- Teismas
- Kauno apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2014-10-17
- Bylos Nr.
- 2A-1717-254/2014
- Teisminio proceso Nr.
- 2-69-3-04724-2013-3
- Bylos rūšis
- civilinė byla
- Teisėjas
- Dalė Burdulienė
- Atsakovas
- R. L.
- Ieškovas
- AB „(duomenys neskelbtini)“
- Trečiasis asmuo
- Kauno miesto savivaldybė
Kauno apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Dalė Burdulienė apeliacine rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo civilinę bylą pagal atsakovo R. L. apeliacinį skundą dėl Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimo civilinėje byloje Nr. 2-2047-945/2014 pagal ieškovės AB „(duomenys neskelbtini)“ ieškinį atsakovui R. L. dėl skolos priteisimo, trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė, ir
Aprašomoji dalis
nustatė:
I. Ginčo esmė
Ieškovė kreipėsi į Kauno apylinkės teismą su ieškiniu ir prašė priteisti iš atsakovo 1484,90 Lt skolos, 5 proc. dydžio metines palūkanas už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 254,10 Lt išlaidų už suteiktas teisines paslaugas atlyginimą (t. 1, b. l. 26-29). Ieškinyje nurodė, kad ieškovė, būdama namo, esančio (duomenys neskelbtini) bendrųjų objektų prižiūrėtoja, administratore, teikia administravimo, šilumos ūkio techninės priežiūros paslaugas. Atsakovas yra buto, esančio (duomenys neskelbtini), nuomininkas. Buto savininkas - trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė. Atsakovui kyla pareiga mokėti įvairius mokesčius, susijusius su namo objektų išlaikymu, priežiūra. Atsakovas nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. visiškai nevykdė savo pareigos mokėti už namo bendrojo naudojimo objektų administravimą, todėl susidarė 1.484,90 Lt skola. Atsakovui kas mėnesį buvo teikiamos sąskaitos, tačiau jis neatliko nei vieno mokėjimo, nesikreipė dėl skolos išdėstymo ar taikaus ginčo išsprendimo.
II. Pirmosios instancijos teismo sprendimo esmė
Kauno apylinkės teismas 2014 m. kovo 24 d. sprendimu ieškinį tenkino (2 t. b. l. 21-24). Teismas priteisė iš atsakovo R. L. ieškovei AB „(duomenys neskelbtini)“ 1484,90 Lt skolos, 5 procentus metinių palūkanų už priteistą sumą nuo bylos iškėlimo teisme dienos (2013 m. kovo 27 d.) iki teismo sprendimo visiško įvykdymo, 14 Lt žyminio mokesčio ir 210 Lt išlaidų teisinei pagalbai atlyginimą, taip pat priteisė iš atsakovo valstybei 19,76 Lt teismo išlaidų, susijusių su procesinių dokumentų įteikimu, atlyginimą ir 130 Lt žyminio mokesčio. Teismas ieškinį tenkino šiais argumentais:
1. Pagal 2007 m. sausio 15 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį (t. 1, b. l. 36-38), kuria atsakovui išnuomota trečiajam asmeniui priklausanti gyvenamoji patalpa (duomenys neskelbtini) atsakovas įsipareigojo Lietuvos Respublikos Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės tarybos nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 2.3 p.). Teismo vertinimu, tokia sutarties sąlyga atitinka Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau- CK) 6.584 straipsnį, Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. balandžio 25 d. nutarimu Nr. 472 patvirtinto Valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomos mokesčio apskaičiavimo tvarkos aprašo 6 punkto nuostatas, taip pat Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką (pvz., 2012 m. sausio 27 d. nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-31/2012). Iš ieškovės pateiktos skolų valdymo ataskaitos (t. 1, b. l. 33-35,) matyti, kaip laikotarpiu nuo 2007 m. kovo 1 d. iki 2013 m. balandžio 1 d. susidarė prašomas priteisti įsiskolinimas. Atsakovas bylos nagrinėjimo metu neginčijo aplinkybės, jog jis nemokėjo jam skaičiuojamo mokesčio, taip pat neįvardijo konkrečių aplinkybių, kurios leistų spręsti, jog atskiros sumos į skolų valdymo ataskaitą įtrauktos nesilaikant nustatytų reikalavimų.
