Regionų apygardos administracinio teismo sprendimas

Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Rūtos Miliuvienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Broniaus Januškos ir Arūno Dirvono, sekretoriaujant Anetai Seržantovič, dalyvaujant pareiškėjo atstovams A. V. ir advokatui Konradui Pabijanskui, atsakovės atstovams Viktorui Aleksejevui ir Daivai Šimelionienei, vertėjai Ritai Nasalytei, viešame teismo posėdyje išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo SIA „Salas zivis“ skundą atsakovei Vilniaus miesto valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, dėl sprendimų panaikinimo.

Aprašomoji dalis

nustatė:

pareiškėjas SIA „Salas zivis“ prašo panaikinti Vilniaus miesto valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (toliau Tarnyba) 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. M6-256 dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo ir 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimą Nr. M6-255 dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo.

Motyvuojamoji dalis

Atsižvelgiant į tai, kad sprendimuose (2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. M6-256 konkrečiai nurodoma) yra nurodyta, kad Produkte neva rasta parazitų, pareiškėjas mano, kad Tarnyba galimai tvirtina, kad Produktas galėjo neatitikti Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus d) dalies, kurioje nustatyta, kad maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai prieš pateikiant į rinką būtų patikrinami apžiūrint ir kad būtu nustatyta, ar ant jų nėra matomų parazitų. Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais.

Pažymi, kad pagauta žuvis visuomet prieš pateikiant ją į prekybą yra patikrinama tiekėjo, t. y. šiuo atveju pagauta žuvis yra patikrinama Ispanijoje ir iš Ispanijos ji atgabenama su visais tinkamais lydimaisiais dokumentais, kurie patvirtina žuvies atitikimą nustatytiems reikalavimas. Be to, prieš teikiant Produktą platintojams, žuvis dar kartą buvo patikrinama ją apžiūrint, kad būtų nustatyta, ar ant žuvies/žuvyje nėra matomų parazitų. Tokiu būdu yra užtikrinama, kad į prekybą patektų tik saugūs produktai. Atsižvelgiant į šias aplinkybes, pareiškėjas daro išvadą, kad buvo laikytasi Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus d) dalyje nustatytų reikalavimų.

Minėtoje nuostatoje numatytas reikalavimas užtikrinti, kad ant žuvininkystės produktų, kurie pateikiami į rinką, nebūtų matomų parazitų. Tai iš esmės reiškia, kad pagal Reglamento Nr. 853/2004 nuostatas žuvies platinimas ir vartojimas yra draudžiamas tik tuomet, kai ant jos yra matomų parazitų, t. y. draudžiamas platinimas tokios žuvies, kurioje iš pirmo žvilgsnio yra aptinkama parazitų (ant jos paviršiaus ir/arba ant odos). Šiuo atveju jokių matomų parazitų ant Produkto nebuvo ir Produktas, pateikiant jį prekybos centrams, buvo saugus naudoti, t. y. jis atitiko visus ES teisės aktų reikalavimus. Be to, pagal ES teisės aktus nedraudžiama prekiauti žuvimi, kurioje yra aptinkami maži žuvų parazitų kiekiai.

Vadovaujantis 2002 m. sausio 28 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 178/2002 nustatančio maisto įstatymo bendruosius principus ir reikalavimus, įkuriančio Europos maisto saugo tarnybą ir nustatančio su maisto saugos klausimais susijusias procedūras (toliau Reglamentas Nr. 178/2002) 14 str. 2 d. b) punktu ir 5 d. maistas laikomas nesaugus, jeigu manoma, kad jis netinka žmonėms vartoti, t. y. jeigu jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar dėl pašalinių medžiagų, puvimo, gedimo ar irimo. Minėtina, kad ES teisės aktai nenustato draudimo tiekti žuvies produktus prekybai, taigi ir vartojimui, jeigu žuvyje yra aptinkami maži kiekiai parazitų. Tokio draudimo nėra nustatyta, nes objektyviai būtų neįmanoma į prekybą tiekti tik tą žuvį, kuri neturi jokių parazitų, nes visos žuvys turi parazitų. Be to, tokio draudimo nėra ir dėl to, kad maži žuvų parazitų kiekiai, esantys žuvyje (žuvų pilvo ertmėje), nekelia grėsmės žmonių sveikatai ir yra nekenksmingi (kadangi pagavus žuvį, ji yra apdorojama (parazitai tuo metu žūsta), o prieš ją ruošiant, iš žuvies yra pašalinami viduriai (kartu ir parazitai, likę žuvų pilvo ertmėje)), juolab kad žuvis yra apdorojama, t. y. žuvininkystės produktai ne trumpiau nei 24 valandas yra šaldomi taip, kad visų produkto dalių temperatūra būtų ne žemesnė kaip minus 20 laipsnių (Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio III skyriaus d) dalis 1 p.), be to, nuo žuvies pagavimo momento (iki jos pateikimo į prekybą), žuvis yra užšaldoma iki minus 18 laipsnių šalčio ir taip laikoma mažiausiai keliolika dienų (kol gabenama). Visiems yra žinoma, kad toks žuvies apdorojimo būdas ir tokios laikymo sąlygos užtikrina, kad visi parazitai žūtų ir taptų nekenksmingi žmogui. Tai patvirtino ir nepriklausomas maisto kokybės ir saugos veterinaras.

