Kauno apygardos teismo nutartis

Įžanginė dalis

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Odetos Gruodienės, Linos Lesinskienės ir Aušros Vingilės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja),

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo M. K. (toliau – ir nuteistasis) gynėjo advokato Mindaugo Vagonio (toliau – ir nuteistojo gynėjas) apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Prienų rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio, kuriuo M. K. pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 189 straipsnio 2 dalį ir jam skirta 270 MGL (13 500 Eur) dydžio bauda. Vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 180 MGL (9 000 Eur) dydžio bauda.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekso 6 straipsnio 2 dalimi, nustatyta, jog M. K. teismo jam paskirtą baudą privalo sumokėti per 6 (šešis) mėnesius nuo nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į Valstybinės mokesčių inspekcijos biudžeto pajamų surenkamąją sąskaitą.

M. K. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti, palikta galioti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuspręsta iš M. K. priteisti (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato turėtas 130 Eur (vieno šimto trisdešimt eurų) transporto priemonės (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklo, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), nuvežimo ir saugojimo išlaidas, nurodant, kad ši suma turi būti sumokėta į (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato atsiskaitomąją sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini), esančią (duomenys neskelbtini) banke.

Vadovaujantis BK 72 straipsnio 1 ir 2 dalimis, nuspręsta konfiskuoti du GPS signalų slopintuvus. Taip pat, vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 94 straipsnio 1 dalies 2 ir 4 punktu, nuspręsta sunaikinti du GPS signalų slopintuvus, 2 daktiloskopines plokšteles, 4 biologinius pėdsakus.

Aprašomoji dalis

nustatė:

1. Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžiu M. K. buvo pripažintas kaltu ir nuteistas už tai, kad jis, 2023 m. gegužės 4 d., apie 09.40 val., (duomenys neskelbtini), esančiuose garažuose iš nenustatytų asmenų už 10 500 Eur įgijo žinomai nusikalstamu būdu gautą didelės vertės – 65 990 Eur turtą: lengvąjį automobilį (duomenys neskelbtini), be valstybinio numerio ženklo, identifikacinis Nr. (duomenys neskelbtini), kuris laikotarpyje nuo 2023 m. balandžio 30 d. iki 2023 m. gegužės 4 d. buvo pagrobtas ir nuo 2023 m. gegužės 4 d., 10.18 val., ieškomas (duomenys neskelbtini) Respublikoje, lengvąjį automobilį laikė garaže, esančiame (duomenys neskelbtini), kur pradėjo jį ardyti, kol 2023 m. gegužės 4 d., apie 14.26 val., jį surado ir paėmė policijos pareigūnai.

2. Apeliaciniu skundu nuteistojo gynėjas prašo panaikinti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendžio dalį dėl M. K. nuteisimo pagal BK 189 straipsnio 2 dalį bei jam skirtos bausmės ir M. K., padariusį nusikalstamą veiką, numatytą BK 189 straipsnio 2 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą, perduodant jį laiduotojos O. K. atsakomybei ir baudžiamąją bylą M. K. nutraukti arba pakeisti skundžiamą nuosprendį ir M. K. skirtą bausmę sušvelninti, paskiriant 100 MGL dydžio baudą bei, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, šią baudą sumažinti vienu trečdaliu ir paskirti galutinę bausmę – 67 MGL (3 350 Eur) dydžio baudą. Apeliacinis skundas grindžiamas šiais motyvais:

2.1. Nagrinėjamu atveju, yra nustatytos visos sąlygos, leidžiančios M. K. atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. M. K. kaltinamas vieno tyčinio apysunkio nusikaltimo padarymu, nusikalstamą veiką M. K. padarė pirmą kartą, savo kaltę pripažino nuo pat pirmosios apklausos ir viso proceso metu bendradarbiavo su policijos pareigūnais, duodamas išsamius parodymus, žala nebuvo padaryta, civilinis ieškinys procese nebuvo pareikštas. M. K. buvo registruotas užimtumo tarnyboje, nuo 2023 m. lapkričio 8 d. pradėjo vykdyti individualią veiklą – (duomenys neskelbtini). Iš (duomenys neskelbtini) rajono savivaldybės (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikos matyti, jog seniūnija nusiskundimų M. K. elgesiu nėra gavusi.

