- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2024-09-24
- Bylos Nr.
- eI2-10454-342/2024
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-02265-2024-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Aušrelė Mažrimienė, Laimutė Jokubauskaitė, Rūta Miliuvienė
- Pareiškėjas
- O. N.
- Atsakovas
- Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos
- Trečiasis asmuo
- uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini)
Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmų teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Laimutės Jokubauskaitės, Rūtos Miliuvienės ir Aušrelės Mažrimienės (pirmininkaujanti ir pranešėja),
teismo posėdyje rašytinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo O. N. skundą atsakovui Migracijos departamentui prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos, trečiajam suinteresuotam asmeniui uždarajai akcinei bendrovei (duomenys neskelbtini) dėl sprendimo panaikinimo.
Aprašomoji dalis
Teisėjų kolegija nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas O. N. (toliau – ir Pareiškėjas) skundu prašo panaikinti Migracijos departamento prie Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministerijos (toliau – ir Migracijos departamentas) 2024-05-02 sprendimą Nr. 24S112674 (toliau – ir Sprendimas), kuriuo atsisakė išduoti leidimą laikinai gyventi.
Nurodo, kad sprendime atsakovas teigia, jog duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės; yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė; asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Teigia, kad Bendrovė, kuri įsipareigoja įdarbinti asmenį pagal profesiją, kuri įtraukta į Trūkstamų profesijų sąrašą, nepagrindė vykdomos statybų veiklos Lietuvos Respublikoje ir nepatvirtino savo prisiimtų įsipareigojimų priimti užsieniečius nuolatiniam darbui Lietuvoje darbo sutartyse nustatytomis sąlygomis, todėl asmens ir Bendrovės pateikti duomenys apie tai, kad siekiama sukurti darbo santykius darbo sutartyje nustatytomis sąlygomis ir tuo pagrindu gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės ir nepatvirtina sąlygų leidimui laikinai gyventi gauti darbo Lietuvos Respublikoje pagrindu. Taip pat Bendrovės veiksmai, kviečiant į Lietuvą atvykti užsieniečius, sukėlė pagrįstų įtarimų, kad gali kilti jos kviečiamų užsieniečių nelegalios migracijos grėsmė.
Nesupranta atsakovo atliktų išvadų, dėl darbų neatlikimo pagal tokį atliktą tyrimą, taip pat mano, kad pateiktų dokumentų visuma, leidžia manyti, kad tyrimas buvo atliktas tik dėl kiekio ir kokybės. Teigia, kad atsakovas nesiaiškino visų reikšmingų faktinių aplinkybių teisėtam ir pagrįstam sprendimui priimti.
Atsiliepimas
Atsakovas Migracijos departamentas atsiliepime į pareiškėjo skundą nurodo, kad su skundu nesutinka ir prašo jį atmesti kaip nepagrįstą.
Nurodo, kad Bendrovė Migracijos departamentui pateikė subrangos sutartis, sudarytas tarp Bendrovės ir užsakovų UAB (duomenys neskelbtini), UAB (duomenys neskelbtini) bei fizinio asmens (sutartys trumpalaikės, 2 iš jų galioja tik iki 2024-05-15). Surinkus duomenis po atlikto Bendrovės tyrimo nustatyta, kad Bendrovė negali kviečiamus užsieniečius priimti darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, kuriai ketinama įdarbinti.
Teigia, kad ginčijamas sprendimas pagrįstas objektyviais duomenimis, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teisės aktų normomis, pateiktos išsamios ir motyvuotos išvados. Ginčijamame sprendime nebuvo apsiribota vien tik nuorodomis į teisės aktų nuostatas, faktinės aplinkybės aptartos pakankamai aiškiai, nustatytos ne pavienės aplinkybės, o juridinių faktų visetas, jos susietos su taikomomis teisės normomis, todėl manome, kad ginčijamas sprendimas atitinka tiek Viešojo administravimo įstatymą (toliau – VAĮ), tiek teismų praktikos suformuluotus reikalavimus, t. y. priimtas nešališkai ir objektyviai, pagrįsti objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, motyvų išdėstymas yra adekvatus, aiškus ir pakankamas. Priimant ginčijamą sprendimą, priešingai nei teigia pareiškėjas skunde, Migracijos departamentas veikdamas savo kompetencijos ribose atliko tyrimą, surinko visą reikiamą medžiagą bei priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą.
