja kartu su baudžiamąja byla. Civilinio ieškinio dalyku pagal Baudžiamojo proceso kodekso 109 straipsnį gali būti dvi žalos rūšys: turtinė ir neturtinė žala. Į turtinės žalos sąvoką įeina: nusikalstama veika padaryta tiesioginė turtinė žala; materialiniai nuostoliai, kuriuos patyrė nukentėjusysis dėl padarytos nusikalstamos veikos; išlaidos, kurios atsirado pašalinant nusikalstamos veikos pasekmes.

Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y., fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-7-50-1073/2019). Pagal CK 6.249 straipsnio 1 dalį, žala yra asmens turto netekimas ar sužalojimas, turėtos išlaidos (tiesioginiai nuostoliai), taip pat negautos pajamos, kurias asmuo būtų gavęs, jeigu nebūtų buvę neteisėtų veiksmų.

Civilinė ieškovė Kauno teritorinė ligonių kasa pareiškė 50,10 Eur civilinį ieškinį (1 t., b. l. 171-173). Ieškinys pareikštas dėl išlaidų, susijusių su D. B. gydymu. Kaip nurodyta ieškinyje, nukentėjusiajam D. B. buvo suteikta 2024 m. balandžio 17 d. VšĮ Vilniaus universiteto ligoninės Žalgirio klinikoje ambulatorinė vaikų odontologo konsultacija dėl danties lūžio, 2024 m. balandžio 24 d. (duomenys neskelbtini) D. B. konsultuotas ortopedo odontologo dėl kitų patikslintų dantų ir palaikančių struktūrų pakitimų. Už paciento gydymą ligonių kasa iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau - PSDF) biudžeto lėšų sumokėjo 50,10 Eur (penkiasdešimt Eur 10 ct) sumą. Civilinis ieškinys laikytinas pagrįstu, įrodytu, todėl tenkintinas ir priteistinas iš kaltinamojo civiliniam ieškovui.

Dėl nukentėjusiojo D. B. civilinio ieškinio

Nukentėjusysis D. B. byloje pareiškė civilinį ieškinį dėl smurtiniu nusikaltimu jam padarytos turtinės ir neturtinės žalos atlyginimo. Civiliniu ieškiniu prašoma iš V. D. priteisti D. B. naudai 386 Eur turtinės žalos atlyginimo ir 3 000 Eur neturtinės žalos atlyginimą

Pagal baudžiamojo proceso įstatymą asmuo, dėl nusikalstamos veikos patyręs turtinės ar neturtinės žalos, turi teisę baudžiamajame procese pareikšti įtariamajam ar kaltinamajam arba už įtariamojo ar kaltinamojo veikas materialiai atsakingiems asmenims civilinį ieškinį (BPK 44 straipsnio 10 dalis, 109 straipsnis). Civilinis ieškinys, pareikštas baudžiamojoje byloje, įrodinėjamas pagal BPK nuostatas (BPK 113 straipsnis). Byloje turi būti surinkti duomenys, patvirtinantys tokio ieškinio pagrindą ir dydį. Priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį, teismas, remdamasis įrodymais dėl civilinio ieškinio pagrįstumo, visiškai ar iš dalies patenkina pareikštą civilinį ieškinį arba jį atmeta (BPK 109, 115 straipsniai). Sprendimą patenkinti civilinį ieškinį teismas priima tuo atveju, kai, remdamasis byloje esančiais įrodymais, nustato, kad ieškinys yra pagrįstas, t. y. fiziniam ar juridiniam asmeniui padaryta turtinė ar neturtinė žala; kaltinamojo veikoje yra nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių; tarp kaltinamojo veikos ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys. Kitaip tariant, gali būti atlyginama tik ta žala, kuri yra nusikalstamos veikos pasekmė, ir tarp nusikalstamos veikos, kurią padaro kaltu pripažintas asmuo, ir atsiradusios žalos turi būti priežastinis ryšys (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-7-50-1073/2019, 2K-158-303/2021 ir kt.).

