- Teismas
- Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2010-08-20
- Bylos Nr.
- N-502-1555-10
- Bylos rūšis
- administracinių teisės pažeidimų/administracinių nusižengimų byla
- Teisėjai
- Vaida Urmonaitė-Maculevičienė (pirm.), Artūras Drigotas (pran.), Romanas Klišauskas
- Kategorijos
- 41.3pavadinimo nepavyko patikrinti
Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Artūro Drigoto (pranešėjas), Romano Klišausko ir Vaidos Urmonaitės-Maculevičienės (kolegijos pirmininkė), teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo J. S. apeliacinį skundą dėl Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarimo J. S. administracinio teisės pažeidimo byloje.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
I.
E. V. ir R. V. (toliau – ir pareiškėjai) pareiškimu kreipėsi į Kauno miesto apylinkės teismą prašydami laikinai uždarosios akcinės bendrovės (duomenys neskelbtini) (toliau – ir Bendrovė) direktoriaus pareigas einančiai J. S. pagal Lietuvos Respublikos administracinių teisės pažeidimų kodekso (toliau – ir ATPK) 50⁵ straipsnio 1 dalį iškelti administracinio teisės pažeidimo bylą ir paskirti administracinę nuobaudą.
Pareiškėjai nurodė, kad jie 2008 m. birželio 19 d. sudarė notarinę Bendrovės akcijų pirkimo–pardavimo sutartį (toliau – ir Sutartis), kuria įsipareigojo A. M. ir A. M. perleisti bendrosios jungtinės nuosavybės teisėmis jiems priklausančius 275 vienetus vardinių 100 Lt nominalios vertės Bendrovės akcijų. Pažymėjo, jog A. M. ir A. M., pagal Sutarties 4 punktą, per 2 darbo dienas nuo Sutarties sudarymo (iki 2008 m. birželio 23 d.) įsipareigojo sumokėti 200 000 Lt už perkamas Bendrovės akcijas. Teigė, kad 2008 m. birželio 20 d. pareiškėjai sudarė reikalavimo perleidimo sutartį, kuria reikalavimo teisę į akcijų kainos (200 000 Lt) sumokėjimą perleido naujajai kreditorei R. B. Pabrėžė, kad pastarąja sutartimi jie neperleido naujajai kreditorei visų iš Sutarties jiems kylančių teisių ir pareigų. Atkreipė dėmesį į tai, kad Sutarties 3 punkte yra nustatyta, jog nuosavybės teises į Bendrovės akcijas A. M. ir A. M. igis tik sumokėję visą akcijų kainą (200 000 Lt), o tai reiškia, kad pareiškėjai iki to laiko yra Bendrovės akcijų savininkai, t. y. Bendrovės akcininkai, nepriklausomai nuo to, kad jie yra perleidę reikalavimo teisę į akcijų kainos sumokėjimą kitam asmeniui. Pabrėžė, kad A. M. ir A. M. naujajai kreditorei akcijų kainos nėra sumokėję. Rėmėsi Lietuvos Respublikos akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsniu ir 18 straipsnio 1 dalimi ir nurodė, kad jie 2008 m. rugpjūčio 11 d. kreipėsi į Bendrovę prašydamai pateikti informaciją apie Bendrovės visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimus, išrašus iš akcininkų knygos ir pan. 2008 m. rugpjūčio 18 d. jie gavo atsakymą, pasirašytą laikinai Bendrovės direktoriaus pareigas einančios J. S., jog prašoma informacija nebus suteikta, kadangi pareiškėjai nuo 2008 m. birželio 20 d. nebėra Bendrovės akcininkai. Vertino, kad taip buvo pažeistos jų, kaip Bendrovės akcininkų, neturtinės teisės.