2.2. Šiuo atveju pašoma laiduotoja paskirti M. K. mamą O. K., kuri yra pateikusi prašymą perduoti M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą. O. K. yra neteista, administracine tvarka nebausta, charakterizuojama teigiamai, pensininkė, gyvena kartu su M. K.. Apklausta pirmosios instancijos teisme O. K. parodė, kad jos santykiai su sūnumi yra artimi, sūnus jos klauso, pasižada jam daryti teigiamą įtaką. Dėl laidavimo termino ir užstato apeliaciniame skunde nepasisakoma, skundo autorius palieka šiuos klausimus spręsti teismui, tik nurodo, kad teismui nusprendus skirti užstatą, O. K. su tuo sutinka ir užstatą sumokės.

2.3. Kaip minėta, netaikius laidavimo instituto, apeliaciniu skundu prašoma sušvelninti M. K. paskirtą bausmę. Nuteistojo gynėjo nuomone, pirmosios instancijos teismas M. K. skyrė ženkliai didesnę bausmę nei minimali, nors įvertinus nusikalstamos veikos padarymo aplinkybes ir M. K. charakterizuojančius duomenis, buvo teisinis pagrindas jam skirti minimalią 100 MGL dydžio baudą ir ją, vadovaujantis BK 64¹ straipsniu, sumažinti vienu trečdaliu. Skiriant bausmę teismas turėjo įvertinti tai, jog M. K. atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, nustatyta jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė (pripažino padaręs nusikalstamą veiką ir gailisi). Po nusikalstamos veikos padarymo M. K. padarė teigiamas išvadas ir pradėjo dirbti, kaip minėta, nuo 2023 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą, iš seniūnijos charakteristikos matyti, jog nusiskundimų M. K. elgesiu negauta, jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nors praeityje ir baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos. Nuteistojo gynėjo nuomone, šių aplinkybių visuma leidžia M. K. skirti minimalaus dydžio baudą

3. Atsiliepimų į apeliacinį skundą negauta.

4. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėjas prašė apeliacinį skundą tenkinti, prokuroras prašė apeliacinį skundą atmesti, nes Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendis yra teisėtas ir pagrįstas.

Nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinis skundas atmestinas.

5. Baudžiamųjų bylų proceso apeliacinės instancijos teisme taisykles ir tvarką nustato BPK XXV skyriaus normos ir pirmiausia BPK 320 straipsnyje numatytos bendrosios bylų apeliacinio nagrinėjimo nuostatos. Pagal šias nuostatas bylos apeliacine tvarka nagrinėjamos, neperžengiant apeliacinių skundų ribų. BPK 320 straipsnio 3 dalyje nurodyta, kad, bylą nagrinėjant apeliacine tvarka, teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniuose skunduose ir tik dėl tų asmenų, kurie padavė apeliacinius skundus ar dėl kurių tokie skundai buvo paduoti, išskyrus atvejus, kai nustatomi esminiai baudžiamojo proceso įstatymo pažeidimai. Taigi, teismas yra saistomas apeliaciniuose skunduose nurodytų aplinkybių, išreikštų prašymų konkretumo, aiškumo, apibrėžtumo, tikslumo. Apeliaciniu skundu pirmosios instancijos teismo atliktas įrodymų vertinimas ir nusikalstamos veikos kvalifikacija neginčijama. Kaip minėta, apeliaciniu skundu prašoma nuteistojo atžvilgiu taikyti laidavimo institutą, o jo netaikius – sušvelninti paskirtą bausmę. Atsižvelgiant į tai, teisėjų kolegija, laikydamasi apeliacinio skundo nagrinėjimo ribų, nustatytų BPK 320 straipsnio 3 dalyje, pirmosios instancijos teismo nuosprendį M. K. atžvilgiu patikrina tiek, kiek to prašoma nuteistojo gynėjo apeliaciniame skunde.

