Kauno apylinkės teismo nuosprendis

Įžanginė dalis

Kauno apylinkės teismo teisėjas Bronislovas Liatukas, sekretoriaujant Loretai Dosinienei, dalyvaujant prokurorams Mariui Kuzminovui, Jūratei Plauskienei, gynėjams advokatams Dianai Ingridai Vinklerytei, Ingridai Maldeikienei, specialistei Julytei Jurgelevičienei, civilinio ieškovo – VSDFV Kauno skyriaus – atstovėms Jolitai Nemeikšienei, S. M., viešame teisiamajame posėdyje išnagrinėjo baudžiamąją bylą, kurioje

Ž. S., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietis, lietuvis, aukštojo išsilavinimo, išsituokęs (gyvenantis partnerystėje), auginantis du mažamečius vaikus, dirbantis (duomenys neskelbtini)bankroto administratoriumi, gyv. (duomenys neskelbtini), Kaune, neteistas,

kaltinamas pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 21 str. 1 d., 182 str. 2 d.;

S. N., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo išsilavinimo, netekėjusi (gyvenanti partnerystėje), auginanti du mažamečius vaikus, dirbanti (duomenys neskelbtini), gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 182 str. 2 d.;

A. Z., gim. (duomenys neskelbtini)Kaune, a. k. (duomenys neskelbtini) Lietuvos Respublikos pilietė, lietuvė, aukštojo neuniversitetinio išsilavinimo, ištekėjusi, dirbanti pagal verslo liudijimą, gyv. (duomenys neskelbtini), neteista,

kaltinama pagal LR BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d.;

Aprašomoji dalis

nustatė:

Kaltinamasis Ž. S. kaltinamas tuo, kad jis 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad S. N. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdamas padėti S. N. įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodamas, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „Kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų II-ojo ketvirčio, t. y. balandžio-birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su S. N. susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins UAB „G.“ vyriausios finansininkės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad, ji per 2008 metų balandžio – birželio mėnesių laikotarpį gavo 17032,24 Lt pajamų, po to šį pranešimą pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet S. N. kreipsis į V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centrą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo bei tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-04-07 įregistravo UAB „G.“, įmonės kodas 301674019, įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, 2008-04-18 S. N. fiktyviai įdarbino vyriausiosios finansininkės pareigose 8 valandų darbo dienai, mokant 7070 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-04-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad, S. N. nuo 2008-04-18 priimta į darbą UAB „G.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to S. N., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-02 kreipėsi į V. R. Ąžuolyno sveikatos centrą, adresu K. Petrausko g. 40, Kaunas, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytoja L. K. išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0098999, kuriuo S. N. suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-08-02 iki 2008-11-04. Po to S. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-07-02 V. R. Ąžuolyno sveikatos centro gydytojos L. K. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr.; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad S. N. realiai UAB „G.“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-11 pranešimą apie UAB „G.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. N. gavo 17032,24 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 5787,55 Lt įmokų. Po to jis, tęsdamas nusikalstamą sumanymą, priėmė įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“, kuriuo suteikė, jai vaiko auginimo iki dviejų metų atostogas nuo 2008-11-05. Taip pat Ž. S., tęsdamas bendrą su S. N. nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-11-13 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad UAB „G.“ darbuotojai S. N. yra suteiktos atostogos nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09. Po to S. N., vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. LT4797097160309857; 2) UAB „G.“ direktoriaus Ž. S. įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 3) 2008-11-04 UAB „Kargautas“ įsakymą Nr. 34 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja dėl jos su Ž. S. pateiktų UAB „G.“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydama, kad ji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr.8.36-14414 „Dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09, iš viso 95973,84 Lt, pinigus pervedant į S. N. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius jai už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 išmokėjo 22552,29 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu Ž. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, apgaule padėjo S. N. įgyti turtinę teisę į didelės vertės 78292,46 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 apgaulės būdu padėjo S. N. įgyti 22552,29 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų), t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis Ž. S. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.);

