Vilniaus apygardos teismo nutartis

2012-05-10 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-648-2012

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Vilniaus apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2012-05-10
Bylos Nr.
1A-447-648-2012
Teisminio proceso Nr.
1-55-1-00485-2010-2
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Artūras Pažarskis (pirm.), Leonarda Gurevičienė, Stasys Punys
Nuteistasis
N. M., A. J.
Civilinis ieškovas
J. M.
Advokatai
Arvydas Montrimas

Pranešėjas Artūras Pažarskis Baudžiamoji byla Nr. 1A-447-648/2012

Teisėjas Dalis Žilionis Teisminio proceso Nr. 1-55-1-00485-2010-2 Procesinio sprendimo kategorija:

(S)

1.2.26.2.1., 2.1.7.4.

VILNIAUS APYGARDOS TEISMASNUTARTIS

2012 m. gegužės 10 d.

Vilnius

Vilniaus apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš kolegijos pirmininko Artūro Pažarskio, teisėjų Leonardos Gurevičienės ir Stasio Punio,

sekretoriaujant Irmai Znatavičiūtei,dalyvaujant prokurorui Kęstučiui Bieliauskui,nuteistiesiems N. M. ir A. J., jų gynėjui advokatui Arvydui Montrimui,

teismo posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistųjų N. M. ir A. J. apeliacinius skundus dėl Varėnos rajono apylinkės teismo 2012 m. vasario 14 d. nuosprendžio, kuriuo

N. M. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus jeigu tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi medicinos įstaigose,

A. J. nuteistas pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. laisvės apribojimu 1 metams, įpareigojant jį būti namuose nuo 22 val. iki 6 val., išskyrus atvejus jeigu tai susiję su darbu, mokslu ar gydymusi medicinos įstaigose.

Civilinei ieškovei J. M. priteista solidariai iš N. M. ir A. J. 50 Lt turtinės žalos atlyginimo.

Teisėjų kolegija, išnagrinėjusi baudžiamąją bylą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

N. M. ir A. J. nuteisti pagal Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. už tai, kad jie 2010-12-09, apie 20 val., (duomenys neskelbtini) gimnazijos pastato, Varėnoje, veikdami bendrai grupėje, viešoje vietoje – gimnazijos ir daugiabučių namų kieme –įžūliu elgesiu demonstravo nepagarbą aplinkai, t. y. A. J. tyčia, be jokios priežasties pargriovė ant sniego R. T. ir rankos delnu sudavė į veidą, toliau tęsdamas nusikalstamus veiksmus A. J. jėga pargriovė ant sniego L. M. ir rankos kumščiu grasino suduoti smūgį į veidą, o priėjus V. M., pargriovė jį ant sniego, po ko N. M. ir A. J. tyčia spardė kojomis į įvairias kūno vietas, taip padarydami nukentėjusiajam V. M. dešinio kelio sumušimą ir kraujosruvą dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, L. M. bandant apginti tėvą V. M., N. M. tyčia galva sudavė nukentėjusiajam į galvą, taip padarydamas galvos sumušimą, t. y. nežymiai sutrikdė nukentėjusiųjų L. M. ir V. M. sveikatą, taip pat A. J. tyčia trenkė V. M. automobilio durelėmis, taip sutrikdydami visuomenės rimtį ir tvarką.

Nuteistieji N. M. ir A. J. apeliaciniuose skunduose prašo panaikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendį ir priimti naują išteisinamąjį nuosprendį, neįrodžius, jog jie padarė nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d.

Nurodo, kad teismas, priimdamas apkaltinamąjį nuosprendį jų atžvilgiu, nepagrįstai rėmėsi nukentėjusiųjų parodymais. Nukentėjusiųjų ir jų parodymuose nėra pažymima apie ankstesnius incidento dalyvių santykius. 2011-03-23 nukentėjusiojo R. T. apklausos protokole užfiksuota, kad nukentėjusysis nurodė, jog tarp incidento dalyvių jokių santykių niekada nebuvo, tačiau jis dėl kažkokių priežasčių nepatinka apeliantams, kurie kreivai žiūri į jį. Tokie nukentėjusiojo teiginiai leidžia teigti, kad dėl nepaaiškinamų priežasčių R. T. įtaria nuteistųjų priešpriešą jo atžvilgiu. Toks galimas neigiamas nusistatymas gali būti vertinamas kaip pagrindas abejoti šio nukentėjusiojo parodymais.

