- Teismas
- Regionų apygardos administracinis teismas
- Dokumentas
- Sprendimas
- Data
- 2019-11-08
- Bylos Nr.
- eI-4909-535/2019
- Teisminio proceso Nr.
- 3-61-3-03035-2019-6
- Bylos rūšis
- administracinė byla
- Teisėjai
- Violeta Petkevičienė, Jūratė Gaidytė-Lavrinovič, Ina Kirkutienė
- Pareiškėjas
- F. B.
- Atsakovas
- Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai
- Kategorijos
- 8.1.2Vizos
- 55.1.1Teismo sprendimo priėmimas, paskelbimas ir išsiuntimas
Vilniaus apygardos administracinio teismo teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Jūratės Gaidytės-Lavrinovič (kolegijos pirmininkė ir pranešėja), Inos Kirkutienės, Violetos Petkevičienės, dalyvaujant pareiškėjo atstovei Agnei Misiūnaitei, atsakovo atstovui Virgilijui Kaupui, viešame teismo posėdyje žodinio proceso tvarka išnagrinėjo administracinę bylą pagal pareiškėjo F. B. skundą atsakovui Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerijai dėl sprendimo panaikinimo ir įpareigojimo atlikti veiksmus.
Aprašomoji dalis
Teismas nustatė:
Šalies argumentai
Pareiškėjas pateikė teismui skundą, kuriuo prašo panaikinti LR ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) sprendimą 2019-08-09, kuriuo atsisakyta išduoti vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B.; įpareigoti LR užsienio reikalų ministeriją iš naujo nagrinėti F. B. prašymą išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjas skunde nurodo, kad Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) sprendimu 2019-08-09 atsisakė išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B., gim.(duomenys neskelbtini). Pareiškėjas Lietuvos Respublikoje vykdė teisėtą veiklą, 2013-02-07 įregistruota F. B. individuali veikla. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjas vykdė teisėtą veiklą Lietuvoje, jam buvo išduotas leidimas gyventi Lietuvoje. Jis turėjo teisę atvykti į Lietuvos Respubliką leidimo gyventi Lietuvoje pagrindu (Leidimas gyventi Lietuvoje pareiškėjui buvo išduodamas laikotarpiu 2013- 07-15 iki 2018-07-15 metų. Paskutinis leidimas laikinai gyventi dokumento galiojimas 2016--07-15 iki 2018-07-15, dokumento numeris (duomenys neskelbtini)). Iki leidimo gyventi išdavimo 2013-07-15, pareiškėjui buvo išduotos Lietuvos Respublikos Šengeno vizos: 2013-03-06 iki 2013-04-19; 2013-05-03 iki 2013-06-16; 2013-07-012 iki 2013-10-12. Kadangi pareiškėjui gerai sekėsi vykdoma Lietuvoje veikla, o taip pat jam ir jo šeimai patiko leisti laiką (duomenys neskelbtini) ir šio miesto siūlomos kurortinės paslaugos (sanatorijos, gydymas), jis su savo sutuoktine E. B., nusprendė įsigyti (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: 2013-12-06 butą , adresu (duomenys neskelbtini) ( pirkimo-pardavimo sutartis); 2014-12-11 butą adresu (duomenys neskelbtini) (pirkimo-pardavimo sutartis).Pareiškėjas į Lietuvos Respubliką atvykdavo ir būdavo ne tik teisėtos veiklos pagrindais, tačiau Druskininkai yra jo ir jo sutuoktinės nuolatinė laisvalaikio ir sanatorinio gydymo vieta, kuri tapus šeimos atostogų tradicija.
Pareiškėjas nurodydamas nekilnojamojo turto turėjimo aplinkybę, atkreipia dėmesį, jog tai nėra fiktyviai įsigytas ar netinkamas gyventi būstas, tam jog gauti vizą ar leidimą gyventi Lietuvoje. Pareiškėjo ir jo sutuoktinės įsigytas būstas yra tinkamas gyventi, padarytas geras remontas, apstatytas gerais baldais ir technika, už būstą mokami komunaliniai mokesčiai, nėra jokių įsiskolinimų. Atsižvelgiant į tai, jog pareiškėjo verslo reikalai Lietuvoje turėjo sunkumų, individualią veiklą jis buvo priverstas užbaigti. Pasibaigus teisėtai veiklai Lietuvoje, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos konsulinį skyrių (duomenys neskelbtini) dėl Šengeno daugkartinės visos išdavimo. Pareiškėjui buvo išduota daugkartinė viza laikotarpiui 2018-07-15 iki 2019-07-14, viza Nr. (duomenys neskelbtini).
