Klaipėdos apygardos teismo nutartis

Pranešėja Aušra Maškevičienė Civilinė byla Nr. 2S-1688-460/2012

Teisėja Eugenija Šatkuvienė (Proceso Nr. 2-06-3-04135-2011-8)

NUTARTIS

2012 m. spalio 11 d.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Aušra Maškevičienė, apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo skolininko R. K. (apelianto) atskirąjį skundą dėl Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties civilinėje byloje Nr. 2-1513-144/2012 pagal kreditorės „Swedbank“, AB, pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Motyvuojamoji dalis

Atskirasis skundas netenkintinas.

Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei patikrinimas, ar nėra absoliučių sprendimo (nutarties) negaliojimo pagrindų (CPK 320 straipsnio 1 dalis). Apeliacinės instancijos teismas tikrina teismo nutarties teisėtumą ir pagrįstumą dėl apskųstos dalies ir analizuoja apeliaciniame (atskirajame) skunde nurodytus argumentus, išskyrus įstatyme numatytas išimtis. Absoliučių nutarties negaliojimo pagrindų apeliacinės instancijos teismas nenustatė (CPK 329 straipsnis, CPK 338 straipsnis).

Nagrinėjamu atveju apeliacijos objektą sudaro Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutarties, kuria nutarta „Swedbank“ AB naudai iš apelianto skolą bei už skolą parduoti iš varžytynių įkeistus daiktus: pastatą – poilsio pastatą, bendras plotas 203,48 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); pastatą – sandėlį, užstatyto ploto 47 kv. m, unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini); kitus statinius (inžinerinius)– kiemo statinius (šulinį, stoginę), unikalus Nr. (duomenys neskelbtini), adresas (duomenys neskelbtini). bendrosios jungtinės nuosavybės teise priklausančius R. K. ir S. K., teisėtumo ir pagrįstumo patikrinimas.

Remiantis bylos duomenimis nustatyta, jog „Swedbank“ AB ir R. K. 2005-05-12 pasirašė kredito sutartį Nr. 05-028630-FA (su pakeitimais ir papildymais), pagal kurią R. K. buvo suteiktas 318 582 EUR dydžio kreditas.

Kadangi skolininkas, kreditorės manymu, tinkamai bei laiku nevykdė prievolės kreditorei pagal kredito sutartį, kreditorė 2010-09-03 vienašališkai nutraukė kredito sutartį ir kreipėsi į teismą dėl priverstinio skolos išieškojimo. Ši aplinkybė ypatingosios teisenos tvarka priverstinio išieškojimo iš hipoteka įkeisto turto klausimą nagrinėjančiam teismui yra pakankama prašymą areštuoti įkeistą turtą vertinti kaip pagrįstą bei teisėtą, priimti nutartį areštuoti įkeistą daiktą bei raštu įspėti skolininką ir įkeisto daikto savininką, kad negrąžinus skolos per vieną mėnesį nuo nutarties įteikimo dienos įkeistas daiktas bus parduotas iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 1 dalis).

Teismas primena, jog vadovaujantis CK 6.217, 6.221, 6.222 straipsniuose nustatytu reglamentavimu, sutartį vienašališkai nutraukus joje nustatytais pagrindais, laikoma, kad visi prievolių įvykdymo terminai yra suėję, sutartį pažeidusi šalis privalo grąžinti tai, ką yra gavusi sutarties pagrindu, atlyginti kitos šalies nuostolius, sumokėti netesybas. Vienas iš prievolių užtikrinimo būdų yra įkeitimas (hipoteka) CK 6.70 straipsnis). Hipotekos kreditoriaus teisė gauti savo reikalavimo patenkinimą iš įkeisto turto atsiranda, jeigu įkeitimo sutartyje nustatytu terminu skolininkas neįvykdo prievolės grąžinti skolą arba ne iki galo tokią prievolę įvykdo (CK 4.192 straipsnio 1 dalis, 4.216 straipsnis). Įkeitimo teisinė reikšmė pasireiškia tuo, kad skolininkui neįvykdžius įkeitimu užtikrinto reikalavimo, kreditorius išreikalauja skolą iš įkeisto objekto. Atskirai pažymėtina, kad CPK 558 straipsnio 1 dalyje nustatytos procedūros paskirtis – įspėti skolininką ir įkaito davėją apie numatomą priverstinį skolos išieškojimą, uždraudžiant disponuoti įkeistu turtu. Tik gavęs pakartotinį kreditoriaus pareiškimą, hipotekos teisėjas priima nutartį įkeistą daiktą parduoti iš varžytynių (CPK 558 straipsnio 2 dalis), joje nurodo išieškotiną sumą. Įkeisto turto arešto procedūrai reikšmingas pats prievolės neįvykdymo ir skolos egzistavimo faktas, o ne skolos dydis, dėl kurio kilusius visus neaiškumus apeliantai gali pašalinti bendradarbiaudami su kreditoriumi.