Kaip nurodo maisto kokybės ir saugos veterinaras, žuvų parazitų yra randama visose žuvyse, pagautose vandenyne ar jūroje. Tai yra normalu ir nelaikytina minėtų ES teisės aktų pažeidimu (taip yra todėl, kad apdorojant žuvį, parazitai prie didelio šalčio žūsta, be to, maži kiekiai parazitų, kurie yra žuvyje (žuvų pilvo ertmėje), yra nekenksmingi žmonių sveikatai; jie yra pašalinami ruošiant žuvį kartu su viduriais), išskyrus tuos atvejus, kai ant žuvies yra matomų parazitų. Tokiu atveju ES teisės aktai draudžia tokių žuvų platinimą ir prekybą. Priešingu atveju, visa į prekyba pateikiama žuvis turėtų būti laikytina netinkama vartoti ir nesaugi, nes, kaip minėta, kad visos žuvys, nepriklausomai nuo to, kur jos yra pagaunamos, turi parazitų. Atsižvelgiant į visa tai, Produktas yra saugus ir tinkamas vartoti, t. y. atitinka Reglamento Nr. 853/2004 reikalavimus.

Pažymi, kad nėra aišku kokiu pagrindu patikrinimo akte, kuriuo rėmėsi Tarnyba priimdama 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimą Nr. M6-256, padarė išvadą, kad Produkte yra nematodų Anisakis spp. lervų. Kaip matyti iš patikrinimo akto, jokie mėginiai nebuvo imti. Patikrinimo akte minimas tyrimų protokolas Nr. 8766M, kuris pareiškėjui nebuvo pateiktas, todėl nėra aišku, kokiu pagrindu šis protokolas buvo surašytas, koks tyrimas buvo atliktas ir koks buvo šio tyrimo rezultatas. Pareiškėjas pateikė saugų ir tinkamą vartoti Produktą, tuo tarpu Tarnyba nepateikė jokių įrodymų, patvirtinančių, kad Produkte iš tikro buvo rasta nematodų Anisakis spp. lervų, taip pat nepateikė įrodymų bei nepagrindė kaip toks nedidelis parazitų kiekis Produkte (jeigu Anisakis spp. lervų iš tiesų Produkte buvo rasta) pažeidžia Reglamento Nr. 853/2004 reikalavimus.

Vadovaujantis Produktų saugos įstatymo 17 str. 3 d., visi sprendimai dėl rinkos ribojimo priemonių taikymo turi būti motyvuoti. Tarnybos priimti sprendimai nėra motyvuoti. Juose tik konstatuojama, kad Produktas neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, tačiau nepateikiami jokie tokių išvadų motyvai, t. y. sprendimuose nėra nurodoma kokiu pagrindu Tarnyba padarė išvadą, kad Produktas neatitinka ES teisės aktų reikalavimų, nėra nurodoma, kokių konkrečiai reikalavimų Produktas neatitiko ir pan. 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. M6-255 net nenurodoma, kokiu pagrindu daroma išvada, kad Produktas neatitinka Reglamento Nr. 853/2004 reikalavimų.

Atsakovė Vilniaus miesto valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba su pareiškėjos skundu nesutinka, prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.

2010 m. rugpjūčio 16 d. Tarnyba, kaip įstaiga, įgyvendinanti valstybės politiką teikiamo rinkai maisto saugos ir kokybės, gyvūnų sveikatingumo ir gerovės srityse bei sauganti ir ginanti pažeistas vartotojų teises maisto ir su maistu susijusių paslaugų teikimo srityje, gavo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl argentininės jūros lydekos be galvų ir uodegų kokybės, kuriame nurodoma, jog „vartotojas teigia, kad argentininė jūros lydeka be galvų ir uodegų yra su kirmėlėmis“. 2010 m. rugsėjo 8 d. Tarnybos vyr. vet. gydytojas - inspektorius S. B., veikdamas pagal Tarnybos viršininko pavedimą Nr. 0135488-3600, bei atlikęs patikrinimą dėl žuvininkystės produkcijos tiekimo į rinką, surašė maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0135488. Vykdant priskirtinas funkcijas buvo tikrinama ši žuvininkystės produkcija: jūrinės lydekos b/u, glazūruotos, sušaldytos, pakuotės po 1 kg, krov. važt. Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“; argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg, pagamintos 2010 m. liepos 19 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 19 d., partijos Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis Ispanija, gamintojas SIA „Salas zivis“, Latvija. Pažymi, jog 2010 m. rugsėjo 8 d. atlikto patikrinimo metu buvo paimti du mėginiai parazitologiniams tyrimams atlikti, surašant maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktus. 2010 m. rugsėjo 8 d. maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 0135488, kuriuo buvo paimtas argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg pakuotės, pagamintos 2010 m. liepos 19 d., tinkančios vartoti iki 2011 m. liepos 19 d., mėginys parazitologiniams tyrimams atlikti, mėginio plombos Nr. (duomenys neskelbtini). 2010 m. rugsėjo 8 d. Tarnybos inspektorius surašė dar vieną maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktą Nr. 0135488, kuriuo buvo paimtas jūrinės lydekos b/o, glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg, tinkančios vartoti iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“, mėginys parazitologiniams tyrimams atlikti, mėginio plombos Nr. (duomenys neskelbtini). Pažymi, kad abu paimti mėginiai buvo perduoti kompetentingai tokius tyrimus atliekančiai Lietuvos Respublikos institucijai - Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentui.