Pasibaigus aukščiau nurodytos vizos galiojimui, pareiškėjas kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą su prašymu dėl vizos išdavimo, nurodydamas, jog atvykimo tikslas yra turizmas - pareiškėjas turėjo tikslą su savo sutuoktine atvykti į Druskininkus, gyventi savo bute ir praleisti laiką naudojantis sanatorijų teikiamomis gydymo paslaugomis. 2019-07-31 Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini), priėmė sprendimą, kuriuo atsisakė išduoti vizą, nurodant, jog informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima. Pareiškėjas gavęs tokį sprendimą buvo nustebęs, kadangi jau daugelį metų važiuoja į Lietuvą ir visuomet gaudavo teigiamą sprendimą (išduodavo vizą arba leidimą laikinai gyventi), pareiškėjas niekuomet nebuvo turėjęs pažeidimų ar kitu būdų pažeidęs vizų ar leidimo gyventi taisykles. Pareiškėjas nedelsiant kreipėsi su pakartotiniu prašymu į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo, nurodant atvykimo tikslą - turizmas, t.y. kaip ir pirmo prašymo atveju pareiškėjas su sutuoktine planavo praleisti laiką Druskininkuose, gyvenant savo bute ir naudojantis sanatorijų siūlomomis gydymo paslaugomis. Pažymi, jog jo sutuoktinei išduota Šengeno daugkartinė viza Nr. (duomenys neskelbtini) (vizos galiojimo terminas 2018-12-04 iki 2019-12-03).
Lietuvos Respublikos ambasada (duomenys neskelbtini) sprendimu 2019-08-09, atsisakė išduoti pareiškėjui vizą, sprendimas grindžiamas tuo, jog: 1) informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima; 2) nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atsižvelgiant į tai, jog sprendimas yra surašomas tam tikra forma atžymint langelius, nėra aišku kokiu pagrindu ir kuo remiantis ambasada padarė tokias išvadas. Kadangi pareiškėjas nuo 2013 metų atvyksta ir išvyksta iš Lietuvos, nei kartą neturėjęs jokių pažeidimų, o tikslo likti Šengeno erdvėje pažeidžiant nustatytus terminus neturi, kadangi pareiškėjo pagrindinė gyvenamoji vieta ir jo šeima (žmona ir du vaikai), visas turtas ir pagrindinės pajamos - (duomenys neskelbtini) valstybėje. Pareiškėjas niekuomet neturėjo tikslo persikelti į kitą valstybę ar likti Šengeno valstybėje pastoviam gyvenimui. Jis ginčija Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) sprendimą 2019-08-09 (sprendimas įteiktas Pareiškėjui 2019-08-14). Nurodo, kad remiantis LR viešojo administravimo įstatymo 8 str. 1 d., individualus administracinis aktas turi būti pagrįstas objektyviais duomenimis (faktais) ir teisės aktų normomis, o taikomos poveikio priemonės turi būti motyvuotos. Taigi, sprendimus (taip pat ir atsisakymą išduoti vizą) kompetentinga institucija turi priimti remdamasi turima informacija ir atsižvelgdama į konkrečią kiekvieno pareiškėjo padėtį, taigi atitinkamai pagrįsti tiek nustatytais faktais, tiek teisės aktų normomis. Priimant sprendimą neišduoti vizos yra naudojama standartinė forma, kurioje nėra pateikiama išsamios informacijos apie nustatytas aplinkybes. Nors pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau asmuo apie tai yra informuojamas naudojant nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsakymo pagrindai. Todėl sprendžiant, ar sprendimas yra pagrįstas, vertinamos aplinkybės, kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados.
Pareiškėjas nebuvo supažindintas ir neturi galimybės gauti duomenų, kurių pagrindu įvertintos aplinkybės ir kuriomis remiantis buvo padarytos atitinkamos išvados jog: 1) informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima; 2) nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Pažymi, jog nesant informacijos apie tai, jog pareiškėjo 1) informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima; 2) nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos; atsakingos institucijos sprendimas atsisakyti išduoti vizą, teismo negali būti pripažintas teisėtu ir pagrįstu. Formalus konstatavimas, neatsižvelgiant į būtinybę riboti užsieniečio judėjimo laisvę, negali būti patvirtinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo. Pareiškėjo nurodytas vizos gavimo tikslas nėra formalus, pareiškėjas tinkamai pagrindė numatomą buvimo tikslą bei sąlygas , jis Lietuvos Respublikoje nuosavybes teise turi nekilnojamojo turto (butas).
