- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2016-09-12
- Bylos Nr.
- I-5722-629/2016
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-00371-2016-3
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjas
- Milda Vainienė
- Pareiškėjas
- M. S.
- Atsakovas
- Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės
- Kategorijos
- 1.15.2.3.2Neturtinė žala
- 3.21Teismo sprendimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėja Milda Vainienė, dalyvaujant pareiškėjui M. S., viešame teismo posėdyje išnagrinėjusi administracinę bylą pagal pareiškėjo M. S. skundą atsakovei Lietuvos valstybei, atstovaujamai Laisvės atėmimo vietų ligoninės, dėl neturtinės žalos priteisimo,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Šalies argumentai
M. S. (toliau – ir pareiškėjas) su skundu (b. l. 1–5) kreipėsi į teismą, prašydamas priteisti jam iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės (toliau – ir LAVL), 2 000 Eur neturtinei žalai atlyginti.
Nurodė, kad laikotarpiais nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d., nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 24 d., nuo 2015 m. rugpjūčio 25 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. buvo gydomas LAVL, kur jam buvo neužtikrintos tinkamos laikymo sąlygos. Pasak pareiškėjo, jis buvo laikomas palatoje, kur žmonių skaičius viršijo kardomojo kalinimo ir laisvės atėmimo vietų ligoninės numatytas higienos normų reikalavimus, dėl tenkančio ploto vienam asmeniui. Sanitarinis mazgas nebuvo atitvertas nuo gyvenamosios dalies, nebuvo veidrodžio ir tualeto reikmenų spinteles. Palatose nebuvo užtikrintas pakankamas natūralus apšvietimas, nes langai per maži, uždengti grotomis, kurios, be kita ko, trukdo atidaryti langą ir išvėdinti palatą. Temperatūra palatose neatitiko nustatytų reikalavimų, nes žiemą buvo per šalta. Pareiškėjo teigimu, jis turėjo būti išvedamas iš kameros 8 val. per parą, be to, pažymėjo, kad LAVL palatose nebuvo tinkamai įrengtų sanitarinių mazgų, tinkamo apšvietimo, vėdinimo galimybių, palatos buvo nesuremontuotos. Pažymėjo, kad kameros nebuvo valomos, dezinfekuojamos, jose taip pat nebuvo atliekamas atvežtų asmenų sanitarinis švarinimas, taip pat pabrėžė, jog LAVL čiužiniai ir antklodės išduodami be jokių užvalkalų, nešvarūs, rankšluosčiai neišduodami, o lovos skalbiniai keičiami ne dažniau kaip kartą per savaitę. Naudotis skalbykla galėjo tik asmenys, turinys pinigų. Pareiškėjas teigia, kad dėl nežmoniškų laikymo sąlygų patyrė psichologinius išgyvenimus, neviltį, bejėgiškumo jausmą, liūdesį dėl ko patyrė neturtinę žalą.
Atsiliepimas
LAVL atsiliepime prašė pareiškėjo skundą atmesti kaip nepagrįstą (b. l. 9–13).
Nurodė, kad statistika, kiek konkrečioje palatoje atskiromis dienomis gydoma nuteistųjų ir / arba suimtųjų, LAVL nevedama ir galiojantys teisės aktai to daryti neįpareigoja, todėl duomenų, koks ligonių skaičius kartu su pareiškėju buvo palatose, pateikti negali. Pabrėžė, jog LAVL negali daryti įtakos atvykstančiųjų gydytis suimtųjų ir (arba) nuteistųjų asmenų skaičiui, nes LAVL turi būti suteikiamos stacionarinės asmens sveikatos priežiūros paslaugos visiems to reikalaujantiems nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems. Be to, LAVL privalo užtikrinti ir izoliacijos reikalavimus nuteistiesiems ir / ar suimtiesiems bei laikytis pacientų izoliavimo reikalavimų, sergant užkrečiamosiomis ligomis.
