Vilniaus miesto apylinkės teismo nuosprendis

viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje J. M., gimęs (duomenys neskelbtini), asmens kodas (duomenys neskelbtini), (duomenys neskelbtini) pilietis, (duomenys neskelbtini), gyvenantis (duomenys neskelbtini), profesinio išsilavinimo, susituokęs, neteistas, kaltinamas padaręs nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – ir BK) 281 straipsnio 1 dalyje.

Aprašomoji dalis

Teismas nustatė:

I. Teismo nustatytos aplinkybės

II. Įrodymai ir jų vertinimo motyvai

2. Teisiamojo posėdžio metu J. M. parodė, kad kaltinimą jis supranta, kaltę pripažįsta ir sutinka duoti parodymus. Nagrinėjamo įvykio dieną jis vyko į (duomenys neskelbtini) pas gydytoją. Anksti ryte automobiliu „Audi A3“ išvažiavęs iš namų jis nuvažiavo iki Santariškių žiedo, Vilniuje. Pravažiavęs transporto žiedą stotelėje jis matė stovintį autobusą. Pavažiavus apie 30 metrų jam reikėjo pasukti į dešinėje esančią automobilių stovėjimo aikštelę. Buvo ankstus rytas, prieblanda, migla, autobuso šviesos jam susiliejo su gatvės apšvietimu ir jis nepastebėjo autobuso: jis manė, kad autobusas vis dar stovi stotelėje. Autobusui pradėjus stabdyti, autobuse buvusi moteris neišlaikiusi pusiausvyros nukrito, krisdama kelis kartus trenkėsi į metalines konstrukcijas. Dėl savo veiksmų jis gailisi.

3. Ikiteisminio tyrimo metu J. M. parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 5.30 val. jis iš (duomenys neskelbtini), kuriuose gyvena, vairuodamas dukrai R. R. priklausantį automobilį „Audi A3“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), išvyko į (duomenys neskelbtini), kadangi ketino pasitikrinti sveikatą (duomenys neskelbtini). Pas gydytoją jis turėjo atvykti 7.40 val. Būdamas (duomenys neskelbtini) jis nuvažiavo iki Santariškių žiedinės sankryžos ir matė stotelėje „Vėžio institutas“ stovintį autobusą. Važiuodamas savo judėjimo krypties antra eismo juosta autobusą jis apvažiavo. Pasiekęs įvažiavimą į automobilių stovėjimo aikštelę prie Nacionalinio vėžio instituto pastato jis iš antros eismo juostos pasuko į aikštelę. Atlikdamas šį manevrą jis buvo iš anksto įjungęs posūkio signalą. Sukdamas į aikštelę autobuso jis nematė bei negirdėjo jokio autobuso garsinio signalo ar stabdymo garso. Aikštelėje palikęs automobilį jis nuėjo į (duomenys neskelbtini), o atlikęs tyrimus apie 9.00 val. jis grįžo prie automobilio ir išvažiavo atgal į (duomenys neskelbtini). Savo kaltę jis pripažįsta iš dalies todėl, kad sukdamas į aikštelę jis turbūt turėjo atsigręžti ir įsitikinti, kad važiuoja saugiai, tačiau to jis nepadarė (bylos lapai 121-122).

4. Teisiamojo posėdžio metu J. U. parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. rytą iš savo namų, esančių (duomenys neskelbtini), kartu su kolege ji važiavo į darbą. Jos sėdėjo autobuso gale ant didelės pakylos (kolegė sėdėjo prie lango, o ji - prie krašto veidu į autobuso priekį). Kadangi taisyklės reikalauja iš anksto pasiruošti išlipti iš autobuso ir prieiti arčiau durų, ji taip ir darė: laikydamasi už turėklo atsistojo, tačiau autobuso vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti autobusą. Kadangi ji yra lengva, ji nulėkė į autobuso „armoniką“, nugara trenkėsi į aštrų kampą ir nugriuvo ant pilvo (lūžis įvyko trenkiantis į statų kampą). Nugriuvusi ji galvojo, kad miršta, jai keliomis sekundėmis viską „atėmė“, ji negalėjo įkvėpti, jai buvo baisu (tai įvyko dėl slankstelių lūžio). Jai buvo šokas. Ji klūpėjo, bandė stotis, tačiau jai liepė nestoti. Atėjęs autobuso vairuotojas kartu su jos kolege padėjo jai išlipti iš autobuso ir pasodino ją ant suoliuko. Ji paskambino savo sutuoktiniui, bet negalėjo kalbėti. Greitai atvykę medikai paguldė ją ant lentos, nes įtarė kojų traumą, suleido jai vaistų ir nuvežė į priėmimą stebėjimui.