Atsiliepimas
2. Atsakovo teiginį, kad ieškovė nevykdo bendrojo naudojimo objektų priežiūros, nes šiuos objektus tvarko UAB „(duomenys neskelbtini)“, teismas atmetė motyvuojant tuo, kad daugiabučio namo bendrojo naudojimo objektų administravimas ir gyvenamosios patalpos nuoma yra savarankiški teisiniai santykiai, kurių pobūdžio negali įtakoti vien ta aplinkybė, jog namo administratorius tam tikru laikotarpiu kartu administravo ir savivaldybei priklausančių gyvenamųjų patalpų nuomos mokestį, be to, ieškovės teisei gauti atlygį už teikiamas namo bendrojo naudojimo objektų administravimo ir priežiūros paslaugas negali turėti įtakos gyvenamosios patalpos nuomininko ir nuomotojo teisiniai santykiai. Šie santykiai tegali nulemti prievolę privalantį vykdyti asmenį - jeigu atitinkamos išlaidos yra įtrauktos į nuomos mokestį, tuomet jas turi apmokėti nuomotojas, tuo tarpu sutarties šalims susitarus, jog už teikiamas komunalines paslaugas nuomininkas atsiskaitys atskirai, paslaugos teikėjas įgyja teisę reikalavimą reikšti tiesiogiai nuomininkui (atsakovui). Pažymėta, kad nagrinėjamoje byloje yra pateikti duomenys, jog sudarant nuomos sutartį į ją buvo įtraukta sąlyga, jog išlaidos už komunalines paslaugas nėra įskaitomos į nuomos mokestį. Kaip matyti iš į bylą pateiktos skolų valdymo ataskaitos (t. 1, b. l. 33-35,), ieškovė skaičiavo tik mokestį už administravimą, priežiūrą ir eksploataciją, teritorijų ir laiptinių valymą ir šilumos ūkio priežiūrą, taip pat du kartus (2007 m. balandį ir 2008 m. vasarį) į sąskaitas įtraukė sumas už konkrečius remonto, keitimo ir montavimo darbus (į sąskaitą nėra įtrauktos sumos, kurias būtų galima sieti su atsakovo nurodomu nuotekų stovo keitimu), kas atitinka Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2001 m. gegužės 23 d. nutarimu Nr. 603 patvirtintų Butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo pavyzdinių nuostatų 8 punkto reikalavimus.
III. Apeliacinio skundo ir atsiliepimo į apeliacinį skundą argumentai
Atsakovas (toliau – apeliantas) apeliaciniu skundu prašo Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą panaikinti, šiais argumentais:
1. Valstybės ar savivaldybės nuomojamosios gyvenamosios patalpos yra bendrabučiai, viešbučiai, globos namai ir kitos panašios gyvenamosios patalpos, tačiau valstybės ar savivaldybių patalpos nuomojamos darbuotojams neįeina į socialinio būsto sąvoką, todėl prievolės mokėti atsiranda sutarties pagrindu. Kitokia situacija yra, kai nuomojamas socialinis būstas, kuomet už jo išlaikymą ir priežiūrą atsakinga valstybė ar savivaldybė, o ne komunalinių paslaugų tiekėjai. Savivaldybė sudaro sutartis su atitinkamų paslaugų teikėjais ir jiems perveda lėšas už suteiktas paslaugas. Pažymima, kad valstybei ar savivaldybei kyla deliktinė atsakomybė, jeigu ji nesirūpina socialinio būsto priežiūra. Socialinio būsto nuomininkui atsakomybė kyla socialinio būsto nuomos sutarties pagrindu, kurios viena iš šalių yra valstybė ar savivaldybė, o ne komunalinių paslaugų teikėjas, siekiantis komercinės naudos. Todėl paslaugų teikėjas galėtų būti tik trečiuoju asmeniu byloje, o ne ieškovu ar atsakovu, taip ir nuomininkas galėtų būti tik trečiasis asmuo, nes teisinis santykis sieja tik paslaugų teikėją ir būsto savininką valstybę ar savivaldybę.