Dėl BK 40 straipsnio taikymo

6. BK 40 straipsnyje įtvirtinta galimybė teismui atleisti asmenį, padariusį baudžiamąjį nusižengimą, neatsargų arba nesunkų ar apysunkį tyčinį nusikaltimą, nuo baudžiamosios atsakomybės, jeigu yra asmens, kuris vertas teismo pasitikėjimo, prašymas perduoti kaltininką jo atsakomybei pagal laidavimą. BK 40 straipsnio taikymas yra galimas tik nustačius šio straipsnio 2 dalyje įtvirtintą sąlygų visumą ir apsvarsčius BK 40 straipsnio 1 ir 3 dalyse esančias sąlygas (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-445-489/2016, 2K-52-648/2017, 2K-134-1073/2018, 2K-249-1073/2020, 2K-224-1073/2023). Teismų praktikoje pažymima, kad tik visų BK 40 straipsnyje išdėstytų būtinų sąlygų egzistavimas sudaro pagrindą atleisti asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą. Tačiau, net ir esant visoms nurodytoms formalioms sąlygoms, teismas gali apsispręsti tiek dėl asmens atleidimo, tiek ir dėl atsisakymo atleisti jį nuo baudžiamosios atsakomybės, nes BK 40 straipsnio nuostatos suteikia teismui galimybę, bet ne pareigą priimti sprendimą, kuriuo asmuo atleidžiamas nuo atsakomybės. Abiem atvejais, t. y. tiek taikant BK 40 straipsnį, tiek ir atsisakant jį taikyti, teismų sprendimai turi būti motyvuoti, pagrįsti byloje nustatytomis aplinkybėmis (pavyzdžiui, kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-185-489/2018, 2K-307-689/2019).

7. BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nustatyta sąlyga – pagrindas manyti, kad kaltininkas nedarys naujų nusikalstamų veikų, yra vertinamojo pobūdžio. Teismo išvada šiuo klausimu turi būti paremta objektyviais faktais, kurių buvimas ar nebuvimas padeda į tai atsakyti. Sprendžiant, ar yra pagrindas manyti, kad asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, atsižvelgiama į duomenis, leidžiančius daryti išvadą apie atsitiktinį padarytos veikos pobūdį ar, priešingai, polinkį nusikalsti ar kitaip pažeisti įstatymus. Taip pat vertintinos aplinkybės, apibūdinančios kaltininko asmenybę, jo požiūrį į padarytą veiką, elgesį praeityje ir pan. (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-221-693/2017, 2K-176-303/2018, 2K-145-895/2018, 2K-274-693/2018). Vienai ar kitai išvadai, be kita ko, gali turėti įtakos ankstesni (išnykę) kaltininko teistumai ir veikų, už kurias jis anksčiau buvo nuteistas, pobūdis (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-274-693/2018), taip pat informacija apie anksčiau padarytus administracinius nusižengimus (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-108/2011, 2K-67-511/2017, 2K-221-693/2017, 2K-100-648/2019, 2K-114-628/2019, 2K-301-788/2019, 2K-195-628/2023, 2K-54-594/2024).‏‏‎ ‏‏‎Jeigu, atsižvelgiant į bylos aplinkybes, kyla pagrįstų abejonių, ar asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų, ar jis nėra linkęs nusikalsti, tai paprastai reiškia, kad nėra vienos iš sąlygų, leidžiančių teismui daryti atitinkamas išvadas, vadinasi, ir taikyti BK 40 straipsnio nuostatas. Sprendžiant šį klausimą neturi likti neaiškumų ar abejonių dėl to, ar iš tiesų visos aplinkybės yra tokios aiškios, kad galima būtų daryti išvadą, jog yra pagrindas atleisti nusikalstamą veiką padariusį asmenį nuo baudžiamosios atsakomybės (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-329/2013).