Atsiliepimas
Atsakovas – LR užsienio reikalų ministerija - su pareiškėjo skundu nesutinka ir prašo teismo atmesti jį kaip nepagrįstą. Atsakovas atsiliepime nurodo, kad pareiškėjas netinkamai aiškina teisės aktus, reglamentuojančius Šengeno vizos išdavimą užsieniečiams, neatskleidžia bylos faktinių aplinkybių. Pareiškėjas 2019 m. liepos mėnesį kreipėsi į LR Ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo, nurodęs vykimo į Lietuvą tikslą - turizmą, nes ketino su sutuoktine vykti į Druskininkus ir gyventi savo bute, naudojantis sanatorijų teikiamomis gydymo paslaugomis, t.y. poilsiauti; 2019-07-31 LR Ambasada (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė išduoti vizą, nurodant, jog informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima. Pažymi, kad šio Sprendimo pareiškėjas neskundė ir jis nėra panaikintas. Pareiškėjas 2019-08-06 pakartotinai kreipėsi į Lietuvos Respublikos ambasadą (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) dėl Šengeno vizos vykti į Lietuvą gavimo, Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno daugkartinę (24 punktas) vizą, galiojančią nuo 2019-08-12 iki 2020-08-05 (29 punktas), kelionės tikslas - turizmas (21 punktas), dabartinė profesinė veikla - pats darbdavys (19 ir 20 punktas). Kartu pareiškėjas pateikė: kelionės sveikatos draudimo dokumentą, pažymos iš bankų registrų centro kopiją, skrydžio į Vilnių rezervaciją.
Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės metu gautos informacijos nustatė, kad: pagal paskutinę LR ambasados (duomenys neskelbtini) išduotą vizą, galiojusią nuo 2018-07-15 iki 2019-07-14, pareiškėjas 34 kartus kirto Šengeno pasienį, tačiau tik 3 kartus Lietuvos sieną (nei vieno vientiso važiavimo), iš pateikto banko išrašo (nuo 2019-04-01 iki 2019-08-01) matyti, kad jis tik 2 kartus įvažiavo į Lietuvą ir pylėsi degalus pervažiuojant į kitą Šengeno valstybę, o jo tikrasis kelionės tikslas yra Vokietija ir Lenkija. Konsului kilo pagrįsto abejonės dėl užsieniečio deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo - kaip pagrindinę kelionės valstybę. Pareiškėjas nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbovietę). 2019-08-09 konsulas priėmė sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, sprendimą grindžiant priežastimis: (1) informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima, (2) nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016-03-09 reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodekso (Šengeno sienų kodeksas) (kodifikuota redakcija) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams (t.y. asmenims, kurie nėra Europos Sąjungos piliečiai) nustatomos tokios atvykimo sąlygos - jie turi pagristi numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų. Europos Parlamento ir Tarybos 2009-07-13 Reglamentu (EB) Nr.810/2009 patvirtintas Vizų kodeksas viena svarbiausių vizų politikos sričių nurodo neteisėtos imigracijos sustabdymą (Preambulės 3 str.). Vizų kodekse tarp prašymų gauti vizą nagrinėjimo pagrindinių kriterijų nurodyta ir tai, kad diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga prisiima visą atsakomybę vertindamos imigracijos pavojų. Prašymų dėl vizos išdavimo nagrinėjimo tikslas - nustatyti tuos pareiškėjus, kurie, remdamiesi su turizmu, verslo reikalais, mokslu, darbu ar šeimos lankymu susijusiomis priežastimis, siekia imigruoti į Šengeno valstybes nares ir juose įsikurti. Todėl reikia ypatingo budrumo bendraujant su ,, rizikos grupėms ” priklausančiais asmenimis, bedarbiais, neturinčiais nuolatinių pajamų ir t, t. Vizų kodekse itin daug dėmesio skiriama neteisėtos migracijos pavojaus vertinimui. Konsulatai įpareigoti įvertinti pavojų - ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo neteisėtai imigruos į valstybių narių teritoriją (t.y. prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo, siekdamas neteisėtai ilgam laikui įsikurti valstybių narių teritorijoje, kelionės tikslu nurodo turistinę kelionę, verslo reikalus, studijas ar pan.), atsižvelgti į vietos sąlygas ir aplinkybes, taip pat į bendrą padėtį gyvenamosios vietos šalyje (pvz., politiškai nestabilios vietovės, aukštas nedarbo lygis, plačiai paplitęs skurdas) prašymą pateikiančio asmens socialinės ir ekonominės padėties stabilumui. Kiekvienu atveju stabilumo lygis priklauso nuo tam tikrų veiksnių: šeimos ir kitų asmeninių ryšių gyvenamosios vietos šalyje, šeimos ar kitų asmeninių ryšių valstybės narėse, šeimyninės padėties, su darbu susijusios padėties (atlyginimo dydžio), socialinio statuso gyvenamosios vietos šalyje. Vizų kodeksas nustato, jog siekiant nustatyti pareiškėjo kelionės tikslą, jei kyla abejonių dėl pateiktų ir patvirtintų dokumentų autentiškumo, įskaitant abejonę dėl jų turinio teisingumo, arba pokalbio metu gautos informacijos patikimumo, diplomatinė atstovybė ar konsulinė įstaiga vizos neišduoda.
Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir pan. Tvarkoje pažymėta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta a) numatomos kelionės tikslas, b) apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti, c) kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų, d) informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Tvarkoje pažymima, kad vertinimas, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina iš valstybės narių teritorijos išvykti iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos iš esmės priklauso nuo to asmens socialinės ir ekonominės padėties jo gyvenamosios vietos šalyje, t.y. su darbu, finansine padėtimi, šeimos ryšiais susijusio stabilumo. Pagal šį vertinimą nustatomas migracijos pavojus. Tokiais dokumentais laikoma: atgalinis bilietas arba užsakymo patvirtinimas, finansines lėšas gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas (pateikiant nesenas banko pažymas, kuriose parodytas lėšų judėjimas mažiausiai tris paskutinius mėnesius), įdarbinimą patvirtinantis dokumentas (darbo sutartis, darbo pažymėjimas, banko pažymos, socialinio draudimo įmokų mokėjimo įrodymas), nekilnojamojo turto nuosavybę patvirtinantis dokumentas, integravimąsi gyvenamosios vietos šalyje patvirtinantis dokumentas: giminystės ryšiai, profesinė padėtis. Pagal Tvarkos 6.2.2 p. pragyvenimo lėšų įrodymu gali būti: nesenos banko pažymos, kuriose parodytas lėšų judėjimas per tam tikrą laiką (mažiausiai per tris paskutinius mėnesius), kreditinė kortelė ir kreditinės kortelės sąskaitos išrašas, grynieji pinigai konvertuojama valiuta, kelionės čekiai, algalapiai, darbo pažymėjimas. Aptariamas Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas ES valstybių konsuliniams pareigūnams išaiškino konsulinio pareigūno veiksmus tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5 p.). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Pagal Lietuvos Respublikos Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties” 6 str. 1 d. atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui jos teritorijoje užsienietis privalo turėti galiojantį kelionės dokumentą, jeigu Lietuvos Respublikos tarptautinės sutartys, Europos Sąjungos teisės aktai arba Lietuvos Respublikos Vyriausybė nenustato kitaip. Užsienietis privalo pateikti galiojantį kelionės dokumentą pasienio kontrolės punkte (6 str. 2 d.). Kelionės dokumentas - tai užsienio valstybės piliečio pasas ar jį atitinkantis dokumentas, skirtas vykti į užsienio valstybę bei pripažintas Lietuvos Respublikoje (Įstatymo 2 str. 10 d.). Tvarką, reglamentuojančią užsieniečių galiojančių kelionės dokumentų, kurie suteikia teisę užsieniečiui atvykti į Lietuvos Respubliką pripažinimą, nustato ir šių dokumentų sąrašą tvirtina Užsienio reikalų ministras kartu su Vidaus reikalų ministru (6 str. 3 d.). Pagal Įstatymo 11 str. ld. užsieniečiai, kurie nėra Europos Sąjungos valstybės narės piliečiai atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines Europos Sąjungos sienas, privalo turėti vizas. Viza - tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2 str. 33 d.). Įstatymas (12 str.) nustato dviejų rūšių vizas: 1) Šengeno vizą, 2) nacionalinę vizą.
2013-12-19 Teisingumo Teismo (didžioji kolegija) priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prieš Vokietijos Federacinę Respubliką, kuriame, be kita ko, nurodyta, kad: pagal Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1 dalies a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35 punktas); Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38 punktas). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių, kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39 punktas); Vizų kodekso 4 straipsnio 1-4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 32 straipsnio 1 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatuose išvardytais pagrindais; Sąjungos teisės aktų leidėjo ketinimas suteikti šioms institucijoms didelę diskreciją matyti iš minėto kodekso 21 straipsnio 1 dalies ir 32 straipsnio 1 dalies; šiose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą “nelegalios migracijos riziką”, skirti “ypatingą dėmesį” tam tikriems jo padėties aspektams nustatyti, ar kyla “pagrįstų abejonių” dėl tam tikrų aplinkybių; kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60 -62 punktai); nereikalaujama, kad kompetentingos institucijos, siekdamos nustatyti, ar privalo išduoti vizą, įsitikintų, jo prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo ketina išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Priešingai, jos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl tokio ketinimo (68 punktas). Prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo turi pateikti informaciją, kurios patikimumas patvirtinamas svarbiais ir patikimais įrodymais, galinčiais išsklaidyti abejones dėl jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos, kurių gali kilti visų pirma atsižvelgiant į bendrą situaciją jo gyvenamosios vietos šalyje arba migracijos srautą iš tos šalies į valstybes nares (72 punktas).
