Kauno apylinkės teismo nutartis

2015-06-01 · Administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla Nr. II-140-982/2015

Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apylinkės teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2015-06-01
Bylos Nr.
II-140-982/2015
Teisminio proceso Nr.
4-69-3-03097-2015-9
Bylos rūšis
administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
Teisėjas
Darius Urbonas
Advokatai
Indrė Pocevičienė
Kategorijos
  • 39.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Administracinio teisės pažeidimo byla Nr. II-140-982/2015Teisminio proceso Nr. 4-69-3-03097-2015-9Procesinio sprendimo kategorija: 39.2, 62. (S)
KAUNO APYLINKĖS TEISMASNUTARTIS2015 m. birželio 1 d.Kaunas

Kauno apylinkės teismo teisėjas Darius Urbonas, sekretoriaujant Vidai Dambrauskienei, dalyvaujant skundą padavusiam asmeniui L. S., jo atstovei advokato padėjėjai Indrei Pocevičienei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo skundą padavusio asmens L. S. skundą institucijai, paskyrusiai nuobaudą, - Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybai dėl Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 20N-27976548-15 panaikinimo ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimu Nr. 20N-27976548-15 L. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 350 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn.

Skundą padavęs asmuo L. S. prašo 2015 m. kovo 26 d. nutarimą panaikinti ir administracinės teisės pažeidimo bylą jo atžvilgiu nutraukti. Savo skundą grindė tuo, kad jis 2015 m. sausio 6 d. į T. Masiulio g. esančią aikštelę atvažiavo patobulinti vairavimo įgūdžių. Jis tik keletą kartą apsuko savo automobilį AUDI A6, prieš tai praleidęs važiuojančius vairuotojus, kuriems nereikėjo keisti važiavimo krypties ar stabdyti transporto priemones. Be to, aikštelėje stovėjusių kitų automobilių vairuotojai jokių pareiškimų ar nusiskundimų dėl tokio jo vairavimo nereiškė, jis jokių chuliganiškų paskatų neturėjo. Be to, jo kaltinimas grindžiamas bendros pareigos, nustatytos Kelių eismo taisyklių 9 p., bet ne su vairuotojų pareigų ar kitų Kelių eismo taisyklių, pažeidimu, o pareigūno tarnybiniame pranešime nurodyta aplinkybė, kad jis važiavo dideliu greičiu, nepatvirtinta jokiais duomenimis. Tvirtindamas, kad jo veiksmuose nebuvo ATPK 124² str. 2 d. numatyto pažeidimo požymių, prašo nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylą nutraukti.

Teismo posėdžio metu L. S. paaiškino, kad 2015 m. sausio 6 d. apie 20 val. atvažiavo į T. Masiulio g. esančią aikštelę, norėdamas saugiai išbandyti, kaip automobilis važiuoja ant ledo, t.y. siekdamas patobulinti vairavimo įgūdžius. Priešiško nusiteikimo ar ketinimo pažeisti viešąją tvarką neturėjo, taip pat tokiu būdu vairavo ne iš chuliganiškų paskatų. Teigė, kad policijos pareigūnui surašant jo paaiškinimą 2015 m. vasario 25 d., nesakė, kad automobilį vairavo nesaugiai, priversdamas automobilį slysti šoniniu slydimu, dėl tos priežasties, kad norėjo pasilinksminti. Tokio žodžio apklausiamas nevartojo, o pareigūnas savaip interpretavo jo paaiškinimą, kurį davė būdamas sutrikęs. Tuo tarpu administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens atstovė nurodė, kad pareigūnas, prieš surašydamas paaiškinimą, neišaiškino jo teisės atsisakyti duoti parodymus prieš save, todėl jais negali būti remiamasi priimant sprendimą.

Atsiliepimas

Institucija, paskyrusi administracinę nuobaudą – Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdyba atsiliepimu į pateiktą skundą nurodė, jog su pateikto skundo reikalavimais nesutinka, kadangi pareiškėjo teiginiai nepagrįsti, nes surinktais įrodymais L. S. kaltė yra įrodyta. Prašo skundo netenkinti.

