- Teismas
- Panevėžio apygardos teismas
- Dokumentas
- Nutartis
- Data
- 2016-02-19
- Bylos Nr.
- 1S-53-134/2016
- Bylos rūšis
- baudžiamoji byla
- Teisėjas
- Bronė Vidzėnienė
- Pareiškėjas
- UAB „(duomenys neskelbtini)“
Panevėžio apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėja Bronė Vidzėnienė,
rašytinio proceso tvarka išnagrinėjusi pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“ atstovo advokato L. L. (toliau-pareiškėjas) skundą dėl Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 19 d. nutarties,
Aprašomoji dalis
nustatė:
Skundžiama nutartimi buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės nutarimas, kuriuo atsisakyta panaikinti 2015-11-03 Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro nutarimą nutraukti ikiteisminį tyrimą G. C., nesurinkus duomenų pagrindžiančių jo kaltę padarius nusikalstamas veikas, numatytas BK 178 str. 1 d. ar 294 str. 1 d.
Šalies argumentai
Pareiškėjas L. L. prašo panaikinti ikiteisminio tyrimo teisėjos nutartį ir ikiteisminį tyrimą byloje atnaujinti. Skunde nurodyta, kad buvo pavogtas vertingas turtas –telferis, priklausantis UAB „(duomenys neskelbtini)“, nustatytas ir asmuo, padaręs tokius veiksmus, tačiau įtariamojo veika kvalifikuota kaip civiliniai santykiai ir nusikalstamos veikos požymių nenustatyta. Apylinkės teismas skundžiamame nutarime teigia, kad tarp galimo kaltininko ir UAB „(duomenys neskelbtini)“, yra susiklostę civiliniai santykiai, nes kaltininkas galimai paskolino UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktoriui 5000 Lt, bet jokia paskolos sutartis tarp jų nebuvo sudaryta, o galimą skolos buvimą patvirtino liudytojai. UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius skolos buvimą neigė, todėl kaltininkas galimai savavališkai paėmė UAB „(duomenys neskelbtini)“, priklausantį turtą ir dėl to tarp jų kilo konfliktas, kurio net nebuvo bandyta spręsti civilinio proceso tvarka, nors nėra jokių kliūčių spręsti jį civilinio proceso tvarka, tačiau su tokiomis išvadomis atstovas nesutinka ir mano, kad vagystės nustatymo faktui neturi jokios reikšmės, ar buvo susiklostę paskoliniai santykiai tarp įtariamojo ir juridinio asmens vadovo, nes telferis buvo pavogtas iš juridinio asmens, todėl civiliniai santykiai tarp jų nesusiklostė. Apie tariamą skolą patvirtino tik G. C. sugyventinė L. U., tačiau nutarime nutraukti ikiteisminį tyrimą nurodytas V. T. tokios aplinkybės nepatvirtino. Skunde nurodyta, kad skundžiamoje nutartyje nepagrįstai nurodyta, kad G. C. tyčia buvo nukreipta ne į nusikalstamos veikos padarymą, o į skolos atgavimą, tačiau dėl skolos atgavimo jis važiavo ne į V. P. namus, o į bendrovės patalpas, todėl mano, kad G. C. užvaldė svetimą daiktą – telferį pasisavindamas, o jo teiginiai apie V. P. skolas, niekuo neparemti. Teigia, kad G. C. paėmė telferį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų apgaulės būdu, nurodydamas UAB „(duomenys neskelbtini)“ darbuotojams, kad yra susitaręs su direktoriumi ir tuo suklaidindamas darbuotojus.