Atsiliepimas
J. S. atsiliepime į pareiškėjų pareiškimą nurodė, kad 2008 m. birželio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties 2 punkte numatyta, jog pareiškėjai patvirtino iš naujojo kreditoriaus, t. y. R. B., gavę 200 000 Lt, dėl ko ji padariusi išvadą, kad Sutarties sąlyga dėl nuosavybės teisių į Bendrovės akcijas perėjimo A. M. ir A. M. buvo įvykdyta. Rėmėsi Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.125 straipsnio 2 dalimi, 6.101 straipsnio 1 dalimi ir teigė, kad sudarius reikalavimo perleidimo sutartį ir apie tai pranešus skolininkams, pareiškėjai nustojo būti prievolės šalimi, t. y. A. M. ir A. M. jiems nebeturi jokių neįvykdytų piniginių įsipareigojimų pagal Sutartį. Nukreipė į CK 6.123 straipsnio 3 dalį ir pažymėjo, kad skolininkai tinkamai įvykdė savo piniginę prievolę pagal Sutartį, todėl pareiškėjai neturi jokių su ja susijusių teisių. Manė, kad ta aplinkybė, jog pareiškėjams pagal reikalavimo perleidimo sutartį buvo sumokėta 200 000 Lt, reiškia, kad nuosavybės teisės į Bendrovės akcijas perėjo A. M. ir A. M..
II.
Kauno miesto apylinkės teismas 2008 m. spalio 27 d. nutarimu pradėjo administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną J. S. atžvilgiu pagal ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalį.
Kauno miesto apylinkės teismas 2009 m. liepos 14 d. nutarimu pripažino J. S. kalta padarius administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, ir paskyrė jai administracinę nuobaudą – 6 000 Lt baudą.
Pirmosios instancijos teismas nurodė, kad byloje nebuvo surinkta jokių įrodymų, kurie patvirtintų, jog pareiškėjai yra netekę nuosavybės teisių į Bendrovės akcijas. Priešingai, kaip matyti iš bylos medžiagos, jie yra Bendrovės akcininkai. J. S. teiginį, kad ji, susipažinusi su reikalavimo perleidimo sutartimi, manė, jog nuosavybės teisės į Bendrovės akcijas yra perėjusios A. M. ir A. M., laikė siekiu išvengti administracinės atsakomybės. Akcentavo, kad Sutartyje aiškiai nurodyta, kad nuosavybės teisės į Bendrovės akcijas pereina tik sumokėjus sulygtą kainą, o duomenų, kad A. M. ir A. M. būtų kam nors sumokėję už Bendrovės akcijas, nėra. Akcentavo, kad pareiškėjai pinigus (200 000 Lt) gavo už reikalavimo perleidimą, o ne už Bendrovės akcijų pardavimą. Be to, Sutarties galiojimą pripažįsta ir pati J. S. Pirmosios instancijos teismas konstatavo, kad pareiškėjai, kaip Bendrovės akcininkai, turėjo teisę reikalauti jiems suteikti atitinkamą informaciją apie Bendrovę, o J. S., laikinai eidama Bendrovės direktoriaus pareigas, tokią informaciją suteikti privalėjo. Jokių aplinkybių, kurios nepriklausytų nuo jos valios ir būtų sutrukdžiusios jai suteikti atitinkamą informaciją apie Bendrovę, pirmosios instancijos teismas nenustatė. J. S. administracinę atsakomybė lengvinančišų arba sunkinančių aplinkybių nustatyta nebuvo.
III.
J. S. apeliaciniu skundu prašo Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarimą panaikinti ir administracinio teisės pažeidimo bylos teiseną jos atžvilgiu nutraukti.
Apeliaciniame skunde nukreipia į Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktiką (2001 m. kovo 26 d. konsultacija Nr. 40 (Administracinių teismų praktika Nr. 1, p. 333), 2005 m. rugpjūčio 25 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N8-1276/2005, 2005 m. rugsėjo 23 d. nutartis administracinėje byloje Nr. N3-1426/2005) ir teigia, kad tais atvejais, kai yra ginčijamas akcininko teisinis statusas bendrovės atžvilgiu, toks ginčas nagrinėjamas civilinio proceso tvarka, o administracinio teisės pažeidimo bylos teisena turi būti nutraukta ATPK 250 straipsnio pagrindu. Mano, kad kol nebus išspręstas civilinis ginčas, inicijuotas R. B. dėl akcijų kainos sumokėjimo, tol negalima spręsti dėl J. S. patraukimo administracinėn atsakomybėn. Remiasi Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalimi ir teigia, jog šiame įstatyme nėra įtvirtinta pareiga siųsti dokumentus akcininkui. Pažymi, kad nėra aišku, kokiu tikslu į Bendrovę dėl informacijos pateikimo kreipėsi pareiškėjai, bei kad jie nenurodo, kurios konkrečiai informacijos nepateikimą jie kvalifikuoja kaip administracinio teisės pažeidimo, numatyto ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, padarymą. Laikosi pozicijos, kad pirmosios instancijos teismas pažeidė ATPK 248 straipsnio reikalavimus, kadangi įvertino ne visą byloje surinktą medžiagą. Teigia, jog pirmosios instancijos teismas 2009 m. vasario 12 d. nutarimu netinkamai pratęsė administracinės nuobaudos skyrimo terminą ir taip pažeidė ATPK 35 straipsnį.
