Šiaulių apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje pagreitinto proceso tvarka išnagrinėjo teismui pateiktą baudžiamąją bylą, kurioje V. M. asmens kodas (duomenys neskelbtini) gim. (duomenys neskelbtini), lietuvis, Lietuvos Respublikos pilietis, įgijęs vidurinį išsilavinimą, nevedęs, dirbantis (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), teistas: 1) 2012-08-10 Šiaulių apylinkės teismo baudžiamuoju įsakymu pagal LR BK 178 str. 1 d., 140 str. 1 d. - 6 mėnesių viešųjų darbų bausme, įpareigojant neatlygintinai dirbti po 20 valandų per mėnesį visuomenės labui. 2013-03-05 bausmė pakeista į 10 parų areštą. 2013-04-12 atlikęs bausmę, teistumas neišnykęs,

kaltinamas pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 140 straipsnio 2 dalį.

Aprašomoji dalis

nustatė:

V. M., mušdamas sukėlė fizinį skausmą šeimos nariui- sugyventinei E. K., o būtent 2014-05-18 apie 17.00 val., adresu (duomenys neskelbtini), pievoje, spyrė gulinčiai E. K. vieną kartą į nugaros sritį ir vieną kartą į kairę ranką, kas sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą.

Apklaustas kaltinamasis V. M. kaltu prisipažino visiškai ir paaiškino, kad 2014-05-18 apie 17.00 val., tarp jo ir sugyventinės įvyko konfliktas (duomenys neskelbtini), ties namu Nr. (duomenys neskelbtini), po ko nukentėjusioji nuo jo bėgo, o jis vijosi, kada ji pievoje nugriuvo jis gulinčiai E. K. du kartus spyrė koja, kur pataikė neprisimena. Blaivus taip būtų nepasielgęs. Nuoširdžiai gailisi dėl to ką padarė. Nori gyventi su nukentėjusiąja ir auginti jų keturis vaikus. Nukentėjusios atsiprašė ir ji jam atleido.

Be kaltinamojo paaiškinimo apie nusikalstamos veikos faktines aplinkybes, teismas ištyrė tokius byloje esančius įrodymus:

Nukentėjusiosios E. K. apklausos protokoluose užfiksuoti jos parodymai, kad V. M. yra jos sugyventinis. Su juo kartu išgyveno 8 metus. Turi keturis bendrus vaikus. Iki įvykio gyveno sugyventinio V. M. tėvams priklausančiame name, adresu (duomenys neskelbtini). Šiuo metu laikinai su mažamečiais vaikais gyvena Lietuvos krikščioniškosios labdaros ir gailestingumo fondo „Samarija“ namuose, adresu (duomenys neskelbtini). Išėjo ten su vaikais gyventi, nes sugyventinio tėvas V. M. varė ją iš namų. Tarp jos ir sugyventinio V. M. dažniausiai vykdavo žodiniai konfliktai dėl jo gėrimo. Tarp jos ir sugyventinio V. M. konfliktai vykdavo, kai sugyventinis būdavo neblaivus. 2014 m. gegužės 18 d., ryte, namuose, ji su sugyventiniu V. M. ir jo tėvais gėrė alų. Išgėrė tris puodelius alaus ir daugiau nebegėrė. Nuo išgerto alaus kiekio nesijautė apsvaigusi. Sugyventinis V. M. buvo apsvaigęs nuo alaus, tai matėsi iš akių, koordinacijos. V. M. su savo tėvu gėrė alų beveik visą dieną. Kiek jie alaus išgėrė nepamena. Apie 16.00 val. jis nuėjo miegoti. Tos dienos pavakarį, tai galėjo būti apie 16.30 val., ji buvo namo kieme, kai išėjo iš namo sugyventinis V. M.. Jis jai pasakė, kad prabudo dukra P. (3 mėn.) ir verkia. V. M. liepė eiti į kambarį prižiūrėti dukros. Ji jam pasakė, kad jis pats truputį pažiūrėtų dukrą. Tuo metu norėjo nueiti į mokyklos stadioną, esantį netoli namų, parsivesti savo tris mažamečius vaikus, kurie ten žaidė. Sugyventiniui nepatiko, kad ji jo paprašė prižiūrėti dukrą, todėl jis pradėjo ją kolioti įvairiais necenzūriniais žodžiais. Kokius žodžius sakė nebepamena. Ji nenusileido, todėl ir pati sugyventinį išvadino necenzūriniais žodžiais. Pamačiusi, kad sugyventinis eina link jos, bijodama, kad jis nesumuštų, pradėjo bėgti nuo jo. Išbėgo iš kiemo ir perbėgusi per gatvę pargriuvo pievoje, priešais namą. Tada pribėgo sugyventinis ir jai spyrė vien kartą į nugarą ir vieną kartą į kairę ranką. Ji bandė nuo jo gintis, t.y. spardėsi, mosikavosi rankomis. Jai nuo suduotų smūgių skaudėjo nugarą, kairę ranką. Sugyventinis V. M. jai sukėlė fizinį skausmą. V. M. daugiau jos nebemušė, jis kumščiu nė vieno smūgio nesudavė. Tiesiog buvo susijaudinusi, tai policijos pareigūnams davė netikslius parodymus. Ją sumušęs V. M. nuėjo į namus. Tada mobiliojo ryšio telefonu iškvietė policijos pareigūnus. Atvykę policijos pareigūnai sugyventinį V. M. sulaikė ir išsivežė. Nuo sugyventinio suduotų smūgių ant kairės rankos atsirado kraujosruva, kuri baigia išnykti. Į medikus dėl sužalojimų nesikreipė, nes jos savijauta buvo gera, nei nugaros, nei rankos nebeskaudėjo. Kaimynų kieme nepastebėjo, todėl mano, kad jie šio įvykio nematė. Vaikai šio įvykio nematė, jie buvo mokyklos stadione. V. M. mamos ir tėvo nebuvo namuose. Konfliktas tikrai nevyko kambaryje, kambariai buvo tiesiog iš anksčiau netvarkyti. Kambaryje specialiai daiktai nebuvo išmėtyti. Nors sugyventinis jos atsiprašė, tačiau su juo kartu nebenori gyventi dėl jo netinkamo elgesio. Civilinio ieškinio pateikimo tvarka jai išaiškinta. Civilinio ieškinio nereikš (b. 1. 16, 17-19).

2014-05-18 įvykio vietos apžiūros protokolu, kuriame užfiksuota įvykio vietos prie namo, esančio (duomenys neskelbtini), apžiūra (b. 1. 9-12).

2014-05-18 tarnybiniu pranešimu dėl smurto artimoje aplinkoje fakto, kuriame užfiksuotas smurtas artimoje aplinkoje. Policiją kvietusi E. K. nurodė, kad 2014-05-18 d. 17.55 val. (duomenys neskelbtini), namuose, ją sumušė sugyventinis (b. 1. 13-15).

Asmens blaivumo testu, Nr. 2477, kuriame užfiksuota, kad V. M. 2014-05-18 18. 28 val. nustatytos 2. 66promilės (b. 1. 26).

Išdėstyti įrodymai, t. y. V. M. visiškas prisipažinimas, nukentėjusiosios E. K. ikiteisminio tyrimo metu duoti parodymai, byloje esantys rašytiniai įrodymai (įvykio vietos apžiūros protokolas, tarnybinis pranešimas dėl smurto artimoje aplinkoje fakto) neginčijamai patvirtina, kad V. M. smurtavo sugyventinės E. K. atžvilgiu, t. y. spyrė gulinčiai E. K. vieną kartą į nugaros sritį ir vieną kartą į kairę ranką, kas sukėlė nukentėjusiajai E. K. fizinį skausmą. Tokie jo veiksmai teisingai kvalifikuoti pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalį.

Motyvuojamoji dalis

Skirdamas kaltinamajam bausmę, teismas atsižvelgia į Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 54 str. numatytus bendruosius bausmės skyrimo pagrindus, t. y. į padarytų nusikalstamų veikų pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, kaltinamojo asmenybę, į atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes.