Civilinį ieškinį dėl turtinės žalos atlyginimo nukentėjusysis ir jo atstovas grindė tuo, jog siekdamas šalinti įvykio metų patirtų sužalojimų pasekmes, D. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) direktorės išduotoje pažymoje (priedas Nr. 1) nurodyta, kad 2024 m. balandžio 26 d. D. B. kreipėsi į (duomenys neskelbtini) dėl priekinių (11 ir 21d.) nuskeltų dantų atstatymo. Objektyviai žiūrint matosi 11 ir 21 d. vainikai nuskelti 3\4 .Iš dantenų kyšo vos po 1 mm. Ant atvirų pulpos ragų uždėti vaistai ir laikinai uždaryti. Likusių vainikų spalva pakitusi- patamsėję, hyperemijos plėmai (vidinis pulpos kraujavimas atsiradęs traumos pasėkoje). Emalis su skilinėjimo žymėm. Dantys (11 ir 21) jautrūs šalčio testui, 2 laipsnio paslankumas. Rentgenologiškai matosi alveolinio kaulo skilimas ties vidurio linija apie 1 cm. Nuo dezinfekcinio skysčio vartojimo atsiradęs apnašas ant visų dantų. Kadangi po traumos paraudę, paburkę dantenos ir pacientas jaučia lūpos skausmą, paskirtas gydymas po 2 sav. ramybė, profesionali burnos higiena, skalavimai Chlorheksidinu ir Ibuprofenas 400mg esant skausmui. 2024 m. gegužės 21 d. Sol Septoneste nejautroje depulpuoti 11 ir 21 dantys (11 dantis jau rastas miręs nervas, nekraujavo). Chemomechaniškai išvalyti 11 ir 21 dantys, į 11 dantį įvesta kalcio hidroksido pasta, dantis uždarytas IRM. 21 dantyje įvesta kalcio hidroksido pasta ,ertmė uždengta IRM. 21 dantyje rasta ir pašalinta vainiko lingvalinė atskilusi sienelė apie 2 mm po dantenom atskilo traumos metu, tik po laiko tarpo dislokavosi ir pradėjo judėti. 2024 m. gegužės 21 d. atlikta profesionali burnos higiena ultragarsu, poliravimas glicinu ir pasta. Ji atlikta dėl daugybinės dantų pigmentacijos nuo „Eludrlil“ skalavimo skysčio, kurį paskyrė dėl traumos metu sužalotų dantenų. 2024 m. birželio 5 d. Sol Septoneste nejautroje 11 ir 21 dantų kanalai plombuoti gutaperčos kaiščiais ir A. Š.. Uždėta IRM ir padaryta kontrolinė panoraminė nuotrauka. 2024 m. birželio 12 d. dieną suformuotos 11 ir 21 dantų šaknys kultiniams įklotams. G-Cem derviniu cementu įcementuoti stiklo pluošto kaiščiai (Relyx F. P.), vainikų kultys atstatytos Everx plomba. 11 ir 21 dantys apšlifuoti, nuimtas silikoninis atspaudas nuo viršutinio žandikaulio, alginatinis nuo apatinio, Bite registras. Atiduota į laboratoriją „Dantų gaminimo ekspertai“ E-max vainikėlių gamybai. Iš unifast plastmasės pagaminti 11 ir 21 dantų laikini vainikėliai pricementuoti temp bond laikinu cementu. 2024 m. liepos 2 d. primatuoti vainikėliai. 2024 m. liepos 5 d. Relyx cementu pricementuoti Emax 11 ir 21 dantų vainikėliai. Rekomenduota stebėti 11 ir 21 dantų būklę po 1 metų ir kas 2-3 metus daryti panoraminę nuotrauką dėl galimų atokių komplikacijų - apikalinių cistų, šaknų lūžių, pastebėjus dantų padėties pokyčius kreiptis pas ortodontus. 2024 m. rugpjūčio 7 d. VšĮ „I. H. klinika“ sąskaitoje faktūroje Nr. 287 (priedas Nr. 2) nurodyta, kad D. B. stomotologinio gydymo paslaugos kainavo 385 Eur sumą, kuri laikytina D. B. patirta turtinė žala.

Teismo vertinimu, nukentėjusiojo prašoma atlyginti turtinė žala dėl patirtų medicininių išlaidų yra pagrįsta, todėl civilinis ieškinys šioje dalyje tenkintinas, priteisiant iš kaltinamojo nukentėjusiojo naudai 385 Eur turtinei žalai atlyginti.