8. Išnagrinėjęs šią bylą pirmosios instancijos teismas nustatė, kad yra BK 40 straipsnio 1 dalyje ir 2 dalies 1–2 punktuose nurodytos atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygos: M. K. nusikalto pirmą kartą, t. y. padarė BK 189 straipsnio 2 dalyje nurodytą nusikalstamą veiką (apysunkį nusikaltimą); savo kaltę visiškai pripažino ir nuoširdžiai gailėjosi (šią aplinkybę bylą nagrinėjęs teismas pripažino lengvinančia jo atsakomybę (BK 59 straipsnio 1 dalies 2 punktas)). Žalos atlyginimo klausimas byloje nekilo (BK 40 straipsnio 2 dalies 3 punktas). Tačiau pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad bylos duomenys nesudaro pagrindo nustatyti BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte įtvirtintą atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sąlygą. Įvertinęs veikos padarymo aplinkybes, nuteistąjį apibūdinančius bei kitus bylos duomenis, teismas konstatavo, kad negali daryti abejonių nekeliančios išvados, jog nagrinėjamu atveju yra pagrindas manyti, kad M. K., atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad M. K. nuolat daro administracinius nusižengimus, net ir po to, kai nagrinėjamoje byloje buvo pradėtas ikiteisminis tyrimas, nuteistasis ir toliau darė teisės pažeidimus, vykdomą veiklą įregistravo tik 2023 m. lapkričio 8 d., nors kaip nurodė pirmosios instancijos teismui, (duomenys neskelbtini) užsiima 2-3 metus. Šių aplinkybių kontekste pirmosios instancijos teismas padarė išvadą, kad nuteistasis nėra linkęs laikytis įstatymų.

9. Nuteistojo gynėjas su šia teismo išvada nesutinka, nurodo, kad ji padaryta, nepagrįstai sureikšminus duomenis apie nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų skaičių, neatsižvelgiant į šių nusižengimų pobūdį, jų sąsają su M. K. padaryta nusikalstama veika.

10. Visų pirma pažymėtina, kad nei baudžiamieji įstatymai, nei teismų praktika nenustato taisyklių teismui, kiek ir kokių duomenų turėtų būti įvertinta darant išvadą, kad yra arba nėra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Kaip minėta, esminis teismų praktikoje pabrėžiamas aspektas yra tai, jog atitinkamų teismo vertinamų duomenų turi šiam pakakti, kad būtų nustatytos aplinkybės, dėl kurių teismui nekiltų abejonių, kad asmuo nebenusikals. Taigi, BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos aplinkybės nustatymą iš esmės lemia bylos duomenys, atskleidžiantys asmens, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės sprendžiama, vertybines nuostatas, požiūrį į įstatymais ir kitais teisės aktais nustatytas taisykles, jų laikymąsi.

11. Nagrinėjamoje byloje skundžiamą sprendimą priėmęs pirmosios instancijos teismas, spręsdamas dėl BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos buvimo, rėmėsi 2023 m. spalio 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašo apie asmeniui per penkerius metus registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus duomenimis. Iš šio išrašo matyti, kad per laikotarpį nuo 2020 m. balandžio 20 d. iki 2023 m. liepos 29 d. M. K. už administracinių nusižengimų padarymą baustas 36 kartus. Didžioji dalis nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais (viršijo leistiną greitį, vairavo transporto priemonę, neužsisegęs saugos diržo ir kt.), iš kurių penki padaryti jau atliekant ikiteisminį tyrimą nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje, taip pat M. K. 2023 m. gegužės 18 d. patrauktas administracinėn atsakomybėn pagal ANK 209 straipsnio 3 dalį už tai, kad turėjo savo automobilyje 36 butelius viskio su (duomenys neskelbtini) banderolės ženklais (3 t., b. l. 15-36). Pirmosios instancijos teismas taip pat rėmėsi ir nuteistojo gynėjo posėdžio metu pateiktu nuolatinio Lietuvos gyventojo individualios veiklos vykdymo pažyma Nr. (duomenys neskelbtini), pagal kurią nuteistasis nuo 2023 m. lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą (3 t., b. l. 135). Kaip minėta, nuteistasis teisiamojo posėdžio metu nurodė, kad (duomenys neskelbtini) užsiima 2-3 metus, anksčiau jos neįregistravo, nes nereikėjo (3 t., b. l. 136-150). Pirmosios instancijos teismas dėl pastarosios aplinkybės priėjo išvados, kad nuteistasis anksčiau dirbo nelegalizavęs vykdomos veiklos, taip disponuodamas nedeklaruotomis pajamomis, o individualios veiklos įregistravimą jau baudžiamąją bylą perdavus į teismą su kaltinamuoju aktu vertino, kaip nuteistojo siekį palengvinti savo teisinę padėtį, kad būtų atleistas pagal laidavimą. Atsižvelgiant į šiuos duomenis, teismui kilo pagrįstų abejonių dėl galimybės daryti išvadą, jog M. K. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Apeliacinės instancijos teismas neturi pagrindo nesutikti su tokiomis Alytaus apylinkės teismo išvadomis ir konstatuoja, kad aptarti duomenys – sistemingas teisės aktų nustatytų reikalavimų nesilaikymas – rodo, kad M. K. yra linkęs ignoruoti įstatymais nustatytas taisykles, o skiriamos administracinės nuobaudos nedaro teigiamos įtakos jo elgesiui.