Pažymi, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute yra įdiegta ir akredituota kokybės vadybos sistema pagal LST EN ISO/IEC 17025:2005 standarto reikalavimus, kuri užtikrina tai, kad Nacionaliniame maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institute atliekamų tyrimų metodai atitinka Europos Sąjungos reikalavimus. Akreditacija yra atlikta Vokietijos akreditavimo tarnybos DAP. Papildomai Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutas yra akredituotas Rusijos Federacinės Respublikos GOST-R ir higienos sistemose. 2007 m. Nacionaliniam maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui suteikta teisė naudoti Tarptautinio laboratorijų akreditacijos susivienijimo ženklą – ILAC, kas reiškia, kad atliekamų tyrimų rezultatai pripažįstami ne tik Europos Sąjungoje, bet ir daugelyje kitų pasaulio valstybių. Kokybės vadybos sistemos palaikymas yra kontroliuojamas vidiniais kokybės auditais. Kasmet vyksta Vokietijos akreditacijos tarnybos DAP prižiūrimasis vizitas (išorinis auditas). Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto kompetencija ir instituto Laboratorijos departamento darbuotojų kvalifikacija kiekvienais metais tikrinama, jiems dalyvaujant tarplaboratorinių palyginamųjų ir kvalifikacijos tikrinimo tyrimų programose. Instituto darbuotojų kvalifikacija palaikoma ir keliama organizuojant mokymus, atsižvelgiant į darbuotojų poreikį bei Nacionalinės maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo institutui keliamus naujus uždavinius.

2010 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas pagal patvirtinamųjų maisto produktų kontrolę - įtartinas mėginys atliko šaldytos, glazūruotos argentininės jūros lydekos be galvų ir be uodegų, žuvies parazitologinius tyrimus, šios žuvies pilvo ertmėje rado negyvų Anisakis spp. nematodų lervų po 2-3 vnt. žuvyje. Tuo pagrindu Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas tyrimų protokole Nr. 8766 M pateikė tyrimų rezultatų vertinamąsias išvadas, nurodydamas, kad „Atlikus mėginio parazitologinį tyrimą, gauti rezultatai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (OL L 139., 2004 4 30, p. 55-205) III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų: „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.

Pažymi, kad 2010 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas pagal patvirtinamųjų maisto produktų kontrolę - tikslinis mėginys atliko šaldytos, glazūruotos jūrinės lydekos b/o žuvies parazitologinius tyrimus, šios žuvies pilvo ertmėje rado negyvų Anisakis spp. nematodų lervų po 1-2 vnt. žuvyje. Tuo pagrindu Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas tyrimų protokole Nr. 8767 M pateikė tyrimų rezultatų vertinamąsias išvadas, nurodydamas, kad „Atlikus mėginio parazitologinĮ tyrimą, gauti rezultatai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (OL L 139, 2004 4 30, p. 55-205) III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų: „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių, nekyla jokių abejonių kad jie yra užblėsti parazitais“.

Atkreipia dėmesį į tai, kad žuvininkystės produktų kokybės reikalavimus reglamentuoja 2004 m. balandžio 29 d. Europos Parlamento ir Tarybos reglamentas (EB) Nr. 853/2004, nustatantis konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Jame nurodoma, kad „maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“. Ši reglamento nuostata aiškiai nurodo, kad jeigu kyla nors menkiausių abejonių, jog žuvininkystės produktai skirti maistui yra užkrėsti parazitais, toks žuvininkystės produktas neturi būti pateikiamas į rinką.

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamentas savo tinklalapyje yra nurodęs, kad „Žuvys Anisakis lervomis užsikrečia prarijusios užsikrėtusius vėžiagyvius. Lervų migruoja iš žarnų į raumenis. Žmogus parazitine liga — anisakiazė gali susirgti suvartojęs užkrėstą gyvomis lervomis žalią arba netinkamai apdorotą jūros žuvį. Žmogui anisakiazės simptomai gali pasireikšti po kelių valandų nuo užsikrėtimo. Ligoniai dažniausiai skundžiasi pilvo skausmu, pykinimu, vėmimu. Anisakis lervos žmogaus organizme gali sukelti žarnyno nepraeinamumą alergines reakcijas“.

Lietuvos Respublikos institucijai, atliekančiai parazitologinius tyrimus, nustačius, jog šaldytų glazūruotų argentininių jūros lydekų be galvų ir be uodegų, pilvo ertmėje yra negyvų Anisakis spp. nematodų lervų po 2-3 vnt. kiekvienoje žuvyje, o taip pat nustačius, jog šaldytų glazūruotų jūrinės lydekos b/o pilvo ertmėje yra negyvų Anisakis spp. nematodų lervų po 1-2 vnt. kiekvienoje žuvyje, tokie produktai vartotojų atžvilgiu yra akivaizdžiai nesaugūs, neatitinkantys žuvininkystės produktų kokybės reikalavimų, įtvirtintų Reglamente (EB) Nr. 853/2004. Todėl tuo pagrindu 2010 m. rugsėjo 13 d. Tarnyba priėmė sprendimą Nr. M6-256 dėl produkto teikimo į rinką uždraudimo, kuriuo SIA „Sala zivis“ filialo ribotos atsakomybės bendrovės „Salas zivis“ sandėliuose esantis produktas t. y. šaldytos, glazūruotos argentininės jūrų lydekos be galvų ir be uodegų, pakuotėse po 1 kg, tinkamumo vartoti terminas 2011 m. liepos 19 d., kilmės šalis Ispanija, gamintojas SIA „Salas zivis“, uždraudė aukščiau minėto produkto patekimą į rinką. Tuo tarpu 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarybos sprendimas Nr. M6-257 „Dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo“ buvo priimtas dėl jūrinės lydekos b/o, glazūruotos, sušaldytos, pakuotėse po 1 kg, tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“.