Teismas tinkamai neįvertino liudytojų Ž. E., V. K., P. B. ir G. V. parodymų. Teismas, tik remdamasis nukentėjusiųjų parodymais, padarė išvadą, kad nuteistieji pargriovė bei sumušė nukentėjusiuosius. 2011-03-10 liudytojos V. K. apklausos protokole nurodyta, kad merginų išvoliojimas sniege nebuvo piktybinis bei nuteistųjų veiksmai negalėjo sukelti konfliktinės situacijos. Tą patį nurodė ir Ž. E. bei P. B.. V. K. ir Ž. E. apklausų metu patvirtino, kad jos nematė, jog kuris nors iš apeliantų būtų mušęs R. T., vienintelis nurodytas pastebėjimas buvo galimas kojos pakišimas nukentėjusiajam. Liudytojų parodymai tiesiogiai įrodo, jog nuteistųjų veiksmai nebuvo piktybiniai. Atsižvelgiant į visus pateiktus įrodymus, teismas konstatavo tarpusavio asmeninių santykių aiškinimosi fakto nebuvimą. Todėl remiantis minėtais liudytojais, R. T. ir L. M. pargriuvimas negali būti vienareikšmiškai sukeltas nuteistųjų veiksmų. Tvirtina, kad įvykio metu buvusios oro sąlygos galėjo iš dalies sukelti atsiradusias neigiamas pasekmes. Tą nurodė liudytoja Ž. E.. Apeliaciniame skunde teigiama, kad vienas veiksmas – pastūmimas ar kojos pakišimas – gali sukelti žymiai rimtesnes pasekmes žiemos metu, kai būna slidu, nei jos būtų sukeltos įprastomis sąlygomis.

2011-03-30 V. M. papildomos apklausos protokole nurodyta, kad nukentėjusysis apsigynė nuo jį užpuolusio A. J., sudavė pastarajam į veidą, dėl ko jis nugriuvo. V. M. atrėmė ir N. M. kojos spyrį, dėl ko jis nukrito. Kita vertus, skundžiamame nuosprendyje nėra nurodytos šios aplinkybės. Teisiamajame posėdyje V. M. parodė, kad prie jo pribėgo kiti vaikinai, užpuolė jį, dėl ko jis nukrito, bei pradėjo jį spardyti. Pasak nuteistųjų, specialisto išvadoje konstatuota, kad V. M. nustatytas dešinio kelio sumušimas ir poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje galėjo būti padaryti vienu trauminiu poveikiu. Kita vertus, nukentėjusysis nurodė, kad keli vaikinai sudavė daugkartinius smūgius jam į šonus, kojas ir kitas vietas. Tokie neatitikimai leidžia abejoti V. M. parodymais. Apeliantų teigimu, minėti nukentėjusiajam sužalojimai galėjo apskritai atsirasti jam paslydus.

Teismo posėdyje nuteistieji ir jų gynėjas prašė apeliacinius skundus tenkinti, prokuroras – apeliacinius skundus atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistųjų N. M. ir A. J. apeliaciniai skundai atmetami.

Pagal Lietuvos Respublikos BPK 305 str. 1 d. 2 p. nuostatas, teismas nuosprendyje savo išvadas pagrindžia įrodymais, kurie įvertinami remiantis Lietuvos Respublikos BPK 20 str. 5 d. nustatytomis taisyklėmis. Šiame straipsnyje nustatyta, kad teisėjai įrodymus įvertina pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamiesi įstatymu. Būtina sąlyga vertinant įrodymus – vidinis įsitikinimas turi būti pagrįstas išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu. Priešingai nei teigia apeliantai, apylinkės teismas įvertino bylos įrodymus pagal savo vidinį įsitikinimą, pagrįstą išsamiu ir nešališku visų bylos aplinkybių išnagrinėjimu, vadovaudamasis baudžiamojo proceso įstatymo nuostatomis, o savo išvadas, išdėstytas apkaltinamajame nuosprendyje, pagrindė būtent išsamia įrodymų visumos analize bei išdėstė motyvus, kuriais vadovaudamasis atmetė kitus įrodymus.

