Telšių apylinkės teismo nutartis

išvadą teikiančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovui Egidijui Čejauskui,

teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal pareiškėjos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos pareiškimą suinteresuotiems asmenims Z. J., A. J., J. J., D. J., G. Ž., A. J., išvadą duodančiai institucijai Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriui, dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

Išvadą duodanti institucija pateikė išvadą, kurioje rekomenduoja Z. J. nustatyti rūpybą ir skirti J. J. jos rūpintoju.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo J. J. prašė tenkinti pareiškimą. Paaiškino, kad su pateiktu pareiškimu sutinka. Mama Z. J. po patirto galvos smegenų insulto yra slaugoma, ją reikia nuolat prižiūrėti, ji guli lovoje, pasisukinėja, bet reikia maitinti. Artimuosius pažįsta, būklei gerėjant reaguoja į aplinką. Mama gyvena kartu su savo vyru A. J., tačiau jam pačiam reikia priežiūros, jis nemato akimis, jam taip pat inicijuota byla dėl rūpybos nustatymo. Kol mama buvo sveika, rūpinosi tėvu. Mamą prižiūri kartu su sese G. Ž.. Mama yra parašiusi notarinį įgaliojimą sesei G. Ž.. Jei reikės, gali susitvarkyti įgaliojimą ir sau. Kad tvarkyti tėvo turtinius ir neturtinius reikalus yra pasirašytas įgaliojimas, kuriuo įgaliota taip pat sesuo. Mama gali duoti nurodymus, kaip tvarkyti turtą, kaip ką daryti, jau vykstant pas notarą, panašiai prieš mėnesį, galėjo. Pas notarą mamą vežė vežimėlyje. Mama turi gyvenamąjį namą, kuriame gyvena. Pensiją atneša laiškininkė, dabar jau apie pora savaičių gali pasirašyti. Jis nedirba, Užimtumo tarnyboje registruotas nėra, padeda žmonai ūkininkauti. Kad būtų mamos rūpintoju su sese ir broliu sutarė. Gyvena netoli, apie 400-500 metrų atstumu, nueina, padeda. Rūpinasi kasdiene rutina, nuneša valgyti, prižiūri mamą, keičia sauskelnes. Mamą prižiūrėti padeda sesuo. Sveikatos problemų, kurios trukdytų rūpintis mama, neturi. Pas neurologą kovo mėn. lankėsi su mama. Taip pat dėl pažymos buvo nuvežę ir į psichikos centrą. Teistas nėra buvęs, administracine tvarka nebaustas. Sutinka būti savo mamos rūpintoju.

Teismo posėdžio metu suinteresuotas asmuo D. J. paaiškino, jog su pateiktu pareiškimu, kad jos sutuoktinis būtų mamos Z. J. rūpintoju, sutinka. Grįžus Z. J. iš ligoninės, ji padėjo ją prižiūrėti. Z. J. būklė buvo labai sunki, reikėjo padėti ją pakelti, pasukinėti, vienam žmogui buvo sunku. Dabar jos sveikatai pagerėjus, dėl ūkio darbų, ji mažiau padeda. Pas gydytojus, notarą Z. J. vežė jos vyras su savo sese. J. J. sveikatos problemų, dėl kurių negalėtų rūpintis savo mama, neturi.

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pareiškėjai pateikė rašytinį sutikimą, kad jeigu Z. J. būtų nustatyta rūpyba sutinka, kad rūpintoju būtų paskirtas J. J..

Suinteresuotas asmuo A. J. atsiliepimo į pareiškimą nepateikė. Pagal pareiškėjos pateiktą asmens su negalia pažymėjimą AP Nr. (duomenys neskelbtini) matyti, kad A. J. nustatytas neterminuotai 15 procentų dalyvumo lygis.

Išvadą duodančios institucijos Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus atstovas Egidijus Čejauskas teismo posėdyje palaikė institucijos pateiktą išvadą, nurodė, kad sutinka su pateiktu pareiškimu jame išdėstytais motyvais. Siūlė skirti Z. J. rūpintoju J. J.. Papildomai nurodė, kad socialinės paramos skyriaus darbuotojai lankėsi pas Z. J., darbuotojams nekilo abejonių dėl Z. J. veiksnumo.