V. M. padarė vieną nesunkų tyčinį nusikaltimą, kuris padarytas tiesiogine tyčia. Jis prisipažino padaręs baudžiamojo įstatymo uždraustą veiką ir nuoširdžiai gailėjosi dėl savo veiksmų, kas, remiantis BK 59 str. 1 d. 2 p., yra jo atsakomybę lengvinanti aplinkybė. Atsakomybę sunkinanti aplinkybė yra ta, kad nusikalstamas veikas padarė būdamas apsvaigęs nuo alkoholio ir tai turėjo įtakos jo elgesiui (Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 60 str.). V. M. teistas, veiką padarė atlikęs bausmę, bet neišnykus teistumui (b. l. 59-61, 63-97), administracine tvarka baustas, turi galiojančių administracinių nuobaudų (b. l. 55-58), dirba S. P. IĮ miško pjovėju, darbovietėje charakterizuojamas teigiamai (b. l. 49,) Šiaulių psichiatrijos ligoninės pacientų registre yra įrašytas (b. l.50). Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 27 straipsnis, numato, kai asmuo, būdamas teistas už tyčinio nusikaltimo įvykdymą, jeigu teistumas neišnykęs ar nepanaikintas, padaro naują tyčinį nusikaltimą, tai laikoma nusikaltimų recidyvu, o sutinkamai su Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 56 straipsnio pirma dalimi jam už tyčinio nusikaltimo padarymą teismas paprastai skiria laisvės atėmimo bausmę, todėl jam skirtinas laisvės atėmimas ir skirti kitą bausmės rūšį nėra pagrindo. V. M. už nusikaltimą, numatytą LR BK 140 str. 2 d. skirtina laisvės atėmimo bausmė, žemiau sankcijoje numatyto vidurkio.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ str., paskirta bausmė sumažinama vienu trečdaliu.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, paskirtos bausmės vykdymas atidėtinas, esant pagrindui manyti, jog bausmės tikslai bus pasiekti neskyrus realios laisvės atėmimo bausmės ir V. M. skirtini įpareigojimai.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaitomas V. M. laikino sulaikymo laikas nuo 2014 m. gegužės 18 d. 18 val. 00 min. iki 2014 m. gegužės 20 d. 13 val. 30 min. (2 paros) ( b. l. 27, 28).

V. M. paskirta kardomoji priemonė – rašytinis pasižadėjimas neišvykti ir 2014-05-20 nutartimi paskirta smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonės (b. 1. 44,45, 41-42) – taikomos iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Daiktinių įrodymų nėra.

Civilinis ieškinys nepareikštas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos Baudžiamojo proceso kodekso 297 str., 298 str., 301 str., 302 str., 304 str., 305 str., 307 str.,

nusprendė:

V. M. pripažinti kaltu padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 140 straipsnio 2 dalyje, ir nuteisti jį laisvės atėmimo bausme 6 (šešiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 64¹ straipsniu, paskirtą bausmę sumažinti vienu trečdaliu ir V. M. skirti galutinę laisvės atėmimo bausmę 4 (keturiems) mėnesiams.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 75 straipsniu, bausmės vykdymą atidėti 1 (vieneriems) metams, įpareigojant V. M. bausmės vykdymo atidėjimo laikotarpiu auklėti ir prižiūrėti savo nepilnamečius vaikus, rūpintis jų sveikata, išlaikyti juos, nevartoti psichiką veikiančių medžiagų, tai yra alkoholio, tęsti darbą.

Vadovaujantis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 65 str., 66 str., į paskirtos bausmės laiką įskaityti V. M. laikino sulaikymo laiką nuo 2014 m. gegužės 18 d. 18 val. 00 min. iki 2014 m. gegužės 20 d. 13 val. 30 min. (2 paros).

V. M. paskirta kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti ir 2014-05-20 nutartimi paskirtą smurtą patyrusio asmens apsaugos užtikrinimo priemonę – taikyti iki nuosprendžio vykdymo pradžios.

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo, gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Šiaulių apygardos teismui per Šiaulių apylinkės teismą.