Šiaulių apylinkės teismo nutartis

Šiaulių apylinkės teismo teisėja Irena Stasiūnienė, sekretoriaujant Onai Baronienei, dalyvaujant atsakovo V. M. atstovei advokato padėjėjai Egidijai Vėbraitei, Šiaulių miesto savivaldybės administracijos Vaiko teisių apsaugos skyriaus atstovei R. J., parengiamajame teismo posėdyje nagrinėjo civilinę bylą pagal ieškovės Z. S. ieškinį atsakovui V. M. dėl santuokos nutraukimo dėl kito sutuoktinio kaltės ir

Aprašomoji dalis

nustatė:

Teisme priimtas ieškovės Z. S. ieškinys, kuriuo prašoma šalių santuoką nutraukti dėl abiejų sutuoktinių kaltės, nustatyti nepilnamečio šalių sūnaus A. M., gim. 2002 m., gyvenamąją vietą su ieškove, priteisti iš atsakovo išlaikymą nepilnamečiui sūnui ir išlaikymo įsiskolinimą, nustatyti bendravimo su vaiku tvarką ir padalinti santuokoje įgytą nekilnojamąjį ir kilnojamąjį turtą.

Susipažinęs su šalių pateiktais procesiniais dokumentais ir išklausęs atsakovo atstovės paaiškinimų parengiamojo posėdžio metu, teismas sprendžia, kad byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams, t.y. ir Šiaulių apylinkės teismui.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad byloje pareikštas ieškinys dėl santuokos nutraukimo, teismas, vadovaujantis Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau CK) 3.59 straipsniu, nutraukdamas santuoką, turi išspręsti sutuoktinių nepilnamečių vaikų gyvenamosios vietos ir jų išlaikymo, taip pat vieno sutuoktinio išlaikymo bei jų bendro turto padalijimo klausimus, išskyrus atvejus, kai turtas padalytas bendru sutuoktinių susitarimu, patvirtintu notarine tvarka.

Vadovaujantis CPK 782 straipsniu, bylą nagrinėjantis teismas privalo savo iniciatyva patikrinti, ar byla su užsienio (tarptautiniu) elementu yra jam teisminga. Pagal CPK 784 straipsnį, 785 straipsnį, šeimos bylos, jei nors viena ginčo šalis yra Lietuvos Respublikos pilietis ar asmuo be pilietybės nuolat gyvenantis Lietuvoje, yra teismingos Lietuvos Respublikos teismams.

LR CPK 780 straipsnyje nustatyta taisyklė, kad LR CPK nuostatos taikomos, jeigu tarptautinė sutartis, kurios dalyvė yra Lietuvos Respublika, atitinkamų santykių nereglamentuoja kitaip. Lietuvos Respublika daugiašalės sutarties pagrindu 2004-05-01 tapo Europos Sąjungos nare. ES institucijos bendriems siekiams įgyvendinti pagal konvenciniu pagrindu nustatytą kompetenciją išleidžia įvairius teisės aktus, todėl tarptautinio civilinio proceso šaltinis, sprendžiant civilinių bylų teismingumo klausimus, yra ir 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos Reglamentas (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo“. Šis Reglamentas yra tiesioginio taikymo aktas, kuriuo remtis nacionaliniai teismai valstybėse – Europos Sąjungos narėse – privalo ex officio, t. y. nepriklausomai nuo to, ar šalys byloje remiasi šio teisės akto nuostatomis, pagrįsdamos savo reikalavimus ir atsikirtimus.

Gyventojų registro duomenys patvirtina, kad ieškovė Z. S. ir atsakovas V. M. 2011-08-12 išvyko į Airiją. Ieškovė nurodo, kad šalių sūnus A. M., gim. 2002 m., gyvena su ieškove socialiniame būste Airijoje (duomenys neskelbtini), ieškovė dirba Airijoje. Tiek ieškovas, tiek atsakovė Lietuvoje nedirba ir jokių pajamų negauna, turi nekilnojamojo turto Alytuje.

