Lietuvos apeliacinio teismo nutartis

2011-01-06 · Civilinė byla Nr. 2-53/2011

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Lietuvos apeliacinis teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2011-01-06
Bylos Nr.
2-53/2011
Bylos rūšis
civilinė byla
Teisėjai
Vytas Milius, Algirdas Gailiūnas, Donatas Šernas
Atsakovas
R. G.
Ieškovas
E. Š.
Trečiasis asmuo
uždarajai akcinei bendrovei „Nimfėja“, uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“, uždarajai akcinei bendrovei „Dovintė“
Kategorijos
  • 110.2pavadinimo nepavyko patikrinti
Civilinė byla Nr. 2-53/2011Procesinio sprendimo kategorija 110.2 (S)
LIETUVOS APELIACINIS TEISMASNUTA RTISLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2011 m. sausio 6 d.Vilnius

Lietuvos apeliacinio teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų: Algirdo Gailiūno, Vyto Miliaus ir Donato Šerno (kolegijos pirmininkas ir pranešėjas), teismo posėdyje apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo atsakovo R. G. atskirąjį skundą dėl Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutarties, kuria atsisakyta taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą, civilinėje byloje Nr. 2-2252-260/2010 pagal ieškovės E. Š. ieškinį atsakovui R. G. , tretiesiems asmenims uždarajai akcinei bendrovei „Nimfėja“, uždarajai akcinei bendrovei „Verus gustus“ ir uždarajai akcinei bendrovei „Dovintė“ dėl asmens atšaukimo iš juridinių asmenų valdymo organų bei dėl juridinio asmens valdymo organo padarytos žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi atskirąjį skundą,

Aprašomoji dalis

n ustatė:

Šalies argumentai

Ieškovė E. Š. kreipėsi į Kauno apygardos teismą su ieškiniu atsakovui R. G. ir prašė:

1) atšaukti R. G. iš UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ direktoriaus pareigų;

2) iki UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ visuotiniai akcininkų susirinkimai išrinks naują UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ direktorių bei naujai išrinktas direktorius bus įregistruotas juridinių asmenų registre, UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ paskirti administratorių, pavedant jam visiškai administruoti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ turtą, o taip pat vykdyti šių bendrovių vienasmenio valdymo organo direktoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, teises ir pareigas;

3) UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ administratoriumi paskirti UAB „Įmonių bankroto administravimo ir teisinių paslaugų biuras“;

4) iš atsakovo R. G. priteisti UAB „Nimfėja“ 885 000 Lt dydžio žalos atlyginimą.

Ieškovė taip pat prašė taikyti laikinąsiais apsaugos priemones: sustabdyti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ vienasmenio valdymo organo direktoriaus R. G. įgaliojimus, paskiriant UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ administratorių bei pavedant jam visiškai administruoti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ turtą, o taip pat vykdyti šių bendrovių vienasmenio valdymo organo direktoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, teises ir pareigas.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi ieškovės E. Š. pareikštų reikalavimų įvykdymui užtikrinti nutarė taikyti laikinąsias apsaugos priemones: iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo sustabdyti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ vienasmenio valdymo organo direktoriaus R. G. įgaliojimus; paskirti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ administratorių ir jam pavesti visiškai administruoti UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ turtą, o taip pat vykdyti šių bendrovių vienasmenio valdymo organo direktoriaus kompetencijai priskirtas funkcijas, teises bei pareigas iki teismo sprendimo šioje byloje įsiteisėjimo; iki teismo sprendimo įsiteisėjimo UAB „Nimfėja“, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Dovintė“ administratoriumi paskirti Aurimą Valaitį.

Atsakovas R. G. padavė teismui prašymą, kuriuo prašė įpareigoti ieškovę E. Š. per 10 kalendorinių dienų nuo teismo nutarties įsiteisėjimo pateikti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo jam galinčių atsirasti nuostolių atlyginimo užtikrinimą, pateikiant banko garantiją 92 312,26 Lt sumai arba įmokant 92 312,26 Lt sumą į teismo depozitinę sąskaitą.