Trečiasis suinteresuotas asmuo UAB (duomenys neskelbtini) atsiliepimo nepateikė, apie bylos nagrinėjimo rašytinio proceso tvarka laiką ir vietą pranešta tinkamai.
Byloje nustatytos faktinės aplinkybės
Ginčas byloje kilo dėl Migracijos departamento 2024-05-02 sprendimo Nr. 24S112674 dėl atsisakymo išduoti leidimą laikinai gyventi pareiškėjui teisėtumo ir pagrįstumo.
Bylos medžiagos duomenimis nustatyta, kad pareiškėjas O. N. yra Turkijos pilietis, gimęs (duomenys neskelbtini).
Migracijos departamentui buvo pateiktas tarpininkavimo raštas dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo/keitimo Nr. 20231211-236481, kuriame nurodyta, kad užsienietis ketina dirbti UAB (duomenys neskelbtini) betonuotoju (711407). Tarpininkavimo rašte nurodyta, jog darbo sutarties galiojimo laikotarpiu darbdavys įsipareigoja mokėti mėnesio darbo užmokestį 1200 Eur dydžio.
2023-12-07 Migracijos departamentas paprašė pateikti UAB (duomenys neskelbtini) dokumentus, kurie patvirtintų, kad UAB (duomenys neskelbtini) vykdo ekonominę veiklą statybos sektoriuje (šiuo metu vykdomas ar planuojama vykdyti statybos darbų sutartis su konkrečiais statybų objektais Lietuvoje; banko išrašą, jog vykdomi mokėjimai pagal sutartį; sąskaitas-faktūras; statybos darbų atlikimo aktus), pateikti iš Valstybinės mokesčių inspekcijos išrašą, jog registruota įmonės veikla – statybos veikla.
Darbdavys UAB (duomenys neskelbtini) pateikė paaiškinimą, kuriame nurodė, kad nuo 2024 metų planuoja įmonėje įdarbinti 50 darbuotojų ir pradėti statybos darbus numatytame objekte, planuoja pasirašyti daugiau sutarčių dėl statybų darbų, bei pridėjo 2023 m. gruodžio 1 d. ir 2023 m. gruodžio 5 d. subrangos sutartis bei kitą informaciją apie atliekamą veiklą.
2024-02-21 Migracijos departamento pareigūnai atliko patikrinimą, ar UAB (duomenys neskelbtini) darbuotojai dirba nurodytais adresais. Nustatyta, kad vienas iš nurodytų adresų nesutampa su įmonės paaiškinime bei sutartyje nurodytu adresu. Tą pačią dieną buvo atliekami patikrinimai ir kitame statybų objekte, kurį nurodžiusi kita įmonė (UAB (duomenys neskelbtini)), tačiau abiejų įmonių vadovas yra T. G.. Vykdant užduotį, 2024-02-21, nuvykta adresu (duomenys neskelbtini). Bute rasti du LR piliečiai, prisistatę V. P., gim. (duomenys neskelbtini) bei J. Z., gim. (duomenys neskelbtini). Abu asmenys teigė, kad tame bute dirba tik antrą dieną, nes vieno jų draugas paprašė padėti remonto darbuose. Susisekus telefonu (duomenys neskelbtini) su darbų užsakovu T., jis paaiškino, kad butas yra jo draugės, o jis, draugės prašymu, prižiūri buto remonto darbus. T. pasakojo, kad buvo kreiptasi į T. G. (UAB (duomenys neskelbtini) direktorių) dėl buto remonto darbų. Į butą buvo atvykęs T. G. (T. teigimu jis atvyko automobiliu, ant kurio buvo kitos įmonės pavadinimas, tačiau kokios – neatsiminė). Susitarė su T. G. dėl buto remonto darbų ir po kelių dienų, anot T., keli T. G. darbuotojai (užsieniečiai) dirbo bute, t. y., atliko sienų tinkavimo, glaistymo darbus (pridedamos nuotraukos priede pavadinimu „(duomenys neskelbtini)“). Pasak T., bute dirbo 4-5 užsieniečiai (4 dienas), po to T. pasikvietė meistrą, kad įvertintų atliekamų darbų kokybę. Meistrui patvirtinus, kad darbai atliekami nekokybiškai bei, kad neracionaliai naudojamos statybinės