Pirmosios instancijos teismas tinkamai įvertino baudžiamojoje byloje nustatytas aplinkybes ir padarė pagrįstą išvadą dėl N. M. bei A. J. kaltės padarius nusikalstamą veiką, numatytą Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d., kuri numato baudžiamąją atsakomybę tam, kuris viešoje vietoje įžūliu elgesiu, grasinimais, patyčiomis arba vandališkais veiksmais demonstravo nepagarbą aplinkiniams ar aplinkai ir sutrikdė visuomenės rimtį ar tvarką. Tokio nusikaltimo objektas yra viešoji tvarka. Veika turi būti padaryta viešoje vietoje. Nusikaltimo objektyvioji pusė pasireiškia bent vienu iš straipsnio dispozicijoje nurodytu būdu: 1) įžūliais veiksmais; 2) grasinimais, 3) patyčiomis, 4) vandališkais veiksmais. Šio nusikaltimo sudėtis priskirtina prie materialiųjų sudėčių – būtinos nusikalstamos pasekmės – nepagarbos demonstravimas aplinkiniams ar aplinkai realiai sutrikdo visuomenės rimtį ar tvarką. Lietuvos Aukščiausiasis Teismas yra išaiškinęs, kad visuomenės rimties sutrikdymu paprastai laikomi veiksmai, kai prieš asmenį viešoje vietoje panaudojamas fizinis smurtas, aplinkiniai asmenys dėl to pasijunta šiurkščiai pažeminti ar šokiruoti ir pan. Apie visuomeninės tvarkos sutrikdymą gali rodyti tai, kad buvo nutrauktas žmonių poilsis ar darbas, padaryta žymi materialinė žala, sutrikdyta normali įstaigų ar įmonių veikla ir pan. Tai vertinamieji požymiai, ir jų turinys priklauso nuo daugelio aplinkybių, taip pat nuo nusikalstamos veikos motyvų (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartis Nr. 2K-248/2008).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas L. M. parodė, kad jis įvykio dieną buvo užklasinėje veikloje (duomenys neskelbtini). Nuteistieji iš pradžių pradėjo daužyti langą, rodyti visokius gestus. Po to, apie 20 val., išėjus iš būrelio, jie užpuolė merginas, N. M. pargriovė R. T. pakišdamas koją. L. M. ėjo toliau, jį pavijo A. J., pargriovė pakišdamas koją ir prispaudė kumštį prie kaklo bei pagrasino, kad „duos į kaulus“. Tada privažiavo L. M. tėvas, kuris paklausė, kas vyksta. A. J. pagrasino, kad nesikištų, paleido jį (L. M.) ir puolė prie tėvo, bandė suduoti jam, bet nepataikė. Tada A. J. pasikvietė kitus draugus, kurie buvo prie (duomenys neskelbtini). Atėjo apie 4-5 asmenis. Jie visi pradėjo daužyti tėvą, spardė kojomis ir puolė kumščiais. L. M. priėjo ir pasakė, kad paleistų tėvą, tačiau N. M. su galva sudavė jam į galvą. A. J. trenkė automobilio, kuriame sėdėjo jo brolis, durelėmis ir liepė nesikišti (b.l. 182). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas L. M. davė analogiškus parodymus (b.l. 24-25).