Pažymi, kad abu aukščiau minėti sprendimai buvo priimti remiantis atliktais parazitologiniais tyrimais, kurių rezultatai akivaizdžiai įrodo, kad ištirta žuvininkystės produkcija neatitinka Reglamento (EB) Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų, kuriuose nurodoma, kad „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.

2010 m. rugsėjo 13 d. ir 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarnybos sprendimai Nr. M6-257 ir Nr. M6-256, kuriais buvo nuspręsta uždrausti nesaugaus produkto patekimą į rinką, buvo priimti remiantis ne tik Tarnybos inspektorių nuomone, bet visų pirma remiantis 2010 m. rugsėjo 8 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktu Nr. 0135488, 2010 m. rugsėjo 13 d. didmeninės prekybos subjekto/sandėlio/laisvojo sandėlio, muitinės sandėlio laikinojo prekių saugojimo sandėlio patikrinimo aktu Nr. 3659, o taip pat 2010 m. rugsėjo 9 d. Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto laboratorijos departamento išduotais tyrimų protokolais Nr. 8766M ir Nr. 8767M bei Europos sąjungos teisės aktais, reglamentuojančiais žuvininkystės produktu kokybės reikalavimais, t. y. Reglamentu (EB) Nr. 853/2004, nustatančiu konkrečius gyvūninės kilmės produktų higienos reikalavimus. Aukščiau nurodytus sprendimus įtakojo tai, jog 2010 m. rugsėjo 6 d. Tarnyba iš MAXIMA LT, UAB gavo aktą, kuriame nurodoma, kad ,,Gavus pirkėjo skundą ir patikrinus parduotuvėje X-300 ((duomenys neskelbtini), Vilnius) argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų (tinka vartoti iki 2011-07-19, sužvejota Pietvakarių Atlantas FA041, kilmės šalis Ispanija, pakuotojas SIA „Salas zivis“ Latvija) kokybę, nustatyta, kad matosi kirmėlės“. Todėl, 2010 m. rugsėjo 13 d. bei 2010 m. rugsėjo 14 d. Tarnyba, siekdama apsaugoti vartotojų sveikatą bei gerovę, užtikrinti, kad nesaugus produktas nepatektų vartotojams bei nesukeltų jiems neigiamų, nepageidaujamų padarinių - pilvo skausmų, pykinimų, vėmimų, žarnyno nepraeinamumo, alerginių reakcijų ir kitų dėl pavaitotų žuvininkystės produktų maistui galinčių kilti tiesioginių ar šalutinių pasekmių, priėmė skundžiamus sprendimus.

Pažymi, kad pareiškėjas neįvardija kokiame konkrečiame ES reglamente yra įtvirtintos tokios teisės normos, kurios leidžia, esant mažam žuvyje parazitų kiekiui, prekiauti tokia žuvies produkcija bei ją reglamentuoja kaip saugiu ir vartojimui tinkamu maistu. Kiekvienas vartotojas, įsigydamas konkrečia prekę, tikisi, jog į rinką pateiktas produktas yra saugus, tinkamos kokybės ir nesukels jam jokių neigiamų, nepageidaujamų padarinių, susijusių su sveikatos pablogėjimu, įprastos kasdieninio gyvenimo kokybės sutrikdymu, moralinių nusivylimų nusipirkta produkcija ir pan. Maisto įstatymo 4 str. yra nurodoma, kad „maisto produktas, kuris yra tiekiamas į rinką turi atitikti ir būti tiekiamas pagal šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus, t. y. maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus. Tokiu būdu, maistas turi atitikti privalomuosius saugos reikalavimus ir nekelti grėsmės vartotojų sveikatai. Remiantis EB Tarybos reglamentu Nr. 178/2002 14 str. 1 ir 2 d. b punktu, maistas laikomas nesaugiu, jeigu jis netinka žmonėms vartoti, t. y. jeigu jis nepriimtinas dėl jo numatytos paskirties, užterštumo ar jame yra pašalinių medžiagų, puvimo, degimo ar įrimo procesai.

Šiuo atveju atlikus žuvų parazitologinius tyrimus, kurie patvirtino, kad tiek šaldytos, glazūruotos Argentininės jūros lydekos be galvų ir be uodegų, tiek jūrinės lydekos b/o, glazūruotos, sušaldytos, pakuotėje po 1 kg, tinkančios vartoti iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“, pilvo ertmėje yra Anisakis spp nematodų lervų po 2-3 bei 1-2 vnt. žuvyje, tai reiškia, kad pareiškėja į rinką tiekė produktą, kuris yra užkrėstas parazitais, kuriems esant žuvyje, atsiranda grėsmė žmogaus sveikatai. Tokiu būdu produktas, turintis pašalinius veiksnius, galinčius įtakoti tiekiamo produkto savybes, jo kokybės ir saugos reikalavimus, tampa nesaugiu, keliančiu pavojų bei susirgimo riziką didelei vartotojų grupei.