Civilinį ieškinį dėl neturtinės žalos nukentėjusysis ir jo atstovas grindė tuo, kad nukentėjusysis V. D. be jokios pateisinamos priežasties ar motyvo smurtavo nukentėjusiojo atžvilgiu. Toks V. D. veiksmas buvo tyčinis, sąmoningas ir apgalvotas. D. B. patyrė fizinį skausmą ir psichologinį stresą būdamas nepilnametis, t. y. aktyviausiu psichomotorinio asmens vystymosi etapo periodu. D. B. patirtas fizinis smurtas ir psichologinis išgąstis sukėlė jam dideles dvasines kančias ir emocinį skausmą. Dėl V. D. neteisėtų veiksmų nukentėjusysis jaučiasi pažemintas, patyrė emocinę traumą, nuo kurios jis negali pilnai atsigauti iki dabar, jaučia baimę dėl savo saugumo, nes minėtas įvykis įvyko parke, kurį dažnai lanko ir kuris yra šalia nukentėjusiojo namų. Kadangi D. B. buvo užpultas ir sumuštas viešoje vietoje, kitų žmonių akivaizdoje, nukentėjusysis pradėjo šalintis žmonių ir kitų susibūrimo vietų. Nurodyta, jog nukentėjusiajam paskutiniu metu panikos atakos dažnėja, kartojasi apie 2 kartus per savaitę. Pacientas bėga į balkoną įkvėpti oro, dreba rankos, būna neramus.

Neturtinė žala pagal Civilinio kodekso 6.250 straipsnį – tai asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinta pinigais. Neturtinės žalos atlyginimo atveju visiško žalos atlyginimo principas (restitutio in integrum) objektyviai negali būti taikomas visa apimtimi, nes neturtinės žalos tiksliai įvertinti pinigais neįmanoma, todėl turi būti siekiama kuo teisingiau kompensuoti nukentėjusiojo patirtą dvasinę ir fizinę skriaudą. Civilinis kodeksas nenustato atlygintinos neturtinės žalos minimumo ar maksimumo, todėl teismas, spręsdamas dėl priteistinos neturtinės žalos dydžio, atsižvelgia į CK 6.250 straipsnio 2 dalyje nustatytus neturtinės žalos dydžio nustatymo kriterijus, t. y.: 1) neturtinės žalos pasekmes; 2) žalą padariusio asmens kaltę; 3) žalą padariusio asmens, taip pat nepilnamečio atstovo pagal įstatymą, turtinę padėtį, jų galimybę atlyginti žalą; 4) jei padaryta turtinė žala, į šios žalos dydį; 5) kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes bei sąžiningumo, teisingumo ir protingumo principus. Neturtinė žala atlyginama visais atvejais, kai ji padaryta dėl nusikaltimo.

Nagrinėjamu atveju teismui nekyla abejonių, kad nukentėjusysis D. B. patyrė dvasinius, emocinius išgyvenimus, nepatogumus dėl jo atžvilgiu padarytos nusikalstamos veikos. Teismas, įvertinęs nukentėjusiojo nurodytas aplinkybes, jam padarytus sužalojimus, tai, kad sveikata buvo nežymiai sutrikdyta, jis vyko į gydymo įstaigą, tad patyrė tam tikrus neigiamus išgyvenimus bei nepatogumus, jautė skausmą, teko gydytis dantis, sprendžia, jog nukentėjusysis neabejotinai patyrė neturtinę žalą. Smurtiniai veiksmai nukentėjusiojo atžvilgiu buvo įvykdyti staiga, be to, buvo vartojami necenzūriniai žodžiai, konfliktas įvyko viešoje vietoje, matant kitiems asmenims. Teismo vertinimu, visos aptartos aplinkybės patvirtina, kad nukentėjusiajam buvo padaryta neturtinė žala, kadangi jam kilę padariniai yra tiesioginiu priežastiniu ryšiu susiję su kaltinamojo atliktais tyčiniais nusikalstamais veiksmais.

Vertindamas padarytos neturtinės žalos dydį, teismas atsižvelgia į teismų praktiką panašaus pobūdžio bylose, civiliniame ieškinyje nurodytas aplinkybes ir byloje esančius duomenis. Nukentėjusiajam buvo padarytas nežymus sveikatos sutrikdymas. Vis dėlto, akcentuotina, kad nukentėjusysis yra nepilnametis, smurtinio pobūdžio veiksmus patyrė viešojo vietoje, draugų akivaizdoje, kas galėjo stiprinti gėdos ar nepasitikėjimo savimi jausmą. Sveikatos sutrikdymas jam buvo padarytas vienu trauminiu poveikiu.