Atskirajame skunde apeliuojama į tai, kad skundžiamoje nutartyje padarytas rašymo apsirikimas dėl kreditorės pavadinimo yra labai svarbus, nes skolininko su AB DNB banku nesieja jokie sutartiniai santykiai. Šis teiginys yra nepagrįstas. Atkreiptinas dėmesys, kad Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-06-18 nutartimi buvo ištaisytas anksčiau minėtas rašymo apsirikimas Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartyje nurodant, kad apelianto kreditorė yra ne AB DNB bankas, o „Swedbank“, AB, įmonės kodas 112029651, buveinės adresas Konstitucijos pr. 20A, Vilnius (b. l. 109). Pažymėtina, jog teismo procesiniuose sprendimuose atlikti rašymo apsirikimai ir aiškios aritmetinės klaidos yra taisomos CPK 276 straipsnyje nustatyta tvarka, tačiau tai nėra procesinio sprendimo panaikinimo pagrindas.

Aktualu pažymėti, jog CK 6.881 straipsnis aiškiai pateikia kreditavimo sutarties sampratą (o tarp skolininkų ir „Swedbank“, AB, susiklostė būtent kreditavimo (paskolos) teisiniai santykiai) – kreditavimo sutartimi bankas ar kita kredito įstaiga (kreditorius) įsipareigoja suteikti kredito gavėjui sutartyje nustatyto dydžio ir nustatytomis sąlygomis pinigines lėšas (kreditą), o kredito gavėjas įsipareigoja gautą sumą grąžinti kreditoriui ir mokėti palūkanas, t. y. įstatymas aiškiai įtvirtina, kad kredito sutarties esminės sąlygos yra pinigų perdavimas, kredito grąžinimas ir palūkanų mokėjimas (CK 6.870 straipsnio 1 dalis, 6.872 straipsnio 2 dalis, 6.873 straipsnio 1 dalis, 6.874 straipsnio 2 dalis). Tai atitinka ir šio ekonominio santykio esmę – kreditorius skolina pinigus ir už tai gauna palūkanas, t. y. atlyginimą už skolinimą. Taigi net ir nesant atitinkamo kreditavimo (paskolos) sutarties šalių susitarimo, įstatymas reikalauja, kad kreditas būtų grąžinamas dalimis sutartyje nustatyta tvarka, kaip ir palūkanos už naudojimąsi gauto kredito suma būtų mokamos kas mėnesį iki visiško kredito (paskolos) grąžinimo. Nagrinėjamu atveju atitinkamai šalys susitarė ir 2005-05-12 kredito sutartyje, būtent kredito sutarties bendrosios dalies 1.6 ir 1.8 punktuose. Skolininko esminės sutartinės prievolės yra aiškiai nurodytos minėtoje kredito sutartyje – apeliantas įsipareigojo grąžinti kreditą kredito sutartyje nustatytais terminais ir tvarka, iki viso kredito grąžinimo kreditoriui dienos mokėti palūkanas ir kitus mokėjimus pagal Kredito sutartį (2005-05-12 kredito sutarties Bendrosios dalies 4.1, 5.1, 5.2, 6.1, 6.2, 7.1, 7.2 punktai).