Žemesnės instancijos teismas
Lietuvos Respublikos Vyriausybė 2014-01-22 nutarimu Nr.29 patvirtintose Lietuvos migracijos politikos gairėse nurodė, kad atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka leidimo išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių: Lietuvos teisinė bazė neturi sudaryti galimybių piktnaudžiauti nustatytomis procedūromis, susijusiomis su užsieniečių atvykimu, buvimu, gyvenimu ir darbu Lietuvoje; būtina teisiškai užtikrinti veiksmingą neteisėtos migracijos kontrolę, mažinti piktnaudžiavimo teisėtais migracijos būdais galimybes (piktnaudžiavimo šeimos susijungimo, prieglobsčio suteikimo teise, leidimų gyventi Lietuvos Respublikoje išdavimo pagrindais ir kita). LVAT 2014-06-05 nutartyje adm.byloje Nr.A-822-184/2014 išaiškino, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo, kadangi turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės; pasak teismo, vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų, patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. LVAT 2014-02-11 nutartyje adm.byloje Nr.A-822-73/2014 pažymėjo, kad pats sprendimas neišduoti vizos turi būti objektyviai pagrįstas, tačiau, atsižvelgiant į Vizų kodekso 32 straipsnio 2 dalį, asmuo apie tai yra informuojamas naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą, kurioje pažymimi atsisakymo pagrindai, atitinkantys išvardintus Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje. LVAT 2017-09-05 nutartyje adm.byloje Nr.eA-4285-624/2017 pažymėjo, kad Vizų kodekso 4 straipsnio 1 - 4 dalyse išvardintos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio kodekso 32 straipsnio 1 dalies ir 35 straipsnio 6 dalies taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiose nuostatose išvardintais pagrindais; šiuose nuostatose kompetentingos institucijos įpareigojamos įvertinti prašymą išduoti vizą pateikusio asmens keliamą „nelegalios imigracijos riziką“, skirti „ypatingą dėmesį“ tam tikriems jo padėties aspektams ir nustatyti, ar kyla „pagrįstų abejonių“ dėl tam tikrų aplinkybių. Iš to matyti, kad kompetentingos institucijos, be kita ko, turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalies b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą. LVAT 2017-01-03 nutartyje adm.byloje Nr.eA-4840-756/2016 pažymėjo, kad pirmosios instancijos teismas pagrįstai pabrėžė ir Lietuvos migracijos politikos gaires, patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės nutarimu Nr.29 „Dėl Lietuvos migracijos politikos gairių patvirtinimo“, kuris nustato, jog atsisakymas išduoti leidimą laikinai gyventi, kai užsienietis tik formaliai atitinka išdavimo pagrindus, yra viena iš nelegalios migracijos prevencijos ir kontrolės priemonių.
Pareiškėjas netinkamai aiškina teisės normas bei teisminėje praktikoje suformuotas taisykles, kuriose nustatyta konsulo diskreciją vertinti pareiškėjo pateiktus dokumentus, o konsului kilus pagrįstoms abejonėms, priimti sprendimą atsisakyti išduoti vizą. Iš bylos medžiagos darytina išvada, kad pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas ir jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, ypač taisyklės, turėjusios užtikrinti objektyvų visų aplinkybių įvertinimą bei sprendimo pagrįstumą, nes URM konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvą tikslo ir buvimo sąlygų, nes informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas, buvo prieštaringa, todėl URM konsulinis pareigūnas turėjo teisę atsisakyti pareiškėjui išduoti vizą; Konsului priimant sprendimą egzistavo objektyvūs duomenys, kuriais grindžiama abejonė pareiškėjo pateikta informacija .
Žemesnės instancijos teismas
Teismo posėdžio metu pareiškėjo atstovė palaikė skundą, prašydama jį pilnai patenkinti. Atsakovo atstovas prašė teismo skundą atmesti, kaip nepagrįstą.