Remiantis teismų praktika, kuri formuojama baudžiamosiose bylose, kuriose asmenys nuteisti už BK 140 straipsnio 1 dalyje numatytas nusikalstamas veikas, nukentėjusiesiems tokiu atveju priteisiamas neturtinės žalos atlyginimas svyruoja apytiksliai nuo 100 Eur iki 2 000 Eur (pvz., kasacinės nutartys Nr. 2K-188-303/2023, 2K-195-628/2023, 2K-29-648/2023). Taigi, remdamasi teismų praktika bylose, kuriose asmenys nuteisti pagal BK 140 straipsnio 1 dalį, vadovaujantis teisingumo, protingumo ir sąžiningumo principais, teismas konstatuoja, jog šiuo konkrečiu atveju nukentėjusiojo prašoma jam atlyginti neturtinės žalos 3 000 Eur suma yra neproporcinga jo patirtiems neigiamiems išgyvenimams bei kilusiems padariniams. Atsižvelgiant į tai, nukentėjusiojo prašomos atlyginti neturtinės žalos dydis mažintinas ir iš kaltinamojo nukentėjusiajam priteistina 900 Eur suma neturtinei žalai atlyginti, kuri laikytina proporcinga jo patirtiems neigiamiems nusikalstamos veikos padariniams. Kaltinamasis yra dirbantis, teisiamojo posėdžio metu nenurodė apie jokius didesnius turimus finansinius įsipareigojimus, o jam šiuo nuosprendžiu skiriama bausmė nėra finansinio pobūdžio, todėl nėra jokio objektyvaus pagrindo spręsti, kad nukentėjusiajam priteistos neturtinės žalos atlyginimas nepagrįstai didelė ar neproporcinga finansinio pobūdžio našta kaltinamajam. Teismo manymu, būtent šis neturtinės žalos dydis šiuo konkrečiu atveju atitiks kaltinamųjų padarytos veikos pavojingumą, veikos intensyvumą ir kilusius padarinius.

Nukentėjusiojo tėvai I. S. ir I. B. teismo prašė priteisti po 1 000 Eur neturtinės žalos atlyginimo, kadangi jie patyre stiprius dvasinius išgyvenimus, psichologinį sukrėtimą bei emocinį skausmą dėl savo sūnaus sužalojimo, tačiau protokoline teismo nutartimi šie asmenys nebuvo pripažinti civiliniais ieškovais. Teismas vadovavosi teismų praktika, kurioje nurodoma, kad sprendžiant dėl neturtinės žalos atlyginimo ne tik tiesiogiai dėl nusikalstamos veikos (šiuo atveju nesunkaus sveikatos sutrikdymo eismo įvykio metu) žalą patyrusiam asmeniui, tačiau ir kitiems su juo artimai susijusiems asmenims, kasacinės instancijos teismas civilinėse ir baudžiamosiose bylose laikosi nuostatos, kad neturtinės žalos asmeninis pobūdis lemia, jog kiti asmenys, kurie nėra nukentėjusieji, bet susiję su asmeniu, patyrusiu tokią žalą, teisę į neturtinės žalos atlyginimą turi tik išimtiniais atvejais (kasacinė nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-177/2013, baudžiamojoje byloje Nr. 2K-324-507/2016). Suprantama, kad nukentėjusiojo šeimos nariai, giminaičiai, kiti artimi asmenys dėl nusikalstamų veikų, padarytų prieš nukentėjusįjį, dažnai patiria neigiamų emocijų, tačiau tai nereiškia, kad visi tokie asmenys, nesant ypatingų aplinkybių, gali įgyti teisę reikalauti atlyginti neturtinę žalą bet kurioje baudžiamojoje byloje. Nagrinėjamu atveju, nėra pagrindo abejoti, kad dėl D. B., padarytų sužalojimų tėvai patyrė reikšmingus dvasinius išgyvenimus, visų pirma dėl sūnaus patiriamo fizinio skausmo, o vėliau – dėl sveikimo laikotarpio, sūnaus ateities. Tačiau teismas, spręsdamas klausimą dėl nukentėjusiųjų tėvų patirtos neturtinės žalos, nustatė, kad byloje nėra duomenų, kad po įvykio buvo iškilusi reikšminga grėsmė nukentėjusiojo gyvybinėms funkcijoms, nukentėjusiajam nėra nustatytas neįgalumas, nei vienai iš gyvybinių fiziologinių funkcijų neatstatomai nėra pakenkta ir nėra pateikta duomenų apie būtinybę ateityje atlikti intervencines medicininio pobūdžio procedūras tam, kad būtų atstatyta nukentėjusiojo sveikatos būklė.