Be to, kaltinamasis Ž. S. kaltinamas tuo, kad jis 2008 metų birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodamas, kad A. Z. yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdamas apgaule A. Z. naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodamas, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų III-ojo ketvirčio, t. y. liepos-rugpjūčio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su A. Z. susitarė, kad ją fiktyviai įdarbins UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji per 2008 metų liepos – rugpjūčio mėnesių laikotarpį gavo 10636,66 Lt pajamų, po ko šį pranešimą pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet A. Z. kreipsis į UAB „Vita longa“ filialą, esantį adresu A. Stulginskio g. 67, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to jis, vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-07-15 A. Z. fiktyviai įdarbino UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareigose, 8 valandų darbo dienai, mokant 4000 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-07-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-15 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-07-15 priimta į darbą UAB „G.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to A. Z., veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-12-23 kreipėsi į UAB „Vita longa“ padalinį, esantį adresu Raudondvario pl. 164, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija C Nr. 0133398, kuriuo jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27. Po to A. Z. 2008-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. LT4797094102176320; 2) UAB „Vita longa“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0133398; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to jis, tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad A. Z. realiai UAB „G.“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-10-03 pranešimą apie UAB „G.“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-03 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-10-03 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. Z. gavo 10363,66 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3521,57 Lt įmokų. Nuo 2008-12-23 A. Z. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-01-15 sprendimu Nr. 8.37-817 įgijo teisę į 1984,08 Lt motinystės pašalpą, tačiau sužinojusi, kad 2009 m. vasario mėnesį Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „G.“ atliko operatyvinį patikrinimą, todėl savo nusikalstamos veikos nebaigė, į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nesikreipė, pačios prašymu nuo 2009-04-25 buvo atleista iš UAB „G.“. Tokiu būdu Ž. S., veikdamas išankstine tiesiogine tyčia, su A. Z., apgaule rengėsi įgyti turtinę teisę į didelės vertės 51040,57 Lt svetimą turtą, t. y. kaltinamas nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d. 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamasis Ž. S. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 21 str. 1 d. 182 str. 2 d. išteisintinas, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji S. N. kaltinama tuo, kad ji 2008 metų sausio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodama, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų II-ojo ketvirčio, t.y. balandžio-birželio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas su vaiko tėvu Ž. S. susitarė, kad jis įkurs UAB „G.“, ją fiktyviai įdarbins vyriausios finansininkės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji per 2008 metų balandžio – birželio mėnesių laikotarpį gavo 17032,24 Lt pajamų, po to šį pranešimą Ž. S. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, tuomet ji kreipsis į V. R. Ąžuolyno šeimos sveikatos centrą dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to Ž. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-04-07 įregistravo UAB „G.“, įmonės kodas 301674019, įmonės registracijos adresas (duomenys neskelbtini), Kaune, 2008-04-18 S. N. fiktyviai įdarbino vyriausiosios finansininkės pareigose 8 valandų darbo dienai, mokant 7070 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-04-21 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-04-18 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-04-18 priimta į darbą UAB „G.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-07-02 kreipėsi į V. K. Ąžuolyno sveikatos centrą, adresu K. Petrausko g. 40, Kaunas, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo. V. K. Ąžuolyno sveikatos centro gydytoja L. K. išdavė nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0098999, kuriuo jai suteikė nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-08-02 iki 2008-11-04. Po to ji Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini); 2) 2008-07-02 V. K. Ąžuolyno sveikatos centro gydytojos L. K. išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0098999; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad, ji realiai UAB „G.“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-11 pranešimą apie UAB „G.“ apdraustuosius už 2008 metų II ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-07-11 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-07-11 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad S. N. gavo 17032,24 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 5787,55 Lt įmokų. Po to Ž. S., tęsdamas nusikalstamą sumanymą, priėmė įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“, kuriuo suteikė jai vaiko auginimo iki dviejų metų atostogas nuo 2008-11-05. Taip pat, Ž. S., tęsdamas bendrą su S. N. nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-11-13 pranešimą apie motinai (įmotei), tėvui (įtėviui) arba vaiko globėjui suteiktas (atšauktas) motinystės atostogas vaikui prižiūrėti Nr. 1 (forma 9-SD), kuriame nurodė, kad UAB „G.“ darbuotojai S. N. yra suteiktos atostogos nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09. Po to ji, vykdydama bendrą nusikalstamą sumanymą, 2008-11-13 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. LT4797097160309857; 2) UAB „G.“ direktoriaus Ž. S. įsakymą Nr. 08/11-04-01 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 3) 2008-11-04 UAB „K.įsakymą Nr. 34 „Dėl S. N. vaiko auginimo atostogų iki dviejų metų“; 4) vaiko gimimo liudijimo kopiją; 5) prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus Pašalpų ir nedarbingumo skyriaus vedėja dėl jos su Ž. S. pateiktų UAB „G.“ dokumentų, apgaulės įtakoje, manydama, kad ji turi teisę gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, 2008-11-19 priėmė sprendimą Nr.8.36-14414 „Dėl S. N. teisės į motinystės (tėvystės) pašalpą“, kuriame nusprendė skirti jai motinystės (tėvystės) pašalpą iki vaikui sukaks dveji metai, išmokant pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09, iš viso 95973,84 Lt, pinigus pervedant į S. N. sąskaitą, esančią AB „SEB“ banke Nr. (duomenys neskelbtini), dėl ko Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrius jai už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 išmokėjo 22552,29 Lt motinystės (tėvystės) pašalpą. Tokiu būdu S. N., veikdama išankstine tiesiogine tyčia kartu su savo vaikų tėvu Ž. S., apgaule įgijo turtinę teisę į didelės vertės 78292,46 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 apgaulės būdu savo naudai įgijo 22552,29 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų), t. y. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamoji S. N. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 182 str. 2 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamoji A. Z. kaltinama tuo, kad ji 2008 metų birželio mėnesio pradžioje, tyrimo tiksliai nenustatytu laiku, žinodama, kad yra nėščia ir dėl to gali gauti motinystės (tėvystės) pašalpą, siekdama apgaule savo naudai įgyti maksimalią motinystės pašalpą, žinodama, kad vadovaujantis LR ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo (2000-12-21 Nr. IX-110) 6 straipsnio „kompensuojamas uždarbis“ 2 dalimi, kurioje nurodyta, kad „kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės, tėvystės, motinystės (tėvystės) pašalpų dydis, yra apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo, tėvystės arba vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį...“ (galiojo nuo 2008-01-01 iki 2008-12-31), motinystės (tėvystės) pašalpa yra skaičiuojama 2008 metų III-ojo ketvirčio, t.y. liepos-rugpjūčio mėnesiais gautas draudžiamąsias pajamas, su Ž. S. susitarė, kad jis ją fiktyviai įdarbins UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareigose ir į apdraustųjų valstybiniu socialiniu draudimu įmokos pranešimą (forma SAM) įrašys žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad ji 2008 metų liepos – rugpjūčio mėn. laikotarpiu gavo 10636,66 Lt pajamų, po to šį pranešimą Ž. S. pateiks Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui. Tuomet ji kreipsis į UAB „Vita longa“ filialą, esantį adresu A. Stulginskio g. 67, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo ir į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyrių dėl motinystės, motinystės (tėvystės) pašalpų skyrimo ir tokiu būdu apgaule įgis turtinę teisę į didelės vertės svetimą turtą (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo lėšas). Po to Ž. S., vykdydamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir veikdamas pagal išankstinį susitarimą, 2008-07-15 A. Z. fiktyviai įdarbino UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareigose, 8 valandų darbo dienai, mokant 4000 Lt mėnesinį atlyginimą ir 2008-07-23 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-07-15 pranešimą apie apdraustųjų valstybinio socialinio draudimo pradžią Nr. 1 (forma 1-SD), kuriame įrašė duomenis apie tai, kad ji nuo 2008-07-15 priimta į darbą UAB „G.“ ir yra draudžiama valstybiniu socialiniu draudimu. Po to ji, veikdama pagal išankstinį nusikalstamą susitarimą, 2008-12-23 kreipėsi į UAB „Vita longa“ padalinį, esantį adresu Raudondvario pl. 164, Kaune, dėl nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimo gavimo, kur jai buvo išduotas nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimas, serija C Nr. 0133398, kuriuo jai buvo suteiktos nėštumo ir gimdymo atostogas už laikotarpį nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27. Po to ji 2008-12-30 Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė: 1) prašymą skirti motinystės pašalpą, kuriame nurodė pašalpą pervesti į jos sąskaitą AB „SEB“ banke Nr. LT4797094102176320; 2) UAB „Vita longa“ išduotą nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą serija C Nr. 0133398; 3) Prašymą dėl neapmokestinamojo pajamų dydžio taikymo. Po to Ž. S., tęsdamas bendrą nusikalstamą sumanymą ir žinodamas, kad ji realiai UAB „G.“ nedirbo ir neturėjo teisės gauti jokio atlyginimo, Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui pateikė 2008-10-03 pranešimą apie UAB „G.“ apdraustuosius už 2008 metų III ketvirtį Nr. 1 (forma SAM) su priedais: 2008-10-03 valstybinio socialinio draudimo ir sveikatos draudimo fondo biudžetų lėšų finansine ataskaita Nr. 1 (forma SAMF4), 2008-10-03 pranešimu apie apdraustųjų (be atleistųjų) valstybinio socialinio draudimo įmokas Nr. 1 (forma SAM3SD), kuriuose įrašė žinomai neteisingus duomenis apie tai, kad A. Z. gavo 10363,66 Lt pajamų, nuo kurių į Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos biudžetą apskaičiuota 3521,57 Lt įmokų. Nuo 2008-12-23 A. Z. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir VSDFV Kauno skyriaus 2009-01-15 sprendimu Nr. 8.37-817 įgijo teisę į 1984,08 Lt motinystės pašalpą, tačiau sužinojusi, kad 2009 m. vasario mėnesį Kauno apskrities Valstybinė mokesčių inspekcija UAB „G.“ atliko operatyvinį patikrinimą, savo nusikalstamos veikos nebaigė, į VSDFV Kauno skyrių dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo nesikreipė, pačios prašymu nuo 2009-04-25 buvo atleista iš UAB „G.“. Tokiu būdu A. Z., veikdama išankstine tiesiogine tyčia, kartu su Ž. S. apgaule rengėsi įgyti turtinę teisę į didelės vertės 51040,57 Lt svetimą turtą, laikotarpiu nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27 apgaulės būdu savo naudai įgijo 1984,08 Lt svetimo turto (Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo fondo biudžeto lėšų), t. y. kaltinama nusikaltimo, numatyto Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., padarymu. Kaltinamoji A. Z. šioje kaltinimo dalyje pagal LR BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintina, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kaltinamasis Ž. S. savo kaltės nepripažino ir parodė, kad nusprendė įgyvendinti tokį projektą, kai iš gamybinių patalpų rekonstruojant įrengiamos gyvenamosios - kūrybinės dirbtuvės. Projekto vertė buvo 12-13 mln. litų, planavo, kad UAB „G.“ pelnas galėtų siekti 4-5 mln. litų. Projektui buvo reikalingas finansavimas, įmonė, kuri galėtų viską atlikti, darbuotojai. Kadangi vienas visko nebūtų spėjęs, jam padėjo jo sugyventinė S. N.. Ji turėjo laiko ir galimybių vystyti projektą, jos išsilavinimas buvo tinkamas. Jis pats buvo užimtas kitais darbais. Tarėsi su patalpų savininku, 2008 m. vasario mėn. pasirašė sutartį, kurią rengti padėjo S. N.. Trūkstant lėšų pasiskolino 150000 litų. 2008-04-07 buvo įkurta UAB „G.“, S. N. įdarbinta 2009-04-18. Projekte jam viską daryti padėjo S. N.. Buvo derinamas verslo planas, kad jį pateikti bankui ir gauti finansavimą. S. N. kreipėsi į bankus, vykdė su jais derybas, rado pirkėjus, skaičiavo projekto biudžetą, atliko kelių darbuotojų darbą. Buvo atlikta daug darbų, kad projektas taptų finansuojamas, juos atliko S. N., jis pats labiau užsiėmė strategija, o ji atliko labai daug kitų funkcijų. Iki 2008 m. pabaigos darbas ties projektu vyko intensyviai, po finansinės krizės darbai sustojo. Veiklos metu S. N. išėjo motinystės atostogų. Reikėjo kito darbuotojo - projektuotojo, architekto, taip jis, internete paskelbęs apie atranką, rado kitą darbuotoją – A. Z., nes ji turėjo atitinkamą išsilavinimą, išmanė vadybininkės darbą, todėl į darbą priėmė būtent ją. Ji daug dirbo, vedė derybas, ieškojo klientų, kartu su juo susitikinėjo su architektais, statybininkais, vedė kasdieninę įmonės veiklą, derino bendradarbiavimo sąlygas. UAB „G.“ negavo pelno, nes projektas buvo tik vystomas, nespėjo patekti į rinką. Atlyginimus mokėjo iš savo asmeninių ir pasiskolintų iš investuotojų lėšų. Pradiniam finansavimui įnešė 38000 litų, taip pat pinigų skolinosi iš pažįstamo. Jis buvo vienintelis įmonės akcininkas, tačiau dirbo ir kitose įmonėse. S. N. gavo teisingą atlyginimą už jos atliktą darbą, ji buvo įdarbinta balandžio mėnesį, o apie nėštumą jis sužinojo gegužės – birželio mėnesiais. Tuo metu jie kartu dar negyveno. Įdarbindamas A. Z. nežinojo apie jos nėštumą be apie tai, kad ji jo buvusio bendradarbio sutuoktinė. Nežino, kokio dydžio išmoką gavo S. N.. Darbo sutartis su A. Z. buvo sudaryta teisėtai, aptartos darbo sąlygos, ji atliko visas savo darbo funkcijas, kaip ir S. N.. Nesutinka su specialistės išvada, jos teiginiai visiškai nepagrįsti. Darbo užmokesčio dydis privačiose įmonėse yra šalių susitarimo reikalas, kaltinamosios S. N. ir A. Z. dirbo realiai, tai patvirtino liudytojai, jos atliko konkrečius darbus, yra visi dokumentai. Įmonė vykdė veiklą ir iki šiol ją vykdo, šiuo metu vyksta derybos su potencialiais investuotojais, viskas plėtojama, A. Š. dalyvauja projekto tęsime. Įmonės sąskaitoje yra 150000 litų. Atnaujinus projektą, S. N. ir A. Z. bus vėl priimtos dirbti.