Pabrėžia, kad kirminai, esantys žuvyje yra ne tik neleistini, bet ir netinkami žmonių maistui, kadangi žuvis, turėdama Anisakis spp. nematodų lervas, jau yra užsikrėtusi, parazitų lervos migruoja iš žarnų į raumenis, kas suponuoja riziką žmogaus organizmui sukelti žarnyno nepraeinamumą, alergines reakcijas, pilvo skausmus, pykinimus, vėmimus ir pan. Be to, svarbu atkreipti dėmesį į tai, kad kiekvieno žmogaus organizmas yra individualus, todėl kiekvienas žmogus gali labai skirtingai reaguoti į šių lervų daromą poveikį sveikatai, kas įtakoja skirtingas neigiamas pasekmes organizmui. Žuvusios lervos taip pat gali sukelti neigiamus veiksnius į rinką tiekiamai produkcijai, tokius kaip puvimo procesus, lieka toksinai, kurie skatina dar didesnius neigiamus padarinius bei sukelia grėsmę žmonėms vartojantiems tokį saugos ir kokybės reikalavimų neatitinkantį maisto produktą.

Atkreipia dėmesį į tai, jog 2010 m. liepos 16 d. Ispanijos veterinaro (Nr. 1147). Julio Doamo Vazques pateiktas raštas yra informacinio pobūdžio, kuriame nurodyta tik šio konkretaus veterinaro nuomonė, prielaidos, kurios yra išreikštos tokiais teiginiais ir žodžiais, kaip „mano nuomone, Anisakis lervos, esančios žuvyje yra nekenksmingos“, „remdamasis savo nuomone“, „remiantis aukščiau pateikta informacija, manau, kad ištirtos žuvies partija yra tinkama vartoti ir platinti“. 2010 m. liepos 17 d. Ispanijos veterinaro (Nr. 1147) Julio Doamo Vazques pateiktame rašte yra nurodoma, kad „išvada padaryta remiantis šiais reglamentais ir tyrimais“, tačiau pateiktame teismui rašto vertime yra nurodomas tik Reglamentas (EB) Nr. 853/2004, Ispanijos maisto saugos tarnybos (AESAN) mokslo komiteto ataskaita Nr. 2007-006 ir Ispanijos karališkasis dekretas Nr. 142012006 (Sveikatos ir vartotojų reikalų ministerija), nepateikiant jokių šiame rašte ar lydinčių šį raštą dokumentų, kuriuose būtų minėta apie atliktus tyrimus bei jų rezultatus. Remiantis Produktų saugos įstatymo 19 str. jeigu valstybinės produktų saugos ekspertizės tyrimais nustatoma, kad gaminių bandiniai ar paslaugos yra pavojingi, tai laikoma pavojinga visa partija, iš kurios buvo paimti bandiniai ekspertizei, arba visos nuo paaiškėjimo momento paslaugų teikėjo suteiktos paslaugos.

Pažymi, kad Tarnybos sprendimui yra nustatyta atitinkama forma, nustatyti atitinkami rodikliai, kurie turi būti šiame sprendime nurodyti. Priimtame sprendime yra nurodyta visa būtina informacija, kuri yra surinkta įvertinus visus turimus duomenis, faktus ir pagrindžiančias šiuos faktus tyrimų išvadas, o taip pat remiantis nacionaliniais bei Europos sąjungos teisės aktais, kuriuos neatitinka gautos išvados, detalizuojant šių teisės aktų nuostatas. Aukšto lygio žmonių sveikatos apsauga - vienas iš svarbiausių tam skirtų teisės aktų tikslų. Jie nustato bendruosius principus ir atsakomybę, veiksmingas organizacines priemones ir procedūras, padedančias priimti su maisto sauga bei jos pažeidimais susijusius sprendimus. Dėl tos priežasties, norint užtikrinti tinkamą vidaus rinkos veikimą bei apsaugoti žmonių sveikatą, būtina imtis priemonių, kurių tikslas - garantuoti, kad į rinką nepatektų nesaugus maistas.

Pareiškėjo teiginius akivaizdžiai paneigia MAXIMA LT, UAB 2010 m. rugsėjo 6 d. aktas, kuriame nurodoma, kad „Gavus pirkėjo skundą ir patikrinus parduotuvėje X-300 ((duomenys neskelbtini), Vilnius) argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų (tinka vartoti iki 2011-07-19, sužvejota Pietvakarių Atlantas FA041, kilmės šalis Ispanija, pakuotojas SIA „Salas zivis“ Latvija) kokybę, nustatyta, kad matosi kirmėlės“. Minėtas raštas akivaizdžiai įrodo tą faktą, jog Tarnyba priėmė pagrįstus bei teisėtus sprendimus, remiantis Reglamento Nr. 853/2004 nuostatomis, kuriose nurodoma, kad žuvies platinimas ir vartojimas yra draudžiamas kuomet ant jos yra matomų parazitų ir jokių išlygų dėl jų galimybės pateikti į rinką nėra.

Teismo posėdyje pareiškėjo atstovai skundą palaikė remdamiesi jame nurodytais motyvais.

Atsakovės atstovai teisminio nagrinėjimo metu prašė pareiškėjos skundo netenkinti.

Skundas atmestinas.