2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 1 straipsnio 1 dalyje nurodoma, kad šis reglamentas taikomas bet kokio pobūdžio teismo civilinėms byloms, susijusioms su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ar santuokos pripažinimu negaliojančia; tėvų pareigų skyrimu, naudojimusi jomis, perdavimu, apribojimu ar atėmimu. Šio reglamento 3 straipsnyje nustatyta bendroji jurisdikcija reikalavimams dėl santuokos nutraukimo. Vadovaujantis Reglamento 3 straipsnio 1 dalies a papunkčio nuostata, bylose, susijusiose su santuokos nutraukimu, gyvenimu skyrium (separacija) ir santuokos pripažinimu negaliojančia, jurisdikciją turi teismai, esantys toje valstybėje narėje, kurioje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta, jeigu jis arba ji ten gyveno ne trumpiau kaip šešis mėnesius iki pareiškimo padavimo ir yra atitinkamos valstybės narės pilietis arba, kalbant apie Jungtinę Karalystę ir Airiją, jeigu joje yra pareiškėjo nuolatinė gyvenamoji vieta.

Nors nagrinėjamu atveju abiejų sutuoktinių pilietybės kriterijus yra pakankamas civilinės bylos dėl santuokos nutraukimo jurisdikciją priskirti tos valstybės teismams (Reglamento 3 str. 1 d. b p.), tačiau šioje byloje pareikšti reikalavimai ne tik dėl santuokos nutraukimo, bet ir dėl tėvų pareigų. Todėl remiantis 2003 m. lapkričio 27 d. Tarybos reglamento (EB) Nr. 2201/2003 „Dėl jurisdikcijos ir teismo sprendimų, susijusių su santuoka ir tėvų pareigomis, pripažinimo bei vykdymo, panaikinantis Reglamentą (EB) Nr. 1347/2000“ 8 straipsniu, bylų, susijusių su tėvų pareigomis vaikui, jurisdikciją turi tos valstybės teismai, kurioje yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Jurisdikcijos pagrindai, susiję su tėvų pareigų įgyvendinimu, nustatyti Reglamente Nr. 2201/2003, yra suformuluoti labiausiai atsižvelgiant į vaiko interesus, ypač į artumo kriterijų, kuris reiškia tai, kad jurisdikcija turėtų pirmiausia priklausyti vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybei narei, išskyrus tam tikrus vaiko gyvenamosios vietos pakeitimo atvejus arba pagal tėvų pareigų turėtojų susitarimą (preambulės 12 punktas). Vadinasi, pagrindinis šios kategorijos bylų teismingumą nusakantis kriterijus yra vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta. Vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos, kuri sutampa ir su ieškovės gyvenamąja vieta, kriterijaus taikymas, nustatant jurisdikciją, garantuoja teisinį aiškumą. Kaip jau minėta, tiek ieškovė su sūnumi, tiek atsakovas gyvena Airijoje. Be to, aplinkybę, kad nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra Airijoje, patvirtina ir atsakovo pateiktas susirašinėjimo su advokatu dokumentas, patvirtinantis, kad šalių sūnaus išlaikymo ir bendravimo su sūnumi klausimai yra sprendžiami Airijos institucijose.

Nustatęs, kad šalių ir nepilnamečio vaiko nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Airijoje, atsižvelgdamas į tai, kad jurisdikcija nagrinėti bylą dėl santuokos nutraukimo suteikiama atsižvelgiant į vaiko interesus vaiko nuolatinės gyvenamosios vietos valstybės narės teismui, taip pat į tai, kad šalys nėra susitarusios dėl jurisdikcijos Lietuvoje išimčių, kuriomis vadovaujantis ieškovė gali pakeisti jurisdikciją, teismas sprendžia, kad nuolatinė gyvenamoji vieta yra ne Lietuvoje, o Airijoje, todėl byla neteisminga Lietuvos Respublikos teismams.

Jeigu teismas jau po bylos iškėlimo konstatuoja, kad byla nėra teisminga Lietuvos Respublikos teismams, pareiškimas paliekamas nenagrinėtas (LR CPK 782 str.).