Kaltinamoji S. N. kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinamąjį Ž. S. pažinojo ir anksčiau, kaltinamosios A. Z. nepažinojo. 2007 m. pabaigoje Ž. S. papasakojo apie savo verslo idėją rekonstruoti pastatą Vilniuje, kaip galima vystyti projektą. Jie nutarė užsiimti šia veikla, ieškojo investuotojų, bendravo su bankais, kūrė verslo planą, siekė gauti finansavimą. Taip 2008 m. balandžio mėn. buvo įsteigtas UAB „G.“. Ji dirbo realiai, turėjo tinkamą išsilavinimą, pildė dokumentus kaip vyr. finansininkė, daug bendravo su klientais, bankais, parengė bendradarbiavimo sutartį su „N.“, atliko daugybę funkcijų. Dirbo 8 val. per dieną, teko dirbti ir per išeigines, nes derinosi prie klientų. Įmonėje nebuvo daug darbuotojų. Ji kelis kartus gavo atlyginimą, po to, iki 2009 m. gegužės mėn., gavo išmokas iš Sodros. Apie savo nėštumą sužinojo sausio – vasario mėnesį, įsidarbino balandžio mėnesį. Ž. S. apie nėštumą sužinojo vėliau, gal 2008 m. gegužės mėnesį, nes jų asmeniniai santykiai tuo metu buvo pašliję. Abu sutarė dėl jos atlyginimo dydžio. Šiuo metu turi du vaikus – 5-rių ir 7-rių metų. Ji šiuo metu dirba, o jų su Ž. S. asmeniniai santykiai nėra labai geri ir šiuo metu.

Kaltinamoji A. Z. kalta neprisipažino ir parodė, kad kaltinamojo Ž. S. anksčiau nepažinojo. Baigusi studijas ieškojo darbo. Kaltinamasis Ž. S. jai paskambino, pakvietė pokalbiui ir pasiūlė darbą. Ji susitiko su juo ofise – bute, jis papasakojo apie įmonę, vykdomą projektą. Jos darbo funkcijos buvo pasirūpinti apželdinimu projektuojamose patalpose, be to, jai buvo pasiūlytos antraeilės administratorės pareigos. Vėliau ji vėl susitiko su kaltinamuoju ir buvo įdarbinta. Tik tada ji sužinojo apie nėštumą, niekam apie tai nesakė. Maždaug po mėnesio pasakė apie nėštumą Ž. S.. Ji dirbo ir namie, ir biure, atliko daug funkcijų - ruošė projektus, ne kartą vyko į Vilnių, derino įvairius klausimus su darbuotojais, atsakinėjo į laiškus, atliko ne vieną individualių namų apželdinimo projektą. Jos sutuoktinis buvo išėjęs tėvystės atostogų, nes ji planavo dirbti toliau, bet tada „strigo“ projektas, nebegavo atlyginimo. UAB „G.“ dirbo neilgai, buvo atleista iš darbo. Dirbo realiai, buvo sudaryta darbo sutartis, įmonė mokėjo mokesčius. Teigė apgaule nieko nedariusi. Gavo išmoką už gimdymo atostogas už 4 mėnesius, kas jai priklausė pagal įstatymą.

Kaltinamųjų Ž. S., S. N., A. Z. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo ir nagrinėjimo teisme metu, yra nuoseklūs, itin argumentuoti, juose nėra absoliučiai jokių prieštaravimų, jie teismui nekelia jokių abejonių, jais netikėti teismas neturi jokio pagrindo.

Liudytojas V. Č. parodė, kad kaltinamųjų anksčiau nepažinojo. 2008 metais, jam dirbant UAB „Daliktos statyba“ darbų vykdytoju su UAB „Daliktos statyba“ savininku L. D. vyko į Vilnių sudaryti pastato rekonstrukcijos sąmatos. Nuvykus į vietą jam buvo parodytos buvusios apleistos gamyklos patalpos. Užsakovai jiems aprodė pastatą, pateikė pastato brėžinių atšviestas kopijas. Užsakovai minėjo, kad gamykla turėtų būti rekonstruojama į gyvenamuosius butus su automobilių stovėjimo aikštelėmis, terasomis. Grįžęs pagal pateiktus brėžinius, naudodamasis sąmatos sudarymo programa, sudarė pastato rekonstrukcijos sąmatą, kurią pateikė L. D.. Kaltinamasis Ž. S. buvo tada Vilniuje, rodė brėžinius. Brėžinius atsiųsdavo L. D., iš kur jis juos gaudavo - nežino.

Liudytoja I. J. parodė, kad kaltinamąjį Ž. S. pažįsta seniai, jie yra buvę bendradarbiai. Ją sudomino Ž. S. projektas dėl butų darymo gamykloje. Tuo metu ji dirbo nekilnojamojo turto agentūroje, norėjo pirkti 150 kv. m. ploto patalpą. Prasidėjus ekonominei krizė jos šis projektas nebedomino. Ar jis buvo vystomas toliau, ji nežino, nes nesidomėjo. Kai domėjosi patalpos pirkimu, paprašė Ž. S., kad kai pastarasis turės daugiau informacijos apie vykdomą projektą, ją informuotų. Ž. S. jai pasakė, kad dėl projekto eigos ir informacijos pateikimo su ja susisieks S. N.. Su S. N. ji buvo susitikusi iki 10 kartų, kaltinamoji S. N. jai kompiuteriu parodė brėžinius, filmuotą medžiagą, nuotraukas, su pastarąja ji derino būsimas pirkimo sąlygas, planuojamas būsto kvadratinio metro kainas. Jos manymu projektas iš tikrųjų buvo daromas.

Liudytojas Ž. F. parodė, kad kaltinamąjį Ž. S. pažįsta, su juo kartu dirbo. Kaltinamasis į jį kreipėsi prašydamas padėti dėl marketingo plano paruošimo nekilnojamojo turto vystymo projektui. Jis su šiuo pasiūlymu sutiko, tačiau dėl konkrečių darbo sąlygų jie nesitarė, nutarė susitikti kitą kartą, kuomet Ž. S. gaus projekto įgyvendinimui reikiamą finansavimą. Ž. S. jam pateikė savo planų iš gamyklos sukurti gyvenamąsias patalpas aprašymą. Su Ž. S. vėliau jis nesusitiko, kadangi, kaip suprato, Ž. S. negavo projekto įgyvendinimui reikiamo finansavimo. Jo projektas atrodė realus.