Administracinėje byloje ginčas kilęs dėl administracinių aktų (sprendimų), kuriais nuspręsta uždrausti produktą (šaldytas glazūruotas argentinines jūrų lydekas be galvų ir be uodegų) tiekti į rinką, teisėtumo ir pagrįstumo.

Remiantis bylos įrodymais nustatyta, kad 2010 m. rugpjūčio 16 d. Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba gavo pranešimą Nr. (duomenys neskelbtini) dėl argentininės jūros lydekos be galvų ir uodegų kokybės, kuriame nurodoma, jog vartotojas teigia, kad argentininė jūros lydeka be galvų ir uodegų yra su kirmėlėmis (b. l. 34).

MAXIMA LT, UAB 2010 m. rugsėjo 6 d. akte (b. l. 37), kurį pasirašė parduotuvės vadybininkė, parduotuvės prekių grupės vadovė, prekių kokybės ekspertė ir maisto saugos specialistė, nurodoma, kad „Gavus pirkėjo skundą ir patikrinus parduotuvėje X-300 ((duomenys neskelbtini), Vilnius) argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų (tinka vartoti iki 2011-07-19, sužvejota Pietvakarių Atlantas FA041, kilmės šalis Ispanija, pakuotojas SIA „Salas zivis“ Latvija) kokybę, nustatyta, kad matosi kirmėlės“.

Tarnybos vyr. vet. gydytojas - inspektorius S. B., veikdamas pagal pavedimą Nr. 0135488-3600, bei atlikęs patikrinimą dėl žuvininkystės produkcijos tiekimo į rinką, surašė maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktą Nr. 0135488 (b. l. 38-40). Buvo tikrinama ši žuvininkystės produkcija: jūrinės lydekos b/u, glazūruotos, sušaldytos, pakuotės po 1 kg, krov. važt. Nr. (duomenys neskelbtini), tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“; argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg, pagamintos 2010 m. liepos 19 d., tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 19 d., partijos Nr. (duomenys neskelbtini), kilmės šalis Ispanija, gamintojas SIA „Salas zivis“, Latvija.

2010 m. rugsėjo 8 d. surašytas maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktas Nr. 0135488, kuriuo buvo paimtas argentininės jūrų lydekos be galvų ir uodegų glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg pakuotės, pagamintos 2010 m. liepos 19 d., tinkančios vartoti iki 2011 m. liepos 19 d., mėginys parazitologiniams tyrimams atlikti, mėginio plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 42). Tą pačią dieną Tarnybos inspektorius surašė dar vieną maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktą Nr. 0135488, kuriuo buvo paimtas jūrinės lydekos b/o, glazūruotos, sušaldytos, po 1 kg, tinkančios vartoti iki 2011 m. liepos 18 d., kilmės šalis Argentina, gamintojas UAB „Vičiūnai ir partneriai“, mėginys parazitologiniams tyrimams atlikti, mėginio plombos Nr. (duomenys neskelbtini) (b. l. 41).

Nacionalinis maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamentas tyrimų protokoluose Nr. 8766M ir Nr. 8767M (b. l. 43-44) nurodė, kad rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų pilvo ertmėje po 1-2 ir po 2-3 vnt. žuvyje bei kad atlikus mėginio parazitologinį tyrimą, gauti rezultatai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (OL L 139, 2004 4 30, p. 55-205) III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų: „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.

Tarnyba, įvertinusi 2010 m. rugsėjo 13 d. didmeninės prekybos subjekto/sandėlio/laisvojo sandėlio, muitinės sandėlio, laikinojo prekių saugojimo sandėlio patikrinimo akto Nr. 3659 duomenis (tikrinta SIA „salas zivis“, (duomenys neskelbtini), Vilnius), 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. M6-256 (b. l. 52) nustatė, kad 1 512 kg šaldytos, glazūruotos agentininkės jūrų lydekos be galvų ir be uodegų, pakuotėse po 1 kg, tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 19 d., kilmė Ispanija, gamintojas SIA „Salas zivis“, užkrėstos Anisakis spp. nematodų lervomis. Sprendime pažymėta, kad produktas neatitinka Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų, todėl nuspręsta uždrausti aukščiau minėto produkto patekimą į rinką. Tarybos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. M6-257 „Dėl produkto (-ų) teikimo į rinką uždraudimo“ (b. l. 51) buvo priimtas dėl jūrinės lydekos b/o, glazūruotos, sušaldytos, pakuotėse po 1 kg, tinkamumo vartoti terminas iki 2011 m. liepos 19 d., viso 15 kg. Minėtame sprendime taip pat padaryta išvada, kad produktas neatitinka Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų, todėl nuspręsta uždrausti aukščiau minėto produkto patekimą į rinką

Pareiškėjo teigimu, minėti Tarnybos sprendimai yra neteisėti ir nepagrįsti, tačiau su tokia jo pozicija teismas nesutinka.

Administracinis teismas sprendžia ginčus dėl teisės viešojo administravimo srityje (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 1 d.). Teismas nevertina ginčijamo administracinio akto bei veiksmų (ar neveikimo) politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik nustato, ar konkrečiu atveju nebuvo pažeistas įstatymas ar kitas teisės aktas, ar administravimo subjektas neviršijo kompetencijos, taip pat ar aktas (veika) neprieštarauja tikslams bei uždaviniams, dėl kurių institucija buvo įsteigta ir gavo atitinkamus įgaliojimus (Administracinių bylų teisenos įstatymo 3 str. 2 d.). Atsižvelgusi į šias nuostatas, kolegija nevertina ginčijamų sprendimų politinio ar ekonominio tikslingumo požiūriu, o tik sprendžia, ar atsakovė, priimdama šioje byloje skundžiamus aktus, nepažeidė galiojančių teisės aktų reikalavimų.