Motyvuojamoji dalis
Teismas Ko nstatuoja:
Pareiškėjas Vilniaus apygardos administraciniam teismui pateikė 2019-08-23 skundą dėl Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) konsulinio pareigūno 2019-08-09 sprendimo atsisakyti išduoti Šengeno vizą. Pareiškėjas teismo prašo: panaikinti Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019-08-09 sprendimą dėl atsisakymo išduoti Šengeno vizą pareiškėjui; įpareigoti Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministeriją nagrinėti pareiškėjo prašymą išduoti Šengeno vizą iš naujo. Pareiškėjas s skundą grindžia tokiomis esminėmis aplinkybėmis ir argumentais: jis Lietuvos Respublikoje vykdė teisėtą veiklą, 2013-02-07 buvo įregistruota F. B. individuali veikla; šiuo pagrindu jam buvo išduotas leidimas laikinai gyventi Lietuvoje, paskutinis toks leidimas galiojo iki 2018-07-15; pareiškėjo verslo reikalai Lietuvoje turėjo sunkumų, todėl individualią veiklą buvo priverstas užbaigti. Pasibaigus teisėtai veiklai Lietuvoje, pareiškėjui Lietuvos konsulinis skyrius (duomenys neskelbtini) išdavė daugkartinę Šengeno vizą laikotarpiui nuo 2018-07-15 iki 2019-07-14. Pareiškėjas su sutuoktine E. B. įsigijo (duomenys neskelbtini) nekilnojamąjį turtą: 2013-12-06 butą (duomenys neskelbtini), 2014-12-11 (duomenys neskelbtini). Pareiškėjo sutuoktinei yra išduota Šengeno daugkartinė viza, galiojanti iki 2019- 12-03. Pasibaigus (2019-07-14) pareiškėjui išduotos Šengeno vizos galiojimo laikui, jis kreipėsi į LR Ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo, nurodęs vykimo į Lietuvą tikslą - turizmą, nes ketino su sutuoktine vykti į (duomenys neskelbtini) ir gyventi savo bute, naudojantis sanatorijų teikiamomis gydymo paslaugomis, t.y. poilsiauti; 2019-07-31 LR Ambasada (duomenys neskelbtini) sprendimu atsisakė išduoti vizą, nurodant, jog informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima. Pareiškėjas nedelsiant pakartotinai kreipėsi į LR ambasadą (duomenys neskelbtini) dėl vizos išdavimo, nurodydamas vykimo tikslą - turizmą, t.y. kaip ir pirmuoju kreipimosi į Ambasadą atveju jis ketino su sutuoktine praleisti laiką (duomenys neskelbtini), gyvenant savo bute ir naudojantis sanatorijų siūlomomis gydymo paslaugomis. Kadangi ambasada sprendimą atsisakyti išduoti vizą surašė tam tikra forma, tai jam nėra aišku, kokiu pagrindu ir kuo remiantis buvo nuspręsta, jog informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima ; nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos; formalus konstatavimas, neatsižvelgiant į būtinybę riboti užsieniečio judėjimo laisvę, negali būti patvirtinti skundžiamo sprendimo pagrįstumo.
Byloje ginčas kilo dėl Ambasados 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimo Nr. 210, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą (duomenys neskelbtini) piliečiui F. B., teisėtumo ir pagrįstumo.
Iš bylos duomenų nustatyta, kad pareiškėjas prašymą išduoti Šengeno vizą Ambasadai pateikė dar 2019m. liepos mėn., nurodęs vykimo į Lietuvą tikslą – turizmą, nes ketino su sutuoktine vykti į Druskininkus ir gyventi savo bute, naudotis sanatoriniu gydymu. 2019-07-31 Ambasada sprendimu atsisakė išduoti vizą, nurodant, kad informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslu ir sąlygas yra nepatikima. Šis Sprendimas apskųstas nebuvo. 2019 m. rugpjūčio 5 d. pareiškėjas pakartotinai kreipėsi į Ambasadą dėl Šengeno vizos vykti į Lietuvą gavimo, Ambasadai pateikė specialios formos prašymą išduoti Šengeno daugkartinę (24p.) vizą, galiojančią nuo 22019-08-12 iki 2020-08-05 (29p.), kelionės tikslas – turizmas (21p.), dabartinė profesinė veikla – pats darbdavys (19, 20p.p.). Kartu pareiškėjas pateikė kelionės sveikatos draudimo dokumentą, pažymos iš bankų registrų centro kopiją, skrydžio į Vilnių rezervaciją.
Ginčijamu Ambasados Sprendimu atsisakyta pareiškėjui išduoti vizą . Ambasados konsulinis pareigūnas atsisakė išduoti vizą pareiškėjui tuo pagrindu, kad informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima; nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos.
Europos Parlamento ir Tarybos 2016 m. kovo 9 d. reglamento (EB) Nr.2016/399, nustatančio taisyklių, reglamentuojančių asmenų judėjimą per sienas, Bendrijų kodeksą (Šengeno sienų kodeksas) 6 straipsnio 1 dalies c papunktis nustato, kad trečiųjų šalių piliečiams nustatomos tokios atvykimo sąlygos – jie turi pagrįsti numatomo buvimo tikslą bei sąlygas ir turi pakankamai pragyvenimo lėšų numatomo buvimo laikotarpiui ir grįžimui į kilmės šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jie tikrai būtų įleisti, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų.
Vizų išdavimo sąlygas, atsisakymo išduoti vizą ir vizos panaikinimo pagrindus bei kitus su vizų suteikimu susijusius klausimus reglamentuoja Europos Parlamento ir Tarybos 2009 m. liepos 13 d. reglamento (EB) Nr. 810/2009, nustatančio Bendrijos vizų kodeksą (Vizų kodeksas), nuostatos.