Iš specialisto išvados Nr. G 1055/10 (06) matyti, kad L. M. nustatytas galvos sumušimas. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 27-28). Specialisto išvadoje Nr. G 9-1055/10-11 (06) užfiksuota, kad L. M. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (b.l. 30-31).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas V. M. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. jis atvažiavo paimti iš būrelio sūnaus L. M.. Atvažiavęs jis pamatė, kad sūnus pargriautas. V. M. atbėgo pažiūrėti, kas ten vyksta. Asmuo pravarde „Z (duomenys pakeisti)“ pasakė, kad „eik, seni, nes ir tu gausi“ ir bandė smogti, tačiau jis atrėmė smūgį. Tada atėjo asmuo pravarde „G“, kuris taip pat bandė smogti, tačiau smūgis vėl buvo atremtas. Nuo parko pusės pradėjo bėgti 4-5 asmenys. V. M. buvo pargriautas sudavus per kojas, jį spardė, nukentėjusysis spėjo užsidengti rankomis veidą. Jis matė, kad asmuo pravarde „G“ sudavė smūgį sūnui. Kažkas riktelėjo, kad „einam, nes vaikas verkia“. V. M. atsistojo, girdėjo, kad kažkas trenkė automobilio durelėmis. Pasak nukentėjusiojo, jis buvo sužalotas – suspardyta nugara ir kelis (b.l. 182). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas V. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.l. 9-10, 17). Nukentėjusysis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 19-22), savo pozicijos laikėsi akistatų su apeliantais metu (b.l. 68-69, 96-97).

Iš specialisto išvados Nr. G 1054/10 (06) matyti, kad V. M. nustatytas dešinio kelio sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje. Sužalojimas kvalifikuotas kaip nežymus sveikatos sutrikdymas (b.l. 12-13). Specialisto išvadoje Nr. G 10-1054/10-11 (06) užfiksuota, kad V. M. sužalojimas galėjo būti padarytas ir vienu trauminiu poveikiu (b.l. 15-16).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiąja apklausta J. M. parodė, kad po įvykio grįžo vyras V. M. su sūnumi ir viską papasakojo. V. M. papasakojo, kad jis buvo sumuštas, jį spardė kojomis, sūnus buvo pargriautas ant žemės. L. M. nurodė, kad buvo asmenys pravardėmis „Z“ ir „G“ (b.l. 183). Ikiteisminio tyrimo metu apklausta J. M. davė iš esmės analogiškus parodymus (b.. l. 4-5).

Teisiamajame posėdyje nukentėjusiuoju apklaustas R. T. parodė, kad įvykio dieną jis su kitais mokiniais vykdė užklasinę veiklą. Nuteistieji prie mokyklos pastato vartojo alkoholinius gėrimus ir tai akivaizdžiai demonstravo. Išėjus iš mokyklos, jie užpuolė merginas, išmurkdė sniege. Spiriant per kojos kulną, R. T. pargriuvo. Tada A. J. apžergė jį kojomis ir paklausė, ar nori jis „į galvą“. Kažkas paklausė, kas čia vyksta, buvo atsakyta, kad neleidžia praeiti. Jam gulint, A. J. trenkė delnu į veidą bei paleido. Nuėjus prie namo, esančio prie mokyklos, kuriame gyvena Ž. E., išgirdo riksmus ir kad trenkė į automobilį. R. T. suprato, kad vyko muštynės, nes rėkė „paleiskit“. Jis kartu su kitais asmenimis nueidinėjo, todėl nestebėjo įvykio vietos (b.l. 183). Ikiteisminio tyrimo metu apklaustas R. T. davė analogiškus parodymus (b.l. 32-33). Nukentėjusysis patvirtino savo parodymus atliekant parodymų patikrinimą vietoje (b.l. 35-40).