Maisto įstatymas nustato teikiamo į rinką maisto bei jo tvarkymo reikalavimus, valstybės institucijų bei visuomeninių vartotojų teisių gynimo organizacijų kompetenciją užtikrinant maisto saugą, taip pat reglamentuoja maisto gamintojų, paslaugų teikėjų bei pardavėjų pareigas ir atsakomybę. Šio įstatymo nuostatos suderintos su Įstatymo priede nurodytais Europos Sąjungos teisės aktais. Pagal minėto įstatymo 4 str. 1 d. į rinką turi būti teikiamas šiame įstatyme bei kituose teisės aktuose nustatytus saugos, kokybės ir tvarkymo reikalavimus atitinkantis maistas, o pagal to paties straipsnio 2 d. maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti šiuos pagrindinius reikalavimus: 1) maistas turi būti tokios sudėties ir kokybės, kad būtų tinkamas žmonėms vartoti, neužterštas cheminiais, fiziniais, mikrobiniais ir kitokiais teršalais daugiau, negu leidžia teisės aktai, turi atitikti privalomuosius saugos ir kokybės reikalavimus; 2) į maistą gali būti dedami tik teisės aktų leidžiami maisto priedai bei maistinės medžiagos, atitinkantys nustatytus kiekio, grynumo, vartojimo sąlygų bei kitus reikalavimus; 3) įgaliota valstybės valdymo institucija tam tikrai maisto grupei gali nustatyti konkrečios sudėties ar kokybės reikalavimus, neprieštaraujančius tarptautinėms nuostatoms, jei tai reikalinga visuomenės sveikatos ar mitybos požiūriu; 4) maistui pakuoti ir kitaip su juo liestis leidžiama naudoti tik tam tikslui skirtas, nekenkiančias žmonių sveikatai, teisės aktų nustatytus reikalavimus atitinkančias medžiagas bei gaminius; 5) maistas ir su maistu besiliečiančios medžiagos turi atitikti teisės aktų nustatytus ženklinimo reikalavimus.

Produktų saugos įstatymas nustato valstybinio produktų saugos reguliavimo bei jų valstybinės saugos ekspertizės, produktų saugos valstybinės ir visuomeninės kontrolės pagrindus, informacijos apie nesaugius produktus teikimo ir perdavimo tvarką, gamintojų, platintojų ir paslaugų teikėjų pareigas bei atsakomybę už nesaugių produktų pateikimą į Lietuvos Respublikos rinką. Pagal šio įstatymo 3 str. 5 d. saugus gaminys – bet koks gaminys, kurio naudojimas įprastomis, gamintojo nustatytomis ar galimomis iš anksto pagrįstai numatyti vartojimo sąlygomis, įskaitant ilgalaikį naudojimą, taip pat surinkimo, įrengimo bei priežiūros naudojant reikalavimus, nesukelia jokios rizikos arba kelia vartotojų gyvybei ir sveikatai tik minimalią riziką, kuri yra suderinama su gaminio vartojimu ir laikoma priimtina bei atitinkančia aukštą vartotojų saugos ir sveikatos apsaugos lygį, ypač atkreipiant dėmesį į: 1) gaminio parametrus, jo sandarą, pakuotę, surinkimo ir naudojimo tvarką, priežiūrą naudojant; 2) poveikį kitiems gaminiams, jei yra pagrindas numatyti, kad jis bus naudojamas su kitais gaminiais; 3) gaminio pateikimą vartotojui, ženklinimą, įspėjimus, užrašus ant gaminio ar pakuotės, naudojimo ir sunaikinimo po naudojimo instrukciją ir kitą gamintojo pateiktą informaciją; 4) vartotojų grupes, ypač vaikus ir pagyvenusius žmones, kuriems gaminio vartojimas gali sukelti didesnę riziką.

Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus d punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai prieš pateikiant į rinką būtų patikrinami apžiūrint ir kad būtų nustatyta, ar ant jų nėra matomų parazitų. Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais.

Minėtas reglamentavimas leidžia daryti vienareikšmišką išvadą, kad į rinką negalima pateikti žuvininkystės produktų maistui, jei jie yra užkrėsti parazitais.