Atsiliepimas
Pareiškėjai atsiliepime į J. S. apeliacinį skundą nurodo, kad su apeliaciniu skundu nesutinka, ir prašo jį atmesti.
Atsiliepime pareiškėjai teigia, kad J. S. nepateikė jokių įrodymų, kad jie nebeturi nuosavybės teisių į Bendrovės akcijas. Taip pat nėra jokių duomenų apie tai, kad buvo įvykdyta Sutarties sąlyga dėl nuosavybės teisių į Bendrovės akcijas perėjimo, t. y. kad A. M. ir A. M. yra sumokėję už jas. Pabrėžia, kad atlyginimą pareiškėjai gavo ne už akcijas, o už reikalavimo perleidimą. Nurodo, kad ginčo dėl to, ar pareiškėjai yra Bendrovės akcininkai, nėra, nes nebuvo įvykdyta atitinkama Sutarties sąlyga. Nesutinka su apeliantės teiginiu, kad administracinės nuobaudos skyrimo terminas buvo pratęstas nesilaikant ATPK 35 straipsnio reikalavimų.
Motyvuojamoji dalis
Teisėjų kolegija konstatuoja:
IV.
Apeliacinis skundas atmestinas.
J. S. inkriminuojamas administracinis teisės pažeidimas, numatytas ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje, pagal kurią akcinių bendrovių, uždarųjų akcinių bendrovių, taip pat ir tų bendrovių, kurios veikia kaip bankai, visuotinių akcininkų susirinkimų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių (įgaliotinių) susirinkimų nesušaukimas nustatytu laiku, susirinkimų rengimo tvarkos nesilaikymas, kliudymas akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams dalyvauti susirinkimuose, įstatymo numatytos informacijos akcininkams, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) nariams nepateikimas ar kitų įstatuose (statutuose) numatytų jų neturtinių teisių pažeidimas, taip pat akcininkų, žemės ūkio bendrovių, kooperatinių bendrovių (kooperatyvų) narių turtinių teisių pažeidimas (draudimas ar kliudymas perleisti akcijas, pajus, pasirašyti naujas akcijas, pelno nepaskirstymas ar dividendų neišmokėjimas nustatytais terminais, įnašų, pajų negrąžinimas ar trukdymas gauti likviduojamos bendrovės turto dalį įstatymo numatytais atvejais, nesikreipimas į teismą dėl įstatinio kapitalo sumažinimo) užtraukia baudą valdybų pirmininkams (valdytojams), valdybų nariams ar administracijų vadovams nuo 2 000 iki 10 000 Lt.
Apeliantė neigia padariusi jai inkriminuojamą administracinį teisės pažeidimą ir nurodo, kad ji pagrįstai atsisakė suteikti atitinkamą informaciją apie Bendrovę pareiškėjams, kadangi, jos manymu, jie nebėra Bendrovės akcininkai. Ji taip pat nurodo, kad, atsižvelgiant į tai, jog yra kilęs civilinis ginčas dėl to, ar pareiškėjai yra Bendrovės akcininkai, administracinio teisės pažeidimo bylos teisena jos atžvilgiu turėtų būti nutraukta. Teisėjų kolegija pažymi, kad toks ginčas nėra kilęs ir ta aplinkybė, jog R. B. inicijavo civilinį procesą A. M. ir A. M. atžvilgiu (b. l. 162-167) dėl skolos ir nuostolių priteisimo, tokio apeliantės teiginio nepatvirtina. Priešingai, byloje yra nustatyta, kad Bendrovės akcijų savininkai, t. y. Bendrovės akcininkai, tiek prašymo suteikti atitinkamą informaciją apie Bendrovę, tiek ir dabar yra pareiškėjai, kadangi byloje nėra jokių duomenų apie tai, jog A. M. ir A. M. būtų įvykdę Sutarties (b. l. 10-12) 3 punkto sąlygą ir sumokėję akcijų kainą. Ta aplinkybė, jog jie turi sumokėti ne pareiškėjams, o naujajai kreditorei R. B., esmės nekeičia. Kaip ir tai, jog pareiškėjams pastaroji 2008 m. birželio 20 d. reikalavimo perleidimo sutarties pagrindu sumokėjo 200 000 Lt, kadangi ši suma buvo sumokėta už reikalavimo teisės perleidimą, o ne už Bendrovės akcijas.