medžiagos, T. informavo T. G., kad atsisako jo įmonės paslaugų. T. G. T. sakė, kad šio mėn. pabaigoje atsiųs sąskaitą už atliktus darbus, T. tvirtino, kad sąskaitos neapmokės, nes darbai atlikti nekokybiškai. Kitu adresu nuvykus tikrinimo dieną minėtu adresu jokie statybos ir/ ar remonto darbai nebuvo vykdomi. Name rasti 4 užsieniečiai, kurie pateikė pasus, leidimus laikinai gyventi bei darbo sutartis su UAB (duomenys neskelbtini) (vienas užsienietis darbo sutarties dar neturėjo, kadangi į LR atvyko 2024-02-19), t. y., su kita T. G. įmone. Kadangi vienas užsieniečių, išsigandęs telefonu informavo darbdavį, minėtu adresu atvyko T. G.. Paaiškinus jam vizito tikslą ir informavus, kad tai jau 3-ias tikrinamas objektas, jo paties nurodytas Migracijos departamentui, ir nei viename iš jų tikrinimo dieną nevykdomi statybos darbai, jis primygtinai siūlė važiuoti adresu (duomenys neskelbtini), kuriame šiuo metu atliekami statybos darbai. T. G. teigimu, (duomenys neskelbtini) buvo atliekami šlaito formavimo darbai, pradėti kanalizacijos darbai. Nuvykę dar kitu adresu pareigūnai rado pastatytą namą. Namo duris atidaręs asmuo teigė, kad objekte atlieka vidaus apdailos darbus. Asmuo užsiminė, kad objekte anksčiau darbavosi ir kiti darbuotojai, bet ar kažkokius darbus atliko būtent UAB (duomenys neskelbtini), pasakyti negalėjo („mes atvažiuojame dirbti ir dirbame, vieni kitų neklausinėjame iš kokių įmonių darbuotojai yra“). Kadangi tikrinimo dieną jis negalėjo pasakyti namo savininko telefono numerio, susitarta su Š. S. susiekti telefonu sekančią dieną. 2024-02-22 telefonu (duomenys neskelbtini) paskambinta namo savininkui, kuris sakė, kad yra sudaręs sutartį su UAB (duomenys neskelbtini), o ar UAB (duomenys neskelbtini) yra sudariusi sutartis su kitomis įmonėmis bei ar dirbo kitų įmonių darbuotojai – nežino. 2024-02-23 Sodra duomenimis UAB (duomenys neskelbtini) dirba 4 darbuotojai, iš jų – 2 užsieniečiai. Tikrinimo dieną nerastas nei vienas dirbantis UAB (duomenys neskelbtini) įdarbintas užsienietis. 2024-02-23 susiekus telefonu su įmonės vadovu, gauta informacija, kad du užsieniečiai dar neatvyko į Lietuvą, jis tik pateikė pranešimus Sodrai. Jo žiniomis, užsieniečiai jau turi nusipirkę bilietus ir greitu metu atvyks. Įmonėje, be tų užsieniečių, yra įdarbintas jis pats ir „mergaitė ofise“.
Migracijos departamentas 2024-05-02 priėmė Sprendimą Nr. 24S112674, kuriuo buvo atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi, nes duomenys, kuriuos asmuo pateikė norėdamas gauti leidimą laikinai gyventi, neatitinka tikrovės, yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmės, asmuo neatitinka sąlygų, kurios nustatytos leidimui laikinai gyventi gauti konkrečiu UTPĮ nustatytu pagrindu.
Motyvuojamoji dalis
Skundas atmestinas kaip nepagrįstas (ABTĮ 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas)
Pagal UTPĮ 1 straipsnio 1 dalį, šis Įstatymas nustato užsieniečių atvykimo ir išvykimo, buvimo ir gyvenimo, prieglobsčio ir laikinosios apsaugos Lietuvos Respublikoje suteikimo, integracijos ir sprendimų dėl užsieniečių teisinės padėties apskundimo tvarką ir kitus užsieniečių teisinės padėties Lietuvos Respublikoje klausimus, taip pat reglamentuoja Lietuvos Respublikos elektroninio rezidento statuso suteikimo ir panaikinimo sąlygas ir tvarką.