5. Ikiteisminio tyrimo metu J. U. parodė, kad ji dirba (duomenys neskelbtini). 2024 m. balandžio 2 d. ryte autobusu, važiuojančiu (duomenys neskelbtini) maršrutu, ji vyko į darbovietę. Apie 6.50 val. ketindama lipti Santariškių gatvėje esančioje stotelėje „Santariškės“ ji laikydamasi ranka už stovo bandė atsistoti iš sėdimos keleivio vietos, tačiau tuo metu autobusas buvo pradėtas staigiai stabdyti, dėl ko ji neišlaikiusi pusiausvyros nukrito autobuso viduryje. Griūdama ji kelis kartus nugara trenkėsi į metalines autobuso konstrukcijas. Ji bandė atsikelti ir norėjo kažką pasakyti, tačiau dėl patirto šoko negalėjo kalbėti. Ji atsistojo ir iš autobuso išlipo tik padedant tuo pačiu autobusu važiavusiai kolegei D. Z.. Stotelėje ji atsisėdo ant suoliuko. Praėjus šokui ji pradėjo jausti skausmą nugaros srityje. Stotelėje prie jos buvo priėjęs autobuso vairuotojas, kuris jos atsiprašinėjo dėl įvykio, sakė, kad buvo susidariusi avarinė situacija, kadangi prieš pat autobusą išlindo kita transporto priemonė (kaip autobuso vairuotojas nurodė - pilkos spalvos automobilis „Audi A3“), dėl ko bandydamas išvengti susidūrimo autobuso vairuotojas pradėjo staigiai stabdyti autobusą. Į įvykio vietą atvykę medikai ją pristatė į netoliese esantį Santaros klinikų priimamąjį skyrių, kur jai buvo diagnozuoti krūtininės stuburo dalies 6-jo ir 8-jo slankstelių lūžimai (bylos lapai 42-45).

6. Teisiamojo posėdžio metu M. Š. parodė, kad 2024 m. pavasarį (tikslios datos jis neprisimena) ryte jis vairuodamas (duomenys neskelbtini) maršrutu važiuojantį autobusą važiavo iš stoties pusės link Santariškių žiedo. Pravažiavęs Santariškių žiedą jis įvažiavo į viešojo transporto eismo juostą ties Žaliųjų ežerų stotele. Jam iš kairės važiavo tamsios spalvos automobilis „Audi A3“, kuris ties įvažiavimu į automobilių stovėjimo aikštelę pasuko prieš pat jo vairuojamą autobusą. Atstumas tarp transporto priemonių buvo apie 1 metras. Jo vairuojamas autobusas yra 18 metrų ilgio, sveria 18 tonų, todėl jis negalėjo kitaip pasielgti kaip tik išvengdamas eismo įvykio staigiai stabdyti. Taip pat jis negalėjo pasukti į kitą pusę, nes joje buvo medžiai, o kitoje - automobilis. Matydamas, kad minėtas automobilis greitėja, jis paspaudė garso signalą, tačiau minėto automobilio vairuotojas nesureagavo (jis neatsimena, ar automobilio vairuotojas rodė posūkį). Pradėjęs staigiai stabdyti autobusą jis išgirdo autobuso salone smūgį. Kadangi neveikė ekranas, kuriame matomas autobuso salono vaizdas, sustojęs jis paklausė „Ar visi sveiki, gyvi?“ ir nuvažiavo į Santariškių stotelę. Stotelėje prie jo priėjo pagyvenusi moteris, kuri pasakė, kad autobuse yra nugriuvęs žmogus.

