Kauno apygardos teismo nutartis

2022-02-14 · Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-348/2022

Atsisiųsti
Originalas LITEKO ↗
Teismas
Kauno apygardos teismas
Dokumentas
Nutartis
Data
2022-02-14
Bylos Nr.
1A-113-348/2022
Teisminio proceso Nr.
1-01-1-23092-2020-3
Bylos rūšis
baudžiamoji byla
Teisėjai
Algirdas Jaliniauskas, Valdas Vitunskas, Svetlana Jurgaitienė
Nuteistasis
G. S.
Advokatai
Vilma Petrauskienė
Kategorijos
Baudžiamoji byla Nr. 1A-113-348/2022Teisminio proceso Nr. 1-01-1-23092-2020-3Procesinio sprendimo kategorijos: 2.4.6.1. (S)
Kauno apygardos teismasNuTARTiSLIETUVOS RESPUBLIKOS VARDU2022 m. vasario 14 d.Kaunas

Kauno apygardos teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija, susidedanti iš teisėjų Algirdo Jaliniausko, Svetlanos Jurgaitienės (kolegijos pirmininkė ir pranešėja) ir Valdo Vitunsko,

sekretoriaujant Sigitai Švėgdžienei,dalyvaujant prokurorei Renatai Oželienei,nuteistojo G. S. gynėjai advokatei Vilmai Petrauskienei,

viešame teismo posėdyje apeliacine žodinio proceso tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą pagal nuteistojo G. S. apeliacinį skundą dėl Alytaus apylinkės teismo Alytaus rūmų (toliau – Alytaus apylinkės teismas) 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžio, kuriuo G. S. buvo pripažintas kaltu pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo kodekso (toliau – BK) 182 straipsnio 1 dalį ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 9 (devynių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 64¹ straipsniu G. S. paskirta bausmė sumažinta vienu trečdaliu ir jam paskirta 1 (vienerių) metų ir 2 (dviejų) mėnesių laisvės atėmimo bausmė.

Vadovaujantis BK 63 straipsnio 1 dalimi, 4 dalimi, 9 dalimi, skundžiamu nuosprendžiu nuteistajam paskirta bausmė subendrinta su Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirta bausme, šias bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos 1 (vienerių) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmės pridedant skundžiamu nuosprendžiu paskirtos bausmės dalį – 1 (vienerius) metus ir G. S. paskirta galutinė subendrinta 2 (dvejų) metų ir 5 (penkių) mėnesių laisvės atėmimo bausmė, į jos laiką įskaitant bausmės dalį, atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį.

Vadovaujantis BK 66 straipsniu, skundžiamu nuosprendžiu į paskirtos bausmės laiką įskaitytas nuteistojo laikinajame sulaikyme išbūtas laikas nuo 2020 m. birželio 27 d. 14.50 val. iki 2020 m. birželio 29 d. 14.50 val. (2 dienos), vieną laikino sulaikymo dieną prilyginant vienai laisvės atėmimo parai.

Bausmės pradžią G. S. nuspręsta skaičiuoti nuo 2021 m. spalio 27 d.

Aprašomoji dalis

Teisėjų kolegija nustatė:

1. G. S. (toliau – G. S.) Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu pagal BK 182 straipsnio 1 dalį nuteistas už tai, kad jis 2020 m. birželio 13 d. apie 17.00 val. (duomenys neskelbtini), veikdamas su ikiteisminio tyrimo metu nenustatytu asmeniu, iš anksto sutaręs apgaule įgyti svetimą turtą, tai yra, kad nenustatytas asmuo skambindamas bandys apgaule išvilioti pinigus iš (duomenys neskelbtini) gyvenančių asmenų, o jis (G. S.), nuėjęs, paims tuos pinigus, apgaule savo ir kito bendrininko naudai įgijo svetimą turtą, o būtent: 2020 m. birželio 13 d. 16.30 val. nenustatytas asmuo paskambino O. P. (toliau – O. P.) į jos telefoną, kurio abonento Nr. (duomenys neskelbtini), jai melagingai nurodė, kad jos namuose turimi pinigai yra netikri, todėl ji juos turinti pateikti atvykusiam policijos pareigūnui, tokiu būdu suklaidinęs nukentėjusiąją, jam (G. S.) nenustatytas asmuo telefonu nurodė paimti iš nukentėjusiosios O. P. apgaulės įtakoje perduodamus pinigus, po ko, jis (G. S.) tą pačią dieną apie 16.40 val. nuėjo į O. P. butą, suklaidino ją, prisistatęs (duomenys neskelbtini) apskrities vyriausiojo policijos komisariato tyrėju V. B., ir paėmė O. P. priklausančius 4 700 Eur, taip apgaule savo bei nenustatyto asmens naudai iš O. P. įgijo svetimą turtą – 4 700 Eur, iš kurių 2 350 Eur pasiliko sau, o kitus 2 350 Eur perdavė nenustatytam asmeniui nenustatytoje vietoje.