UTPĮ 40 straipsnio 1 dalies 4 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas ar keičiamas užsieniečiui, jeigu jis ketina dirbti Lietuvos Respublikoje pagal šio įstatymo 44 straipsnio nuostatas.
UTPĮ 44 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi gali būti išduodamas užsieniečiui, kuris ketina dirbti Lietuvos Respublikoje, jeigu jis atitinka šias sąlygas: a)pateikiamas darbdavio įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui. Jeigu užsienietis bus įdarbinamas pagal laikinojo darbo sutartį, pateikiamas laikinojo įdarbinimo įmonės, įrašytos į Lietuvos Respublikos valstybinės darbo inspekcijos prie Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos sudaromą ir jos interneto svetainėje skelbiamą laikinojo įdarbinimo įmonių sąrašą, įsipareigojimas įdarbinti užsienietį pagal laikinojo darbo sutartį ne trumpesniam negu 6 mėnesių laikotarpiui ir nustatyti visą darbo laiko normą bei darbo Lietuvos Respublikoje metu mokėti užsieniečiui mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu Lietuvos statistikos departamento paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis bruto darbo užmokesčio šalies ūkyje (įtraukiant ir individualių įmonių darbo užmokesčio duomenis) (toliau – paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU) dydis, o laikotarpiais tarp siuntimų – ne mažesni negu Lietuvos Respublikos Vyriausybės patvirtinta minimalioji mėnesinė alga b) pateikiama darbdavio informacija apie užsieniečio turimą kvalifikaciją, susijusią su atliktinu darbu; arba apie užsieniečio turimą ne mažesnę negu vienerių metų darbo patirtį per pastaruosius 3 metus, susijusią su atliktinu darbu; arba apie numatomą užsieniečiui mokėti mėnesinį darbo užmokestį, ne mažesnį negu paskutinis paskelbtas kalendorinių metų vidutinis mėnesinis BDU dydis, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytą atvejį. Užsieniečiui, kuris atvyksta dirbti pagal laikinojo darbo sutartį, taikomos šiame punkte nurodytos sąlygos dėl užsieniečio kvalifikacijos arba darbo patirties; c) Užimtumo tarnyba prie Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ministerijos (toliau – Užimtumo tarnyba) socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta tvarka priima sprendimą dėl užsieniečio darbo atitikties Lietuvos Respublikos darbo rinkos poreikiams, išskyrus šio straipsnio 2 dalyje nurodytus atvejus. Įstatymo 44 straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad šio straipsnio 1 dalies 2 punkto c papunktyje nurodyta sąlyga taip pat netaikoma užsieniečiui, kurio profesija yra įtraukta į Užimtumo tarnybos direktoriaus patvirtintą profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašą pagal ekonominės veiklos rūšis (toliau – Profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvos Respublikoje, sąrašas pagal ekonominės veiklos rūšis) ir nėra išnaudota kvota, nustatoma pagal šio Įstatymo 571 straipsnį, ir užsieniečiui, kuriam buvo suteikta laikinoji apsauga ir kuriam leidimas laikinai gyventi šio straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatytu pagrindu išduodamas pirmą kartą arba keičiamas, kai užsieniečio darbdavys nepasikeitė. Ši dalis netaikoma užsieniečiui, kuris ketina dirbti pagal laikinojo darbo sutartį.
UTPĮ 35 straipsnio 1 dalies 5 punktas numato, kad is?duoti leidima? gyventi uz?sieniec?iui atsisakoma, jeigu uz?sienietis neturi pakankamai le?s?u? ir (ar) negauna reguliariu? pajamu?, kuriu? pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Remiantis minėto įstatymo 62 straipsnio 4 dalimi, kurioje nustatyta, kad užsienietis kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi UTPĮ 44 straipsnyje nustatytu pagrindu, gali dirbti tik pas tą darbdavį, kuris įsipareigojo jį įdarbinti, ir atlikti tik tą darbo funkciją, kuriai pas tą darbdavį buvo įdarbintas, išskyrus Įstatymo 44 straipsnio 6 dalyje nurodytus atvejus.