7. Ikiteisminio tyrimo metu M. Š. parodė, kad jis dirba viešojo transporto vairuotoju. 2024 m. balandžio 2 d. jis, vairuodamas (duomenys neskelbtini) maršrutu važiuojantį autobusą „Solaris“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiavo nuo stoties pusės link Santariškių. Už Santariškių žiedo jis važiavo Santariškių gatve maršrutiniam transportui skirta juosta. Autobusu važiavo apie 15 keleivių. Ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), jis pamatė jam iš kairės važiuojantį pilkos spalvos automobilį „Audi A3“, kuriame buvo įjungtas dešinio posūkio signalas. Kadangi nebuvo pakankamai vietos persirikiavimui į pirmąją (jo važiuojamą) eismo juostą, jis panaudojo garsinį signalą, kad įspėtų minėto automobilio vairuotoją, tačiau automobilio „Audi A3“ vairuotojas padidino greitį, staigiai užlindo prieš autobuso priekinę dalį ir pasuko į (duomenys neskelbtini) stovėjimo aikštelę. Nenorėdamas, kad įvyktų eismo įvykis, jis pradėjo staigiai stabdyti autobusą. Tuo metu jis išgirdo iš autobuso salono sklindantį kritimo garsą. Jis pilnai sustabdė autobusą, įjungė avarinį signalą ir pradėjo keleivių teirautis, ar niekas nesusižalojo. Iš karto gavęs atsakymą, kad visi sveiki, jis nuvažiavo ir sustojo apie 100 metrų nuo įvykio vietos įrengtoje „Santariškių“ stotelėje. Pastarojoje jis iš keleivių sužinojo, kad įvykio metu visgi viena moteris nugriuvo, dėl ko reikalinga medikų pagalba. Išėjęs iš vairuotojo kabinos jis priėjo prie susižalojusios moters. Pastaroji nurodė autobusui staigiai stabdant nugriuvusi ir susižalojusi, skundėsi skausmais kaklo srityje. Atvykę medikai šią keleivę nuvežė į Santaros klinikų skubios pagalbos skyrių. Jis liko įvykio vietoje ir kartu su eismo įvykio aplinkybes fiksavusiais policijos pareigūnais nesėkmingai bandė surasti avarinę situaciją sukėlusį automobilį. Bendraujant su policijos pareigūnais prie jų sustojo taksi automobilis, kurio vairuotojas nurodė, kad jo vaizdo registratorius užfiksavo eismo įvykį. Kas vairavo automobilį „Audi A3“ jis nežino (bylos lapai 63-65).

8. Ikiteisminio tyrimo metu D. Z. parodė, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 06.47 val. ji kartu su kolege J. U. (duomenys neskelbtini) maršrutu važiuojančiu autobusu važiavo į darbą. Įvažiavus į Santariškių gatvę, joms jau ruošiantis išlipti, autobusas buvo staigiai sustabdytas. Kaip tik tuo momentu J. U. ranka kibosi už turėklo, tačiau įsikibti nespėjo ir stabdymo metu nugriuvo, griūdama nugara atsitrenkė į sėdynių paaukštinimo kraštą. J. U. pati atsistoti nebegalėjo, tyliai lyg iš paskutinių jėgų tarė negalinti kvėpuoti. Po minėto stabdymo autobusas važiavo toliau ir sustojo stotelėje. Tada prie jų pribėgo autobuso vairuotojas, kartu su kuriuo ji iškėlė J. U. iš autobuso ir paguldė ant stotelėje buvusio suoliuko. Vairuotojas iškvietė policiją ir medikus. Vairuotojas pasakojo apie pilką automobilį, kuris šiam užkirto kelią. Ji pati nematė ir nežino, dėl ko autobusas buvo staigiai stabdomas (bylos lapai 67-69).