Liudytojas L. D. parodė, kad kaltinamasis Ž. S. buvo jo klasiokas. Ž. S. kreipėsi į jį 2006-2007 metais, tiksliai laiko nepamena, nes turėjo gerą projektą. Kartu su Ž. S. apžiūrėjo dideles patalpas, kuriose jis ruošėsi rengti „loftus“. Kaltinamasis ketino įgyvendinti tą projektą, jie viską matavo, skaičiavo pagal išplanavimą. Techninio plano dar nebuvo. Finansuoti turėjo bankas, bet pirma viską reikėjo įvertinti ir suskaičiuoti. Kartu su juo važiavo matininkas V. Č.. Projektas atrodė labai paklausus, nes patalpos buvo Vilniaus centre. Jis ten vyko 3-4 kartus, vieną iš tų kartų juos lydėjo kaltinamoji S. N., nes Ž. S. buvo užsiėmęs. S. N. pastate orientavosi, mano, kad ji ne kartą ten buvusi. Vėliau projektas žlugo, prasidėjo krizė, nors buvo tartasi su „SEB“ banku, jau buvo parengti paskaičiavimai.

Liudytojas A. Ž. parodė, kad kaltinamųjų nepažįsta. UAB „G.“ žinojo, nes Ž. S. brolis V. S. pasiūlė pirkti „loftą“. Jis pasirašė preliminarią pirkimo - pardavimo sutartį. Pastatą, kuriame jis planavo pirkti patalpas, apžiūrėjo tik iš išorės.

Liudytojas J. K. parodė, kad kaltinamąjį Ž. S. pažįsta, kadangi su juo dirbo vienoje įmonėje. Su Ž. S. ketino įgyvendinti projektą „L.“. Projekto sumanymas buvo iš seno gamybinio pastato padaryti gyvenamąjį būstą. UAB „G.“ buvo kuriama kaip projekto vystymo bendrovė, kad būtų gauta paskola iš banko. Tarėsi su Ž. S., kad jis dirbs UAB „G.“ projekto vadovu ir ilgainiui taps bendrasavininkiu. S. N. surašė verslo planą, įkūrus UAB „G.“ minėtą verslo planą taisė, ieškojo klientų, bendravo su jais bei architektais, statybinėmis organizacijomis, atlikinėjo turto vertinimus. Banko paskolos negavo, todėl jis UAB „G.“ nebuvo įdarbintas, nors jis projekte dalyvavo iki 2007 metų lapkričio mėnesio. Nuo 2008 metų liepos mėnesio UAB „G.“ architektūros srityje dirbo A. Z., kuri darė terasos projektus, bendravo su architektais, klientais, vykdė kitas S. N. funkcijas. Ne kartą S. N. ir A. Z. matė pastate, esančiame T. Ševčenkos g. 16, Vilniuje, jos ten susitikinėdavo su klientais, architektais, statybininkais.

Liudytojas V. V. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį Ž. S., kadangi su juo dirbo vienoje įmonėje. Ž. S. pasiūlė kartu įgyvendinti projektą. Projekto sumanymas buvo iš seno gamybinio pastato padaryti gyvenamąjį būstą. UAB „G.“ buvo kuriama, kad gauti paskolą iš banko. Kartu su Ž. S. ne kartą vyko apžiūrėti pastato, darė cheminius tyrimus, bet po to viskam labai pakenkė krizė. Ž. S. ketinimas buvo labai realus, jau buvo ir pirkėjų. Kaltinamoji S. N. taip pat rūpinosi projektu, dirbo. UAB „G.“ dirbo ir kaltinamoji A. Z., kuri darė terasos projektus, bendravo su architektais, klientais. Jis ne kartą S. N. ir A. Z. matė pastate, kadangi ten pastarosios susitikinėdavo su klientais, architektais, statybininkais.

Liudytojas A. Š. parodė, kad pažįsta kaltinamąjį Ž. S.. Ž. S. norėjo vystyti projektą iš jo įmonei priklausančios nuosavybės. Jis yra įmonės akcininkas, įmonės direktorius M. P. pristatė Ž. S., ketinantį pirkti pastatą. Pastatas buvo miesto centre, jo įmonės direktorius rado žmogų, kuris galėtų investuoti. Ž. S. ketino pirkti iš jų patalpas, jas rekonstruoti, perdaryti į gyvenamąsias patalpas. Kaltinamasis sumokėjo 150000 litų avansą. Buvo suderinta viso objekto kaina, sutarti terminai, atlikti patalpų tyrimai, sudarytos sąmatos, viskas jau buvo derinama, tačiau pirkėjai negavo finansavimo iš banko. Ž. S. prašė palaukti, bandė tartis su kitu investuotoju, nors jie ir laukė, bet viskas žlugo. Kaltinamasis kelis kartus buvo atsivežęs architektus. Jis bendravo tik su Ž. S., nežino, su kuo bendravo jo įmonės direktorius. Su kaltinamosiomis nebendravo, nežino, koks buvo jų vaidmuo. Projektas nepavyko, nes prasidėjo krizė. Jį galima tęsti, patalpos yra, jos nerenovuotos. Ž. S. rizikavo, prarado 150000 litų.

Liudytojas A. Č. parodė, kad kaltinamoji A. Z. yra jo dukra. Ji mokėsi kolegijoje aplinkos apželdinimo specialybės. Dukra sakė, kad įsidarbino privačioje įmonėje, minėjo, kad daug uždirba. Ji ruošė apželdinimo projektus, juos ruošė ir jo kompiuteriu, važiuodavo į kitus miestus, važiavo pas jo draugą į Dusetas, tačiau kur būtent ji dirbo – nežino. Kaip dukra rado darbą – nežino. Po to dukra išėjo dekretinių atostogų, bet nieko negavo iš Sodros, nes neturėjo reikiamo stažo. Nesupranta, kuo dukra kaltinama.

Teisiamojo posėdžio metu, sutinkamai su LR BPK 276 str. 1 d. 1 p., buvo balsu perskaityti liudytojo D. V. parodymai, duoti ikiteisminio tyrimo metu (t. 2, b. l. 139-140).

Liudytojas D. V. ikiteisminio tyrimo metu parodė, kad jis nuo 2004 metų dirbo UAB „Vanesos statyba“ direktoriumi. Įmonė vertėsi nekilnojamo turto statyba. Nuo 2008 metų spalio mėnesio įmonė bankrutavo. Statybos darbus atlikinėjo Kauno rajono ribose, buvo pavienių atvejų, kai gyvenamuosius namus statė ir kituose miestuose. Pastačius namą, jei užsakovas pageidaudavo, jų įmonė tvarkydavo ir kraštovaizdį aplink pastatytą namą, kadangi savo kraštovaizdžio architektų jie neturėjo, tokiems darbams samdydavo tuo užsiimančias įmones. Samdė UAB „Trinkelita“ trinkelių klojimui ir kitas įmones, kurių įvardinti negali, nes praėjo daug laiko. Kadangi jis buvo įmonės direktorius, todėl visi vykdomi darbai būdavo derinami su juo asmeniškai. UAB „G.“ atlikti kraštovaizdžio architektūros darbus jie niekada nesamdė, pavardės Ž. S. ir A. Z. jam nežinomos, su minėtais asmenimis jis jokių sandorių nesudarinėjo. Iš jam pateiktų kraštovaizdžio projektų gali pasakyti, kad UAB „Vanesos statyba“ niekada nestatė jokių objektų Kuršių gatvėje ir Linkuvoje, todėl užsakyti tokius kraštovaizdžio architektūrinius projektus jų įmonei nereikėjo. Yra statę gyvenamąjį namą Vytėnuose, tačiau pagal pateiktą kraštovaizdžio projektą kategoriškai neigia, kad pateiktas projektas padarytas būtent jų pastatytam namui. Nuo 2007 metų UAB „Vanesos statyba“ statė kotedžus Šilainių mikrorajone, Šėtos gatvėje, todėl užsakinėti kraštovaizdžio projektus gyvenamiesiems namams jiems nereikėjo. Pateiktus kraštovaizdžio projektus mato pirmą kartą, užtikrintai gali pasakyti, kad UAB „Vanesa statyba“ šių projektų neužsakinėjo. Kodėl kraštovaizdžio projektuose kaip užsakovas yra nurodyta UAB „Vanesos statyba“ - paaiškinti negali.