Atkreipė dėmesį, kad pareiškėjas LAVL buvo gydomas nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 24 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 5 (8,80 kv. m., 4 lovos) ir Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos), o nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos).
LAVL paaiškino, patalpos remontuojamos eilės tvarka, remontas atliekamas pagal poreikį, o visi atsiradę pažeidimai, kilę dėl suimtųjų ir / ar nuteistųjų veiksmų, gadinant ir laužant LAVL turtą, šalinami minimaliais terminais. Patalpų deratizacijos ir dezinsekcijos darbams atlikti yra sudaryta sutartis su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“. Tokio pobūdžio darbai atliekami kartą per mėnesį, prireikus, ir dažniau. Visi atliekami darbai registruojami žurnaluose, patalpų valymo ir dezinfekcijos darbus atlieka paskirti sanitarai. Ligoninės patalpų valymo ir dezinfekcijos darbų dažnis atitinka higienos normų reikalavimus. Paaiškino, kad ne rečiau kaip kartą per savaitę nuteistiesiems suteikiama galimybė gauti išskalbtą patalynę, LAVL turi sudariusi sutartį su skalbimo paslaugas teikiančia įmone. Taip pat pažymėjo, kad ligoninėje esantis minkštas inventorius dezinfekuojamas dezinfekcijos kameroje, visi dezinfekcijos darbai registruojami žurnale. Pacientų, kurie dėl sunkios sveikatos būklės negali išsiskalbti patys, asmeniniai drabužiai surenkami ir skalbiami centralizuotoje skalbykloje. Pacientai, kurių sveikatos būklė leidžia apsitarnauti patiems, asmeninius rūbus gali išsiskalbti palatoje ar skyriaus prausykloje. Pacientams paprašius, palatiniai sanitarai išduoda indą, kuriame pacientai gali išsiskalbti savo drabužius. Džiovinami asmeniniai drabužiai kieme ar palatose. Taip pat pabrėžė, kad hospitalizuotam pacientui išduodami ligoninės drabužiai ir avalynė, kurie keičiami ne rečiau kaip vieną kartą per savaitę.
LAVL nurodė, kad naujai atvykusiems į pataisos įstaigas nuteistiesiems atliekamas sanitarinis švarinimas, jie nusiprausia duše, taip pat dezinfekuojami jų rūbai, o atvykusiems iš pataisos namų atliekamos higienos procedūros, po kurių jie nukreipiami į budinčio gydytojo nurodytą skyrių. Jeigu priėmimo skyriuje budintis gydytojas nusprendžia, kad atvykusiam pacientui turi būti sudaryta galimybė nusiprausti po dušu atvykimo dieną, tokia galimybė sudaroma.
Paaiškino, kad vasaros laikotarpiu vienas kameros lango rėmas yra išimamas tam, kad būtų užtikrinamas vėdinimas per atidarytą langą ir nebūtų karšta patalpoje, žiemos metu lango rėmas yra įdedamas tam, kad būtų užtikrinta šiluma patalpoje. Pažymėjo, kad kiekvienoje kameroje yra langai, kurie pritaikyti vėdinimui (atidarant ir uždarant langą) ir ventiliacinė vėdinimo šachta (mechaninė vėdinimo sistema), kuri užtikrina oro cirkuliaciją ir vėdinimą patalpoje. LAVL palatose bei kamerų tipo palatose apšvietimas yra įrengtas atsižvelgiant į higienos normų reikalavimus. Be to, nurodė, kad LAVL nuteistiesiems suteikia pasivaikščiojimą gryname ore, tačiau atkreipė dėmesį, jog LAVL paskirtis – pirminio ir antrinio lygio ambulatorinių ir antrinio lygio stacionarinių sveikatos priežiūros paslaugų teikimas suimtiesiems ir nuteistiesiems, taigi įstaiga teikia pirmenybę pacientų gydymui, todėl pasivaikščioti pacientai vedami po gydytojų vizitacijų, medikamentų išdavimo ir kitų nustatytų medicinos procedūrų. Šios minėtos medicininės paslaugos gali užtrukti iki vakaro, todėl pasivaikščioti pacientai vedami pagal galimybę, t. y. pasivaikščiojimas vyksta visą dieną.