Vizų kodekso 32 straipsnio 1 dalyje nustatyta, kad, nepažeidžiant 25 straipsnio 1 dalies, vizą išduoti atsisakoma: a) jei prašymą išduoti vizą pateikęs asmuo: i) pateikia netikrą, suklastotą arba padirbtą kelionės dokumentą; ii) nepagrindžia numatomo buvimo tikslo ir sąlygų; iii) nepateikia įrodymų, kad turi pakankamai pragyvenimo lėšų tiek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį arba vykimui tranzitu į trečiąją šalį, į kurią jis tikrai būtų įleistas, arba kad gali teisėtai gauti tokių lėšų; iv) valstybių narių teritorijoje jau išbuvo 90 dienų per pastarąjį 180 dienų laikotarpį turėdamas vienodą vizą arba riboto teritorinio galiojimo vizą; v) yra asmuo, dėl kurio SIS buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti; vi) laikomas keliančiu grėsmę kurios nors valstybės narės viešajai tvarkai, vidaus saugumui, visuomenės sveikatai, kaip nurodyta Šengeno sienų kodekso 2 straipsnio 19 punkte, arba tarptautiniams santykiams, visų pirma, kai valstybių narių nacionaliniuose registruose buvo paskelbtas perspėjimas neleisti atvykti dėl tų pačių priežasčių; arba vii) nepateikia įrodymo, kad turi tinkamą galiojantį sveikatos draudimą kelionės metu, kai to reikalaujama; arba b) jei kyla pagrįstų abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens patvirtinamųjų dokumentų autentiškumo arba jų turinio teisingumo, prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens pareiškimų arba jo ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki baigiantis prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpiui patikimumo. Europos Komisijos 2010-03-19sprendimas „Prašymų išduoti vizą tvarkymo ir vizų išdavimo tvarka“ konsuliniams pareigūnams išaiškina dėl pateikiamų dokumentų vizoms į Šengeno zonos valstybes gauti formos, turinio ir kt. Tvarkoje nurodyta, kad patvirtinamaisiais dokumentais dėl kelionės tikslo verslo reikalais turėtų būti įrodyta : numatomos kelionės tikslas: apgyvendinimo įrodymas arba įrodymas, kad turima pakankamai lėšų asmens apgyvendinimo išlaidoms padengti; kad asmuo turi pakankamai pragyvenimo lėšų tek numatomo buvimo laikotarpio trukmei, tiek grįžimui į savo kilmės ar gyvenamosios vietos šalį, arba gali teisėtai gauti tokių lėšų; informaciją, pagal kurią galima įvertinti, ar prašymą išduoti vizą pateikiantis asmuo ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo pabaigos. Europos Komisijos 2010-03-19 sprendimas ES valstybių konsuliniams pareigūnams išaiškino konsulinio pareigūno veiksmus tikrinant pareiškėjo numatomo buvimo tikslą ir buvimo sąlygas (7.5p.). Konsulatas privalo patikrinti numatomo buvimo tikslą ir teisėtumą, taip pat prašymą išduoti vizą pateikiančio asmens numatomo buvimo tikslo ir jo teisėtumo pagrindimą.
Konsulas iš pareiškėjo pateiktų dokumentų analizės metu gautos informacijos nustatė, kad: pagal paskutinę LR ambasados (duomenys neskelbtini) išduotą vizą, galiojusią nuo 2018-07-15 iki 2019-07-14, pareiškėjas 34 kartus kirto Šengeno pasienį, tačiau tik 3 kartus Lietuvos sieną (nei vieno vientiso važiavimo). Iš pateikto banko išrašo ( nuo 2019-04-01 iki 2019-08-01) matyti, kad jis tik 2 kartus įvažiavo į Lietuvą ir pylėsi degalus pervažiuojant į kitą Šengeno valstybę, o tikrasis kelionės tikslas yra Vokietija ir Lenkija. Konsului kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo deklaruojamo vykimo į Lietuvą tikslo – kaip pagrindinę kelionės valstybę. Pareiškėjas taipogi nepateikė jokių leistinų ir patikimų duomenų apie savo ilgalaikius ryšius su buvimo valstybe (duomenys neskelbtini) (apie šeimą, nekilnojamąjį turtą, darbo vietą). Tokiu būdu 2019-08-09 konsulas priėmė pagrįstą ir teisėtą sprendimą atsisakyti išduoti pareiškėjui Šengeno vizą, sprendimą pagrindžiant priežastimis: informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra netinkama; nebuvo galima nustatyti, kad ketinate išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Pagal LR Įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 11str.1d. užsieniečiai, kurie nėra ES valstybės narės piliečiai atvykimui į Lietuvos