Prašyme atsakovas teigė, kad jis nuo 2009 m. sausio 1 d. iki 2010 m. gegužės 4 d., t.y. iki to laiko, kada jo atžvilgiu buvo pritaikytos laikinosios apsaugos priemonės ir jis buvo nušalintas nuo UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ direktoriaus pareigų, jis gavo 123 673,14 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio su priedais. Vidutiniškai per vienerius metus atsakovas,kaip minėtų bendrovių vadovas, gavo 92 312,26 Lt priskaičiuoto darbo užmokesčio su priedais. Kadangi civilinės bylos nagrinėjimas gali užsitęsti apie metus laiko, o atsakovas dėl nušalinimo nuo pareigų mažiausiai metus negaus darbo užmokesčio, 92 312,26 Lt sumą atsakovas laiko galimais nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas taip pat teigė, kad jis negali pasitraukti iš užimamų pareigų, nes, jo nuomone, iš pareigų jis buvo pašalintas nepagrįstai. Be to, su juo sudarytos darbo sutartys nėra nutrauktos, o tik sustabdytas pareigų vykdymas. Ieškovės reiškiamas ieškinys nėra pagrįstas, o kartu nėra pagrįstas ir reikalavimas dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, nes jis nėra susijęs su ieškovės realiais reikalavimais UAB „Nimfėjos“ vadovui (atsakovui), t.y. ieškovė ginčija 2008 m. gruodžio 31 d. sutarties dėl teisių ir pareigų, kylančių iš Ilgalaikės nuomos sutarties, perleidimo, pagal kurią UAB „Nimfėja“ įgijo visas teises ir pareigas, kylančias iš 2005 m. gegužės 9 d. Ilgalaikės nuomos sutarties, sudarytos tarp V. Š. ir Vilniaus evangelikų liuteronų bažnyčios. Atsakovo nuomone, ieškovės galimybės atlyginti 92 312,26 Lt nuostolius yra ribotos, kadangi ji valdo tik UAB „Nimfėja“ ir UAB „Verus gustus“ akcijas ir gauna pajamas iš pastarųjų bendrovių, o visas kitas ieškovės valdomas turtas priklauso ieškovei ir jos sutuoktiniui V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise.

Žemesnės instancijos teismas

Kauno apygardos teismas 2010 m. birželio 23 d. nutartimi atsakovo R. G. prašymo dėl nuostolių, galimų dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo netenkino.

Nutartyje teismas nurodė, kad taikyti nuostolių atlyginimo užtikrinimą nėra pagrindo, nes atsakovo nurodyti galimi nuostoliai yra susijęs su jo darbine veikla. Pasak teismo, pripažinus, jog atsakovas nuo vadovo pareigų buvo nušalintas nepagrįstai, negautas pajamas (nuostolius) atlygintų ne ieškovė, o bendrovės, su kuriomis atsakovas yra sudaręs darbo sutartis. Teismas taip pat pažymėjo, kad ieškinio pagrįstumas nei taikant laikinąsias apsaugos priemones, nei sprendžiant dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo nėra vertinamas ir kad nutartis dėl laikinųjų pasaugos priemonių taikymo yra įsiteisėjusi, o atsakovas jos neskundė. Nors atsakovas teigė, jog ieškovės galimybės atlyginti atsakovo patirtus nuostolius yra ribotos, tačiau, pasak teismo, nurodytas aplinkybes pagrindžiančių duomenų byloje nėra pateikta.

Šalies argumentai

Atsakovas R. G. atskiruoju skundu prašo panaikinti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį ir išspręsti klausimą iš esmės - jo prašymą dėl nuostolių atlyginimo užtikrinimo patenkinti.

Atskirąjį skundą grindžia šiais argumentais:

1. Pripažindamas proporcingumo principo svarbą taikant laikinąsias apsaugos priemones, teismas nepagrįstai atsisakė taikyti CPK 147 straipsnyje numatytą galimų atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimo institutą, kaip adekvatų proceso šalių rungimosi principo užtikrinimą.

2. Teismas nepaneigė atsakovo pateiktų įrodymų, kurie yra susiję su jo paskaičiuotais galimais nuostoliais dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, realumo fakto ir nuostolių atlyginimo apsunkinimo ateityje. Atsakovas yra pateikęs savo darbo užmokesčio paskaičiavimą ir UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ dokumentus, kurie atspindi atsakovo darbo užmokestį minėtu laikotarpiu, o tuo pačiu ir realius atsakovo nuostolius dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Atsakovas būtų ir toliau ėjęs bendrovių vadovo pareigas mažiausiai metus laiko. Nepaneigdamas atsakovo nuostolių realumo fakto, teismas neatsižvelgė į realiai atsakovo patiriamus nuostolius ateityje pagal jo pateiktus dokumentus. Atsakovas negaus pajamų iš juridinių asmenų, kurių valdymo organo pareigas teisėtai vykdė iki 2010 m. gegužės 4 d. teismo nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, darbo sutartys su juo, kaip bendrovių vadovu, nėra nutrauktos, o tik sustabdytas pareigų vykdymas. Laikinųjų apsaugos priemonių taikymas nėra susijęs su ieškovės realiais reikalavimais atsakovui, kaip UAB „Nimfėja“ vadovui.