Liudytojas D. V. teisiamojo posėdžio metu parodė, kad pažįsta kaltinamąjį Ž. S., turėjo su juo bendrų reikalų, kitų kaltinamųjų nepažįsta. Apklausiant ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jam nesakė Ž. S. vardo ir pavardės, tik rodė projektus, todėl prokurorui pasakė, kad jų nematęs. Iš tikrųjų jis pažinojo Žygimantą, jis Vilniuje ruošėsi statyti loftus, su juo apžiūrėjo, ką reikia padaryti. Buvo ketinama rekonstruoti fabriko patalpas, kadangi jis buvo dirbęs statybose ir turėjo žinių, tai su kaltinamuoju ruošė sąmatą, bet vėliau jų bendravimas baigėsi. Planai buvo realūs, Ž. S. turėjo projektus, kažkokius dokumentus, buvo paruoštos sąmatos, tačiau atsirado bėdų dėl finansavimo. Išėjęs iš prokuroro ėmė domėtis, išsiaiškino ir dar tą pačią dieną paskambinęs prokurorui pasakė, kad žino, kas yra tas Ž. S., kad jis ruošėsi daryti loftus. Įmonė „Vanesa“ buvo nekilnojamojo turto agentūra, bet buvo ir daug dukterinių įmonių, ką jos užsakinėjo – nežino.

Specialistė Julytė Jurgelevičienė parodė, kad 2009-06-05 surašė Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymą Nr.AU12-158, kurioje užfiksuota, kad laikotarpiu nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10 UAB „G.” jokių pardavimų ar pirkimų nevykdė, prekių iš ES neįsigijo, importo procedūrų nevykdė. Kauno apskrities VMI duomenimis pagal mokėtojo pateiktas deklaracijas 2009-02-12 dienai mokėtojas turėjo GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų nepriemoką – 6878,87 Lt ir nuo šio mokesčio priskaičiuotų 355,29 Lt delspinigių. Mokesčių mokėtojo Kauno AVMI pateiktame prašyme įregistruoti mokesčių mokėtojų registre nurodyta faktiškai vykdoma veikla pagal Ekonominės veiklos rūšių klasifikatorių – nekilnojamojo turto operacijos, atitinka įregistruotą mokesčių mokėtojo veiklą. Operatyvus patikrinimas atliktas dėl informacijos surinkimo apie darbuotojų draudžiamąsias pajamas už laikotarpį nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10. Patikrinimo metu nustatyta, kad mokesčių mokėtojas (UAB “G.”) 2008 metais nevykdė veiklos, iš kurios būtų gauta pajamų. Patikrinimui buvo pateiktas UAB “G.” verslo planas “Loftai”. Ar šis verslo planas buvo vystomas - pasakyti negali. Tikrinamuoju laikotarpiu UAB “G.” nei pirkimų, nei pardavimų, iš kurių būtų gaunamos pajamas, nevykdė. Įmonėje dirbo darbuotojai, kurių priskaičiuotas darbo užmokestis: direktorius Ž. S. – 800 litų per mėnesį, S. N. – 7070 litų per mėnesį, A. Z. – 4000 litų per mėnesį. Palyginus vidutinį mėnesinį darbo užmokestį su duomenų bazėje “Vidutinio darbo užmokesčio rodikliai Kauno apskrityje pagal Ekonominės veiklos skyriaus L68 “Nekilnojamojo turto operacijos” esančiais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį, matyti, kad UAB “G.” atlyginimai yra dvigubai didesni. Bendrovėje buvo pildomi darbo laiko apskaitos žiniaraščiai. Darbotojai dirbo po 8 valandas per dieną. Už 2008 metus bendrovėje darbuotojams buvo priskaitytas ir pilnai išmokėtas darbo užmokestis. Visi išvados teiginiai teisingi, išvada surašyta iš gautos pažymos - kokia buvo nepriemoka, kam ir kiek buvo mokėta. Iki šios dienos duomenys nepasikeitę, susidarė apie 1000 litų delspinigių, kitos nepriemokos likviduojamos. UAB „G.“ negavo jokių pajamų. Pripažino, kad būna nuostolingų veiklų, negali atsakyti, ar bendrovė nevykdė veiklos, ar tik neuždirbo pajamų, nes veikla buvo nuostolinga. Mokesčiai nebuvo sumokėti, o atlyginimai mokėti padidinti. Kadangi bendrovė negavo pajamų, gaunasi, kad ji nevykdė jokios veiklos, bet to patvirtinti negali. Tyrimas atliktas iš pateiktų įmonės dokumentų.

Liudytojų ir specialistės parodymuose nėra jokių kaltinamųjų kaltės įrodymų.