Liudytojas A. B. parodė, kad dirbdamas Patrulių rinktinės budėtoju, pamainos pradžioje gavo vadovo nurodymą atkreipti dėmesį į prieplaukoje esančią automobilių stovėjimo aikštelę, nes gauta pranešimų apie joje pavojingai važiuojančius automobilius. Ši aikštelė yra stebima vaizdo kameromis. Tos pačios dienos vakarą pastebėjo nesaugiai važinėjantį automobilį ir jo manevravimą užfiksavo vaizdo įraše. Tuo metu, kai pastebėjo pažeidimą, visi policijos ekipažai buvo užimti, todėl į pažeidimo vietą nebuvo pasiųsti policijos pareigūnai, o vaizdo įrašas su jo tarnybiniu pranešimu perduotas Kelių policijos valdybai. Jo įsitikinimu, automobilio greitis, važiuojant stovėjimo aikštelėje, buvo nesaugus ir pavojingas.

Liudytojas J. N. parodė, kad iš Patrulių rinktinės buvo gautas tarnybinis pranešimas su vaizdo įrašu apie galimai chuliganišką vairavimą. Padarytą pažeidimą nustatinėjo remdamasis vaizdo įrašu, nes į pažeidimo vietą policijos pareigūnai nuvykę nebuvo. Nustatęs transporto priemonės savininką, iškvietė į policiją, kad jį apklaustų, išsiaiškindamas vaizdo įraše užfiksuotas aplinkybes. Tvirtino, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo paaiškinimus apie visas aplinkybes pateikė laisva valia, nebuvo verčiamas duoti parodymus ar prisipažinti. Jis pats nurodė, kad norėjo pasilinksminti kaip priežastį, kodėl vairavo tokiu būdu. Surašydamas paaiškinimą išaiškino jo teises, tačiau šis faktas nebuvo užfiksuotas. 2015 m. kovo 20 d., surašant administracinio teisės pažeidimo protokolą, L. S., pasirašytinai supažindintas su administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens teisėmis, savo parodymų nekeitė, nurodydamas, kad 2015 m. vasario 25 d. surašyti parodymai yra teisingi. 2015 m. kovo 26 d., atvykęs į bylos nagrinėjimą, L. S. pateikė kitą paaiškinimą, kuriame priešingai nei savo pirminiame paaiškinime, nurodė, kad taip vairavo ne norėdamas pasilinksminti, tačiau tobulindamas vairavimo įgūdžius. Šio motyvo pirmos apklausos metu, jis nebuvo minėjęs.

Iš M. K. ir A. B. tarnybinių pranešimų (adm. byla Nr. 07-15-9014276, b. l. 4, 5) matyti, kad 2015 m. sausio 6 d. apie 20.08 val. per vaizdo stebėjimo kamerą Nr. 56, fiksuojančią vaizdą prie Kauno marių esančioje automobilių stovėjimo aikštelėje, pastebėtas chuliganiškai važinėjantis automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), kuris kėlė grėsmę žmonių ir eismo saugumui. Vaizdo įraše užfiksuota, kaip automobilis AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) apie 3 minutes automobilių stovėjimo aikštelėje, kurioje stovi automobiliai ir žmonės, taip pat pravažiuoja kiti automobiliai, ne kartą kelis kartus apsukamas aplink savo ašį, važiuojant didelėmis apsukomis, prasukant ratus, mažiausiai šešis kartus priverčiamas slysti šoniniu slydimu, ne kartą stabdomas ir keičia važiavimo kryptį dėl kitų transporto priemonių judėjimo (CD su vaizdo įrašu voke b. l. 8).

2015 m. vasario 25 d. pareigūno J.N. surašytame administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens paaiškinime pastarasis nurodė, kad jis sausio 6 d. T. Masiulio g. prie Kauno marių esančioje aikštelėje vairavo savo automobilį nesaugiai, privertė automobilį slysti šoniniu slydimu ir tą darė norėdamas pasilinksminti. Teigė, kad automobilių aikštelėje buvo nedaug, todėl mano, kad didelio pavojaus niekam nesukėlė, pripažįsta pažeidimą , gailisi dėl jo ir pasižada ateityje vairuoti drausmingai.