9. Specialistas, apžiūrėjęs J. U. medicininius dokumentus, konstatavo, kad J. U. padaryti stuburo krūtininės dalies 6-o ir 8-o slankstelių kompresiniai lūžiai. Nustatyti sužalojimai paprastai įvyksta nugriuvus ant sėdmenų ir galėjo būti padaryti eismo įvykio metu. Sužalojimai vertinami nesunkiu sveikatos sutrikdymu, nes dėl jų sveikata sutrikdyta ilgesniam nei 10 dienų laikotarpiui (bylos lapas 59)

10. 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio vietos, esančios (duomenys neskelbtini), Vilniuje, apžiūros metu užfiksuota, kad Santariškių gatvės kryptimi link Santaros gatvės pusės yra tiesus kelio ruožas. Važiavimo kryptį sudaro dvi eismo juostos, kurias skiria dviguba ištisinė linija, pirma eismo juosta yra skirta maršrutiniam transportui. Kelio atkarpos dešinėje pusėje yra įvažiavimas į automobilių stovėjimo aikštelę (bylos lapai 32-38).

11. Ikiteisminio tyrimo metu UAB (duomenys neskelbtini) atstovų pateiktuose vaizdo kamerų, įrengtų automobilių stovėjimo aikštelėje prie pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje, vaizdo įrašuose užfiksuota, kaip Santariškių gatvės kelio antra eismo juosta prie įvažiavimo į teritoriją priartėjęs lengvasis automobilis su įjungtu dešinio posūkio signalu suka į dešinę ir persirikiuoja prieš ta pačia kryptimi pirma juosta važiuojantį autobusą. Po šio manevro, dėl kurio autobusas staigiai sustabdytas, lengvasis automobilis nuvažiuoja į stovėjimo aikštelę. Netrukus autobusas pajuda iš vietos ir nuvažiuoja, tuo tarpu lengvasis automobilis, kurio valst. Nr. (duomenys neskelbtini), sustoja aikštelėje, iš minėto automobilio išlipęs vairuotojas apžiūri automobilį ir pasiramstydamas lazda nueina link pastato, esančio (duomenys neskelbtini), Vilniuje (bylos lapai 88-91).

12. Ikiteisminio tyrimo metu A. P. pateiktame vaizdo įraše užfiksuota, kaip antra eismo juosta važiuojantis lengvasis automobilis apvažiuoja pirma juosta lėčiau važiuojantį raudonos spalvos autobusą, po ko staigiai pasuka į dešinę, taip užkirsdamas kelią autobusui, ir kerta pirmąją eismo juostą. Tuo metu autobusas, prieš kurio priekinę dalį atliktas šis manevras, sustabdomas. Po kiek laiko autobusas pajuda iš vietos ir nuvažiuoja (bylos lapai 83-84).

Motyvuojamoji dalis

13. Teismas pažymi, kad J. M. teisiamojo posėdžio metu duotus parodymus patvirtina kiti ikiteisminio tyrimo metu surinkti ir teisiamajame posėdyje ištirti duomenys – jo paties, taip pat J. U., M. Š., D. Z. ikiteisminio tyrimo metu duoti ir teisiamojo posėdžio metu paskelbti parodymai, vaizdo įrašuose, specialisto apžiūros metu užfiksuoti duomenys, kurie yra gauti teisėtais būdais BPK nustatyta tvarka, taigi laikytini įrodymais. Pagrindo netikėti šiais įrodymais nėra, jie yra neprieštaringi, papildo vieni kitus. Šių įrodymų pakanka išvadai, kad 2024 m. balandžio 2 d. apie 6.45 val. J. M., vairuodamas automobilį „Audi A3”, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), važiuodamas Santariškių gatvės, Vilniuje, kelio eismo pusės, skirtos važiuoti nuo žiedinės sankryžos su Jeruzalės gatve, antra eismo juosta, ties įvažiavimu į šalia kelio esančią teritoriją - ties pastatu, esančiu (duomenys neskelbtini), įrengtą automobilių stovėjimo aikštelę, ketindamas pasukti į dešinę ir įvažiuoti į minėtą aikštelę, persirikiuodamas į gretimą juostą pažeidė Kelių eismo taisyklių 9 punkto reikalavimus, numatančius, kad eismo dalyviai privalo laikytis visų būtinų atsargumo priemonių ir nesudaryti kliūčių kitų eismo dalyvių eismui, 106 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš sukdamas į dešinę, į kairę arba apsisukdamas, vairuotojas privalo iš anksto pasitraukti prie pat važiuojamosios dalies, skirtos važiuoti ta kryptimi, atitinkamo krašto, 101 punkto reikalavimą, numatantį, kad prieš persirikiuodamas ir kitaip keisdamas važiavimo kryptį, vairuotojas privalo įsitikinti, kad tai daryti saugu, ir duoti kelią (nekliudyti) kitiems eismo dalyviams, ir 104 punkto reikalavimą, numatantį, kad persirikiuodamas vairuotojas privalo duoti kelią transporto priemonėms, važiuojančioms gretima eismo juosta ta pačia kryptimi: buvo neatsargus, prieš vairuojamu automobiliu persirikiuodamas į gretimą eismo juostą neįsitikino, kad tai daryti saugu, neduodamas kelio ir sudarydamas kliūtį iš Santariškių gatvės antros eismo juostos sukdamas į dešinę persirikiavo į tos pačios eismo krypties pirmąją maršrutiniam transportui skirtą juostą pavojingai mažu atstumu prieš ja važiavusio maršrutinio autobuso „S. U.18“, valst. Nr. (duomenys neskelbtini), priekinę dalį, dėl ko transporto priemonių susidūrimo siekusiam išvengti autobuso vairuotojui M. Š. pradėjus staigiai stabdyti nugriuvo ir nesunkaus masto sveikatos sutrikdymą atitinkančius sužalojimus patyrė autobuso keleivė J. U..