Teismas neabejoja, kad ši V. D. padaryta nusikalstama veika nukentėjusiojo tėvams I. S. ir I. B. sukėlė neigiamus jausmus, tačiau atsižvelgiant į teismų formuojamą praktiką, jog neturtinę žalą tėvams sąlygoja tik itin išskirtinės aplinkybės, teismas sprendė, jog nukentėjusiojo tėvai šioje byloje nukentėjusiaisiais ir civiliniais ieškovais nepripažintini.

Nukentėjusysis taip pat prašo priteisti jam turėtas advokato atstovavimo išlaidas ir pateikė tai patvirtinančius dokumentus. Iš pateiktų dokumentų matyti, kad išlaidas sudaro – 1 500 Eur už procesinių dokumentų regimą ir atstovavimą Kauno apylinkės teismo baudžiamojoje byloje.

BPK 106 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti nukentėjusiojo ir civilinio ieškovo turėtas išlaidas advokato, kuris dalyvavo byloje kaip nukentėjusiojo ar civilinio ieškovo atstovas, paslaugoms apmokėti.

Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2022 m. balandžio 29 d. įsakymu patvirtintose Rekomendacijose dėl baudžiamosiose ir administracinių nusižengimų bylose atlygintinų išlaidų advokato ar advokato padėjėjo suteiktoms paslaugoms apmokėti nustatymo numatyta, kad atlygintinų išlaidų dydis teismo nustatomas atsižvelgiant į bylos aplinkybes pagal šiuos kriterijus: bylos sudėtingumą, apimtį; baudžiamojo proceso ar administracinio nusižengimo teisenos trukmę; teisinių paslaugų kompleksiškumą, specialiųjų žinių poreikį; ankstesnį (pakartotinį) dalyvavimą toje byloje; būtinybę išvykti į kitą vietovę negu registruota advokato darbo vieta; teisinių paslaugų teikimo pastovumą ir pobūdį; sprendžiamų teisinių klausimų naujumą; ginamojo ar atstovaujamojo elgesį proceso metu (piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis); advokato darbo laiko sąnaudas; kitas svarbias aplinkybes (4 punktas). Teismų praktikoje yra išaiškinta, jog proceso dalyvio nurodomas patirtų atstovavimo išlaidų dydis neįpareigoja teismo priteisti nurodomos sumos, o yra tik viena iš aplinkybių, į kurią atsižvelgiama nustatant proceso išlaidų dydį. Teismas negali priteisti proceso dalyvio prašomos atstovavimo išlaidų sumos, jei yra pagrindas konstatuoti, kad nurodoma atstovavimo išlaidų suma yra per didelė (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-102-222/2016, 2K-152-303/2017, 2K-347-976/2018).

Taip pat atkreipiamas dėmesys, kad pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktiką, rekomendacijų dėl išlaidų advokato paslaugoms apmokėti atlyginimo nustatymo nuostatos, tarp jų ir dėl tokių išlaidų apskaičiavimo tvarkos, maksimalaus dydžio, yra rekomendacinio pobūdžio ir teismams nėra privalomos. Tai reiškia, kad įstatymų leidėjas aplinkybių, reikšmingų būtinų ir pagrįstų išlaidų gynėjui dydžiui nustatyti, nustatymą paliko teismų diskrecijai (pvz., Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-115-387/2023).

Pažymėtina, jog sąskaitoje, pateiktoje apmokėjimui už teisinę pagalbą yra nurodyta, jog 1 500 Eur sumą sudaro procesinių dokumentų rengimas bei atstovavimas Kauno apylinkės teisme, tačiau konkrečiai sumos nėra detalizuotos. Nors baudžiamoji byla, nebuvo itin sudėtinga ar didelės apimties, teismo vertinimu tokio dydžio išlaidos laikytinos proporcingomis suteiktoms teisinėms paslaugoms. Ikiteisminio tyrimo metu buvo pateiktas civilinis ieškinys (5 lapai), baudžiamoji byla buvo išnagrinėta viename teismo posėdyje, kuris truko 59 min. 24 s., atstovas taip pat atvyko į posėdžius, kurie nevyko (duomenys neskelbtini) neatvykus nesant objektyvių priežasčių. Remdamasis tuo kas išdėstyta, taip pat įvertinęs baudžiamosios bylos ir nukentėjusiajam teiktų teisinių paslaugų apimtį, nagrinėjimo trukmę, teismas daro išvadą, kad nukentėjusiojo patirtos 1 500 Eur atstovavimo išlaidos yra pagrįstos, todėl prašymas atlyginti 1 500 Eur patirtų išlaidų advokato pagalbai apmokėti ikiteisminio tyrimo metu ir pirmos instancijos teisme yra tenkintinas.