Šalies argumentai

2. Skunde apygardos teismui nuteistasis G. S. prašo sušvelninti jam skundžiamu Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendžiu paskirtą bausmę.

2.1. Skunde nuteistasis nurodo, kad priimdamas skundžiamą nuosprendį, pirmosios instancijos teismas neįvertino G. S. asmenybės bei tos aplinkybės, jog jis nukentėjusiosios nuoširdžiai atsiprašė už jai sukeltą stresą bei nuoširdžiai gailėjosi. Pasak nuteistojo, ir pati nukentėjusioji pirmosios instancijos teisme prašė paskirti švelnesnę bausmę, kas, jo teigimu, reiškia, jog nukentėjusioji jam atleido, tačiau teisme ši aplinkybė įvertinta nebuvo. Nuteistasis nurodo, kad nuo pat ikiteisminio tyrimo pradžios jis neneigė savo kaltės ir netrukdė ikiteisminiam tyrimui.

2.2. G. S. skunde teigia, kad apylinkės teismas taip pat neatsižvelgė į tai, jog nusikalstamą veiką nuteistasis padarė abstinencijos laikotarpiu, kadangi anksčiau buvo priklausomas nuo psichotropinių medžiagų vartojimo. Nuteistojo teigimu, pirmosios instancijos teismas, įvertinęs šią aplinkybę, galėjo taikyti jam bausmės vykdymo atidėjimą su intensyvia priežiūra, įpareigojant nuteistąjį gydytis nuo priklausomybės psichotropinėms medžiagoms. Pasak apelianto, būdamas laisvėje jis turėtų geresnes galimybes atlyginti žalą nukentėjusiajai.

2.3. Nuteistasis nesutinka su pirmosios instancijos teismo atliktu bausmių bendrinimu. Jo teigimu, priimant skundžiamą nuosprendį teismas į subendrintą bausmę neįskaičiavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies.

3. Nagrinėjant bylą apeliacine tvarka teismo posėdyje nuteistojo gynėja prašė apeliacinį skundą tenkinti pilnai, prokurorė su apeliaciniu skundu nesutiko ir prašė jį atmesti.

Motyvuojamoji dalis

Nuteistojo G. S. apeliacinis skundas atmetamas

4. Pagal Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso (toliau – BPK) 320 straipsnio 3 dalies nuostatas apeliacinės instancijos teismas patikrina bylą tiek, kiek to prašoma apeliaciniame skunde. Apeliaciniame skunde nuteistasis nesutinka su jam paskirta bausme nurodydamas, kad teismas netinkamai įvertino jo asmenybę, nepagrįstai jo atžvilgiu netaikė BK 75 straipsnio nuostatų bei neteisingai subendrino nuteistajam paskirtas bausmes.