LAVL teigimu, pareiškėjo reikalavimas dėl neturtinės žalos atlyginimo nėra pagrįstas jokiais įrodymais. Apibūdindamas tariamai patirtą žalą pareiškėjas apsiribojo bendrojo pobūdžio teiginiais, samprotavimais, nepagrindė priežastinio ryšio tarp LAVL veiksmų ir / arba neveikimo ir tariamai atsiradusių pasekmių, kurių pagrindu grindžia neturtinės žalos atsiradimą. Taip pat niekuo nėra pagrįsta ir prašoma priteisti neturtinės žalos suma.
Teismo posėdyje pareiškėjas prašė jo skundą tenkinti, remdamasis skunde išdėstytais argumentais,
Atsakovės atstovas teismo posėdyje nedalyvavo, apie teismo posėdžio datą, vietą ir laiką pranešta tinkamai (b. l. 94).
Byloje ginčas kilo dėl neturtinės žalos pareiškėjui atlyginimo. Pasak pareiškėjo, žala kilo dėl netinkamų laikymo sąlygų LAVL.
Valstybės ir savivaldybės pareiga atlyginti žalą (viešoji atsakomybė) pagal Lietuvos Respublikos civilinio kodekso (toliau – ir CK) 6.271 str. nuostatas kyla dėl valstybės ir savivaldybės valdžios institucijų neteisėtų aktų, nepriklausomai nuo konkretaus valstybės tarnautojo ar kito valstybės valdžios institucijos darbuotojo kaltės. CK 6.271 str. numatyta viešoji atsakomybė atsiranda esant trims sąlygoms: neteisėtiems veiksmams ar neveikimui, žalai ir priežastiniam ryšiui tarp neteisėtų veiksmų (neveikimo) ir žalos. Vadinasi, reikalavimas dėl žalos atlyginimo (tiek turtinės, tiek neturtinės) gali būti patenkinamas, nustačius visumą viešosios atsakomybės sąlygų: pareiškėjo nurodytos valdžios institucijos neteisėtus veiksmus ar neveikimą, žalos pareiškėjui padarymo faktą ir priežastinį ryšį tarp valdžios institucijos neteisėtų veiksmų / neveikimo ir atsiradusios žalos. Nenustačius bent vienos iš minimų trijų viešosios atsakomybės sąlygų, valstybei pagal CK 6.271 str. nekyla pareiga atlyginti žalą.
CK 6.250 str. 1 d. neturtinė žala apibrėžiama kaip asmens fizinis skausmas, dvasiniai išgyvenimai, nepatogumai, dvasinis sukrėtimas, emocinė depresija, pažeminimas, reputacijos pablogėjimas, bendravimo galimybių sumažėjimas ir kita, teismo įvertinti pinigais.
Vienas iš aspektų, kurių pagrindu pareiškėjas prašo neturtinės žalos atlyginimo yra pareiškėjo laikymas perpildytose LAVL palatose.
Pataisos įstaigų vidaus tvarkos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos teisingumo ministro 2003 m. liepos 2 d. įsakymu Nr. 194 (toliau – ir Taisyklės), reguliuoja Lietuvos Respublikos bausmių vykdymo kodekse nustatytos terminuoto laisvės atėmimo ir laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausmių vykdymo ir atlikimo tvarkos, sąlygų ir principų įgyvendinimą, taip pat Lietuvos Respublikos įstatymuose numatytų asmenų, nuteistų terminuoto laisvės atėmimo bausme, ir asmenų, nuteistų laisvės atėmimo iki gyvos galvos bausme, teisių ir laisvių apribojimo bei pareigų realizavimo tvarką. Taisyklių 11¹.4 p. numato, kad iki Laisvės atėmimo vietų modernizavimo strategijos įgyvendinimo priemonių 2009–2017 metų plane, patvirtintame Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2009 m. rugsėjo 30 d. nutarimu Nr. 1248, numatytų priemonių įgyvendinimo, vienam asmeniui tenkantis minimalus gyvenamųjų patalpų plotas LAVL palatose negali būti mažesnis kaip 5,1 kv. m.