2. Butas, esantis (duomenys neskelbtini), yra socialinis būstas, todėl jo visiškam išlaikymui lėšos turi būti skiriamos iš valstybės ar savivaldybės biudžeto ir atitinkamų programų. Atsižvelgiant į tai, paslaugų teikėja (ieškovė) neturi jokio teisinio pagrindo reikalauti, kad už suteiktas paslaugas sumokėtų socialinio būsto nuomininkas, nes paslaugų tiekimo sutartis sudaryta su Kauno miesto savivaldybe, kuri galimai yra susitarusi su AB „(duomenys neskelbtini)“ dėl neteisėto pajamų gavimo, neteisėtai panaudojant lėšas skirtas socialinio būsto išlaikymui.
3. Sprendimą priėmęs teisėjas paaiškino, kad nagrinėjama civilinė byla yra bylos, kurią nagrinėjo teisėja Diana Labokaitė tęsinys. Kauno apygardos teismas 2013-10-13 nutartimi panaikino pirmosios instancijos teismo nutartį ir grąžino bylą nagrinėti iš naujo, todėl teisėjas M. Bartninkas ignoravo Kauno apygardos teismo 2013-10-30 nutartį, bylą nagrinėti iš naujo ir byla jam nagrinėti buvo paskirta neteisėtai. Be to, teisėjas vienu metu bylą nagrinėjo ir žodinio, ir rašytinio proceso tvarka ir nepranešė atsakovui apie bylos nagrinėjimą rašytinio proceso tvarka, tuo pažeisdamas atsakovo procesines teises.
Atsiliepimas
Ieškovas AB „(duomenys neskelbtini)“ atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo apeliacinį skundą atmesti ir nurodo, kad Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimas yra teisėtas ir pagrįstas bei privalo būti vykdomas. Ieškovas teigia, kad 2007 m. sausio 15 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartimi, kuri nenuginčyta, atsakovas įpareigotas mokėti buto nuomos ir komunalinius mokesčius, todėl ieškovas reikalauja ne nuomos mokesčio, o mokesčių už namo administravimą, techninę priežiūrą, šilumos ūkio priežiūrą, remonto darbus. Be to, apeliantas nenurodo nei vieno teisinio argumento, kodėl skundžiamas teismo sprendimas yra neteisėtas.
Trečiasis asmuo Kauno miesto savivaldybė atsiliepimu į apeliacinį skundą prašo jį atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą. Atsiliepime teigiama, kad pagal 2007 m. sausio 15 d. savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartį, išlaidos už komunalines paslaugas nėra įskaitytos į nuomos mokestį. Ieškovė, 2006 m. gegužės 5 d. Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutarties Nr. (duomenys neskelbtini) pagrindu, namui (duomenys neskelbtini), kuriame gyvena atsakovas, teikia namo bendrosios dalinės nuosavybės administravimo, eksploatavimo ir komunalines paslaugas. Šiuo atveju namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą vykdančiam bendrosios nuosavybės administratoriui pavesta surinkti tokius mokesčius iš savivaldybės gyvenamųjų patalpų nuomininkų. Atsakovui kyla pareiga išlaikyti ir mokėti mokesčius bei kitas rinkliavas už namo bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Nuomininkams nemokant bendrojo naudojimo patalpų administravimo ir bendrosios inžinerinės įrangos nuolatinės priežiūros išlaidų, administratorius dėl skolos priteisimo kreipiasi į teismą.