12. Atmestini apeliacinio skundo teiginiai, kad nuteistojo padarytų administracinių nusižengimų, kurių dauguma yra susiję su Kelių eismo taisyklių pažeidimais, pobūdis neleidžia daryti išvados, jog M. K. yra ar bus linkęs daryti turtinio pobūdžio nusikalstamas veikas. Kaip minėta, BK 40 straipsnio taikymo kontekste įstatymas įpareigoja teismą pagal surinktus duomenis įvertinti, ar galima daryti išvadą, jog asmuo, dėl kurio atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagal laidavimą sprendžiama, laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Tačiau įstatymas nenustato pareigos teismui konstatuoti, kad asmuo nedarys būtent tokio paties pobūdžio nusikalstamų veikų, dėl kurių yra teisiamas (nuteistas). BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodyta sąlyga nėra sietina išimtinai su duomenimis apie tai, kad asmuo jau yra padaręs analogiškų veikų ar administracinių nusižengimų. Atitinkamą išvadą teismas daro įvertinęs bylos duomenų, tiek susijusių su padarytos nusikalstamos veikos aplinkybėmis, tiek apibūdinančių ją padariusį asmenį, visumą. Kaip minėta, reikšmingi šiam klausimui spręsti gali būti ir duomenys apie administracinius nusižengimus – tiek tokio paties pobūdžio kaip asmens padaryta nusikalstama veika, tiek ir kiti.

13. Nagrinėjamos bylos kontekste taip pat primintina, kad kasacinės instancijos teismo praktikoje ne kartą pažymėta, jog įrodymų vertinimas yra bylą nagrinėjančio teismo prerogatyva, t. y. būtent teismas nusprendžia, kurie iš byloje esančių duomenų laikytini įrodymais, kokios išvados jais remiantis darytinos, taip pat kiek ir kokių duomenų teismui pakanka padaryti išvadoms dėl bylai reikšmingų aplinkybių. Šios taisyklės laikomasi teismui sprendžiant tiek dėl asmeniui inkriminuotų nusikalstamų veikų požymių buvimo, tiek ir kitus klausimus (bausmės skyrimo ar atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės, žalos atlyginimo klausimus ir kt.). Nagrinėjamu atveju byloje buvo pateiktas 2023 m. spalio 10 d. Administracinių nusižengimų registro išrašas, apimantis duomenis apie M. K. registruotus administracinius nusižengimus (pažeidimus) ir priimtus sprendimus per penkerius metus. Spręsdamas dėl galimybės taikyti nuteistajam BK 40 straipsnio nuostatas, teismas atsižvelgė į viso išraše pateikto laikotarpio duomenis. Toks teismo sprendimas neprieštarauja aptartai kasacinės instancijos teismo praktikai, joje formuojamoms nuostatoms, kad sprendžiant, ar yra pagrindo manyti, jog asmuo laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų, reikšmingas ne tik asmens elgesys po nusikalstamos veikos padarymo iki nuosprendžio priėmimo, bet ir duomenys apie asmens elgesį, jo gyvenimo būdą iki nusikalstamos veikos padarymo.

