Vilniaus regiono apylinkės teismo sprendimas

Vilniaus rajono apylinkės teismo teisėja Dalia Zeniauskaitė, rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi civilinę bylą pagal ieškovo bankrutavusios UAB „Grinstana“ bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“ ieškinį atsakovui L. S. dėl administravimo išlaidų priteisimo,

Aprašomoji dalis

nustatė:

Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 142 straipsnio 4 dalis numato, kad tokiais atvejais, jei atsakovas be pateisinamos priežasties per nustatytą terminą nepateikia atsiliepimo į ieškinį, teismas turi teisę, jeigu yra ieškovo prašymas, priimti sprendimą už akių.

Motyvuojamoji dalis

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, kad atsakovui teismo procesiniai dokumentai buvo įteikti (duomenys neskelbtini) straipsnio 1 dalies tvarka (viešo paskelbimo būdu). Kadangi atsakovas per teismo nustatytą terminą atsiliepimo į ieškinį nepateikė, teismas priima sprendimą už akių.

Ieškinys tenkintinas visiškai.

Priimdamas sprendimą už akių, teismas atlieka formalų byloje pateiktų ir nurodytų įrodymų vertinimą, t. y. įsitikina, kad pasitvirtinus šių įrodymų turiniui, būtų pagrindas priimti tokį sprendimą ((duomenys neskelbtini) straipsnio 2 dalis).

Iš byloje esančių rašytinių įrodymų matyti, jog Vilniaus apygardos teismas 2016 m. kovo 15 d. nutartimi nutarė iškelti UAB „Grinstana“ (įm. kodas (duomenys neskelbtini), buveinės adresas: (duomenys neskelbtini), Vilnius) bankroto bylą ir įmonės administratoriumi paskirti UAB „Konsultacijų srautas“. Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi bankroto byloje patvirtino 3050,00 EUR administravimo išlaidų sąmatą. 2016 m. spalio 11 d. Vilniaus apygardos teismo sprendimu nuspręsta pripažinti UAB „Grinstana“ veiklą pasibaigusia ir išregistruoti ją iš Juridinių asmenų registro.

Byloje duomenų, kad atsakovas, būdamas UAB „Grinstana“ vieninteliu akcininku ir vadovu, būtų padengęs ieškovo patirtas administravimo išlaidas, nėra ((duomenys neskelbtini) straipsnis).

Lietuvos Respublikos įmonių bankroto įstatymo 10 straipsnio 11 dalis (toliau – ĮBĮ) nustato, kad prisiėmęs riziką administratorius, kuris pagal šio straipsnio 10 dalies 2 arba 3 punkto nuostatas administravo įmonę ir teismo bei administravimo išlaidoms apmokėti lėšų negavo ar jų gavo nepakankamai, bankroto proceso metu ir išregistravus įmonę turi teisę kreiptis į teismą, prašydamas priteisti kreditoriui įmokėtą sumą ar administratoriui jo lėšomis apmokėtas teismo bei administravimo išlaidas iš įmonės vadovo, savininko (savininkų) dėl to, kad šis (šie) įmonei tapus nemokia nepateikė pareiškimo teismui dėl bankroto bylos iškėlimo įmonei.

Nagrinėjamu atveju bankroto administratorius, teikdamas UAB „Grinstana“ bankroto administravimo paslaugas, turėjo administravimo išlaidų, kurios yra neapmokėtos, kadangi administruota įmonė neturėjo turto. Todėl bankroto administratorius yra kreditorius, kuris patyrė žalą ir ji turi būti jam atlyginta. ĮBĮ 8 straipsnio 1 dalyje nustatyta įmonės vadovo, savininko pareiga kreiptis į teismą įmonei tapus nemokia ĮBĮ prasme. Sprendžiant, ar įmonės vadovas ar dalyvis pažeidė teisinę pareigą kreiptis į teismą dėl vadovaujamos įmonės bankroto bylos iškėlimo, būtina nustatyti aplinkybes, patvirtinančias įstatyme nurodytas sąlygas tokiai pareigai atsirasti, šios bylos atveju – įmonės nemokumo fakto atsiradimą.

Atsakovas, būdamas UAB „Grinstana“ vieninteliu akcininku ir vadovu, buvo atsakingas už įmonės apskaitos organizavimą, galėjo ir turėjo žinoti, kokia yra įmonės finansinė padėtis. Teismo vertinimu, atsakovas buvo susipažinęs su įmonės finansiniais dokumentais, būdamas rūpestingas ir veikdamas atidžiai, nustačius sunkią įmonės turtinę padėtį ir jos nemokumą, galėjo ir turėjo kreiptis su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, tačiau šios pareigos nevykdė. Be to, atsakovas neginčijo įmonės nemokumo teismo nutartyje iškelti bankroto bylą. Nurodytos aplinkybės teismui daryti išvadą, kad atsakovas laiku nesikreipė su pareiškimu į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo, t. y., atliko neteisėtus veiksmus (neveikimą).