Dėl bylinėjimosi išlaidų. Atsakovas šioje byloje patyrė bylinėjimosi išlaidas, kurias prašo priteisti iš ieškovės. Teismui pateikta 2015-01-16 atstovavimo sutartis ir atstovavimo išlaidas (262,37 Eur) patvirtinantys dokumentai.

Pažymėtina, kad CPK normos, reglamentuojančios bylinėjimosi išlaidų paskirstymą, atskirai nenustato, kaip turėtų būti paskirstomos bylinėjimosi išlaidos, tarp jų ir išlaidos advokato pagalbai apmokėti, kai ieškinys paliekamas nenagrinėtas. Kadangi tokiu atveju byla yra baigiama teismo nutartimi, kuria ieškinys paliekamas nenagrinėtas, tai nesant įstatymo, reglamentuojančio tokių išlaidų išsprendimo klausimą, taikytina įstatymo analogija ir bylinėjimosi išlaidų klausimas sprendžiamas vadovaujantis CPK 98 straipsnio 1 dalyje nustatyta tokių išlaidų paskirstymo taisykle. Teismo nutartis yra viena iš teismo procesinių sprendimų rūšių. Taigi nutartis palikti ieškinį nenagrinėtą yra teismo procesinis sprendimas plačiąja prasme. Teismas, priimdamas bet kokį procesinį sprendimą, kuriuo yra užbaigiama byla, privalo išspręsti bylinėjimo išlaidų paskirstymo klausimą. Nutartis, kuria pareiškimas paliekamas nenagrinėtas, iš esmės priimama atsakovo naudai, nes ieškinys, nors ir neišsprendžiamas iš esmės, nėra tenkinamas. Išlaidas šiuo atveju atsakovas patiria dėl ieškovo kaltės, nes ieškovas pareiškia ieškinį, į kurį atsakovas turi atsikirsti, naudotis procesinėmis gynybos priemonėmis, tarp jų ir advokato pagalba, ir dėl to patiria išlaidų.

Civilinio proceso kodekso 98 straipsnis reglamentuoja, kad šaliai, kurios naudai priimtas sprendimas, teismas priteisia iš antrosios šalies išlaidas už advokato, dalyvavusio nagrinėjant bylą, pagalbą, taip pat už pagalbą rengiant procesinius dokumentus bei teikiant konsultacijas. Šio straipsnio 2 dalis numato, kad šalies išlaidos, susijusios su advokato pagalba, atsižvelgiant į konkrečios bylos sudėtingumą ir advokato darbą ir laiko sąnaudas, yra priteisiamo ne didesnės, kaip nustatyta teisingumo ministro kartu su Lietuvos advokatų tarybos pirmininku patvirtintose rekomendacijose dėl užmokesčio dydžio. Todėl teismas, atsižvelgdamas į Rekomendacijos dėl civilinėse bylose priteistino užmokesčio už advokato ar advokato padėjėjo teikiamą teisinę pagalbą maksimalaus dydžio nuostatas, atsižvelgdamas į suteiktų paslaugų pobūdį (buvo paruoštas atsiliepimas į ieškinį ir suteiktos atstovavimo paslaugos parengiamajame teismo posėdyje) sprendžia, kad 262,37 Eur suma bylinėjimosi išlaidoms atlyginti yra pagrįsta, todėl iš ieškovės atsakovo naudai priteistina 262,37 Eur bylinėjimosi išlaidoms atlyginti (CPK 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d.).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Civilinio proceso kodekso 88 str. 1 d. 6 p., 98 str. 1 ir 2 d., 296 str. 1 d. 12 p., 782 str. ,teismas,

nutaria:

Ieškinį palikti nenagrinėtą.

Priteisti atsakovui V. M. iš ieškovės Z. S. 262,37 Eur (du šimtai šešiasdešimt du eurai 37 ct) bylinėjimosi išlaidų.

Nutartis per 7 dienas gali būti skundžiama atskiruoju skundu Šiaulių apygardos teismui, skundą paduodant Šiaulių miesto apylinkės teisme.