Respubliką ir buvimui joje, kirsdami išorines ES sienas, privalo turėti vizas. Viza – tai į užsieniečio kelionės dokumentą įklijuojamas įklijos formos leidimas, leidžiantis atvykti į Lietuvos Respubliką, būti joje ar vykti tranzitu (2str.33d.) . Įstatyme numatytos 2 rūšių vizos : Šengeno viza ir nacionalinė viza (12str.).2013-12-19 ESTT priėmė prejudicinį sprendimą byloje R. K. prie VFR, kuriame nurodyta, jog pagal Vizų kodekso 32 str.1d. nuostatą vizą atsisakoma išduoti, jei egzistuoja viena iš šio straipsnio 1d. a punkte išvardytų sąlygų arba jei kyla pagrįstų abejonių dėl vienos iš tos dalies b punkte išvardytų aplinkybių (35p.); Vizų kodekso 32str.2d. numatyta, kad sprendimo dėl atsisakymo priežastys prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui pranešamos naudojant Vizų kodekso VI priede nustatytą standartinę formą (38p.). Minėtame VI priede nustatytoje standartinėje formoje yra 10 langelių , kuriuos kompetentingos institucijos pažymi pranešdamos prašymą išduoti vizą pateikusiam asmeniui sprendimo atsisakyti išduoti vizą motyvus (39p.).Vizų kodekso 4 str.1-4 dalyse išvardytos kompetentingos institucijos turi didelę diskreciją, susijusią su šio Kodekso 323 str.1d. taikymu ir su svarbių faktinių aplinkybių vertinimu siekiant nustatyti, ar galima neišduoti prašomos vizos remiantis šiuose nuostatuose išvardytais pagrindais. Kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio , kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str.1d. b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą (60-62p.). Kompetentingos institucijos turi nustatyti, ar kyla pagrįstų abejonių dėl ketinimo išvykti iš valstybių narių teritorijos iki prašomos išduoti vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Atkreiptinas dėmesys į tai, kad vien pareiškėjo dokumentų pateikimas nenulemia vizos išdavimo , nes turi būti įvertinamos visos su vizos prašančiu asmeniu susijusios aplinkybės, vizų tarnybos tarnautojas neturi pareigos reikalauti papildomų dokumentų , patvirtinančių prašyme išduoti vizą nurodytus duomenis. Kompetentingos institucijos turi diskreciją vertinti, ar kyla abejonių dėl prašymą išduoti vizą pateikusio asmens numatomo buvimo kitoje šalyje tikslo ir sąlygų tinkamo pagrindimo, pateiktos informacijos patikimumo, kad galėtų nustatyti, ar yra Vizų kodekso 32 str.1d. b punkte numatytas pagrindas atsisakyti išduoti vizą.
Pareiškėjo skundžiamą sprendimą priėmė kompetentingas administravimo subjektas, jį priimant nebuvo pažeistos pagrindinės procedūros, visos aplinkybės buvo įvertintos objektyviai. Konsuliniam pareigūnui svarstant pareiškėjo prašymą dėl vizos išdavimo kartu su visa surinkta informacija, kilo pagrįstos abejonės dėl pareiškėjo vykimo į Lietuvos Respubliką tikslo ir buvimo sąlygų, kadangi informacija, kuri pareiškėjo buvo pateikta siekiant pagrįsti numatomo buvimo tikslus ir sąlygas buvo prieštaringa. Atsižvelgiant į tai, kas išdėstyta, darytina išvada, kad Ambasados konsulinis pareigūnas tinkamai įvertino surinktus duomenis ir padarė pagrįstą išvadą, jog pareiškėjo informacija, kuri buvo nurodyta siekiant pagrįsti buvimo tikslus ir sąlygas yra nepatikima; nebuvo galima nustatyti , kad ketina išvykti iš valstybių teritorijos iki vizos galiojimo laikotarpio pabaigos. Taigi, Lietuvos Respublikos ambasados (duomenys neskelbtini) ir (duomenys neskelbtini) 2019 m. rugpjūčio 9 d. sprendimas Nr. 220, kuriuo atsisakyta išduoti Šengeno vizą pareiškėjai, yra teisėtas ir pagrįstas, todėl nėra pagrindo jo naikinti ir tenkinti išvestinį pareiškėjo reikalavimą įpareigoti Ambasadą pareiškėjo Prašymą išduoti Šengeno vizą nagrinėti iš naujo.
Rezoliucinė dalis
Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 85-87 straipsniais, 88 straipsnio 1 punktu, Lietuvos Respublikos įstatymo „Dėl užsieniečių teisinės padėties“ 140 straipsniu,
Nusprendžia:
Pareiškėjo F. B. skundą atmesti.
Sprendimas per 14 dienų nuo jo paskelbimo apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant apeliacinį skundą šiam teismui arba per Vilniaus apygardos administracinį teismą.