Teisiamajame posėdyje liudytoju apklaustas G. V. parodė, kad 2010 m. gruodžio mėn. buvo susirinkimas mokykloje. Po jo N. M. ir A. J. pradėjo maudyti sniege merginas. Po to, atsisukęs jis pamatė, kad R. T. gulėjo ant sniego, šalia pastarojo buvo A. J. ir dar vienas asmuo, kurio jis nepažįsta. Po kokios minutės ar dviejų atvyko L. M. tėvas, išlipo iš automobilio ir pradėjo aiškintis su nuteistaisiais. Tada susirėmė ir pradėjo galynėtis, jie smūgiavo. V. M. buvo parkritęs. Neatsimena, ar L. M. buvo ant žemės (b.l. 185). Ikiteisminio tyrimo metu G. V. davė iš esmės analogiškus parodymus, be to, nurodė, kad kažkuris iš nuteistųjų pakišo koją L. M., kažkas sudavė jam, ėjusiam ginti tėvo (b.l. 57-58).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta Ž. E. patvirtino, kad R. T. gulėjo ant žemės. Ji nematė įvykio aplinkybių ir tolimesnių veiksmų, kai priėjo L. M. tėvas (b.l. 185).

Teisiamajame posėdyje liudytoja apklausta V. K. parodė, kad matė, jog buvo parkritęs R. T., tačiau nežino, dėl kokios priežasties jis buvo parkritęs. L. M. tėvas buvo atsidūręs ant žemės (b.l. 152).

Taigi, nukentėjusiųjų L. M., V. M. ir R. T. parodymais nustatyta, kad A. J. tyčia pargriovė R. T. ir rankos delnu sudavė jam į veidą, taip pat pargriovė L. M. bei rankos kumščiu grasino suduoti jam į veidą. Priėjus V. M. prie įvykio vietos, nuteistieji pargriovė nukentėjusįjį, spardė kojomis jam į įvairias kūno vietas. Be to, N. M. tyčia galva sudavė L. M. į galvą, o A. J. trenkė V. M. automobilio durelėmis. Apeliacinės instancijos teismas nenustatė jokių pagrindų, dėl kurių nukentėjusieji būtų suinteresuoti duoti melagingus parodymus ar nepagrįstai apkalbėti nuteistuosius, jų parodymai yra nuoseklūs, tarpusavyje neprieštarauja, vieni kitus papildo ir atitinka baudžiamojoje byloje surinktus kitus įrodymus. Todėl nukentėjusiųjų L. M., V. M. ir R. T. parodymai laikytini patikinimais. Jų parodymus netiesiogiai patvirtino ir nukentėjusioji J. M.. Apeliantai pateikia tik savo asmeninę nuomonę, kad nukentėjusysis R. T. yra galimai neigiamai nusistatęs jų atžvilgiu. Priešingai, R. T. 2011-03-23 apklausoje tik išsakė nuomonę apie nuteistuosius, t. y. kad šiems nepatinka nukentėjusysis, kreivai žiūri į jį, kuri šiuo atveju neturi jokios įtakos sprendžiant klausimą dėl R. T. parodymų neobjektyvumo, nes jo parodymai atitinka baudžiamojoje byloje surinktus įrodymus ir nustatytas faktines aplinkybes.

Pažymėtina, kad teismas nuosprendį pagrindžia tik tais įrodymais, kurie buvo išnagrinėti teisiamajame posėdyje (Lietuvos Respublikos BPK 301 str. 1 d.). Skundžiamame nuosprendyje nenurodyta, jog V. M., gindamasis nuo jį užpuolusio A. J., sudavė pastarajam į veidą, dėl ko šis nugriuvo, taip pat atrėmė N. M. kojos spyrį, dėl ko jis nugriuvo, kadangi teisiamojo posėdžio metu nukentėjusysis nenurodė tokių aplinkybių. Todėl tai, kad V. M. nurodė minėtas aplinkybes 2011-03-30 papildomoje apklausoje ikiteisminio tyrimo metu, nelaikytina kaip nustatyta teisiamojo posėdžio metu. Be to, nagrinėjamu atveju baudžiamojoje byloje sprendžiamas nuteistųjų, o ne V. M. veiksmų teisėtumo klausimas baudžiamojo įstatymo prasme. Atsižvelgiant į tai, V. M. parodymų nėra pagrindo pripažinti kaip neobjektyvių.