14. Apeliacinės instancijos teismas taip pat neturi pagrindo nesutikti ir su skundžiamame nuosprendyje padaryta išvada, kad mažai tikėtina, jog nuteistojo motina O. K., kuri baudžiamojoje byloje yra pateikusi prašymą perduoti M. K. jos atsakomybei pagal laidavimą, gali daryti teigiamą įtaką nuteistajam. Pirmosios instancijos teismui nuteistasis nurodė, kad visą laiką gyvena su tėvais, tačiau akivaizdu, kad ši aplinkybė nuteistojo nesulaikė nuo administracinių pažeidimų ir nusikalstamų veikų darymo. Be to, apklausiama pirmosios instancijos teisme, pati O. K. nurodė, jog stengiasi nesikišti į sūnaus reikalus, nors teigia, kad nuteistasis jai viską pasipasakoja, tačiau nieko nežino apie jo padarytus administracinius nusižengimus, nors visada sako, kad neviršytų greičio, nekalbėtų telefonu, užsisegtų saugos diržu, tačiau byloje esantys duomenys apie administracinius nusižengimus ir teistumus rodo, kad tokios kalbos nuteistojo nesulaikė nei nuo administracini nusižengimų, nei nuo nusikaltimų veikų darymo. Aptartų duomenų kontekste darytina išvada, kad pirmosios instancijos teismas teisėtai ir pagrįstai sprendė, jog O. K. nėra tinkamas asmuo, galintis daryti teigiamą įtaką nuteistojo elgesiui ateityje.

15. Teisėjų kolegijos vertinimu, nagrinėjamoje byloje M. K. per penkerius metus užfiksuotų nusižengimų skaičius yra išskirtinai didelis. Ši aplinkybė (sistemingas teisės aktais nustatytų taisyklių pažeidinėjimas), taip pat tai, kad nuteistasis savo elgesio nepakeitė net ir prasidėjus baudžiamajam procesui nagrinėjamoje byloje, aiškiai atskleidžia M. K. vertybines nuostatas, jo požiūrį į pareigą laikytis įstatymais bei kitais teisės aktais nustatytos tvarkos. Aptartų aplinkybių visuma sukėlė pirmosios instancijos teismui pagrįstų abejonių, kad M. K. ateityje laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. Taigi, nenustačius BK 40 straipsnio 2 dalies 4 punkte nurodytos sąlygos, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, nagrinėjamojoje baudžiamojoje byloje M. K. atžvilgiu laidavimo instituto taikymas yra negalimas, ką pagrįstai ir teisėtai konstatavo Alytaus apylinkės teismas.

Dėl paskirtos bausmės

16. Pagal baudžiamąjį įstatymą bausmė yra valstybės prievartos priemonė, skiriama teismo nuosprendžiu nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą padariusiam asmeniui (BK 41 straipsnio 1 dalis). Bausmės paskirtis yra sulaikyti asmenis nuo nusikalstamų veikų darymo; nubausti nusikalstamą veiką padariusį asmenį; atimti ar apriboti nuteistam asmeniui galimybę daryti naujas nusikalstamas veikas; paveikti bausmę atlikusius asmenis, kad laikytųsi įstatymų ir vėl nenusikalstų; užtikrinti teisingumo principo įgyvendinimą (BK 41 straipsnio 2 dalies 1-5 punktai). Bausmės paskirtis yra sąlygojama minėtų tikslų visuma. Tokius reikalavimus turi atitikti kiekviena konkrečiam nuteistajam skiriama bausmė.

17. Vienas pagrindinių bausmės skyrimo principų, įtvirtintų BK 41 straipsnyje, yra bausmės teisingumo principas. Bausmė yra teisinga tada, kai ji atitinka padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą ir kaltininko asmenybę. Įstatymų leidėjas baudžiamojo įstatymo sankcijas konstruoja taip, kad teismas galėtų paskirti teisingą bausmę, vadovaudamasis įstatymo sankcijoje numatytomis bausmėmis ir jų dydžiais. Bausmė skiriama vadovaujantis bendraisiais bausmės skyrimo pagrindais, įtvirtintais BK 54 straipsnyje. Remiantis šio straipsnio nuostatomis, teismas skiria bausmę pagal šio kodekso specialiosios dalies straipsnio, numatančio atsakomybę už padarytą nusikalstamą veiką, sankciją laikydamasis šio kodekso bendrosios dalies nuostatų, atsižvelgdamas į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, asmens, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes (BK 54 straipsnio 1 ir 2 dalys). Pagal teismų praktiką, įvertindamas kaltininko asmenybės pavojingumą bei parinkdamas bausmės dydį, teismas turi kreipti ypatingą dėmesį į tai, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar kaltininko antivisuomeninės nuostatos jau buvo susiformavusios iki nusikaltimo padarymo (kasacinė nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-661/2012). Bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija, apeliacinės instancijos teismas bausmę sušvelninti ar pagriežtinti gali tik tada, kai paskirta aiškiai per griežta arba aiškiai per švelni bausmė.