Pareiškėjo skundas atmestinas. Ikiteisminio tyrimo metu nuspręsti dėl ikiteisminio tyrimo nutraukimo baudžiamojo proceso įstatymo numatytais atvejais ir pagrindais pagal BPK 212 str. 1 d. 1 ir 2 p., dėl duomenų pakankamumo kaltinamajam aktui surašyti (BPK 218 str.), yra išimtinai prokuroro kompetencija. Prokuroras privalo apsvarstyti proceso dalyvių prašymus ir dėl jų priimti motyvuotus sprendimus, kurie gali būti skundžiami BPK 63 str. numatyta tvarka. Prokurorui nėra privaloma nukentėjusiojo (jo atstovo) pozicija aptartais klausimais, tačiau prokuroro priimtas sprendimas bet kuriuo atveju turi būti motyvuotas ir pagrįstas byloje surinktais duomenimis. Skundą nagrinėjančio teismo nuomone, ikiteisminis tyrimas G. C. nutrauktas pagrįstai, nesurinkus nenuginčijamų jo kaltės įrodymų dėl veikų, numatytų BK 178 str. 1 d. ir 294 str. 1 d. padarymo. Tyrimo metu buvo įvertintos visos bylai reikšmingos aplinkybes, o pats sprendimas nutraukti ikiteisminį tyrimą dėl atstovo nurodytų aplinkybių yra motyvuotas ir pagrįstas surinktais bylos duomenimis. Nenuginčijamai nustatyta, kad 2015-03-19 iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, nuomojamo sandėlio, esančio Panevėžio m. Beržų g. 6., G. C. paėmė bendrovės 5 tonų kėlimo galios telferį, darbuotojui A. A. nurodydamas, kad jį pasiimti leido direktorius V. P.. Šias aplinkybes nuo ikiteisminio tyrimo pradžios pripažino ir G. C., nurodydamas, kad UAB „(duomenys neskelbtini)“, direktorius V. P. už skolą leido jam pasiimti telferį, kurį jis pardavė nenustatytam asmeniui, nors V. P. tvirtino, kad nedavė G. C. leidimo paimti telferį, nebuvo jam ir skolingas. Iš ikiteisminio tyrimo byloje surinktų dokumentų visumos matyti, jog nėra jokių duomenų rodančių, jog G. C. buvo žinoma, kad pasiimtas telferis priklausė ne V. P., o juridiniam asmeniui UAB „(duomenys neskelbtini)“, ir šie duomenys ikiteisminio tyrimo metu nebuvo paneigti. G. C. paimant telferį iš UAB „(duomenys neskelbtini)“, patalpų, nebuvo jokių abejonių ar duomenų, kad V. P. neturėjo teisės į telferį, todėl pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, jog G. C. tyčia buvo nukreipta ne į nusikalstamos veikos įvykdymą, o atstovo nurodyti pareiškėjo argumentai, kad tuo kaltininkas padarė nusikalstamas veikas, yra nepagrįsti. Byloje pateikti dokumentai taip pat neįrodo telferio, kaip priklausančio turto UAB „(duomenys neskelbtini)“, pagrįstumo. Pareiškėjo teiginiai, kad, ikiteisminio tyrimo metu G. C. turėjo pateikti konkrečius faktinius duomenis apie telferio priklausomybę, nepagrįstai pareigą įrodyti nurodytas aplinkybes perkėlė G. C.. Iš bylos aplinkybių matyti, kad V. P. ir G. C. iki įvykių palaikė draugiškus bendradarbiavimo santykius, apie galimą V. P. skolą G. C. patvirtino liudytoja L. U. ir liudytojas A. T. (nutarime klaidingai nurodytas liudytojas V. T.) ir tai patvirtina G. C. versiją, kad telferį jis galėjo paimti kaip kompensaciją už skolą, V. P. sutikimu. Šioje byloje atlikti visi galimi ikiteisminio tyrimo veiksmai, atstovas skunde nepateikia jokių anksčiau nežinomų ir neištirtų aplinkybių, naujų galimų duomenų šaltinių, siekiant išaiškinti visas bylos aplinkybes, jis tik siūlė kitaip vertinti surinktus bylos duomenis. Baudžiamojo atsakomybė dėl nusikalstamos veikos padarymo asmeniui turi kilti tik surinkus pakankamai neabejotinų jo kaltės įrodymų, o tokių duomenų byloje nesurinkta, todėl pagrįstai apylinkės teismas skundžiama nutartimi atmetė pareiškėjo skundą ir paliko galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros vyriausiosios prokurorės 2015-12-15 nutarimą, kuriuo buvo paliktas galioti Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apygardos prokuratūros Panevėžio apylinkės prokuratūros prokuroro 2015-11-03 nutarimas nutraukti ikiteisminį tyrimą, nesant duomenų, patvirtinančių G. C. kaltę.
Apibendrinus daroma išvada, kad prokurorų nutarimai nutraukti ikiteisminį tyrimą ir šiuos nutarimą palikusi galioti ikiteisminio tyrimo teisėjo nutartis yra teisėta ir pagrįsta, todėl ją naikinti pareiškėjo skunde išdėstytais motyvais nėra pagrindo.
Rezoliucinė dalis
nutaria:
pareiškėjo UAB „(duomenys neskelbtini)“, advokato L. L. skundą atmesti ir palikti galioti Panevėžio miesto apylinkės teismo ikiteisminio tyrimo teisėjos 2016 m. sausio 19 d. nutartį.
Nutartis neskundžiama.