Pažymėtina, kad UTPĮ 62 straipsnio 4 dalyje nustatyta, kad užsienietis, kuriam išduotas leidimas laikinai gyventi išdavimo sąlygų – užsienietis turi pakankamai lėšų ir (ar) gauna reguliarių pajamų, kurių pakanka pragyventi Lietuvos Respublikoje.
Tvarkos aprašo 8.3 papunktis nustato, kad užsieniečio turimas pragyvenimo lėšų dydis vertinamas atsižvelgiant į Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministro nustatyta pragyvenimo Lietuvos Respublikoje užsieniečiui, prašančiam išduoti leidimą gyventi. Užsieniečio turimų pragyvenimo lėšų turi pakakti visam prašomo leidimo laikinai gyventi galiojimo laikotarpiui, o jeigu leidimas išduodamas ar keičiamas ilgesniam nei vieneri metai terminui – bent vieneriems metams.
UTPĮ 44 straipsnyje (3-5 dalyse) nustatyta, kad leidimas laikinai gyventi išduodamas arba keičiamas užsieniečio darbo Lietuvos Respublikoje laikotarpiui, bet ne ilgiau kaip 2 metams; leidimas laikinai gyventi gali būti keičiamas, jeigu užsienietis ketina toliau dirbti Lietuvos Respublikoje ir atitinka šio straipsnio 1 dalies 1 ar 2 punkte nustatytas sąlygas; o kai pasibaigia užsieniečio darbo laikotarpis arba užsienietis nutraukia darbą Lietuvos Respublikoje, jis privalo išvykti iš Lietuvos Respublikos.
Leidimų laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje užsieniečiams išdavimo tvarkos aprašo, patvirtinto Lietuvos Respublikos vidaus reikalų ministro 2005 m. spalio 12 d. įsakymu Nr. 1V-329 (toliau – ir Aprašas) 130 punkte nustatyta, kad paaiškėjus bent vienam iš UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų ir esant tai patvirtinančių duomenų ir (ar) dokumentų, Migracijos departamentas išnagrinėja dokumentus dėl leidimo laikinai gyventi panaikinimo, įvertina nustatytus faktus ir ne vėliau kaip per 14 kalendorinių dienų nuo vieno iš Įstatymo 50 straipsnio 1 dalies 1–13 ar 15–21 punktuose nustatytų leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindų paaiškėjimo Migracijos departamente dienos priima nustatytomis faktinėmis aplinkybėmis ir Lietuvos Respublikos teisės aktų normomis pagrįstą sprendimą panaikinti leidimą laikinai gyventi (jei kartu su užsieniečiu gyvena jo šeimos narys, kartu priimamas ir sprendimas panaikinti šio šeimos nario leidimą laikinai gyventi, išskyrus atvejus, kai jis turi teisę gyventi Lietuvos Respublikoje kitu Įstatyme nustatytu pagrindu) arba sprendimą nepanaikinti leidimo laikinai gyventi.
Aptartų teisės aktų nuostatų analizė, leidžia konstatuoti, kad būtent Migracijos departamentui yra UTPĮ suteikti įgaliojimai priimti sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi užsieniečiui (šiuo atveju – pareiškėjui) išdavimo ir panaikinimo, t. y. Migracijos departamentas ginčijamą Sprendimą priėmė jam įstatymu suteiktose diskrecijos ribose.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas savo nuoseklioje praktikoje yra išaiškinęs, kad sprendžiant dėl atsisakymo išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje, privalo būti įvertintas galimos grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai realumas ir akivaizdumas (laiko bei įrodymų pakankamumo požiūriu). Kiekvieno konkretaus užsieniečio situacija paprastai yra unikali. Todėl siekiant tinkamai pritaikyti Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 punktą, be kita ko, būtina įvertinti individualią prašymą pateikusio užsieniečio situaciją (šeiminius, socialinius, ekonominius ar kitus ryšius su Lietuvos Respublika ir pan.) ir kitas reikšmingas aplinkybes. Taip pat būtina pabrėžti, kad sprendžiant dėl užsieniečio gyvenimo Lietuvoje pavojaus valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybės, atliekamas iš esmės perspektyvinis (į ateitį nukreiptas) vertinimas. Tai lemia, kad tam tikras situacijos prognozavimas šiuo atveju yra neišvengiamas. Tačiau šis procesas negali būti grindžiamas vien tik spėjimas ir įtarimais. Jis turi būti paremtas nustatytais faktais, ypač anksčiau atliktais asmens veiksmais, jų pobūdžiu. Būtent jų pagrindu ir galima daryti išvadą, ar yra pakankamai reali ir akivaizdi grėsmės valstybės saugumui, viešajai tvarkai ar žmonių sveikatai galimybė – pagrindas atsisakyti išduoti (pakeisti) leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje (žr., pvz., Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2016 m. liepos 14 d. nutartis administracinėje byloje Nr. eA-3784-662/2016; 2019 m. kovo 20 d. nutartis administracinėje byloje Nr. A-3694-492/2019).