3. Teismas nemotyvavo galimų atsakovo nuostolių atlyginimo apsunkimo ateityje, nesiaiškino, ar ieškovė galės atlyginti šiuos nuostolius. Ieškovės galimybės atlyginti realius atsakovo nuostolius yra ir bus ribotos (skyrybų byloje vyksta teisminiai ginčai dėl ieškovei ir V. Š. bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančio turto, ieškovė dirba vadybininke ir jos atlyginimas buvo 1 800 Lt). Teismas neišanalizavo atsakovo pateiktų įrodymų, nevertino bylos faktinių aplinkybių ir jų realumo bei priežastinio ryšio tarp atsakovo pateiktų dokumentų ir galimų atsakovo nuostolių atsiradimo fakto. Teismas nepaneigė atsakovo galimų nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymu, realumo.

4. Teismas netinkamai taikė CPK 147 straipsnio 1 dalį, jo pateikta CPK 144 straipsnio ir 147 straipsnio 1 dalies interpretacija prieštarauja ne tik laikinųjų apsaugos priemonių instituto esmei, bet ir elementariai teisinei logikai, pažodiniam, sisteminiam aiškinimui. Atsakovo nuostolius turi užtikrinti tik tas asmuo, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones. UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ niekaip nesusijusios su ieškovės pateiktu ieškiniu ir jame nurodytu prašymu taikyti laikinąsias apsaugos priemones atsakovo atžvilgiu.

5. Prašymas dėl galimų nuostolių užtikrinimo gali būti savarankiškas reikalavimas, neskundžiant nutarties dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo. Tokio prašymo esmė yra galimų atsakovo nuostolių, pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, atsiradimo realumas ir jų atlyginimo apsunkinimas ateityje, kurį atsakovas įrodė.

Atsiliepimas

Atsiliepimu į atsakovo atskirąjį skundą ieškovė prašo atskirąjį skundą atmesti, o Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį palikti nepakeistą. Atsiliepime teigia, kad Kauno miesto apylinkės teismo 2010 m. kovo 3 d. nutartimi R. G. 6 mėnesiams nušalintas nuo UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ direktoriaus pareigų, t.y. jis buvo nušalintas dar iki ieškinio padavimo. Nuo minėtos datos atsakovas neturi teisės gauti ir negauna darbo užmokesčio iš minėtų bendrovių. Be to, UAB „Verus gustus“ ir UAB „Nimfėja“ 2010 m. liepos 30 d. atsakovą atšaukė iš direktoriaus pareigų išrinko naują direktorių. Todėl atsakovo argumentai dėl galimų nuostolių yra nepagrįsti.

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas atmestinas.

Pagal CPK 147 straipsnio pirmosios dalies nuostatą teismas, taikydamas laikinąsias apsaugos priemones, gali pareikalauti, kad ieškovas ar kitas prašymą taikyti laikinąsias apsaugos priemones padavęs asmuo pateiktų atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą, kuriuo taip pat gali būti ir banko garantija. Nustatydamas galimybę pareikalauti iš asmens, kuris prašo taikyti laikinąsias apsaugos priemones arba kurio iniciatyva šios priemonės jau pritaikytos, užtikrinti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo galinčių atsirasti atsakovo nuostolių atlyginimą, įstatymų leidėjas garantuoja ieškovo ir atsakovo interesų ir procesinių poveikio priemonių pusiausvyrą, šalių lygiateisiškumą, prašymų taikyti laikinąsias apsaugos priemones sąžiningumą ir protingumą bei šių priemonių proporcingumą siekiamiems tikslams. CPK 147 straipsnyje nurodytos teismo taikomos priemonės paskirtis plačiąja prasme - užtikrinti atsakovo galimybę ir pirmumo teisę reikalauti padengti dėl ieškovo iniciatyva pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių patirtus nuostolius iš ieškovo įmokėtos sumos.

Paprastai teismas atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimą nustato tais atvejais, kai pagal bylos duomenis yra prognozuojama, kad nuostoliai gali atsirasti ir byloje yra duomenų, jog dėl laikinosios apsaugos priemonės pritaikymo atsakovo patirtų nuostolių atlyginimas gali būti apsunkintas (nuostoliai yra dideli, ieškovas yra finansiškai nepajėgus jų padengti, neturi Lietuvoje turto, gali vengti atlyginti nuostolius ir pan.), ir atsakovui, prašančiam galinčių atsirasti jo nuostolių atlyginimo užtikrinimo, pateikus duomenis apie galimų nuostolių dydį, preliminarų jų paskaičiavimą.