Motyvuojamoji dalis

Pareiškimas tenkintinas visiškai.

Veiksniam asmeniui, kuris dėl sveikatos būklės negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ar vykdyti savo pareigų, teismas pagal jo prašymą arba globos ir rūpybos institucijos pareiškimą gali nustatyti rūpybą ir paskirti rūpintoją (Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso (toliau – CPK) 509 straipsnis, Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – CK) 3.279 straipsnio 1 dalis).

Bylos duomenimis nustatyta, kad pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl dalyvumo lygio“ Nr. STS-2608 Z. J. nustatytas 5 procentų dalyvumo lygis ir 95 procentų netekto dalyvumo lygis, dalyvumo lygio terminas nustatytas neterminuotai nuo 2024 m. vasario 13 d. Pagal Asmens su negalia teisių apsaugos agentūros prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerijos Šiaulių III teritorinio skyriaus sprendimą „Dėl individualios pagalbos teikimo išlaidų kompensacijos poreikio“ Nr. STS-2609 Z. J. nuo 2024 m. vasario 13 d. iki 2025 m. vasario 12 d. nustatytas individualios pagalbos kompensacijos poreikis. Mažeikių rajono savivaldybės administracijos Socialinės paramos skyriaus tyrimo akte „Dėl globos (rūpybos) nustatymo ir kontrolės“ nurodyta, kad Z. J. po insulto visiškai nevaikšto, su kito žmogaus pagalba pasodinta gali sėdėti lovoje, yra bendraujanti, gali pati pavalgyti, negali nusiprausti, apsirengti, rūbus prisižiūrėti, maisto pasiimti bei pasigaminti. Sūnus J. J. kandidatas į rūpintojus tvarkingas, nepiktnaudžiauja alkoholiu, rūpestingas. Siūlo kandidatą J. J. paskirti rūpintoju Z. J.. UAB (duomenys neskelbtini) 2024 m. kovo 26 d. medicininiame pažymėjime Nr. 1 nurodyta, kad J. J. kontraindikacijų globai nėra. Iš 2024 m. kovo 20 d. įgaliojimo, notarinio registro Nr. (duomenys neskelbtini), matyti, kad Z. J. yra įgaliojusi savo dukrą G. Ž. atstovauti ją įvairiose institucijose ir įstaigose.

Atsižvelgiant į tai, kad bylos duomenys patvirtina, jog Z. J. be kito asmens pagalbos ir priežiūros dėl savo amžiaus ir sveikatos būklės negali pasirūpinti savimi, negali savarankiškai įgyvendinti savo teisių ir atlikti pareigų, nebėra savarankiška buityje, negali pati pasirūpinti namais, laikytina, jog Z. J. būtinas rūpybos nustatymas jos teisių įgyvendinimui ir pareigų vykdymui, todėl yra teisinis ir faktinis pagrindas jai nustatyti rūpybą ir skirti rūpintoją (CK 3.279 straipsnio 1 dalis).

Rūpintoju gali būti paskirtas tik veiksnus fizinis asmuo ir tik tuo atveju, kai yra rašytinis jo sutikimas. Skiriant asmenį rūpintoju, turi būti atsižvelgiama į jo moralines ir kitokias savybes, jo galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, jo santykius su asmeniu, kuriam nustatoma rūpyba bei kitas turinčias reikšmės bylai aplinkybes (CK 3.242, 3.279 straipsniai). Byloje esančiais duomenimis nustatyta, kad Z. J. rūpinasi jos sūnus J. J.. Z. J. turi dar vieną sūnų ir dukrą, tačiau sūnus J. J. geriausiai pasirūpina jos priežiūra, žino jos poreikius. Byloje pateikti D. J., G. Ž. ir A. J. sutikimai, kuriuose jie nurodo, jog tuo atveju, jeigu Z. J. būtų nustatyta fizinio asmens rūpyba, jie sutinka, kad jos rūpintoju būtų paskirtas J. J.. J. J. nėra teistas, administracine tvarka nebaustas. Teismo posėdžio metu J. J. patvirtino, kad sutinka būti paskirtas Z. J. rūpintoju, Z. J. sutiko, jog ja rūpintųsi sūnus J. J.. J. J. nedirba, duomenų, kad būtų registruotas Užimtumo tarnyboje, nėra, jo sveikata leidžia rūpintis mama.