Akcinių bendrovių įstatymo 16 straipsnio 1 dalies 3 punktas numato, kad viena iš neturtinių akcininkų teisių yra teisė gauti šio įstatymo 18 straipsnio 1 dalyje nurodytą informaciją apie bendrovę. Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalis inter alia įtvirtina, jog, akcininkui raštu pareikalavus, bendrovė ne vėliau kaip per 7 dienas nuo reikalavimo gavimo dienos privalo sudaryti akcininkui galimybę susipažinti ir (ar) pateikti kopijas šių dokumentų: bendrovės įstatų, metinės finansinės atskaitomybės ataskaitų, bendrovės metinių pranešimų, auditoriaus išvadų bei audito ataskaitų, visuotinių akcininkų susirinkimų protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti visuotinio akcininkų susirinkimo sprendimai, stebėtojų tarybos pasiūlymų ar atsiliepimų visuotiniams akcininkų susirinkimams, akcininkų sąrašų, stebėtojų tarybos ir valdybos narių sąrašų, kitų bendrovės dokumentų, kurie turi būti vieši pagal įstatymus, taip pat stebėtojų tarybos bei valdybos posėdžių protokolų ar kitų dokumentų, kuriais įforminti šių bendrovės organų sprendimai, jei šiuose dokumentuose nėra komercinės (gamybinės) paslapties.
Kaip matyti iš pareiškėjų 2008 m. rugpjūčio 11 d. prašymo (b. l. 8), adresuoto Bendrovei, jie prašė suteikti tokią informaciją apie Bendrovę, kuri numatyta pirmiau nurodytoje Akcinių bendrovių įstatymo 18 straipsnio 1 dalies nuostatoje. Tokio pobūdžio informaciją buvo atsisakyta suteikti (b. l. 9) ne todėl, kad ji laikytina komercine (gamybine) paslaptimi, o todėl, kad, tuo metu laikinai Bendrovės direktoriaus pareigas ėjusios J. S. nuomone, pareiškėjai nebebuvo Bendrovės akcininkai, nors, kaip nurodė ji pati, ji buvo susipažinusi tiek su Sutartimi, tiek su reikalavimo perleidimo sutartimi, taigi ji turėjo ir galėjo suprasti, kad Bendrovės akcininkai vis dar yra pareiškėjai, kadangi duomenų apie tai, jog A. M. ir A. M. būtų sumokėję akcijų kainą, kas, pagal Sutarties 3 punktą, suponuotų nuosavybės teisių į Bendrovės akcijas perėjimą jiems, ji neturėjo. Taigi ji pažeidė neturtinę pareiškėjų, kaip Bendrovės akcininkų, teisę gauti atitinkamą informaciją apie Bendrovę ir atitinkamai padarė administracinį teisės pažeidimą, numatytą ATPK 50⁵ straipsnio 1 dalyje.
Atsižvelgusi į tai bei į tai, kad administracinė nuobauda J. S. buvo paskirta laikantis administracinių nuobaudų skyrimo taisyklių (inter alia tinkamai pratęsus administracinės nuobaudos skyrimo terminą (ATPK 35 str.)), teisėjų kolegija daro išvadą, kad pirmosios instancijos teismo nutarimas, kuris yra teisėtas ir pagrįstas, paliktinas nepakeistas, o apeliacinis skundas atmestinas kaip nepagrįstas.
Rezoliucinė dalis
Vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 144 straipsnio 3 dalies 1 punktu, teisėjų kolegija
nutaria:
J. S. apeliacinį skundą atmesti.
Kauno miesto apylinkės teismo 2009 m. liepos 14 d. nutarimą palikti nepakeistą.
Nutartis neskundžiama.