Kauno apygardos teismo nuosprendis

Teisėja Birutė Drozdienė Baudžiamoji byla Nr. 1A-522-175-2013

Pranešėjas Algerdas Urbšys (Proceso Nr. 1-24-1-00872-2012-0)

2013 m. rugsėjo 27 d.

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko teisėjo Algerdo Urbšio, teisėjų Dmitrijaus Korsakovo, Reginos Majauskienės, sekretoriaujant Viktorijai Akelienei, dalyvaujant prokurorei Jurgitai Patalavičienei, nuteistajam D. B., jo gynėjai advokatei Rasai Kalkauskienei ir nuteistojo T. S. gynėjai advokatei Alvydai R. Medišauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio, kuriuo T. S. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme ir D. B. nuteistas pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. - 45 parų arešto bausme. Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str., šiuo nuosprendžiu D. B. paskirta bausmė subendrinta su 2012-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme ir paskirta galutinė subendrinta bausmė – 45 parų areštas ir 7 MGL (910 Lt) dydžio bauda.

Aprašomoji dalis

nustatė:

T. S. ir D. B. nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d. už tai, kad jie veikdami kartu, 2012-08-02, apie 04.15 val., Kaune, (duomenys neskelbtini), pažeisdami L. K. automobilio „VW Golf“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini) kuro bako kamštį bei spynos atraktą, įsibrovė į automobilio baką, iš kurio guminės žarnos pagalba traukė kurą į 5 litrų talpos bakelį, tačiau nusikaltimo nebaigė dėl nuo jų valios nepriklausančių aplinkybių, nes įvykio vietoje buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Apeliacinės instancijos teismo posėdyje prokurorė prašė skundą tenkinti, nuteistasis D. B. ir jo gynėja prašė skundą atmesti, nuteistojo T. S. gynėja taip pat prašė skundą atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliacinis skundas tenkintinas, pirmosios instancijos teismo nuosprendis keistinas.

Apeliantė neginčija nusikaltimo kvalifikavimo, sutinka su pirmos instancijos teismo nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis, tačiau mano, kad teismas netinkamai pritaikė baudžiamąjį įstatymą ir dėl to neteisingai paskyrė bausmės. Prokurorė prašo nuteistiesiems paskirti laisvės atėmimo bausmes. Teisėjų kolegija bylą nagrinėja apeliacinio skundo ribose.

Skirdamas bausmę, spręsdamas bausmės rūšies ir jos dydžio parinkimo klausimus, teismas remiasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso Specialiosios dalies sankcija ir vadovaujasi Bendrosios dalies normų reikalavimus. Visais atvejais nuosprendžiu skiriama bausmė turi būti individualizuota, tai reiškia, kad bausmė asmeniui, padariusiam nusikalstamą veiką, turi būti skiriama individualiai, t. y. bausmė parenkama atsižvelgiant į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę ir atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes. Šis bausmės individualizavimo principas įtvirtintas BK 54 str., kuriame formuluojami bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Be to, pakirta bausmė turi sulaikyti asmenį nuo nusikalstamų veikų darymo, paveikti nusikaltusį asmenį, kad ateityje laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų (BK 41 str.).

Pirmosios instancijos teismas, skirdamas nuteistiesiems T. S. ir D. B. bausmes už jų padarytą nusikalstamą veiką, atsižvelgė į BK 54 str. 2 d. nurodytas aplinkybes: į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, į padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, į nusikalstamos veikos stadiją (nusikalstama veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje), į nuteistųjų asmenybę (abu nuteistieji anksčiau teisti, bausti administracine tvarka, nusikalstamą veiką padarė neišnykus teistumui), į atsakomybę lengvinančią aplinkybę (nuteistieji prisipažino padarę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai gailisi) bei į atsakomybę sunkinančią aplinkybę (kėsinosi padaryti nusikalstamą veiką bendrininkų grupėje). Tačiau šių aplinkybių teismas tinkamai neįvertino.