Iš bylos medžiagos akivaizdu, kad ginčo produktai, kurių gamintojas SIA „Salas zivis“ (šaldytos glazūruotos argentininės jūrų lydekos be galvų ir be uodegų), yra užkrėsti Anisakis spp. nematodų lervomis. Kaip pažymėta Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto Laboratorijos departamento tyrimų protokole Nr. 8766M, rasta negyvų Anisakis spp. nematodų lervų pilvo ertmėje po 2-3 vnt. žuvyje. Teismas neturi pagrindo abejoti kompetentingos institucijos atlikto tyrimo rezultatais. Minėtą užkrėtimo faktą taip pat patvirtina 2010 m. rugpjūčio 16 d. pranešimas, adresuotas Valstybinei maisto ir veterinarijos tarnybai, MAXIMA LT, UAB 2010 m. rugsėjo 6 d. aktas, 2010 m. rugsėjo 8 d. maisto tvarkymo subjekto patikrinimo aktas Nr. 0135488, 2010 m. rugsėjo 8 d. maisto ir/ar pašarų mėginių paėmimo tirti aktas. Tai, kad produktas yra užkrėstas Anisakis spp. nematodų lervomis, buvo pažymėta tik 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendime Nr. M6-256. Tarnybos 2009 m. rugsėjo 14 d. sprendime Nr. M6-255 nebuvo nurodyta, kad produktas yra užkrėstas Anisakis spp. nematodų lervomis, tačiau atsižvelgiant į tai, kad buvo nurodyta pagal kokią medžiagą yra priimamas administracinis sprendimas (aktas Nr. 0135488), į tai, kad aiškiai nurodytas tyrimo objektas (šaldytos glazūruotos argentininės jūrų lydekos) į tai, kad abu sprendimai buvo priimti beveik tuo pačiu laiku ir dėl to pačio dalyko, darytina išvada, kad Viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d. („individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos“) prasme abu ginčijami sprendimai iš esmės yra pagrįsti faktinėmis aplinkybėmis. Patikrinimų ir tyrimų medžiaga šiuo atveju laikytina sudedamąja skundžiamų sprendimų dalimi.

Teismas nagrinėtinu atveju sprendžia, kad skundžiami sprendimai nagrinėtinu atveju yra pagrįsti teisės normomis. Sprendimuose pažymėta, kad ginčo produktas neatitinka Reglamento Nr. 853/2004 III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų. Minėto skyriaus d punkte nurodoma, kad maisto tvarkymo subjektai turi užtikrinti, kad žuvininkystės produktai prieš pateikiant į rinką būtų patikrinami apžiūrint ir kad būtų nustatyta, ar ant jų nėra matomų parazitų. Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais. Kiti V skyriaus punktai nereglamentuoja klausimų, susijusių su maisto užkrėtimu parazitais, todėl darytina išvada, kad pareiškėjui turėjo būti aišku, koks konkretaus standarto pažeidimas šiuo atveju konstatuojamas. Be to, kaip jau buvo minėta, tyrimų protokolas yra sudėtine skundžiamų aktų dalis. Tyrimų protokole Nr. 8766M aiškiai yra nurodyta, kad gauti rezultatai neatitinka Europos Parlamento ir Tarybos reglamento (EB) Nr. 853/2004 (OL L 139, 2004 4 30, p. 55-205) III priedo VIII skirsnio V skyriaus reikalavimų: „Maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais“.

Teismas sutinka su atsakovės atsiliepime nurodytu argumentu, kad Ispanijos veterinaro Julio Doamo Vazques pateikta rašytinė nuomonė apie Anisakis lervas (b. l. 14-17) yra tik jo asmeninė subjektyvi nuomonė ir negali būti laikoma neginčijamu įrodymu ginčo situacijoje. Tiek minėtame rašte, tiek pareiškėjo skunde buvo nurodyta, kad pagal ES teisės aktus nedraudžiama prekiauti žuvimi, kurioje aptinkami maži žuvų parazitų kiekiai, tačiau pareiškėjas nedetalizavo, kuriuose konkrečiuose ES teisės aktuose toks leidimas reglamentuotas. Priešingai, Reglamente Nr. 853/2004 aiškiai yra pasakyta, kad maisto tvarkymo subjektai neturi pateikti į rinką žuvininkystės produktų maistui, dėl kurių nekyla jokių abejonių, kad jie yra užkrėsti parazitais.

Latvijos Respublikos Maisto ir veterinarijos tarnybos 2010 m. gruodžio 8 d. rašte Nr. 1-13/2445 ir Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato rašte dėl endoparazitų kontrolės pateikta informacija pareiškėjos pozicijos pagrįstumo neįrodo. Minėtame Europos Komisijos Sveikatos ir vartotojų apsaugos generalinio direktorato rašte pažymėta, kad valstybės narės gali nuspręsti, kaip konkrečiai taikyti terminą „akivaizdžiai užsikrėtęs“. Vien tik pareiškėjo subjektyvus įsitikinimas, kad į rinką jis pateikė saugų produktą, nepagrindžiant to neginčijamais įrodymais, vertintinas kritiškai.

Taigi, įvertinus surinktų byloje įrodymų visetą, spręstina, kad Tarnybos išvada dėl ginčo produkto neatitikimo Reglamento Nr. 853/2004 nuostatoms iš esmės yra pagrįsta. Kolegijos vertinimu, Tarnybos 2010 m. rugsėjo 13 d. sprendimas Nr. M6-256 ir 2010 m. rugsėjo 14 d. sprendimas Nr. M6-255 dėl produktų teikimo į rinką uždraudimo iš esmės yra teisėti ir pagrįsti. Nėra juridinio pagrindo jų naikinti. Pareiškėjo skundas atmestinas (Administracinių bylų teisenos įstatymo 88 str. 1 d. 1 p.).

Rezoliucinė dalis

Remdamasi tuo, kas išdėstyta, ir vadovaudamasi Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85 - 88 str. 1 d. 1 p., 127 str. 1 d., teisėjų kolegija

nusprendė:

pareiškėjo SIA „Salas zivis“ skundą atmesti kaip nepagrįstą.

Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant skundą tiesiogiai šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.