18. Pagal BK 61 straipsnio 1 ir 2 dalių nuostatas teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia, ar yra nustatyta tik atsakomybę lengvinančių ar tik atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ar yra ir atsakomybę lengvinančių, ir atsakomybę sunkinančių aplinkybių, ir įvertina kiekvienos aplinkybės reikšmę. Įvertinęs atsakomybę lengvinančias ir (ar) atsakomybę sunkinančias aplinkybes, jų skaičių, pobūdį ir tarpusavio santykį, taip pat kitas BK 54 straipsnio 2 dalyje nurodytas aplinkybes, teismas motyvuotai parenka švelnesnę ar griežtesnę bausmės rūšį, taip pat skiriamos bausmės dydį, skaičiuodamas nuo jos vidurkio (BK 61 straipsnio 1, 2 dalys). Pažymėtina, kad BK 61 straipsnio 2 dalies nuostata parinkti bausmės dydį skaičiuojant nuo jos vidurkio reguliuoja bausmės dydžio apskaičiavimo metodą, o ne nustato bausmės dydžio skyrimo taisyklę. Ši norma neriboja teismo teisės pasirinkti BK specialiosios dalies straipsnio sankcijoje nustatytą bausmės rūšį ar nustatyti jos dydį, tačiau reikalauja motyvuoti atitinkamą sprendimą ir nurodo, kad bausmės dydis turi būti skaičiuojamas nuo jos vidurkio (kasacinės nutartys baudžiamosiose bylose Nr. 2K-320/2007, 2K-511/2010, 2K-194/2011, 2K-95/2014, 2K-238-139/2015, 2K-203-511/2022).

19. BK 189 straipsnio 2 dalies sankcijoje numatyta, kad už šio nusikaltimo padarymą baudžiama baudžiamas bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki šešerių metų. Kaip matyti iš skundžiamo Alytaus apylinkės teismo nuosprendžio, M. K. už nusikalstamos veikos, numatytos BK 189 straipsnio 2 dalyje, padarymą buvo paskirta 270 MGL (13 500 eurų) baudos bausmė, kuri vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalimi, sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė bausmė – 180 MGL (9 000 eurų) bauda. Pažymėtina, kad BK 47 straipsnio 3 dalies 3 punkte įtvirtintą, jog už apysunkį nusikaltimą gali būti paskiriama bauda nuo 100 iki 4 000 MGL dydžio.

20. Apeliaciniame skunde nuteistajam paskirtos bausmės rūšis neginčijama. Nuteistojo gynėjo nuomone, M. K. pirmosios instancijos teismas turėjo paskirti minimalią 100 MGL baudą, nes nuteistasis po nusikalstamos veikos padarė teigiamas išvadas ir pradėjo dirbti, iš seniūnijos charakteristikos matyti, jog nusiskundimų M. K. elgesiu negauta, jis anksčiau neteistas (teistumas išnykęs), nors praeityje ir baustas administracine tvarka, tačiau visos baudos sumokėtos.

21. Iš skundžiamo nuosprendžio matyti, kad apylinkės teismas, parinkdamas M. K. bausmės rūšį ir jos dydį, atsižvelgė į tai, kad nuteistasis padarė vieną apysunkį nusikaltimą, kad nuteistasis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir dėl to gailisi, o jo atsakomybę sunkinančių aplinkybių nenustatyta, kad nuteistasis anksčiau teistas, tačiau teistumas išnykęs, nuo 2023 lapkričio 8 d. vykdo individualią veiklą, kurią registravo tik po to kai byla buvo perduota teismui (3 t., b. l. 135), per penkis metus administracine tvarka baustas 36 kartus, daugiausia už pažeidimus, susijusius su Kelių eismo taisyklėmis (3 t., b. l. 15-35), (duomenys neskelbtini) seniūnijos charakteristikoje nurodyta, kad nusiskundimų M. K. elgesiu negauta (2 t., b. l. 135). Taigi, akivaizdu, kad pirmosios instancijos teismui nustatant M. K. skiriamos bausmės dydį, buvo įvertintos visos ir apeliaciniame skunde nurodomos nuteistąjį charakterizuojančios aplinkybės, o naujų aplinkybių, kurios būtų neįvertintos skundžiamame nuosprendyje ir leistų aukštesniajam teismui daryti išvadą, jog paskirtos bausmės dydis yra per didelis, apeliaciniame skunde nepateikta. Kaip minėta, bausmės skyrimas yra pirmosios instancijos teismo diskrecija.