2015 m. kovo 26 d. L. S. paaiškinime nurodoma, kad į T. Masiulio stovėjimo aikštelę atvyko patobulinti vairavimo įgūdžių, nes dirba vairuotoju, o tokių vietų, kuriose vairuotojai galėtų pajusti slydimą automobiliu ir atgaminti slystančio automobilio valdymo įgūdžius nėra. Tvirtino, kad jo vairavimas nesukėlė grėsmės, o be to, jis neturėjo chuliganiškų paskatų, kuriomis būtų išreiškęs nepagarbą visuomenės moralės ir elgesio normoms.

Motyvuojamoji dalis

Nutarimas paliktinas nepakeistas ir skundas netenkintinas.

Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 301 str. nustato, kad teismas nagrinėdamas skundą dėl nutarimo administracinio teisės pažeidimo byloje, patikrina kompetentingo organo nutarimo teisėtumą ir pagrįstumą. Nutarimas laikomas teisėtu, kai administracinio teisės pažeidimo byla išnagrinėta ir nuobauda paskirta pagal įstatymus, ją paskyrė organas (pareigūnas), turintis teisę spręsti tos kategorijos bylas, buvo laikomasi nustatytos nagrinėjimo ir administracinės nuobaudos skyrimo tvarkos. Nutarimas laikomas pagrįstu, kai išaiškintos faktinės aplinkybės, kurių buvimas įstatymo siejamas su administracine atsakomybe.

Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos Administracinės veiklos skyriaus vyriausiojo specialisto nutarimu L. S. buvo nubaustas pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d. 350 Eur bauda su specialiosios teisės –teisės vairuoti transporto priemones atėmimu 15 mėn. už tai, kad jis 2015 m. sausio 6 d. 20.08 val. Kaune, T. Masiulio g. 21B., vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas slidžia kelio danga bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, stipriai didindamas variklio apsukas, prasukdamas ratus, sukėlė automobilio šoninį slydimą, slysdamas pavojingai manevravo tarp netoliese buvusių kitų transporto priemonių. Tuo pažeidė KET 4, 9,127 p. reikalavimus.

Nagrinėjant administracinio teisės pažeidimo bylą, būtina nustatyti, ar buvo padarytas administracinis teisės pažeidimas, kurio padarymu asmuo yra kaltinamas, ar asmuo kaltas jo padarymu, ar jis trauktinas administracinėn atsakomybėn, taip pat išsiaiškinti kitas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai teisingai išspręsti (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 284 str. 1 d.). Šios aplinkybės nustatytinos remiantis įrodymais: ATP protokolu, nuotraukomis, garso ir vaizdo įrašais, liudytojų parodymais, nukentėjusiojo ir patraukto administracinėn atsakomybėn asmens paaiškinimais, eksperto išvada, specialisto paaiškinimais, daiktiniais įrodymais, daiktų ir dokumentų paėmimo protokolu, taip pat kitokiais dokumentais (Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 256 str.). Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 257 str. nustatyta, kad administracinio teisės pažeidimo byloje įrodymai yra vertinami pagal vidinį įsitikinimą, pagrįstą visapusišku, pilnutiniu ir objektyviu visų bylos aplinkybių viseto išnagrinėjimu.