III. Veikos kvalifikavimo motyvai

14. J. M., vairuodamas kelių transporto priemonę - automobilį, pažeidė Kelių teismo taisykles, dėl ko įvyko eismo įvykis, dėl kurio buvo nesunkiai sutrikdyta J. U. sveikata, taigi J. M. padarė nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje.

IV. Atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės pagrindai ir motyvai

15. Teisiamojo posėdžio metu J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė S. P. pateikė 2025 m. kovo 10 d. taikos sutartį, pasirašytą tarp J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės S. P., kuria šalys susitarė, kad J. M. įsipareigoja sumokėti 600 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai turtinei žalai atlyginti, AB (duomenys neskelbtini) įsipareigoja sumokėti 2 000 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai neturtinei žalai atlyginti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos. J. U. patvirtino, kad J. M. ir AB (duomenys neskelbtini) sumokėjus žalos atlyginimą neturės ir ateityje nereikš jokių reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos, susijusios su 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykiu J. M. ir AB (duomenys neskelbtini). J. M. taip pat patvirtino, kad nereikalaus pagal taikos sutartį J. U. sumokėtos sumos iš AB (duomenys neskelbtini). Iš sutarties turinio matyti, kad šalys susitaikė (bylos lapai 181-182).

16. J. M. nusikalstamą veiką padarė pirmą kartą, visiškai pripažino savo kaltę ir gailisi padaręs nusikalstamą veiką, prisiskiriamą neatsargių nusikaltimų kategorijai. J. M. yra (duomenys neskelbtini), neteistas (bylos lapas 129), per paskutinius vienerius metus administracine tvarka nebaustas (bylos lapas 128), taigi teismas turi pagrindo manyti, kad J. M. laikysis įstatymų ir nedarys naujų nusikalstamų veikų. J. M. susitaikė su J. U., susitarė dėl žalos atlyginimo.

17. Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus J. M., padaręs nusikaltimą, numatytą BK 281 straipsnio 1 dalyje, atleistinas nuo baudžiamosios atsakomybės, J. M. susitaikius su J. U..

V. Civilinis ieškinys

18. Baudžiamojo proceso metu J. U. pareiškė 2 600 eurų civilinį ieškinį dėl 600 eurų turtinės žalos ir 2 000 eurų neturtinės žalos (bylos lapas 158).

19. Teisiamojo posėdžio metu J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė S. P. pateikė 2025 m. kovo 10 d. taikos sutartį, kuria susitarė dėl 2 600 eurų žalos atlyginimo J. U. (bylos lapai 181-182).

20. Teismas, spręsdamas taikos sutarties patvirtinimo klausimą, privalo patikrinti, ar ji neprieštarauja imperatyviosioms teisės normoms, viešajam interesu, o nustatęs tokius prieštaravimus, šalių sudarytos taikos sutarties netvirtina (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 42 straipsnio 2 dalis).