Įvertinus rekomenduojamo paskirti rūpintoju asmens – J. J. moralines ir asmenines savybes, galimybę įgyvendinti rūpintojo funkcijas, santykius su asmeniu, kuriam steigiama rūpyba (yra Z. J. sūnus), nesant kitų asmenų, kurie pageidautų rūpintis Z. J., būsimo rūpintojo pageidavimą, ir būsimosios rūpintinės nuomonę, kuri neprieštarauja jos interesams, ir nenustačius pagrindų, kliudančių J. J. tapti Z. J. rūpintoju, J. J. skirtinas Z. J. rūpintoju (CK 3.279 straipsnis).

J. J. skirtinas Z. J. rūpintoju CK 3.279 straipsnio pagrindu. Šios teisės normos tikslas – užtikrinti nors ir veiksnaus, tačiau nesugebančio įgyvendinti savo teisių pilnamečio asmens interesus. Negalėti savarankiškai įgyvendinti savo teisių asmuo turi dėl sveikatos būklės. Rūpintojui atliekant savo pareigas taikomi bendrieji globėjų (rūpintojų) veiklos reikalavimai (CK 3.240–3.247 straipsniai), išskyrus CK 3.279 straipsnyje nustatytas išimtis ir nurodytus ypatumus. Pabrėžtina, kad šiuo pagrindu paskirtas rūpintojas atstovauja rūpintiniam atliekant tam tikrus veiksmus, tačiau sprendimą dėl šių veiksmų paprastai priima rūpintinis, kuris yra veiksnus ir gali suprasti savo veiksmų tikslus ir padarinius, tik dėl objektyvių priežasčių jų negali atlikti pats.

Veikdami CK 3.279 straipsnio pagrindu, rūpintojas ir veiksnus fizinis asmuo sudaro pavedimo arba turto perdavimo valdyti patikėjimo teise sutartį, kurioje nustatomos rūpintojo teisės ir pareigos, susijusios su veiksnaus asmens turto valdymu, naudojimu ir disponavimu juo, ir ja remdamasis rūpintojas tvarko veiksnaus fizinio asmens turtinius reikalus, įgyvendina jo turtines teises. Taigi rūpintojo ir veiksnaus fizinio asmens tarpusavio santykiams turi būti taikoma įstatyme nurodyta sutartis, kurios pagrindu rūpintojas valdo, naudoja ir disponuoja veiksnaus asmens turtu, o ne veiksnaus asmens turto administravimas. Nes, kaip pažymėta pirmiau, rūpintinis negali tam tikrų veiksmų atlikti pats dėl objektyvių, sveikatos sutrikimų nulemtų priežasčių, bet paprastai supranta tų veiksmų tikslus ir padarinius ir juos dažniausiai apibrėžia sutartyje su rūpintoju. Sutarties sąlygos neturi pažeisti šalių, ypač silpnesnės šalies, veiksnaus fizinio asmens, kuriam nustatyta rūpyba, interesų, o rūpintojas nurodytas pareigas turi atlikti sąžiningai bei veikti tik veiksnaus fizinio asmens interesais. Rūpintojo ir rūpintinio santykiams CK 3.244 straipsnyje įtvirtinti ribojimai taikomi tiek, kiek neprieštarauja jų sudarytai sutarčiai (CK 3.279 straipsnio 5 dalis), nes CK 3.244 straipsnyje nustatyti ribojimai visų pirma skirti neveiksnaus ar ribotai veiksnaus asmens turto ir pajamų naudojimo apsaugai užtikrinti, nustatant papildomas garantijas, tokias kaip teismo leidimas disponuoti atitinkamo dydžio pinigų suma ar nekilnojamuoju turtu, tačiau tai nereiškia, kad šios papildomos garantijos visais atvejais turi būti taikomos ir rūpintojui, tvarkančiam veiksnaus asmens turtinius reikalus CK 3.279 straipsnio pagrindu.