Nustatyta, kad pareiškėjas ginčo laikotarpiu buvo gydomas LAVL nuo 2013 m. liepos 25 d. iki 2013 m. rugpjūčio 5 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 7 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2013 m. spalio 15 d. iki 2013 m. spalio 24 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatose Nr. 5 (8,80 kv. m., 4 lovos) ir Nr. 8 (15,51 kv. m., 6 lovos), nuo 2015 m. rugpjūčio 28 d. iki 2015 m. rugsėjo 4 d. Psichiatrijos skyriaus kamerų tipo palatoje Nr. 6 (15,51 kv. m., 6 lovos).
Pažymėtina, kad įrodinėjimo našta dėl kalinimo sąlygų atitikties teisės aktų reikalavimams (veiksmų teisėtumo) tenka institucijai, kurios veiksmų neteisėtumu skundžiamasi, todėl šiuo atveju įrodinėjimo našta, kad ginčui aktualiu laikotarpiu LAVL buvo užtikrintas vienam asmeniui turintis tekti plotas, tenka atsakovui, tačiau LAVL nepateikė informacijos, kiek tiksliai nuteistųjų ginčui aktualiu laikotarpiu buvo gydoma kartu su pareiškėju. Kaip matyti iš palatos, kurioje buvo laikomas pareiškėjas, ploto ir joje esančių lovų skaičiaus, tuo atveju, jei visos lovos palatoje buvo užimtos, ploto norma vienam asmeniui buvo mažesnė nei 5,1 kv. m. Taigi ploto norma vienam asmeniui nebuvo užtikrinta, pareiškėjo teiginiai apie netinkamas laikymo sąlygas nepaneigti byloje esančiais įrodymais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui gydantis LAVL 27 paras buvo pažeista jo teisė į minimalų gyvenamąjį plotą.
Pastebėtina, jog Europos Žmogaus Teisių Teismas (toliau – ir EŽTT) savo jurisprudencijoje ne kartą yra išaiškinęs, kad Europos žmogaus teisių konvencija (toliau – ir Konvencija) įpareigoja valstybę užtikrinti, kad asmens kalinimo sąlygos nepažeistų jo žmogiškojo orumo, kad šios priemonės vykdymo būdas ir metodas nesukeltų jam tokių kančių ir sunkumų, kurių intensyvumas viršytų neišvengiamai kalinimui būdingą kentėjimo laipsnį, ir kad, atsižvelgiant į praktinius su įkalinimu susijusius poreikius, būtų adekvačiai užtikrinama jo sveikata ir gerovė. Valstybė turi garantuoti, kad kalinami asmenys būtų laikomi sąlygomis, kurios užtikrina, kad jų orumas būtų gerbiamas, o bausmių vykdymo būdai ir metodai nesukelia šiems asmenims didesnių ir intensyvesnių išgyvenimų už tuos, kurie yra neišvengiami asmeniui būnant kalinamu (žr., pvz., EŽTT 2000 m. spalio 26 d. sprendimą byloje Kudla prieš Lenkiją, 2001 m. liepos 24 d. sprendimą Valašinas prieš Lietuvą). Be to, pagal EŽTT praktiką vien teisės aktais nustatyto kalinčiam asmeniui kameros ploto neužtikrinimas atsižvelgus į konkrečias aplinkybes gali sudaryti prielaidas žalos priteisimui (žr. EŽTT sprendimą Mandić and Jović v. Slovenia (pareiškimo Nr.5774/10 ir 5985/10) ir Štrucl and others v. Slovenia (pareiškimo Nr. 5903/10, 6003/10 ir 6544/10). Manytina, jog toks aiškinimas taikytinas ir LAVL atveju. Ta aplinkybė, jog asmuo tam tikrą laiko tarpą buvo laikomas nepriimtinomis sąlygomis, nesilaikant teisės aktų reikalavimų ir neužtikrinant jo teisės į aktuose nustatytą palatos plotą, pripažįstama pagrindu neturtinės žalos atlyginimui.