Paminėtina, kad CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnyje, 6.872 straipsnyje, 6.874 straipsnyje, 6.881 straipsnyje bei Lietuvos teismų praktika ir sutarčių teisės doktrina išskiria dvi palūkanų funkcijas – mokėjimo funkciją ir kompensavimo funkciją. Mokėjimo funkciją atlieka palūkanos, mokamos už naudojimąsi paskolos suma, šiuo konkrečiu atveju skolininkai privalo mokėti Bankui kintamas metines palūkanas, kurios apskaičiuojamos imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma), už kurią bankai pageidauja (pasiruošę) paskolinti lėšas eurais kitiems bankams (jei palūkanų keitimo dieną tokia Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma nėra paskelbta, naudojama paskutinė prieš palūkanų keitimo dieną paskelbta minėto rodiklio reikšmė), ir pridedant 0,7 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB, skolinimosi rizikos ir pelno maržą, ir kurios keičiamos šešiems mėnesiams į priekį imant palūkanų keitimo dieną REUTERS informacinėje sistemoje paskelbtą šešių mėnesių EURIBOR (Europos tarpbankinės rinkos palūkanų norma) ir pridedant 0,7 proc. metų palūkanų dydžio „Swedbank“, AB, skolinimosi rizikos ir pelno maržą. Šios mokėjimo funkciją atliekančios palūkanos ir yra priteistos iš apelianto už negrąžintą kredito dalį.

Kompensavimo funkciją atlieka palūkanos, kurios mokamos nuo bylos iškėlimo teisme dienos iki teismo sprendimo visiško įvykdymo ir remiantis CK 6.37 straipsnyje, 6.210 straipsnio 1 dalyje įtvirtintu reglamentavimu yra 5 procentų dydžio. Negalima nepaminėti, jog visi pateikti argumentai dėl palūkanų teisinės prigimties ir skaičiavimo patvirtinami Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-7-367/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2006 m. rugsėjo 12 d. nutartį civilinėje byloje VĮ Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija v. UAB „Ferteksos transportas“, bylos Nr. 3K-7-367/2006, Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 20012 m. birželio 15 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-303/2012.

Pažymėtina ir tai, jog kol negrąžinta skola pagal 2005-05-12 kredito sutartį, kreditorė skaičiuoja sutartines palūkanas ir delspinigius. Tačiau 2012-02-13 pateikus Klaipėdos miesto apylinkės teismui pakartotinį pareiškimą dėl priverstinio skolos išieškojimo, sutartinių palūkanų ir delspinigių skaičiavimas buvo sustabdytas. Remiantis anksčiau pateikta informacija matyti, kad kreditorė pagrįstai prašo išieškoti iš skolininkų 315 713,07 EUR dydžio skolą pagal 2005-05-12 kredito sutartį Nr. 05-028630-FA (su visais jos pakeitimais ir papildymais) iš Hipotekos lakštu Nr. 03120050004914 įkeisto nekilnojamojo turto. Be to, CK 6.874 straipsnio 2 dalis nustato, kad jeigu paskolos sutartis numato paskolos sumos grąžinimą dalimis ir eilinė paskolos sumos dalis laiku negrąžinama, paskolos davėjas turi teisę reikalauti grąžinti prieš terminą visą likusią paskolos sumą kartu su priklausančiomis mokėti palūkanomis. Šiuo konkrečiu atveju 2005-05-12 kredito sutartis buvo 2010-09-03 nutraukta, kai skolininkai nevykdė įsipareigojimų pagal kredito sutartį nuo 2010 m. balandžio mėnesio ir bylos duomenimis, to nepaneigė ir pats apeliantas, nevykdo iki šiol.

Esant nurodytoms aplinkybėms, pagrindo keisti ar naikinti teisėtą bei pagrįstą Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012-04-03 nutartį nėra (CPK 337 straipsnio 1 dalies 1 punktas).

Rezoliucinė dalis

nutaria:

Klaipėdos miesto apylinkės teismo 2012 m. balandžio 3 d. nutartį palikti nepakeistą.