Motyvuojamoji dalis
IV. Apeliacinio teismo nustatytos bylos aplinkybės, teisiniai argumentai ir išvados
Bylos nagrinėjimo apeliacine tvarka ribas sudaro apeliacinio skundo faktinis ir teisinis pagrindas bei absoliučių sprendimo negaliojimo pagrindų patikrinimas. Apeliacinės instancijos teismas nagrinėja bylą neperžengdamas apeliaciniame skunde nustatytų ribų, išskyrus, kai to reikalauja viešasis interesas.
Dėl neteisėtos sudėties teismo.
Pagal CPK 71 straipsnio 1 dalį, teisėjui, dalyvavusiam nagrinėjant civilinę bylą pirmosios instancijos teisme, neleidžiama pakartotinai dalyvauti nagrinėjant bylą, jeigu panaikintas sprendimas buvo priimtas jam dalyvaujant. Kauno apygardos teismo 2013-01-30 nutartimi panaikinus 2013-10-30 Kauno apylinkės teismo sprendimą ir bylą perdavus nagrinėti pirmosios instancijos teismui iš naujo, šį sprendimą priėmusi teisėja negalėjo pakartotinai nagrinėti civilinės bylos. Lietuvos teismų informacinės sistemos LITEKO duomenimis bei iš pirmosios instancijos teismo gautais papildomais duomenis apie bylos priskyrimą teisėjams nustatyta, kad teisėjui Mariui Bartnikui civilinė byla nagrinėti buvo paskirta 2013-11-05 įprastiniu būdu (eilės tvarka). Teisėjas pirmuosius procesinius veiksmus šioje byloje atliko 2013-11-14 nutartimi ir toliau civilinę bylą nagrinėjo pagal Civilinio proceso kodekso nuostatas, netaikant Civilinio proceso kodekso 141, 142, 143 straipsniuose numatytų apribojimų ir jų nesilaikymo pasekmių. Aplinkybė, kad byloje yra 2013-11-11 Kauno apylinkės teismo pirmininko pavaduotojos patvarkymas Nr. 10.13-428 (1 t., b.l. 163) neduoda pagrindo konstatuoti, kad ši byla nebuvo priskirta nagrinėti teisėjui Mariui Bartnikui. Šiuo patvarkymu teisėjui Mariui Bartninkui buvo pavesta atlikti reikiamus procesinius veiksmus teisėjos D.Labokaitės civilinėse bylose jos kasmetinių atostogų metu. Kaip jau nurodyta pirmiau, pastaroji teisėja pakartotinai nagrinėti šios civilinės bylos negalėjo ir jos nenagrinėjo, o patvarkyme nėra jokių nuostatų dėl bylos, kurioje priimtas apelianto apeliacinis skundas. Apibendrinant tai, kas pirmiau nurodyta, daroma išvada, kad apelianto argumentai dėl neteisėtos sudėties teismo ir tuo pačiu dėl byloje egzistuojančio absoliutaus sprendimo negaliojimo pagrindo (CPK 329 str. 2 d. 1 p.), nepagrįsti.
Dėl skolos priteisimo pagrįstumo.
Apeliantas nesutinka su teismo sprendimu dėl skolos priteisimo už bendrosios dalinės nuosavybės administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nes mano, kad šių mokesčių neturi mokėti, nuomodamas socialinį būstą, be to, ieškovė, nebūdama būsto savininke, neturi teisės jų reikalauti.