Pažymėtina, kad pareiškėjas teigia, jog žalą patyrė ir dėl kitų higienos reikalavimų pažeidimų.
Visų pirma teismas pažymi, kad pareiškėjo teiginiai apie 8 val. pasivaikščiojimų trukmę yra visiškai nepagrįsti, kadangi Europos komiteto prieš kankinimą ir kitokį žiaurų, nežmonišką ar žeminantį elgesį ir baudimą pranešime, priešingai nei teigia pareiškėjas, 8 val. ar ilgesnis laikotarpis rekomenduojamas ne kardomojo kalinimo įstaigose laikomų asmenų pasivaikščiojimams lauke, o jų užimtumui atitinkamomis veiklomis ne jų kamerose.
Teismas taip pat atkreipia dėmesį, jog iš LAVL paaiškinimų bei pateiktų nuotraukų matyti, kad sanitariniai mazgai palatose atitverti sienelėmis, tokiu būdu užtikrinami minimalūs privatumo ir higienos normų reikalavimai, pagal kuriuos sanitarinio mazgo patalpa turi būti atitverta nuo likusio kameros ploto ne žemesne kaip 1,5 metro aukščio pertvara. Taigi pareiškėjo teiginiai dėl netinkamo sanitarinio mazgo įrengimo vertintini kritiškai. Tačiau sutiktina su pareiškėju, kad LAVL nesilaikė reikalavimo sanitariniame mazge pakabinti veidrodį, tačiau pareiškėjas nepagrindė, kokios neigiamos pasekmės jam dėl to kilo, taigi šiuo atveju pareiškėjas neįrodė, kad dėl minėto pažeidimo jam kilo žala.
Šalies argumentai
Pareiškėjas nurodo, kad kamerose buvo tarakonų, nebuvo valoma, nebuvo atliekamas remontas, nebuvo sudaroma galimybė skalbtis drabužius. Administracinėje byloje esantys duomenys patvirtina, kad Laisvės atėmimo vietų ligoninė dėl dezinsekcijos, deratizacijos 2014 m. sausio 2 d. sudarė sutartį su UAB „Kenkėjų kontrolės tarnyba“ (b. l. 49–51). Šia sutartimi kenkėjus naikinanti bendrovė įsipareigojo atlikti tyrimus, nustatyti kenkėjų rūšį, patekimo kelius bei imtis kontrolės priemonių. Rašytiniai įrodymai patvirtina, kad LAVL buvo atliekamas kenkėjų naikinimas (b. 1. 18–39, 59–69). Dėl skalbinių skalbimo sudaryta sutartis su UAB „Švaros etalonas“ (b. l. 54–56), be to, LAVL paaiškino, kad ligoninės pacientai turi galimybę ir patys išsiskalbti savo drabužius. Iš pareiškėjo gydymo istorijos nenustatyta, kad pareiškėjo sveikatos būklė nebūtų leidusi jam pačiam pasirūpinti savo drabužių švara. Įstaigoje, be kita ko, ir jos Psichiatrijos skyriaus 5,6 bei 7 kamerose, kuriose ginčo laikotarpiu buvo laikomas pareiškėjas, atliktus remonto darbus patvirtina Laisvės atėmimo vietų ligoninės 2010 m. lapkričio 18 d. pažyma apie sunaudotas medžiagas, atliekant remonto darbus Nr. 22-971 (b. l. 84–86). Taigi pareiškėjo nusiskundimai minėtais aspektais vertintini kritiškai. Taip pat atmestini kaip nepagrįsti nusiskundimai per šalta oro temperatūra žiemą, kadangi pareiškėjas žiemos laikotarpiu LAVL nebuvo gydomas.