Pažymėtina, kad žalos dydis yra konstatuotas Vilniaus apygardos teismas 2016 m. gegužės 2 d. nutartimi, kuria bankroto byloje buvo patvirtinta 3050 EUR administravimo išlaidų sąmata. Tokiu būdu tarp atsakovo neteisėtų veiksmų ir atsiradusios žalos yra priežastinis ryšys, nes būtent atsakovo, kaip UAB „Grinstana“ vienintelio akcininko ir vadovo, pareigos kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo nevykdymas sąlygojo situaciją, kai įmonė negalėjo įvykdyti įsipareigojimo sumokėti administratoriui jam priklausančio atlyginimo. Nors iškėlus įmonei bankroto bylą įmonės valdymo organai netenka savo įgaliojimų, tačiau jiems lieka pareiga atsakyti įstatymų nustatyta tvarka už įmonei padarytą žalą (Lietuvos A. T. 2015 m. kovo 6 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-131-687/2015). Įmonės vadovo kaltė preziumuojama (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), todėl ieškinį pareiškęs asmuo neprivalo jos įrodinėti. Bendrovės vadovas gali šią prezumpciją paneigti, pateikdamas įrodymus, kurie patvirtintų, kad jo kaltės nėra.

Atsižvelgdamas į nustatytas aplinkybes teismas sprendžia, kad atsakovas, dėl kurio veiksmų (neveikimo) atsirado žala, privalėjo įrodyti, kad dėl žalos atsiradimo jo kaltės nėra (CK 6.248 straipsnio 1 dalis), o atsakovui to nepadarius, konstatuotina, kad atsakovas šioje byloje nepaneigė savo kaltės prezumpcijos, tad nėra pagrindo jį atleisti nuo atsakomybės už neteisėtu neveikimu padarytą žalą. Tai, kad administravimo išlaidos būtų atsiradusios nepriklausomai nuo to, kas kreipėsi į teismą dėl bankroto bylos iškėlimo, neatleidžia atsakovo nuo žalos atlyginimo, kadangi būdamas UAB „Grinstana“ vieninteliu akcininku ir vadovu, atsakovas žinodamas realią įmonės finansinę padėtį, turėjo įstatyme imperatyviai įtvirtintą pareigą kreiptis į teismą dėl bankroto bylos įmonei iškėlimo. Tokiu būdu darytina išvada, kad nagrinėjamu atveju egzistuoja visos civilinės atsakomybės sąlygos, todėl ieškinys tenkintinas ir ieškovo naudai iš atsakovo priteistina 3050 EUR administravimo išlaidų.

CK 6.37 straipsnio 2 dalis ir 6.210 straipsnio 1 dalis numato, kad skolininkas privalo mokėti 5 procentų dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo. Atsižvelgiant į nurodytas aplinkybes, iš atsakovo ieškovo naudai priteistinos 5 procentų dydžio metinės palūkanos nuo priteistos sumos (3050 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo dienos.

Pagal CPK 93 straipsnio 1 dalį, šaliai, kurios naudai yra priimtas sprendimas, jos turėtas bylinėjimosi išlaidas teismas priteisia iš antrosios šalies. Kadangi ieškovas pagal CPK 83 straipsnio 1 dalies 9 punktą yra atleistas nuo žyminio mokesčio ir kitų bylinėjimosi išlaidų valstybės naudai mokėjimo, todėl iš atsakovės valstybės naudai priteistinos šios bylinėjimosi išlaidos – 69 EUR žyminio mokesčio.

Atsižvelgiant į tai, kad šioje byloje procesinių dokumentų siuntimo išlaidos neviršija Lietuvos Respublikos teisingumo ministro ir Lietuvos Respublikos finansų ministro 2011 m. lapkričio 7 d. įsakymu Nr. 1R-261/1K-355 nustatytos minimalios valstybei priteistinos bylinėjimosi išlaidų sumos – procesinių dokumentų siuntimo išlaidos iš atsakovo nepriteistinos (CPK 92 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 262 straipsniu, 279 straipsniu, 285-286 straipsniais,

nusprendžia:

ieškinį patenkinti visiškai.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) ieškovo bankrutavusios UAB „Grinstana“ bankroto administratoriaus UAB „Konsultacijų srautas“, į.k. (duomenys neskelbtini), naudai 3050,00 EUR (tris tūkstančius penkiasdešimt eurų) administravimo išlaidų ir 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą (3050 EUR) nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2017-07-19) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo.

Priteisti iš atsakovo L. S., a. k. (duomenys neskelbtini) į valstybės biudžetą 69 EUR (šešiasdešimt devynis eurus) žyminio mokesčio. Ši suma turi būti sumokėta į Valstybinės mokesčių inspekcijos prie Lietuvos Respublikos finansų ministerijos sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), AB bankas „Swedbank“ arba sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini) banko N. B. AB Lietuvos skyriuje, įmokos kodas 5660.

Atsakovas negali šio sprendimo skųsti nei apeliacine, nei kasacine tvarka, tačiau turi teisę per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos paduoti Vilniaus rajono apylinkės teismui pareiškimą dėl sprendimo už akių peržiūrėjimo.

Ieškovas per 20 dienų nuo šio sprendimo priėmimo dienos turi teisę paduoti apeliacinį skundą Vilniaus apygardos teismui per Vilniaus rajono apylinkės teismą.