Civilinio ieškovo VSDFV Kauno skyriaus atstovė S. R. paaiškino, kad UAB „G.“ bendrovės direktorius yra Ž. S.. Tarp S. N. ir UAB „G.“ direktoriaus Ž. S. darbo sutartis buvo pasirašyta 2008-04-17. S. N. buvo įdarbinta vyr. finansininke. Darbdavys įsipareigojo S. N. mokėti 7070,00 Lt dydžio darbo užmokestį, nustatant per dieną 8 val. darbo laiką, dirbant penkias dienas per savaitę. S. N. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriui 2008-07-02 pateikė prašymą motinystės pašalpai skirti. Motinystės pašalpa skiriama ir mokama vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin. 2000, Nr. 111-3574) bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais (Žin. 2001, Nr. 10-284). Nuo 2008-07-02 S. N. buvo išleista nėštumo ir gimdymo atostogų bei įgijo teisę į motinystės pašalpą. Vadovaujantis S. N. teisės į motinystės pašalpą įgijimo metu galiojusiomis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu asmenims, atitinkantiems Įstatymo 16 straipsnyje nustatytas sąlygas. Motinystės pašalpa buvo mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Atsižvelgdamas į tai, motinystės pašalpą VSDFV Kauno skyrius paskaičiavo pagal apdraustosios S. N. 2008 m. 1 ketvirčio draudžiamąsias pajamas. Kadangi UAB „G.“ S. N. pradėjo dirbti tik II ketvirtį, t. y. nuo 2008-04-18, tad motinystės pašalpa buvo apskaičiuojama pagal kompensuojamą uždarbį, kuris buvo taikytas apskaičiuojant ankstesnę atitinkamą pašalpą (Ligos ir motinystės socialinio draudimo pašalpų nuostatų 8 punktas). VSDFV Kauno skyrius S. N. 2008-07-09 sprendimu Nr.8.37-2436 laikotarpiu nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04 paskyrė motinystės pašalpą. Už minėtą laikotarpį S. N. priskaičiuota 8111,88 Lt dydžio motinystės pašalpa. Atsižvelgiant į tai, kad S. N. motinystės pašalpa buvo skaičiuojama pagal kompensuojamą uždarbį, kuris buvo taikytas apskaičiuojant ankstesnę atitinkamą pašalpą VSDFV Kauno skyriui išmokėjus 8111,88 Lt motinystės pašalpą, žala nepadaryta. Pažymėtina, kad 2008-11-13 S. N. VSDFV Kauno skyriuje pateikė prašymą skirti motinystės (tėvystės) pašalpą. UAB „G.“ direktoriaus 2008-11-04 įsakymu Nr. 08/11-04-01 laikotarpiu nuo 2008-11-05 jai suteiktos vaiko priežiūros atostogos iki dvejų metų. UAB „Kargautas“ direktoriaus 2008-11-04 įsakymu Nr. 34 taip pat nuo 2008-11-05 išleista vaiko priežiūros atostogų iki dvejų metų. Motinystės (tėvystės) pašalpa skinama ir mokama vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin. 2000, Nr. 111-3574) bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais (Žin. 2001, Nr. 10-284). Teisę į motinystės (tėvystės) pašalpą S. N. įgijo nuo 2008-11-05. Motinystės (tėvystės) pašalpa yra mokama asmenims, atitinkantiems Įstatymo 19 straipsnyje nustatytas sąlygas vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos iki tol, kol vaikui sueis dveji metai. Motinystės (tėvystės) pašalpos dydis nuo nėštumo ir gimdymo atostogų pabaigos, kol vaikui sueis vieni metai, yra 100 procentų, o kol vaikui sueis dveji metai - 85 procentai pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio. Pagal tuo metu galiojusią LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo 6 str. 2 d. redakciją (Žin. 2007, Nr. 132-5346) kompensuojamasis uždarbis, pagal kurį nustatomas motinystės (tėvystės) pašalpos dydis, buvo apskaičiuojamas atsižvelgiant į apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš vaiko priežiūros atostogų pradžios mėnesį. Kadangi S. N. vaiko priežiūros atostogų išleista 2008 IV ketvirtį, kompensuojamas uždarbis buvo skaičiuojamas iš 2008 II ketvirčio draudžiamųjų pajamų, gautų iš UAB „G.“, kurios sudarė 17 032,24 Lt ir VSDK biudžeto lėšų 1056,73 Lt. Vidutinis dienos kompensuojamasis uždarbis motinystės (tėvystės) pašalpai apskaičiuoti sudarė 291,76 Lt. S. N. pagal 2008 II ketvirčio UAB „G.“ pateiktas 17 032,24 Lt draudžiamąsias pajamas ir iš VSDF biudžeto gautų lėšų 1056,73 Lt VSDFV Kauno skyriaus 2008-11-19 sprendimu Nr.8-36-14414 už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09 priskaičiuota 123 300,25 Lt motinystės (tėvystės) pašalpa. Jei motinystės (tėvystės) pašalpa butų skaičiuojama iš kompensuojamo uždarbio, pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė (pirmesnė) motinystės (tėvystės) pašalpa, pašalpos dydis už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09 būtų 45 007,79 Lt dydžio. VSDFV Kauno skyriui S. N. išmokėjus motinystės (tėvystės) pašalpą už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2010-09-09 pagal pateiktas UAB „G.“ draudžiamąsias pajamas VSDFV biudžetui būtų padaryta 78 292,46 Lt (123 300,25 Lt – 45 007,79 Lt) dydžio žala. VSDFV Kauno skyrius, vadovaudamasis Kauno miesto apylinkės prokuratūros 2009-05-27 nutarimu, S. N. nuo 2009-05-01 motinystės (tėvystės) pašalpą paskyrė apskaičiuotą iš kompensuojamo uždarbio 106,50 Lt (pagal kurį buvo apskaičiuota atitinkama ankstesnė motinystės (tėvystės) pašalpa). VSDFV Kauno skyrius, S. N. už laikotarpį nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 išmokėjęs motinystės (tėvystės) pašalpą, patyrė 22 552,29 Lt žalą. A. Z. UAB „G.“ pradėjo dirbti nuo 2008-07-15. Darbo sutartis pasirašyta 2008-07-14. A. Z. priimta kraštovaizdžio architektės pareigoms. Darbdavys įsipareigojo A. Z. mokėti 4000,00 Lt darbo užmokestį, nustatant 8 val. darbo laiką per dieną. A. Z. Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos (toliau - VSDFV) Kauno skyriui 2008-12-30 pateikė prašymą motinystės pašalpai skirti. Motinystės pašalpa skiriama ir mokama vadovaujantis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymu (Žin. 2000, Nr. 111-3574) bei LR Vyriausybės nutarimu patvirtintais Ligos ir motinystės socialinio draudimo nuostatais (Žin. 2001, Nr. l0-284). Nuo 2008-12-23 A. Z. išleista nėštumo ir gimdymo atostogų ir įgijo teisę į motinystės pašalpą. Vadovaujantis A. Z. teisės į motinystės pašalpą laiku galiojusiomis LR Ligos ir motinystės socialinio draudimo įstatymo nuostatomis, motinystės pašalpa mokama nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpiu asmenims, atitinkantiems Įstatymo 16 straipsnyje nustatytas sąlygas. Motinystės pašalpa buvo mokama 100 procentų pašalpos gavėjo kompensuojamojo uždarbio dydžio, kuris apskaičiuojamas pagal apdraustojo asmens draudžiamąsias pajamas, turėtas užpraeitą kalendorinį ketvirtį, buvusį prieš nėštumo ir gimdymo atostogų pradžios mėnesį. Atsižvelgiant į tai, kad A. Z. nėštumo ir gimdymo atostogų išleista 2008 m. IV ketvirtį, kompensuojamas uždarbis turi būti skaičiuojamos pagal II ketvirčio deklaruotas draudžiamas pajamas. Pažymėtina, kad A. Z. UAB „G.“ dirbti pradėjo nuo 2008-07-18 (nuo III ketvirčio), tad už II ketvirtį A. Z. draudžiamųjų pajamų negavo. VSDFV Kauno skyriaus 2009-01-15 sprendimu Nr. 8.37-817 A. Z. apskaičiuota bei išmokėta 1984,08 Lt motinystės pašalpa už laikotarpį nuo 2008-12-23 - 2009-04-27 pagal 2008 m. gruodžio mėnesio minimalų dienos kompensuojamąjį uždarbį, kadangi 2008 m. II ketvirtį A. Z. draudžiamųjų pajamų neturėjo. Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo A. Z. nesikreipė. Nuo 2009-04-25 A. Z. nedrausta valstybiniu socialiniu draudimu. Už laikotarpį nuo 2009-04-25 iki 2009-04-27 VSDFV Kauno skyriaus 2009-08-17 sprendimu Nr. 8.24-939 nustatyta 23,62 Lt permoka, kadangi teisę gauti motinystės pašalpą turi asmenys, apdrausti ligos ir motinystės socialiniu draudimu. Dėl motinystės (tėvystės) pašalpos mokėjimo A. Z. nesikreipė. VSDFV Kauno skyrius, A. Z. išmokėjęs motinystės pašalpą, patyrė 1960,46 Lt žalą. VSDFV Kauno skyriui išmokėjus S. N. motinystės (tėvystės) pašalpą laikotarpiu nuo 2008-11-05 iki 2009-04-30 ir A. Z. motinystės pašalpą laikotarpiu nuo 2008-12-23 iki 2009-04-24, viso fondo biudžetui padaryta 24 512,75 Lt dydžio žala. Reiškia civilinį ieškinį 24 512,75 Lt sumai, prašo priteisti solidariai iš S. N. ir Ž. S. VSDFV Kauno skyriaus naudai 22 552,29 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti bei priteisti solidariai iš A. Z. ir Ž. S. VSDFV Kauno skyriaus naudai 1960,46 Lt Valstybinio socialinio draudimo fondo biudžetui padarytai žalai atlyginti. Kaltinamosios buvo įdarbintos fiktyviai, jos realiai nedirbo, nebuvo paskaičiuotos draudžiamosios pajamos, joms išmokos nepriklausė. Įmonė blogai mokėjo įmokas, dar ir dabar yra skolinga. UAB „G.“ kitų darbuotojų nebuvo. Sodra turi teisę tikrinti įmonės veiklą, atlikus UAB „G.“ patikrinimą kilo įtarimų, buvo kreipiamasi į VMI, nustatytas fiktyvaus darbo faktas.