Bylos duomenimis nustatyta, kad atsakovas R. L. yra gyvenamosios patalpos, esančios (duomenys neskelbtini) nuomininkas. Šis butas nuosavybės teise priklauso Kauno miesto savivaldybei. Tarp atsakovo ir trečiojo asmens Kauno miesto savivaldybės 2007-01-15 buvo sudaryta savivaldybės gyvenamosios patalpos nuomos sutartis (1 t. b. l. 36-38), kuria atsakovas įsipareigojo LR Vyriausybės ir Kauno miesto savivaldybės nustatyta tvarka mokėti buto nuomos ir komunalinių paslaugų mokesčius (sutarties 2.3 p.). CK 6.584 straipsnio 1 dalyje nurodyta, kad mokestis už šaltą ir karštą vandenį, elektros energiją, dujas, šiluminę energiją ir komunalines paslaugas (šiukšlių išvežimą, liftą, bendro naudojimo patalpų ir teritorijos valymą ir kitas), kai nuomojamos valstybės ar savivaldybių gyvenamosios patalpos, imamas atskirai nuo buto nuompinigių, todėl šalių sudarytos nuomos sutarties sąlygos atitinka šiam teisiniam reglamentavimui. Jeigu apeliantas nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas – socialinį būstą, tai šiuos teisinius santykius taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos valstybės paramos būstui įsigyti ar išsinuomoti įstatymas, tačiau jame nėra nuostatų, kad išnuomojus socialinį būstą, nuomininkui nereikia mokėti ginčo mokesčių, dėl kurių mokėjimo jis buvo susitaręs nuomos sutartimi, kuri teisėtai sudaryta ir galiojanti jos šalims turi įstatymo galią (CK 6.189 str. 1 d.). Todėl apelianto argumentai, kad jam nereikia mokėti už nuomojamo buto administravimą, eksploatavimą ir suteiktas komunalines paslaugas, nes jis nuomoja savivaldybės gyvenamąsias patalpas – socialinį būstą, kuris turi būti išlaikomos iš valstybės ar savivaldybės lėšų, o atsakovu jis gali būti tik dėl nuomos mokesčio nemokėjimo, yra nepagrįsti.
Ieškovė pagal 2006-05-05 Kauno miesto Dainavos seniūnijos daugiabučių namų bendrojo naudojimo objektų priežiūros administravimo sutartį Nr. (duomenys neskelbtini), sudarytą su Kauno miesto savivaldybės administracija ( 1t. b. l. 40-49), teikia gyvenamojo namo, kuriame yra atsakovo nuomojamas butas, bendrojo naudojimo objektų priežiūrą. Šios sutarties 2.3 punktu trečiasis asmuo delegavo, o administratorius įsipareigojo sudaryti sutartis su paslaugų teikėjais bei organizuoti ir įgyvendinti patalpų naudotojų mokesčių, nurodytų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatuose, surinkimo ir surinktų lėšų paskirstymo teikėjams sistemą. Pagal Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2005 m. kovo 4 d. įsakymu Nr. A-78 (Kauno miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2012 m. kovo 12 d. įsakymo Nr. A-899 redakcija) patvirtintų Kauno miesto butų ir kitų patalpų savininkų bendrosios nuosavybės administravimo nuostatų 5.9. punktą, administratorius apskaičiuoja pagal Nuostatų 8, 9 ir 10 punktus mėnesinius mokesčius ir įmokas, parengia ir iki kito mėnesio 15 dienos laišku, faksu, elektroniniu ar kitais būdais pateikia patalpų savininkams ir (ar) valstybės ar savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomininkams (jeigu nustatyta valstybės ir savivaldybių gyvenamųjų patalpų nuomotojų ir nuomininkų santykius reguliuojančiuose teisės aktuose) informaciją apie suteiktas paslaugas, jų kainą (tarifus), kiekį, mokėtinas sumas ir mokėjimo būdus <...> tvarko šių mokesčių ir įmokų namo bendrojo naudojimo objektams atnaujinti apskaitą. Todėl AB „(duomenys neskelbtini)“ yra tinkama ieškovė byloje (CPK 45 str.) ir nėra pagrindo manyti, kad trečiasis asmuo yra sudaręs kokius tai susitarimus su ieškove dėl neteisėto pajamų gavimo.
Dėl kitų apeliacinio skundo argumentų.