22. Atsižvelgiant į nuteistąjį charakterizuojančias aplinkybes visų bylos duomenų kontekste, darytina išvada, kad Alytaus apylinkės teismo už padarytą nusikalstamą veiką parinkta bausmės rūšis – bauda, nustatant jos dydį artimą minimaliam sankcijoje numatytam dydžiui, yra teisinga ir ne per griežta, leidžianti pasiekti BK 41 straipsnyje numatytus bausmės tikslus, neprieštaraujanti teisingumo principui, bausmės paskirčiai bei bendriesiems bausmės skyrimo principams. Teigti, kad nuteistajam paskirta 270 MGL dydžio bauda yra neteisinga ar aiškiai per griežta, įvertinus nagrinėjamoje baudžiamojoje byloje esančius tiek M. K., tiek jo padarytą nusikalstamą veiką apibūdinančius duomenis, nepaisant nuteistojo apeliaciniame skunde išdėstytų motyvų, teisinio pagrindo nėra. Be to, nuteistajam M. K., vadovaujantis BK 64¹ straipsnio 1 dalies nuostatomis, paskirta baudos bausmė buvo sumažinta vienu trečdaliu ir paskirta galutinė 180 MGL dydžio bauda. Išimtinių aplinkybių, susijusių su nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos pobūdžiu ar jo asmenybe, šioje byloje nenustatyta, todėl švelninti paskirtą bausmę nėra jokio objektyvaus pagrindo. Šios išvados nepaneigia ir apeliacinės instancijos teismo posėdyje nuteistojo gynėjo baigiamojoje kalboje minima praktika, kadangi nurodyta nutartis yra priimta apygardos teismo, o ne vienodą teismų praktiką formuojančio Lietuvos Aukščiausiojo Teismo. Pažymėtina, kad bausmė neišvengiamai susijusi su tam tikrais suvaržymais ir apribojimais, kurie nurodyti įstatymuose, draudžiančiuose tam tikras veikas bei numatančiuose atitinkamas sankcijas – bausmes už jų padarymą. Tuo pasireiškia ir asmens nubaudimas. M. K., pasirinkęs daryti nusikaltimą, prisiėmė ir galimas neigiamas pasekmes, kurias jam sukuria bausmės taikymas ir jos vykdymas, o vien tik nuteistojo interesus ir pageidavimus atitinkančios bausmės paskyrimas akivaizdžiai neatitiktų ne tik bausmės paskirties, bet ir teisingumo principo įgyvendinimo.

23. Išdėstytų aplinkybių visuma neabejotinai patvirtina, jog Alytaus apylinkės teismas, individualizuodamas M. K. bausmę, tinkamai įvertino jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą bei atsižvelgė į kitų bausmės skyrimui reikšmės turinčių aplinkybių, nurodytų BK 54 straipsnio 2 dalyje, visumą. Alytaus apylinkės teismo sprendimas skirti baudos bausmę, nustatant jos dydį artimą minimaliam, yra priimtas tinkamai taikant baudžiamojo įstatymo nuostatas, reglamentuojančias bausmės skyrimą ir jos individualizavimą. Esant šioms aplinkybėms keisti Alytaus apylinkės teismo 2023 m. gruodžio 21 d. nuosprendį, švelninant nuteistajam paskirtą bausmę, nėra pagrindo.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu, 336 straipsnio 3 dalimi,

Rezoliucinė dalis

nutaria:

nuteistojo M. K. gynėjo advokato Mindaugo Vagonio apeliacinį skundą atmesti.

Ši Kauno apygardos teismo nutartis įsiteisėja nuo jos paskelbimo dienos.