Migracijos departamentas, atlikus pareiškėjo darbdavio patikrinimą, nustatė, kad bendrovė nepagrindė, jog vykdo statybų veiklą, kad jai reikalingi nauji darbuotojai statybų darbams atlikti. Atsakovui tai sukėlė akivaizdžių abejonių dėl asmens atvykimo į Lietuvą tikslo ir sąlygų, jo siekio dirbti Bendrovėje. Galimai bendrovė ir asmuo siekia piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusioms su užsieniečių gyvenimu Lietuvos Respublikoje, teikė tikrovės neatitinkančius duomenis, todėl yra rimtas pagrindas manyti, kad gali kilti asmens nelegalios migracijos grėsmė.
Žemesnės instancijos teismas
Pareiškėjas Migracijos departamentui nepateikė duomenų, kad neatitinka jam darbo sąlygų keltų kriterijų nei nurodyta pras?yme ir tarpininkavimo ras?te. Teismas atkreipia dėmesį, kad teikiant prašymą leidimui laikinai gyventi gauti, prašymą teikiantis asmuo patvirtina, kad žino, kad turi informuoti apie pasikeitimus, reikšmingus priimant sprendimą dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo.
Bendrovės pateiktos subrangos sutartys bei kiti Bendrovės pateikti dokumentai, patvirtina, kad SODROS informacinės sistemos duomenimis Bendrovėje ginčijamo sprendimo priėmimo metu buvo įdarbinti tik 7 darbuotojai (iš jų - 5 užsieniečiai, iš kurių 1 užsienietis buvo įdarbinta 2024-02-09, jo vasario mėn. deklaruotos draudžiamosios pajamos buvo lygios 0, kovo mėn. deklaruotos draudžiamosios pajamos – 1400 eurų, kiti 4 užsieniečiai įdarbinti 2024-04-19, jų draudžiamosios pajamos sprendimo priėmimo metu kol kas nedeklaruotos, vienas užsienietis, kuris buvo įdarbintas 2024-02-09 jau yra atleistas) patvirtina, kad Bendrovė, neturėdama darbuotojų veiklai vykdyti, realiai nevykdo tarpininkavimo rašte dėl leidimo laikinai gyventi išdavimo deklaruojamos veiklos (Gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba (4120)) ir negali kviečiamus užsieniečius priimti darbui Lietuvos Respublikoje pagal darbo funkciją, kuriai ketinama įdarbinti.
Pareiškėjas taip pat nepateikė jokių įrodymų, kurie liudytų, kad pareiškėjas kreipėsi dėl darbdavio keitimo ar bandė informuoti atitinkamas įstaigas apie susidariusią situaciją.
Pareiškėjas ginčijamo sprendimo neteisėtumą sieja su tuo, kad atsakovas sprendimą priėmė nenustatęs visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyręs ir negali suprasti, kokiu pagrindu jam yra neišdavė leidimo laikinai gyventi.