Nukentėjusiesiems L. M. ir V. M. užfiksuoti sužalojimai atitinka N. M. ir A. J. suduotų smūgių lokalizaciją. Nėra jokių duomenų, kad nukentėjusiesiems galėjo būti padaryti sužalojimai kitu laiku. Todėl nėra abejonių, kad būtent nuteistųjų veiksmai sukėlė nukentėjusiesiems nežymius sveikatos sutrikdymus. Tai, kad nukentėjusiajam V. M. buvo nustatytas tik dešinio kelio sąnario sumušimas, poodinė kraujosruva dešinio kelio sąnario priekiniame paviršiuje, nors buvo suduoti daugkartiniai smūgiai jam į įvairias kūno vietas, nepaneigia, jog minėti sužalojimai buvo padaryti būtent apeliantų veiksmais. Nukentėjusysis V. M. teisiamajame posėdyje vienareikšmiškai parodė, kad jam buvo suspardytas kelis (b.l. 182). Tą jis patvirtino ir apklausiamas ikiteisminio tyrimo metu (b.l. 17). Apeliaciniuose skunduose nurodytas teiginys, kad V. M. sužalojimai galėjo atsirasti paslydus, nepatvirtintas jokiais objektyvais įrodymais, todėl atmetamas kaip nepagrįstas.

Nepritartina nuteistiesiems, kad apylinkės teismas netinkamai įvertino liudytojų Ž. E., V. K., P. B. ir G. V. parodymus. Liudytoja Ž. E. teisiamajame posėdyje parodė, kad ji iš esmės nematė nagrinėjamo įvykio aplinkybių, o V. K. – tik epizodiškai matė. Taigi, šių liudytojų parodymai nėra informatyvūs. Kita vertus, jos matė pargriuvusį R. T., o V. K. – ir pargriuvusį V. M.. Liudytojo P. B. parodymai, kad V. M. savo iniciatyva be jokios priežasties trenkė N. M., prieštarauja baudžiamojoje byloje surinktiems patikimiems įrodymams, todėl jie atmetami kaip nepagrįsti. Liudytojas G. V. parodė, kad buvo konfliktas tarp nuteistųjų ir V. M., pastarasis buvo pargriuvęs. Apeliaciniame skunde akcentuojama jog, liudytojai patvirtino, kad merginų išvoliojimas sniege nebuvo piktybinis ir negalėjo sukelti konfliktinės situacijos, tačiau tai nepaneigia nustatytos vienareikšmiškos aplinkybės, kad apeliantai be jokio pagrindo naudojo fizinį smurtą L. M., V. M. ir R. T. atžvilgiu. Taigi, minėtų liudytojų parodymai niekaip nepatvirtina N. M. ir A. J. nekaltumo.

Pažymėtina, kad duomenų pripažinimas įrodymais ir įrodymų vertinimas yra teismo prerogatyva, todėl tai, kad nuteistiesiems nepriimtinos teismo išvados dėl įrodymų ir bylos faktinių aplinkybių vertinimo, nelaikytina netinkamu baudžiamojo įstatymo taikymu ar Lietuvos Respublikos BPK normų pažeidimu.

N. M. ir A. J. fizinio smurto naudojimas viešoje vietoje be jokio priežasties nukentėjusiųjų atžvilgiu laikytinas įžūliu elgesiu. Akivaizdu, kad jie tokiais savo veiksmais sutrikdė visuomenės rimtį ir tvarką. Todėl nuteistųjų veiksmai atitinka Lietuvos Respublikos BK 284 str. 1 d. numatyto nusikaltimo sudėtį.

Atsižvelgiant į tai, kas nustatyta, naikinti Varėnos rajono apylinkės teismo 2012-02-14 nuosprendį nuteistųjų N. M. ir A. J. apeliaciniuose skunduose nurodytais argumentais nėra pagrindo.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos BPK 326 str. 1 d. 1 p.,

nutarė:

atmesti nuteistųjų N. M. ir A. J. apeliacinius skundus.

Kolegijos pirmininkas Artūras PažarskisTeisėjai Leonarda GurevičienėStasys Punys