Nagrinėjamu atveju Z. J. 2024 m. kovo 20 d. įgaliojo savo dukrą G. Ž. atstovauti ją visose valstybinėse ir savivaldybės institucijose, kitose privačiose įmonėse, valdyti, naudoti ir disponuoti visomis jai priklausančiomis piniginėmis lėšomis. Šiuo atveju Z. J. įgaliojo atstovauti ją savo dukrą G. Ž., kuri pagal bylos duomenis, rūpinasi, prižiūri ir padeda savo broliui J. J. rūpintis kasdiene mamos priežiūra, sveikata.

Paskirtam rūpintojui J. J. išaiškintinos jo, kaip rūpintojo teisės ir pareigos: rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą; rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį; padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo; visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės; rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą; rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių; jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų; jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti (CK 3.240 straipsnio 1 dalis, 3.243 straipsnio 5 dalis, 3.279 straipsnio 3 dalis).

Išaiškintina Z. J., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą (CK 3.279 straipsnio 4 dalis).

Teismo nutartis dėl rūpybos nustatymo ir rūpintojo paskyrimo vykdytina skubiai (CPK 496 straipsnis).

Rezoliucinė dalis

Vadovaudamasis Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekso 290–291, 493, 496, 509 straipsniais, teismas

nutaria:

pareiškimą tenkinti.

Nustatyti Z. J., gimusiai (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenančiai (duomenys neskelbtini), rūpybą.

Paskirti Z. J. rūpintoją J. J., gimusį (duomenys neskelbtini), a. k. (duomenys neskelbtini), gyvenantį (duomenys neskelbtini).

Išaiškinti Z. J., jog rūpyba panaikinama teismo nutartimi pagal veiksnaus asmens pareiškimą.

Rūpintojui J. J. išaiškinti jo teises ir pareigas, numatytas Lietuvos Respublikos civilinio kodekso 3.240–3.247 straipsniuose:

rūpintojas yra savo rūpintinio atstovas pagal įstatymą;

rūpintojas rūpintinio turtinius reikalus tvarko, įgyvendina jo turtines teises pagal tarp rūpintojo ir rūpintinio sudarytą pavedimo arba turto patikėjimo sutartį;

padeda įgyvendinti kitas jo teises ar įvykdyti pareigas bei saugo rūpintinio teises ir teisėtus interesus nuo trečiųjų asmenų piktnaudžiavimo;

visais atvejais yra reikalingas išankstinis teismo leidimas, jeigu rūpintojas nori parduoti, dovanoti ar kitokiu būdu perleisti rūpintinio nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, jį išnuomoti, perduoti neatlygintinai naudotis, įkeisti ar kitokiu būdu suvaržyti teises į nekilnojamąjį daiktą ar daiktines teises, taip pat sudaryti bet kokį kitą sandorį, jeigu dėl šio sandorio rūpintinio turtas sumažėtų ar būtų perleistos/suvaržytos daiktinės teisės;

rūpintojas privalo informuoti rūpybos instituciją apie savo gyvenamosios vietos pasikeitimą;

rūpintojas gali būti teismo nutartimi atleistas nuo pareigų atlikimo, jeigu jų negali atlikti dėl savo ar artimųjų giminaičių ligos, savo turtinės padėties pablogėjimo ar dėl kitų svarbių priežasčių;

jeigu rūpintojas netinkamai atlieka pareigas, neužtikrina rūpintinio teisių ir interesų apsaugos, naudojasi savo teisėmis savanaudiškais tikslais, jis gali būti teismo nutartimi nušalintas nuo rūpintojo pareigų. Jeigu šiais rūpintojo veiksmais buvo padaryta žala, rūpintojas privalo ją atlyginti.

Teismo nutartį vykdyti skubiai.

Dėl šios teismo nutarties per septynias dienas nuo nutarties paskelbimo gali būti paduodamas atskirasis skundas Šiaulių apygardos teismui per nutartį priėmusį teismą.