Teismas atkreipia dėmesį, kad vien faktas, kad pareiškėjas neturi pakankamai lėšų pragyventi Lietuvos Respublikoje, yra UTPĮ nustatytas pagrindas naikinti pareiškėjo leidimą laikinai gyventi. Pareiškėjo nurodytos aplinkybės, kad jis pakankamai ilgai prabuvo Lietuvos Respublikoje, nepatvirtina fakto, kad jis turėjo pakankamas pajamas pragyvenimui. Atsižvelgiant į tai, kad pareiškėjas neturi šeimyninių ryšių su Lietuvoje gyvenančiais asmenimis, vieninteliai pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra darbas, kuriame pareiškėjas faktiškai nedirbo, patvirtina, kad pareiškėjo ryšiai su Lietuva yra išskirtinai ekonominio pobūdžio ir jie nėra ilgalaikiai. Teismas atkreipia dėmesį, kad pareiškėjas skunde teismui nenurodė jokių reikšmingų aplinkybių, kurios paneigtų Migracijos departamento nustatytus faktus, todėl skundo argumentai, kad Migracijos departamentas nenustatė visų bylai svarbių aplinkybių, visapusiškai ir objektyviai jų neištyrė, vertintini kaip nepagrįsti.
Bylos nagrinėjimo metu taip pat nenustatyta, kad pareiškėjui buvo kliūčių iki Sprendimo priėmimo teikti papildomus dokumentus, paaiškinimus, įrodymus Migracijos departamentui, ar vėliau - teismui. Byloje nėra duomenų, kad pareiškėjas būtų teikęs informaciją Migracijos departamentui apie aplinkybių pasikeitimą, kaip ir minėta, jų nepateikė ir teismui.
Papildomai pažymėtina, kad pareiškėjas negali turėti teisėtų lūkesčių dėl jam palankaus administracinio sprendimo priėmimo, kai nėra patikimų duomenų, patvirtinančių, kad jis yra įvykdęs visus UTPĮ keliamus reikalavimus laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje. Būtent pareiškėjui tenka pareiga pagrįsti įstatyme numatytas aplinkybes, reikšmingas leidimo laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimui ir pakeitimui; ir tokį įrodinėjimo naštos paskirstymą nėra pagrindo vertinti kaip tariamą atsakovo, viešojo administravimo subjekto, perdėtą pranašumą ginčo teisiniuose santykiuose. Migracijos departamentas, nustatęs aplinkybes, patvirtinančias UTPĮ 50 straipsnio 1 dalies 2 punkte nustatyto imperatyvaus pagrindo buvimą, turėjo ne tik teisę, bet ir pareigą panaikinti užsieniečiui išduotą leidimą laikinai gyventi Lietuvos Respublikoje.
Teismas sutinka su atsakovo argumentais, kad Sprendimas pagrįstas objektyviais, Migracijos departamento disponuojamais duomenimis ir teise?s aktu? normomis, is?vados is?samios ir motyvuotos. Taip pat pažymi, kad ginčijamas Sprendimas savaime neužkerta kelio pareiškėjui teisės aktų nustatyta tvarka kreiptis dėl naujo leidimo laikinai gyventi išdavimo, jeigu pareiškėjas atitiks UTPĮ nustatytas leidimo laikinai gyventi išdavimo sąlygas.
Teismas, įvertinęs bylos medžiagą, daro išvadą, kad Migracijos departamentas laikėsi UTPĮ bei Aprašu nustatytos leidimų laikinai gyventi išdavimo, pakeitimo ir panaikinimo tvarkos, t. y. ginčijamas Sprendimas buvo priimtas teisės aktų nustatyta tvarka, esant UTPĮ nustatytiems leidimo laikinai gyventi panaikinimo pagrindams. Sprendimas yra priimtas išnagrinėjus individualią faktinę pareiškėjo situaciją, paremtas galiojančių teisės aktų analize, todėl yra pagrįstas ir teisėtas.
Ginčijamas Sprendimas atitinka ir Lietuvos Respublikos viešojo administravimo įstatymo nustatytus reikalavimus: jis atitinka bendruosius įforminimo reikalavimus, jame nurodytas administracinio sprendimo teisinis ir faktinis pagrindas, administraciniam sprendimui įtakos turėjusios aplinkybės; administracinio sprendimo motyvai; administracinio sprendimo apskundimo tvarka, nurodant konkrečią skundą nagrinėjančią instituciją ar įstaigą, skundo padavimo terminą ir teisės aktą, reglamentuojantį apskundimo tvarką. Tai, kad pareiškėjas gavo vėliau ginčijamą sprendimą, nevertinta kaip esminė, reikšminga aplinkybė, dėl kurios skundas turėtų būti naikinamas, nes pareiškėjas įgyvendino savo teisę sprendimą apskųsti.