Priteistų nukentėjusiajam D. B. sumų tvarkytojais uzufrukto teise paskirtini nukentėjusiųjų atstovai pagal įstatymą I. S. ir I. B., pavedant priteistas lėšas tvarkyti iki jo pilnametystės.

Kaltinamajam V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti paliktina galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikintina.

Daiktai - baudžiamojoje byloje esantys 3 vnt. kompaktinių diskų (1 t., b. l. 56, 133, 145), nuosprendžiui įsiteisėjus paliktini saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentai (BPK 96 straipsnio 1 dalies 4 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 297 – 298 straipsniais, 301 – 308 straipsniais, 313 straipsniu,

nusprendžia:

V. D. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą BK 284 straipsnyje, ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų 6 (šešių) mėnesių laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį V. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, kaltinamajam V. D. paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti jam bausmę – 1 (vienerių) metų laisvės apribojimą, vietoj intensyvios priežiūros įpareigojant kaltinamąjį V. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1, 4 dalimis šiuo nuosprendžiu paskirtą bausmę dalinio sudėjimo būdu subendrinti su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendžiu paskirta 9 (devynių) mėnesių laisvės apribojimo bausme, įpareigojant dirbti arba užsiregistruoti Užimtumo tarnyboje prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokslu, ir paskirti galutinę subendrintą bausmę – 1 (vienerius) metus 6 (šešis) mėnesius laisvės apribojimo, įpareigojant V. D. dalyvauti elgesio pataisos programoje, per 6 (šešis) mėnesius neatlygintinai išdirbti 100 valandų sveikatos priežiūros, socialinių paslaugų įstaigose ar nevalstybinėse organizacijose, kurios rūpinasi senyvo amžiaus asmenimis, asmenimis su negalia ar kitais pagalbos reikalingais žmonėmis, būti namuose nuo 23.00 val. iki 6.00 val., jei tai nesusiję darbu ar mokslu.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 9 dalimi, į paskirtos bausmės laiką įskaityti bausmę, atliktą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2024 m. lapkričio 7 d. nuosprendį.

Civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos civilinį ieškinį tenkinti visiškai ir iš kaltinamojo V. D. priteisti civilinio ieškovo Kauno teritorinės ligonių kasos naudai 50,10 Eur (penkiasdešimt eurų 10 ct) turtinei žalai atlyginti.

Nukentėjusiojo D. B. civilinį ieškinį tenkinti iš dalies ir priteisti iš V. D. nukentėjusiojo D. B. naudai 385 Eur (tris šimtus aštuoniasdešimt penkis eurus) turtinės žalos ir 900 Eur (devynis šimtus eurų) neturtinės žalos atlyginimo ir paskirti nukentėjusiojo atstovus pagal įstatymą I. S. ir I. B. priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D. B. pilnametystės.

Priteisti iš kaltinamojo V. D. nukentėjusiojo D. B. naudai 1 500 Eur (vieną tūkstantį penkis šimtus eurų) proceso išlaidų atlyginimo ir paskirti nukentėjusiojo atstovus pagal įstatymą I. S. ir I. B. priteistas lėšas tvarkyti uzufrukto teise iki nukentėjusiojo D. B. pilnametystės.

Kaltinamajam V. D. ikiteisminio tyrimo metu paskirtą kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti, palikti galioti iki nuosprendžiu paskirtos laisvės apribojimo bausmės vykdymo pradžios, o pradėjus vykdyti bausmę panaikinti.

Daiktus – baudžiamojoje byloje esančius 3 vnt. kompaktinių diskų, nuosprendžiui įsiteisėjus, palikti saugoti byloje kaip baudžiamosios bylos dokumentus.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Kauno apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Kauno apylinkės teismo Kauno rūmus, nurodant dėl apeliacinės bylos nagrinėjimo žodinio ar rašytinio proceso tvarkos.