Skundą padavęs asmuo L. S. teigė, kad jis aikštelėje manevravo ne iš chuliganiškų paskatų, o siekdamas tobulinti vairavimo įgūdžius. Tokiu vairavimu jis niekam pavojaus nesukėlė. Tačiau tokius jo teiginius paneigia teismo surinkti ir ištirti įrodymai. Iš vaizdo įrašo akivaizdu, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo manevravo itin pavojingai, savo automobilį ne kartą kelis kartus apsuko aplink savo ašį, važiuodamas didelėmis apsukomis, prasukdamas ratus, ne kartą privertė transporto priemonę slysti šonu, be to, pats ne kartą stabdė ir keitė važiavimo kryptį dėl kitų transporto priemonių judėjimo. Teismui nekyla jokių abejonių, kad tokiu manevravimu, nesant jokio būtinumo, L. S. sukėlė realų ir didelį pavojų aikštelėje buvusiems kitiems eismo dalyviams. Nors L. S. tvirtino, kad taip važiavo norėdamas patobulinti savo vairavimo įgūdžius, tačiau teismas šį jo teiginį vertina kritiškai, kaip siekį išvengti administracinės atsakomybės. Teismas pažymi, kad vairuotojas negali tobulinti savo įgūdžių kitų eismo dalyvių saugumo sąskaita ir tą daryti tam neskirtose vietose. Sutiktina su institucijos atsiliepime nurodytais argumentais, kad Kelių eismo taisyklių 9 p. įvirtinta pareiga eismo dalyviams laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui, draudžia vairuotojams tobulinti vairavimo įgūdžius dalyvaujant viešajame eisme, kur toks įgūdžių tobulinimas keltų pavojų kitiems eismo dalyviams. Kita vertus, jo manevravimo pobūdis ir trukmė, pasirinkta vieta ir pan., akivaizdžiai rodo vairuotojo nepagarbą socialinėms normoms, kitiems eismo dalyviams, atsainų požiūrį į jų saugumą, o tai reiškia ir chuliganiškas paskatas. A. K. eismo taisyklių nepaisymas ir demonstratyvus jų ignoravimas stebint kitiems eismo dalyviams, nors čia pat ir nereiškiantiems nepasitenkinimo, rodo L. S. nepagarbą moralės ir elgesio kelyje normoms ir patvirtina jo chuliganišką vairavimo būdą. Teismo įsitikinimu, toks vairavimo būdas, kurį pademonstravo L. S., visiškai nebūdingas visuomenės ir moralės normas, kitus eismo dalyvius gerbiantiems vairuotojams. Be kita ko, jo chuliganiškas paskatas patvirtina ir policijos pareigūno surašytas paaiškinimas, kuriame administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo nurodė, taip vairavęs automobilį, nes norėjęs pasilinksminti, kurį vėliau pakeitė, siekdamas išvengti atsakomybės ir tuo pačiu užkirsdamas kelią bylą nagrinėjančiam pareigūnui jo pripažinimą ir nuoširdų gailėjimąsi pripažinti, kaip atsakomybę lengvinančią aplinkybę.

ATPK 124² str. 2 d. nurodoma, kad chuliganiškas vairavimas yra Kelių eismo taisyklių pažeidimas dėl chuliganiškų paskatų, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui. Kaip matyti iš šios normos, chuliganišku laikomas vairavimas iš chuliganiškų paskatų pažeidžiant Kelių eismo taisykles, keliantis pavojų eismo saugumui arba savo ar kitų žmonių saugumui.

Kelių eismo taisyklių 4 punktas įtvirtina, kad eismo dalyvių elgesys grindžiamas savitarpio pagarba ir atsargumu, 9 p., nurodoma, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių, nekelti pavojaus kitų eismo dalyvių, kitų asmenų ar jų turto saugumui ir aplinkai, nesudaryti kliūčių jų eismui, taip pat siekdami išvengti nuostolingų padarinių arba juos sumažinti privalo imtis visų būtinų priemonių, išskyrus tuos atvejus, kai dėl to kiltų pavojus jų pačių, kitų žmonių gyvybei ar sveikatai arba tokios priemonės padarytų dar daugiau žalos palyginti su ta, kurios būtų galima išvengti. Sąmoningas nepaisymas šių pareigų bei vairavimas tyčia manevruojant transporto priemone taip, kad ji slystų šonu, suktųsi apie savo ašį, teismų praktikoje pripažįstamas chuliganišku (žr. LVAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. N444-1222/2011, LAT administracinio teisės pažeidimo byla Nr. 2AT-72-2014 ir kt.).