Kaltinimas, be to, grindžiamas 2009-06-05 Kauno apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos operatyvaus patikrinimo pažyma Nr. AU12-158, iš kurios matyti, UAB „G.“ tikrinamuoju laikotarpiu (nuo 2008-04-07 iki 2009-02-10) nei pardavimų nei pirkimų nevykdė, prekių iš ES neįsigijo, importo procedūrų nevykdė, UAB „G.“ Kauno apskrities VMI 2008 metais teikė tik mėnesines pajamų mokesčio nuo A klasės pajamų deklaracijas, sumokėjo 22,58 Lt įmokų į Garantinį fondą, Kauno apskrities VMI duomenimis pagal mokėtojo pateiktas deklaracijas 2009-02-12 mokėtojas turėjo GPM nuo gyventojo su darbo santykiais susijusių A klasės pajamų nepriemoką – 6878,87 Lt ir nuo šio mokesčio priskaičiuotų 355,29 Lt delspinigių, bendrovėje darbo mokestis buvo išmokamas neatsižvelgiant į tai, kad bendrovė buvo skolinga biudžetui (t. 1, b. l. 9-11); 2008-04-17 darbo sutartimi Nr. 01-02, pasirašyta bendrovės direktoriaus Ž. S. ir darbuotojos S. N., iš kurios matyti, kad UAB „G.“ direktorius nuo 2008-04-17 priėmė į darbą S. N. UAB „G.“ vyr. finansininkės pareigoms, neterminuotam laikui, nustatydamas 7070 litų atlyginimą, 8 val., 5 darbo dienų savaitę (t. 1, b. l. 124); 2008-07-14 darbo sutartimi Nr. 08/07/14-3, pasirašyta bendrovės direktoriaus Ž. S. ir darbuotojos A. Z., iš kurios matyti, kad UAB „G.“ direktorius nuo 2008-07-14 priėmė į darbą A. Z. UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareigoms, neterminuotam laikui, nustatydamas 4000 litų atlyginimą, 8 val., 5 darbo dienų savaitę (t. 1, b. l. 124); UAB „G.“ direktoriaus pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2008-04-20 UAB „G.“ direktoriaus Ž. S., iš kurių matyti, kokios UAB „G.“ direktoriaus teisės, pareigos ir atsakomybė (t. 1, b. l. 120-122), UAB „G.“ vyriausiosios finansininkės pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2008-04-20 UAB „G.“ direktoriaus Ž. S., iš kurių matyti, kokios UAB „G.“ vyr. finansininkės teisės, pareigos ir atsakomybė (t. 1, b. l. 127-131); UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės pareiginiais nuostatais, patvirtintais 2008-07-15 UAB „G.“ direktoriaus Ž. S., iš kurių matyti, kokios UAB „G.“ kraštovaizdžio architektės teisės, pareigos ir atsakomybė (t. 1, b. l. 144-147); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-10-08 pažyma Nr. 8.21-967 apie S. N. 2008-04-01-2009-04-14 išmokas ir kartu pateikti sprendimai „Dėl S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos dalies mokėjimo“, sprendimai „Dėl S. N. motinystės (tėvystės) pašalpos“, iš kurių matyti, kokia priskaičiuota S. N. motinystės pašalpa už nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpį bei kokia paskaičiuota S. N. motinystės (tėvystės) pašalpa (t. 1, b. l. 44-61); Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriaus 2009-04-16 pažyma Nr. 8.21-984 apie A. Z. 2008-04-01-2009-04-27 išmokas ir kartu pateiktas 2009-01-15 sprendimas Nr. 8.37-817 „Dėl A. Z. teisės į motinystės pašalpą“, iš kurios matyti, kokia priskaičiuota A. Z. motinystės pašalpa (t. 1, b. l. 62-63); S. N. 2008-07-02 prašymu su priedais, kurį ji surašė ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, iš kurio matyti, kad S. N. šiuo prašymu prašė skirti motinystės pašalpą, prašyme nurodė savo darbovietes UAB „K.“ ir UAB „G.“, su prašymu pateikė Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0098999, kuriame nurodytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2008-07-02 iki 2008-11-04 (t. 3, b. l. 20-21); S. N. 2008-11-13 prašymu su priedais, kurį ji surašė ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, iš kurio matyti, kad S. N. šiuo prašymu prašė skirti motinystės(tėvystės) pašalpą 2008-09-09 gimusio vaiko priežiūros atostogų laikotarpiu, prašyme nurodė savo darbovietes UAB „K.“ ir UAB „G.“, su prašymu pateikė 2008-11-04 UAB „K.“ direktoriaus G. K. įsakymą ir 2008-11-04 UAB „G.“ direktoriaus Ž. S. įsakymus „Dėl vaiko priežiūros atostogų“ bei 2008-09-09 gimusios P. S. gimimo liudijimo kopiją (t. 3, b. l. 14-18); A. Z. 2008-12-30 prašymu su priedais, kurį ji surašė ir pateikė Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos Kauno skyriui, iš kurio matyti, kad A. Z. šiuo prašymu prašė skirti motinystės pašalpą, prašyme nurodė savo darbovietę UAB „G.“, su prašymu pateikė Nėštumo ir gimdymo atostogų pažymėjimą, serija C Nr. 0133398, kuriame nurodytas nėštumo ir gimdymo atostogų laikotarpis nuo 2008-12-23 iki 2009-04-27 (t. 1, b. l. 64-65), pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį ir jo priedu SAM3SD, iš kurių matyti, kad UAB „G.“ dirbančiai S. N. 2008 metų II ketvirtyje buvo priskaičiuota 17032,24 litų pajamų (t. 2, b. l. 17); pranešimu apie apdraustuosius už ataskaitinį ketvirtį ir jo priedu SAM3SD, iš kurių matyti, kad UAB „G.“ dirbančiai A. Z. 2008 metų III ketvirtyje buvo priskaičiuota 10363,66 litų pajamų (t. 2, b. l. 24); daiktų, dokumentų pateikimo protokolais, iš kurių matyti, kad UAB „G.“ direktorius Ž. S. pateikė dokumentus turinčius reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti. (t. 1, b. l. 109-111), UAB „CV-online“ pažyma apie Ž. S. ir A. Z. registruotus gyvenimo aprašymus (t. 2, b. l. 177-184); Ž. S. ir A. Z. pokalbių suvestinėmis, kuriose užfiksuoti įtariamųjų pokalbiai, turintys reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti.

Ištyrus byloje surinktų įrodymų visumą, darytina išvada, kad kaltinamieji nepadarė jiems inkriminuojamų nusikalstamų veikų.

Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Teisėjų Senato 1998-12-22 nutarime „Dėl teismų praktikos sukčiavimo ir turto pasisavinimo arba iššvaistymo baudžiamosiose bylose“ sukčiavimas apibrėžiamas kaip nusikalstama veikla, kuria kaltininkas tyčia, neteisėtai, neatlygintinai užvaldo, pasisavinimą, iššvaisto svetimą turtą arba įgyja teisę į jį. Sukčiavimo esmė yra apgaulės panaudojimas svetimam turtui užvaldyti arba teisei į turtą įgyti. Apgaulė sukčiaujant panaudojama turint tikslą suklaidinti turto savininką ar valdytoją arba asmenį, kurio žinioje yra turtas, o pastarieji dėl suklydimo apgaulės įtakoje savanoriškai patys perleidžia turtą ar teisę į turtą kaltininkui, manydami, kad šis turi teisę jį gauti. Pagal Aukščiausiojo Teismo praktiką apgaulė pasireiškia turto savininko ar valdytojo arba asmens, kurio žinioje yra turtas, suklaidinimu pateikiant suklastotus dokumentus, pranešant neteisingus duomenis, nutylint esmines savininko apsisprendimui dėl turto at teisės į turtą perleidimo aplinkybes ir pan. Kaltinamųjų Ž. S., S. N. ir A. Z. veiksmuose nėra būtinojo sukčiavimo sudėčiai požymio – apgaulės. Taip pat nėra pagrindo tvirtinti, kad jie suklastojo kaltinamajame akte nurodytus dokumentus, kurių pagrindu S. N. buvo paskirta motinystės pašalpa.