21. Iš teismui pateiktos 2025 m. kovo 10 d. taikos sutarties matyti, kad J. M. įsipareigojo sumokėti 600 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai turtinei žalai atlyginti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į J. U. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 2 000 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai neturtinei žalai atlyginti per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos į J. U. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); J. U. patvirtino, kad J. M. ir AB (duomenys neskelbtini) sumokėjus žalos atlyginimą per 10 darbo dienų nuo Vilniaus miesto apylinkės teismo nutarties, kuria patvirtinama taikos sutartis, įsiteisėjimo dienos, neturės ir ateityje nereikš jokių reikalavimų dėl turtinės ir/ar neturtinės žalos, susijusios su 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykiu J. M. ir AB (duomenys neskelbtini); J. M. patvirtino, kad nereikalaus pagal taikos sutartį J. U. sumokėtos sumos iš AB (duomenys neskelbtini); J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliota atstovė S. P. patvirtino, kad taikos sutarties šalims yra žinoma, kad sudarius sutartį negali būti pareikšti reikalavimai dėl to paties dalyko ir tuo pačiu pagrindu (bylos lapai 181-182).

22. Teismo vertinimu J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės S. P. susitarimas dėl žalos atlyginimo išreiškia šalių valią taikiai išspręsti šioje byloje kilusį turtinį ginčą, susitarimas neprieštarauja imperatyvioms įstatymų nuostatoms ar viešajam interesui, nepažeidžia šalių teisių bei teisėtų interesų, todėl J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės S. P. 2025 m. kovo 10 d. taikos sutartis tvirtintina.

23. Atsižvelgiant į tai, kad šiuo teismo nuosprendžiu tvirtintina J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės S. P. pasirašyta 2025 m. kovo 10 d. taikos sutartis, procesas dėl J. U. civilinio ieškinio nagrinėjimo nutrauktinas.

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 38 straipsniu, Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 254 straipsnio 5 dalimi, 297, 298 straipsniais, 301 straipsnio 1 dalimi, 302 straipsnio 1, 2, 4 dalimis, 303 straipsnio 1, 4 dalimis, 304 straipsniu, 305 straipsnio 1, 4-6 dalimis, 307 straipsnio 5-7 dalimis, 313 straipsnio 3 dalimi,

nusprendžia:

J. M., padariusį nusikaltimą, numatytą Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso 281 straipsnio 1 dalyje, atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės, J. M. susitaikius su J. U. ir baudžiamąją bylą nutraukti.

Patvirtinti J. M., J. U. ir AB (duomenys neskelbtini) įgaliotos atstovės S. P. pasirašytą 2025 m. kovo 10 d. taikos sutartį, kuria J. M. įsipareigojo sumokėti 600 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai turtinei žalai atlyginti per 10 darbo dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į J. U. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini); AB (duomenys neskelbtini) įsipareigojo sumokėti 2 000 eurų J. U. dėl 2024 m. balandžio 2 d. eismo įvykio patirtai neturtinei žalai atlyginti per 10 darbo dienų nuo šio nuosprendžio įsiteisėjimo dienos į J. U. vardu atidarytą banko sąskaitą Nr. (duomenys neskelbtini).

Procesą dėl J. U. civilinio ieškinio nutraukti.

1) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė baudžiamąjį nusižengimą ar neatsargų nusikaltimą arba be pateisinamų priežasčių nevykdo teismo patvirtinto susitarimo dėl žalos atlyginimo sąlygų ir tvarkos, teismas gali panaikinti sprendimą dėl atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės ir spręsti dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas;

2) jeigu asmuo, atleistas nuo baudžiamosios atsakomybės kaltininkui ir nukentėjusiajam susitaikius, per vienerius metus padarė naują tyčinį nusikaltimą, ankstesnis sprendimas atleisti nuo baudžiamosios atsakomybės nustoja galioti ir sprendžiama dėl tokio asmens baudžiamosios atsakomybės už visas padarytas nusikalstamas veikas.

Nuosprendis per dvidešimt dienų nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas Vilniaus apygardos teismui, apeliacinį skundą paduodant per Vilniaus miesto apylinkės teismą.