Pažymėtina, kad chuliganišku vairavimu galima kelti grėsmę trims alternatyvioms vertybėms, t.y. eismo saugumui, paties vairuotojo saugumui ar kitų žmonių saugumui. Pakanka nustatyti grėsmę bent vienam iš jų, konstatuojant būtinąjį chuliganiško vairavimo elementą. Pagal LR Saugaus eismo automobilių keliais įstatymo 2 str. 1 d. 15 p. įtvirtintą eismo saugumo sampratą, eismo saugumas suprantamas kaip visuma kelių eismo ypatybių, rodančių, kiek eismo dalyviai yra apsaugoti nuo eismo įvykių ir jų padarinių. Darytina išvada, kad eismo situacija, kurioje dėl eismo dalyvių veiksmų atsiranda padidintas pavojus įvykti eismo įvykiui, laikytina keliančia grėsmę eismo saugumui. Akivaizdu, kad L. S., nesant jokio būtinumo, sąmoningai manevruodamas taip, kad jo vairuojama transporto priemonė slystų šonu, suktųsi aplink savo ašį, keisdama vairavimo kryptį, sukėlė realų pavojų eismo saugumui dėl akivaizdžiai padidėjusios eismo įvykio, kurio metu galėjo būti apgadintos aikštelėje stovėjusios ar pravažiuojančios transporto priemonės, kiti asmenys, kelio ženklai ar inžinieriniai įrenginiai ar pan., rizikos. Be to, tokiais atvejais grėsmė kyla ir pačiam vairuotojui.

Tai įvertinus, daroma išvada, kad yra visiškai įrodyta, jog 2015 m. sausio 6 d. 20.08 val. Kaune, T. Masiulio g. 21B., L. S., vairuodamas transporto priemonę AUDI A6, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), nesilaikė visų būtinų atsargumo priemonių, kad nekiltų pavojaus kitų eismo dalyvių saugumui, pavojingai manevruodamas slidžia kelio danga bei grubiai pažeisdamas kelių eismo taisykles, stipriai didindamas variklio apsukas, prasukdamas ratus, sukėlė automobilio šoninį slydimą, slysdamas pavojingai manevravo tarp netoliese buvusių kitų transporto priemonių, taip pažeidė KET 4, 9,127 p. reikalavimus ir padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 124² str. 2 d.

Bylą išnagrinėjęs pareigūnas, nurodydamas, kad nenustatyta L. S. atsakomybę lengvinančių ir sunkinančių aplinkybių paskyrė jam baudos, numatytos ATPK 124² str. 2 d. sankcijoje, vidurkį. Konstatuotina, kad bylą išnagrinėjęs pareigūnas netinkamai vadovavosi ATPK 30 str., 30² str. nustatytomis baudos skyrimo taisyklėmis, nes neatsižvelgė į administracinėn atsakomybėn traukiamo asmens asmenybę, bei aplinkybės, jog jis yra baustas už Kelių eismo taisyklių pažeidimus, nepripažino jo atsakomybę sunkinančia, dėl kurios jam turėjo būti skirta didesnė, nei vidurkis bauda.

Iš administracinio teisės pažeidimo byloje esančio išrašo matyti, kad L. S. praeityje ne kartą baustas už įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus, o tai neigiamai apibūdina jo asmenybę bei rodo, kad administracinėn atsakomybėn traukiamas asmuo yra linkęs piktnaudžiauti jam suteikta teise, dažnai ja naudojasi neatsakingai, ignoruodamas eismo saugumą užtikrinančių normų reikalavimus. Be to pažeidimo padarymo metu turėjo tris galiojančias nuobaudas įvairius Kelių eismo taisyklių pažeidimus ir tai laikytina jo atsakomybę sunkinančia aplinkybe (ATPK 32 str. 1 d. 5 p.). Nepaisant to, teismas, atsižvelgdamas į tai, kad skundą padavė administracinėn atsakomybėn patrauktas asmuo ir vadovaudamasis įstatymo įtvirtintu reformatio in peus draudimo principu, pareigūno nutarimu paskirtos baudos nekeičia.

Tokiu būdu Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimo Nr. 20N-27976548-15 naikinti nėra pagrindo, todėl L. S. skundas netenkintinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso 302 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

Palikti Kauno apskrities VPK Kelių policijos valdybos 2015 m. kovo 26 d. nutarimą Nr. 20N-27976548-15 nepakeistą ir L. S. skundo netenkinti.

Nutartis per 20 dienų nuo jos priėmimo dienos gali būti skundžiama Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.

Teisėjas Darius Urbonas