2008-04-17 darbo sutartis Nr. 01-02, sudaryta tarp UAB „G.“ ir S. N., patvirtina, kad S. N. buvo priimta į šią bendrovę vyriausiosios finansininkės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 7070 litų mėnesinį darbo užmokestį. Atitinkamai 2008-07-14 darbo sutartis Nr.08-07-14-3, sudaryta tarp UAB „G.“ ir A. Z., įrodo, kad A. Z. buvo priimta į šią bendrovę kraštovaizdžio architektės pareigoms, įsipareigojant jai mokėti 4000 litų mėnesinį darbo užmokestį. Tiek Ž. S., tiek S. N. ir A. Z. neigia kaltinimus, kad S. N. ir A. Z. UAB „G.“ buvo įdarbintos fiktyviai. Kad S. N. ir A. Z. realiai dirbo UAB „G.“ patvirtina pačių kaltinamųjų parodymai, kaltinamojo Ž. S. parodymai, liudytojų L. D., J. K., V. V., I. J. parodymai, baudžiamojoje byloje pateikti tabeliai, darbo užmokesčio žiniaraščiai, S. N. parengtas verslo planas su jo korektūromis, projektai, ketinimų protokolai, sutartys, kiti jos ruošti dokumentai, A. Z. atlikti darbiniai projektai, įvairūs darbinių projektų eskizai. Įvertinus šias aplinkybes, negalima tvirtinti, kad S. N. ir A. Z. UAB „G.“ nedirbo, t. y. kad darbo sutartis Nr. 01-02 ir darbo sutartis Nr. 08-07-14-3 yra suklastotos. Sukčiavimu, dokumentų klastojimu šioje baudžiamojoje byloje kaltinamųjų veiksmai galėtų būti pripažinti nusikalstamais tik tuo atveju, jeigu būtų įrodyta, kad S. N. ir A. Z. UAB „G.“ nedirbo, bet darbo užmokestį gavo. Tačiau aukščiau paminėti įrodymai paneigia tai, kad S. N. ir A. Z. išvis nedirbo. Tai, kad S. N. UAB „G.“ vykdė ne tik vyriausiosios finansininkės funkcijas, negali būti pagrindu pripažinti, kad S. N. ir UAB „G.“ nesiejo teisiniai darbo santykiai. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-12 nutartyje baudžiamojoje byloje Nr. 2K-448/2010 konstatuota, kad ta aplinkybė, jog nesutampa darbo sutartyje nurodytos pareigos ir realiai atlikto darbo funkcijos nesukelia jokių teisiškai reikšmingų padarinių ir esmingai neiškraipo paties juridinio fakto – įdarbinimo prasmės. Nutartyje nurodoma, kad „...išteisintieji tokiais savo veiksmais nesiekė suklaidinti kitų asmenų ar institucijų dėl (vardas pavardė) pareigų neatlikimo ir nesikėsino pažeisti BK 300 straipsniu saugomos vertybės – teisinės apyvartos funkcionalumo bei jos patikimumo“.

2009-06-05 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. AU12-158 teigiama, kad palyginus UAB “G.” mokėtą darbuotojams vidutinį mėnesinį darbo užmokestį su duomenų bazėje “Vidutinio darbo užmokesčio rodikliai Kauno apskrityje pagal Ekonominės veiklos skyriaus L68 “Nekilnojamojo turto operacijos” esančiais duomenimis apie vidutinį darbo užmokestį, matyti, kad UAB „G.” atlyginimai yra dvigubai didesni. Teismas konstatuoja, kad UAB „G.” priskaičiuoto ir išmokėto S. N. ir A. Z. darbo užmokesčio dydis taip pat nesudaro pagrindo teigti, kad kaltinamieji padarė nusikaltimą, numatytą BK 182 str. Atlyginimų nustatymas privačiose įmonėse negali būti viešojo reglamentavimo dalyku. Galima konstatuoti, kad Darbo kodekso 186 str. 3 d. reikalavimai nepažeisti. Darbo kodeksu reguliuojami darbo užmokesčio minimumas, vidutinis darbo užmokestis, minimalus valandinis atlygis, minimalioji mėnesinė alga (DK 187 str., 204 str.), bet nereguliuojamas maksimalus darbo užmokesčio dydis. Taip pat konkretaus darbo užmokesčio dydžio nenustato ir LR Konstitucijos 48 str., o tik deklaruoja teisingo apmokėjimo už darbą principą. Tokiu būdu, juridinio asmens valdymo organo teisė nustatyti juridinio asmens darbuotojams darbo užmokestį negali būti ribojama. Darbo kodekso normos, reglamentuojančios apmokėjimą už darbą, darbo užmokesčio dydį sieja su atlikto darbo kiekiu, kokybe, dirbtu laiku, darbo sąlygomis, darbo paklausos ir pasiūlos rinka, kitais darbo kainą lemiančiais faktoriais, o konkretaus už darbą atlygio dydžio nustatymą laiko darbdavio ir darbuotojo derybų objektu. Kiekvienas žmogus gali laisvai pasirinkti darbą bei verslą ir turi teisę turėti tinkamas, saugias ir sveikas darbo sąlygas, gauti teisingą apmokėjimą už darbą ir socialinę apsaugą nedarbo atveju. Byloje nenustatyta, kad už S. N. ir A. Z. darbą būtų mokėti tik mokesčiai, o darbo užmokestis nebuvo gautas. Priešingai, 2009-06-05 Kauno apskrities VMI Operatyvaus patikrinimo pažymoje Nr. AU12-158 teigiama, kad darbo užmokestis kaltinamosioms S. N. ir A. Z. buvo mokamas realiai, tam panaudojant UAB “G.” įstatinio kapitalo ir Ž. S. įneštus į bendrovės kasą paskolos pinigus. Ikiteisminio tyrimo metu tik padarytos prielaidos, kad kaltinamųjų S. N. ir A. Z. atlyginimai sietini su didesnių socialinių išmokų gavimu, tačiau pagrįsti to objektyviais duomenimis nėra galimybės, o prielaidomis grįsti teismo nuosprendžio negalima.

Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą teismų praktiką analogiškose bylose, kaltinant asmenį, kad jis apgaule neteisėtai siekė gauti ar padidinti motinystės (tėvystės) pašalpą, būtina nustatyti jo darbo santykių fiktyvumo faktą (kasacinės nutartys Nr. 2K-243/2012, Nr. 2K–503/2011, 2K-38/2011, 2K-331/2011, 2K-448/2010, 2K-606/2010). Kadangi nustatyta, jog S. N. ir A. Z. UAB „G.“ dirbo, nėra pagrindo teigti, kad buvo suklastotos jų darbo sutartys, darbo laiko apskaitos žiniaraščiai ir kiti dokumentai, kurių pagrindu buvo apskaičiuota S. N. motinystės pašalpa. A. Z. atžvilgiu šie išvardinti darbo apskaitos dokumentai apskritai nebuvo panaudoti, nes A. Z. dėl motinystės pašalpos į Sodrą nesikreipė, šios pašalpos negavo. Be to, ši baudžiamoji byla dalyje dėl dokumentų klastojimo nutraukta, suėjus apkaltinamojo nuosprendžio priėmimo senaties terminui.

Tokiu būdu Ž. S., S. N. ir A. Z. veiksmuose nenustatyta būtinų nusikaltimo, numatyto BR 182 str. 2 d., požymių – apgaulės, tyčios įgyti svetimą turtą ar turtinę teisę.

Ryšium su išdėstytu, kaltinamasis Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., kaltinamoji S. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., kaltinamoji A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d. išteisintini, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Civilinis ieškinys, pareikštas VSDFV Kauno skyriaus, paliktinas nenagrinėtas (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

CD laikmena su pokalbių įrašais, turinti reikšmės nusikalstamai veikai tirti ir nagrinėti, paliktina saugoti byloje.

Teismas, vadovaudamasis LR BPK 297, 298, 301, 302 str., 303 str. 1 d., 5 d. 1 p., 304, 305, 307, 308 str.,

Rezoliucinė dalis

nusprendžia:

Ž. S. pagal Lietuvos Respublikos BK 24 str. 6 d. 182 str. 2 d., 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., išteisinti, kadangi nepadarytos veikos, turinčios nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

S. N. pagal Lietuvos Respublikos BK 182 str. 2 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

A. Z. pagal Lietuvos Respublikos BK 21 str. 1 d., 182 str. 2 d., išteisinti, kadangi nepadaryta veika, turinti nusikaltimo ar baudžiamojo nusižengimo požymių (LR BPK 303 str. 5 d. 1 p.).

Kardomąją priemonę – rašytinį pasižadėjimą neišvykti – kaltinamajam Ž. S. palikti galioti iki nuosprendžio įsiteisėjimo.

Kardomųjų priemonių kaltinamosioms S. N. ir A. Z. neskirti.

Civilinį ieškinį, pareikštą VSDFV Kauno skyriaus, palikti nenagrinėtą (LR BPK 115 str. 3 d. 2 p.).

CD laikmeną su pokalbių įrašais palikti saugoti byloje (t. 3, b. l. 43).

Nuosprendis per 20 dienų nuo jo priėmimo dienos gali būti skundžiamas apeliacine tvarka Kauno apygardos teismui per Kauno apylinkės teismą.