Iš byloje esančių duomenų matyti, jog T. S. anksčiau penkis kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, taip pat ir už nusikaltimą nuosavybei, neišnykus teistumui pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą. D. B. anksčiau du kartus teistas už tyčinius nusikaltimus, ir taip pat neišnykus teistumui pasikėsino padaryti tyčinį nusikaltimą, naują nusikalstamą veiką pasikėsino įvykdyti dar neatlikęs 2012-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo nuosprendžiu paskirtos bausmės. Pagal BK 27 str. 1 d. asmuo, jau teistas už tyčinio nusikaltimo padarymą, jeigu teistumas už jį neišnykęs ar nepanaikintas įstatymų nustatyta tvarka, vėl padaro tyčinį nusikaltimą, yra recidyvistas. Kadangi T. S. ir D. B. naują nusikalstamą veiką padarė turėdami neišnykusius ir nepanaikintus teistumus, jie laikytini recidyvistais. BK 56 str. 1 d. yra įtvirtinta taisyklė, kad recidyvistui už tyčinio nusikaltimo padarymą paprastai skiriama laisvės atėmimo bausmė. Tai reiškia, kad tik išskirtinais, netipiškais atvejais recidyvistui už tyčinį nusikaltimą gali būti skiriama ne laisvės atėmimo, o švelnesnė bausmė. Šiuo konkrečiu atveju išskirtinių aplinkybių nenustatyta. Aplinkybės, kad nuteistieji prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, kad veika nutrūko pasikėsinimo stadijoje, nelaikytinos išskirtinėmis ir duodančios pagrindą nukrypti nuo BK 56 str. 1 d. nuostatų ir recidyvistams skirti švelnesnę bausmę nei laisvės atėmimo bausmė. Juo labiau, kad nusikalstama veika buvo nebaigta dėl kaltininkų valios nepriklausančių aplinkybių –nusikaltimo vietoje jie buvo sulaikyti policijos pareigūnų.

Taip pat atsižvelgtina į tai, jog T. S. ankščiau buvo paskirtos laisvės atėmimo bausmės, kartą jam buvo atidėtas bausmės vykdymas, taip pat taikytas lygtinis paleidimas, tačiau jis ir toliau darė nusikalstamas veikas, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir nenorą taisytis ir tuo pačiu didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, ankščiau jam taip pat buvo paskirta arešto bausmė už pasikėsinimą įvykdyti vagystę, tačiau ši bausmės rūšis poveikio neturėjo ir nepadėjo jam pasitaisyti, kad daugiau nebenusikalstų. Įvertintina ir tai, jog T. S. yra eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, yra registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl psichikos ir elgesio sutrikimo vartojant opioidus, jam diagnozuotas priklausomybės sindromas. D. B. už nusikalstamas veikas ankščiau buvo skiriamos baudos, tačiau ši bausmės rūšis taip pat nepadėjo jo taisyti, jis toliau daro nusikalstamas veikas, o tai rodo jo polinkį nusikalsti ir tuo pačiu didesnį pavojingumą visuomenei. Be to, paskirtos bausmės - 910 Lt baudos, jis iki šiol nėra įvykdęs. D. B. taip pat yra eilę kartų baustas administracine tvarka, niekur nedirba, yra registruotas Kauno apskrities priklausomybės ligų centre dėl sutrikimo vartojant narkotikus.

Nors BK 178 str. 2 d. sankcija numato alternatyvias bausmes: baudą, areštą, laisvės apribojimą arba laisvės atėmimą, tačiau aptartos nuteistuosius charakterizuojančios aplinkybės leidžia teigti, jog bausmės tikslai T. S. ir D. B. atžvilgiu gali būti pasiekti tik paskyrus jiems griežčiausią bausmės rūšį – terminuotą laisvės atėmimą.

Nustatant bausmės dydį, atsižvelgtina dar ir į tai, jog nusikalstama veika nurūko pasikėsinimo stadijoje, žala nepadaryta, tiek D. B., tiek T. S. prisipažino įvykdę nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai galisi, tai laikytina jų atsakomybę lengvinančia aplinkybe (BK 59 str. 1 d. 1 p.), įvertintina ir jų atsakomybę sunkinanti aplinkybė, kad nusikalstamą veiką pasikėsino padaryti bendrininkų grupėje (BK 60 str. 1 d. 1 p.). Todėl D. B. ir T. S. skirtinos mažesnės nei sankcijos vidurkis laisvės atėmimo bausmės.

Esant šioms aplinkybėms Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendis dėl Kauno apygardos prokuratūros Kauno apylinkės prokuratūros prokurorės apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų keičiamas dėl netinkamai pritaikyto baudžiamojo įstatymo ir neteisingai paskirtos bausmės.

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 328 straipsnio 1 punktu, 2 punktu, teisėjų kolegija,

nusprendžia:

Kauno apylinkės teismo 2013 m. kovo 27 d. nuosprendžio dalis, kuriomis T. S. ir D. B. nuteisti pagal BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., pakeisti:

T. S. už nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., paskirti 8 (aštuonių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę, ją atliekant pataisos namuose.

D. B. už nusikaltimą, numatytą BK 22 str. 1 d. 178 str. 2 d., paskirti 7 (septynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmę.

Vadovaujantis BK 64 str. 2 d., 65 str. 2 d., paskirtą bausmę subendrinti su 2012-02-03 Kauno miesto apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu paskirta ir neatlikta bausme, ir paskirti D. B. galutinę subendrintą bausmę – 7 (septynis) mėnesius laisvės atėmimo ir 7 MGL dydžio - 910 Lt (devyni šimtus dešimt litų) baudą, laisvės atėmimo bausmę atliekant pataisos namuose.

Kitoje dalyje nuosprendžio nekeisti.