2013-12-18 nutartimi buvo nuspręsta bylą nagrinėti rašytinio proceso tvarka ir tokį proceso ypatumą reglamentuoja CPK 441 straipsnio nuostatos, kuomet byla dėl pinigų sumos, neviršijančios penkių tūkstančių litų. Bylą nagrinėjant rašytinio proceso tvarka apie teismo posėdžio laiką ir vietą pranešama paskelbiant specialiame interneto tinklapyje www.teismai.lt. (CPK 153 str. 2 d., 133 str. 3 d.). Lietuvos teismo informacinės sistemos LITEKO duomenimis nustatyta, kad pranešimas apie 2014-01-16 16:30 val. įvyksiantį teismo posėdį buvo paskelbtas 2013-12-18, todėl apeliantui apie jį buvo pranešta tinkamai.
2014-02-05 nutartimi buvo nuspręsta bylos nagrinėjimą atnaujinti pripažinus, kad reikia papildomai išsiaiškinti ir nustatyti nutartyje aptartas aplinkybes, turinčias reikšmės bylai (CPK 256 str.). Civilinė byla buvo išnagrinėta iš esmės 2014-03-04 teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, kuriame dalyvavo visi byloje dalyvaujantys asmenys, tame tarpe ir atsakovas. Baigus nagrinėti bylą buvo nutarta sprendimą priimti ir paskelbti 2014-03-24 15:10 val. (2 t., b.l. 19, CPK 269 str. 1 d.). Paminėti procesiniai veiksmai byloje atlikti nepažeidus procesinės teisės normų reikalavimų, todėl nėra pagrindo manyti, kad buvo pažeista apelianto teisė į teisingą bylos nagrinėjimą.
Sutinkama su apeliantu, kad išnagrinėjus civilinę bylą žodinio proceso tvarka, skundžiamo 2014-03-24 teismo sprendimo įžanginėje dalyje buvo nurodyta, kad byla išnagrinėta rašytinio proceso tvarka ir šioje dalyje nebuvo nurodyti teismo posėdyje dalyvavę asmenys. Nėra pagrindo abejoti, kad byla 2014-03-04 buvo išnagrinėta teismo posėdyje žodinio proceso tvarka, nes apie jį buvo surašyta pažyma, yra teismo posėdžio garso įrašas. Skelbiant skundžiamą teismo sprendimą 2014-03-24 garso įrašas nebuvo daromas, nes byloje dalyvaujantys asmenys jo išklausyti neatvyko. Todėl teismo sprendime nuoroda apie rašytinį procesą, apeliacinės instancijos teismo vertinimu, yra akivaizdus rašymo apsirikimas, kuris gali būti ištaisomas CPK 276 str. nustatyta tvarka. Be šių procesinio dokumento trūkumų, neturinčių įtakos ginčo teisiniam rezultatui, skundžiamo teismo sprendimo turinys atitinka jo turiniui keliamus reikalavimus (CPK 270 str.). Jo aprašomojoje dalyje nurodyta šalių reikalavimų ir atsikirtimų santrauka, o motyvuojamojoje dalyje – teismo nustatytos aplinkybės, įrodymai, kuriais grindžiamos teismo išvados ir argumentai, dėl kurių teismas atmetė kuriuos nors įrodymus. Pažymėtina, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą procesinį spendimą neturėtų būti apelianto suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną jo argumentą (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2010-10-05 nutartis civilinėje byloje Nr. 3K-3-382/2010). Ši nuostata taikoma ir apeliacinės instancijos teismo priimamiems procesiniam sprendimams, kuomet nustatoma, kad apeliacinio skundo argumentai skundžiamo sprendimo pagrįstumo neįtakoja, todėl laikytini teisiškai nereikšmingais, ir apeliacinės instancijos teismas dėl jų turi pagrindą plačiau nepasisakyti.
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, konstatuojama, kad apeliacinio skundo argumentais nėra pagrindo naikinti pirmosios instancijos teismo sprendimo, todėl jis paliekamas nepakeistas, o skundas atmetamas (CPK 326 straipsnio 1 dalies 1 punktas).
Rezoliucinė dalis
nutaria:
apeliacinį skundą atmesti ir Kauno apylinkės teismo 2014 m. kovo 24 d. sprendimą palikti nepakeistą.