Pareiškėjas žalą kildina ir iš sanitarinio švarinimo, medicininės patikros neatlikimo, tačiau tokių savo argumentų nedetalizuoja, todėl tokie pareiškėjo teiginiai laikytini nepagrįstais, kadangi LAVL yra būtent sveikatos priežiūros įstaiga, taigi joje yra atliekama medicininė patikra. Be to, LAVL paaiškino, kad visiems atvykusiems asmenims yra atliekamos higienos procedūros.
Kalėjimų departamento prie Lietuvos Respublikos teisingumo ministerijos direktoriaus 2011 m. kovo 3 d. įsakymu Nr. V-82 patvirtintų Pataisos įstaigų įrengimo ir eksploatavimo taisyklių 16.9 p., be kita ko, nustatyta, kad kamerose, nesant galimybės įrengti langų sienose, denginyje įrengiami šviesos langai. Iš lauko ir vidinės pusės ant langų įrengiamos apsauginės grotos. Iš lauko pusės ant langų gali būti įrengtas metalinis tinklas. Taigi langų su grotomis įrengimas kamerose atitinka teisės aktų reikalavimus ir negali būti pripažįstama teisės aktų pažeidimu, ar LAVL neteisėtais veiksmais. Be to, kaip paaiškino LAVL, grotos netrukdo atidaryti ar uždaryti langų, taigi kameros vėdinimas per langą gali būti vykdomas, be to, LAVL yra įrengta ir mechaninė vėdinimo sistema, todėl pažeidimas šiuo atveju taip pat nenustatytas.
Motyvuojamoji dalis
Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad pareiškėjas įrodė tik kamerų (palatų) ploto, skirto vienam asmeniui, reikalavimo pažeidimą. Tačiau, nors pripažintina, kad laikymas perpildytose LAVL palatose sukėlė pareiškėjui rimtą diskomfortą ir psichologinę kančią, nėra pagrindo visiškai tenkinti pareiškėjo skundą. Atsižvelgiant į nurodytus argumentus dėl CK 6.250 str. taikymo bei į anksčiau konstatuotą pareiškėjo teisių pažeidimą, jo trukmę (27 paras), pažeidimo mastą bei intensyvumą, taip pat į tai, kad byloje nėra duomenų, jog LAVL sąmoningai būtų siekusi pažeminti pareiškėjo orumą ar nežmoniškai su juo elgtis, taip pat į Lietuvos valstybės ekonomines darbo užmokesčio bei pragyvenimo sąlygas, teismo vertinimu, pareiškėjo prašomas priteisti neturtinės žalos dydis yra mažintinas, todėl pareiškėjo skundas tenkintinas iš dalies ir nustatytinas atlygintinos neturtinės žalos dydis yra 200 Eur, kuris teisingumo, protingumo bei sąžiningumo kriterijų taikymo požiūriu yra adekvatus jo atžvilgiu padarytam teisės pažeidimui ir šiuo požiūriu yra teisingas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojusi iki 2016 m. liepos 1 d.) 85–87 str., 88 str. 1, 5 p., Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo (redakcija, galiojanti nuo 2016 m. liepos 1 d.) 132 str. 1 d., 133 str.,
nusprendžia:
Pareiškėjo M. S. skundą tenkinti iš dalies.
Priteisti pareiškėjui M. S. iš Lietuvos valstybės, atstovaujamos Laisvės atėmimo vietų ligoninės, 200 Eur (du šimtus eurų) neturtinės žalos.
Sprendimas per vieną mėnesį nuo jo paskelbimo dienos gali būti skundžiamas apeliaciniu skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, skundą paduodant šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.