Lietuvos vyriausiasis administracinis teismas yra pažymėjęs, kad individualiame administraciniame akte turi būti nurodomi pagrindiniai faktai, argumentai ir įrodymai, pateikiamas teisinis pagrindas, kuriuo viešojo administravimo subjektas rėmėsi priimdamas administracinį aktą; motyvų išdėstymas turi būti adekvatus, aiškus ir pakankamas (žr., pavyzdžiui, 2011 m. birželio 27 d. išplėstinės teisėjų kolegijos sprendimą byloje Nr. A556-336/2011; 2014 m. kovo 25 d. išplėstinės teisėjų kolegijos nutartį administracinėje byloje Nr. A756-997/2014, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo biuletenis Nr. 25, 2014, 130–142 p.). Vertinant ginčijamą Sprendimą šiuo aspektu, pažymėtina, kad aptartus Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje suformuotus reikalavimus minėtas Sprendimas taip pat atitinka.
Atsižvelgdamas į tai, kas išdėstyta, teismas daro išvadą, kad Migracijos departamentas, priimdamas skundžiamą Sprendimą, vadovavosi teisės aktų reikalavimais, veikė pagal jam teisės aktų suteiktą kompetenciją ir 2024 m. gegužės 2 d. priėmė teisėtą ir pagrįstą sprendimą Nr. 24S112674, kuriuo nuspręsta atsisakyta išduoti pareiškėjui leidimą laikinai gyventi.
Apibendrinant tai, kas išdėstyta, darytina išvada, jog nėra teisinio pagrindo panaikinti Sprendimo nei pareiškėjo skunde nurodytais, nei kitais argumentais, nes pareiškėjui pagrįstai atsisakyta išduoti leidimą nuolat gyventi Įstatymo 35 straipsnio 1 dalies 1 ir 14 punktų pagrindu, tinkamai įvertinus visas faktines aplinkybes. Tai, kad pareiškėjas subjektyviai nesutinka su Sprendimo turiniu, nedaro jo nemotyvuotu, neteisėtu ar negaliojančiu.
Esant šioms aplinkybėms, pareiškėjo skundas atmestinas kaip nepagrįstas (Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 88 straipsnio 1 dalies 1 punktas, UTPĮ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktas).
Teismas taip pat pažymi, kad Europos Žmogaus Teisių Teismo ir Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo praktikoje ne kartą pažymėta, kad teismo pareiga pagrįsti priimtą spendimą neturėtų būti suprantama kaip reikalavimas detaliai atsakyti į kiekvieną argumentą (žr., pvz., Europos Žmogaus Teisių Teismo 1994 m. balandžio 19 d. sprendimą Van de Hurk prieš Nyderlandus (pareiškimo Nr. 16034/90); 1997 m. gruodžio 19 d. sprendimą Helle prieš Suomiją (pareiškimo Nr. 20772/92); Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo 2011 m. lapkričio 14 d. nutartį administracinėje byloje Nr. A261-3555/2011; 2016 m. liepos 1 d. sprendimą administracinėje byloje Nr. A-3707-575/2016).
Pagal ABTĮ 40 straipsnio 1 dalį proceso šalis, kurios naudai priimtas sprendimas, turi teisę gauti iš kitos proceso šalies savo išlaidų atlyginimą. Procesinis sprendimas šioje byloje laikytinas priimtu atsakovo naudai, tačiau nei atsakovas, nei pareiškėjas nepateikė prašymo atlyginti turėtas bylinėjimosi išlaidas, todėl bylinėjimosi išlaidų priteisimo klausimas nesvarstomas, atsižvelgiant į tai pareiškėjo sumokėtas byloje žyminis mokestis 22,50 Eur, negrąžinamas.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 86–87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsnio 3 dalies 1 punktu ir 4 dalimi,
nusprendžia:
Pareiškėjo O. N. skundą atmesti kaip nepagrįstą.
Sprendimas per 14 kalendorinių dienų nuo jo paskelbimo dienos apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, apeliacinį skundą paduodant per Regionų administracinio teismo Klaipėdos rūmus.