Kaip matyti iš atsakovo R. G. prašymo užtikrinti jo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių, atlyginimą, 92 312,26 Lt dydžio nuostolių atsiradimą jis grindė aplinkybe, kad dėl taikytų laikinųjų apsaugos priemonių jis negaus darbo užmokesčio, kurį turėtų gauti kaip UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ direktorius, kad darbo sutartys su juo nėra nutrauktos, o tik sustabdytas jo pareigų vykdymas.

Laikinosios apsaugos priemonės šioje byloje buvo pritaikytos ir atsakovo R. G. , kaip UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ direktoriaus, įgaliojimai buvo sustabdyti Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutartimi. Tačiau Kauno miesto apylinkės teismas ikiteisminio tyrimo byloje prokuroro prašymu ir BPK 157 straipsnio pagrindu taikė procesinę prievartos priemonę ir 2010 m. kovo 3 d. nutartimi, kuri yra neskundžiama, R. G. 6 mėnesiams nušalino nuo UAB „Verus gustus“, UAB „Nimfėja“ ir UAB „Dovintė“ direktoriaus pareigų (b.l. 52). Taigi, jau iki Kauno apygardos teismo 2010 m. gegužės 4 d. nutarties priėmimo atsakovui buvo taikyti suvaržymai, dėl kurių jis negalėjo atlikti savo, kaip minėtų bendrovių direktoriaus, pareigų, taigi ir gauti iš jų darbo užmokesčio.

Be to, kaip patvirtina byloje esantis VĮ Registrų centro Juridinių asmenų registro 2010 m. rugpjūčio 24 d. išrašas, 2010 m. liepos 30 d. uždarosios akcinės bendrovės „Nimfėja“ vadovu buvo išrinktas S. S. , o šis faktas buvo įregistruotas 2010 m. rugpjūčio 12 d. (b.l. 53-58). S. S. 2010 m. liepos 30 d. buvo paskirtas ir UAB „Verus gustus“ vadovu (b.l. 59-62). Šios aplinkybės patvirtina, kad ikiteisminio tyrimo byloje taikytos procesinės priemonės galiojimo metu dviejų bendrovių akcininkai nutarė paskirti kitą bendrovės vadovą, t.y. R. G. akcininkų sprendimu buvo atleistas iš UAB „Nimfėja“ ir UAB „Verus gustus“ vadovo pareigų.

Apeliantas nepateikė teismui duomenų, kad ikiteisminio tyrimo byloje šiuo metu jam nėra taikomos procesinės prievartos priemonės, t.y. kad jo įgaliojimai nėra sustabdyti ir jis, jei nebūtų šioje civilinėje byloje taikyto suvaržymo, galėtų vykdyti UAB „Dovintės“ direktoriaus pareigas. Remiantis byloje esančiais įrodymais, negalima teigti, kad yra pagrindas taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą.

Remiantis nurodytomis aplinkybėmis, negalima daryti išvados, kad būtent dėl šioje civilinėje byloje ieškovės prašymu taikytų laikinųjų apsaugos priemonių atsakovas galimai patyrė ir patirs nuostolių. Atsižvelgdama į šias aplinkybes, teisėjų kolegija konstatuoja, kad atsakovas neįrodė nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atsiradimo tikimybės.

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi aukščiau išdėstytomis aplinkybėmis, daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismas tinkamai nustatė ir įvertino atsakovo nuostolių, galinčių atsirasti dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo, atlyginimo užtikrinimo klausimui svarbias šios bylos aplinkybes bei padarė pagrįstą išvadą dėl pagrindo taikyti atsakovo nuostolių atlyginimo užtikrinimą. Pagrindų, nurodytų CPK 329, 330 straipsniuose, dėl kurių skundžiama pirmosios instancijos teismo nutartis turėtų būti naikinama atskirajame skunde nurodytais motyvais, taip pat CPK 329 straipsnio 2 dalyje nurodytų absoliučių šios nutarties negaliojimo pagrindų nėra.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos CPK 337 straipsnio 1 punktu, 338 straipsniu,

nutaria:

Palikti Kauno apygardos teismo 2010 m. birželio 23 d. nutartį nepakeistą.

Teisėjai Algirdas GailiūnasVytas MiliusDonatas Šernas