5. Bausmė yra valstybės prievartos priemonė teismo apkaltinamuoju nuosprendžiu skiriama asmeniui, padariusiam nusikaltimą ar baudžiamąjį nusižengimą, apribojant jo teises ir laisves. BK 54 straipsnyje įtvirtinti bendrieji bausmės skyrimo pagrindai. Minėto straipsnio 2 dalyje numatyta, kad teismas, skirdamas bausmę, atsižvelgia į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį; kaltės formą ir rūšį; padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus; nusikalstamos veikos stadiją; kaltininko asmenybę; asmens kaip bendrininko dalyvavimo darant nusikalstamą veiką formą ir rūšį; atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes bei nusikalstama veika padarytą žalą. Svarbi sąlyga būtina teisingam bausmės parinkimui yra tinkamas kaltinamojo asmenybės, jo vaidmens padarant nusikalstamą veiką įvertinimas. Vertindamas kaltinamojo asmenybės pavojingumą ir parinkdamas bausmės rūšį bei dydį, teismas turi ypatingą dėmesį skirti tam, ar nusikaltimas padarytas atsitiktinai, ar dėl kitų asmenų įtakos arba nepalankiai susiklosčius aplinkybėms, ar nusikaltimo padarymui įtakos turėjo kaltinamojo antivisuomeninės nuostatos, kurios buvo susiformavusios jau iki nusikalstamo poelgio ir padarytas nusikaltimas buvo kaltinamojo gyvenimo būdo bei jo ankstesnio elgesio padarinys. Vadovaujantis teisingumo principu, kaltinamajam turi būti paskirta bausmė, kuri būtų proporcinga padarytai veikai ir kaltinamojo asmenybei.

6. Vertinant skundžiamo nuosprendžio turinį dalyje dėl bausmės G. S. skyrimo matyti, kad skirdamas bausmę nuteistajam pirmosios instancijos teismas itin išsamiai išanalizavo aplinkybes, susijusias su nuteistojo asmenybe, jo padarytos nusikalstamos veikos pavojingumu. Apylinkės teismas atsižvelgė į padarytos nusikalstamos veikos pavojingumo laipsnį, kaltės formą ir rūšį, padarytos nusikalstamos veikos motyvus ir tikslus, nusikalstamos veikos stadiją, kaltininko asmenybę, atsakomybę lengvinančias bei sunkinančias aplinkybes, nusikalstama veika padarytą žalą. Teismas įvertino, kad G. S. padarė baigtą nusikalstamą veiką, kuri pagal BK 11 straipsnio 3 dalies nuostatas priskiriama nesunkių nusikaltimų kategorijai. Teismas konstatavo, kad nusikalstamą veiką nuteistasis įvykdė veikdamas tiesiogine tyčia, kadangi pats suvokė pavojingą savo veikos pobūdį ir norėjo taip veikti (BK 15 straipsnio 2 dalies 1 punktas). Buvo įvertinta ir tai, kad G. S. Lietuvos Respublikoje teisiamas jau dešimtą kartą, byloje taip pat yra duomenų apie asmens teistumus užsienio valstybėse. Beveik visos G. S. padarytos nusikalstamos veikos yra susijusios su nusikaltimais nuosavybei bei turtinėms teisėms. Teismas įvertino tai, kad nuteistasis, būdamas teistas už tyčinius nusikaltimus ir turėdamas neišnykusį teistumą bei įstatymo nustatyta tvarka nepanaikintą teistumą ir vėl nusikalto, dėl ko G. S. buvo pagrįstai pripažintas recidyvistu (BK 27 straipsnio 1 dalis). Apylinkės teismas įvertino ir tai, kad nuteistasis daug kartų baustas administracine tvarka, paskirtų baudų nemoka. Priimant skundžiamą nuosprendį G. S. atlikinėjo ankstesniu teismo procesiniu sprendimu jam paskirtą realią laisvės atėmimo bausmę (duomenys neskelbtini) pataisos namuose ir teismas nurodė, kad (duomenys neskelbtini) pataisos namų administracijos nuteistąjį charakterizuoja vien tik neigiamai. Teismas įvertino ir tai, kad G. S. išsituokęs, nepilnamečių išlaikytinių neturi. Skundžiamame nuosprendyje teismas nurodė, kad bylos duomenys patvirtina, jog G. S. turi tam tikrų sveikatos sutrikimų, susijusių su priklausomybių ligomis, tačiau baudžiamojo įstatymo atžvilgiu nuteistasis yra visiškai pakaltinamas. Taip pat buvo įvertinta ir nuteistojo atsakomybę lengvinanti aplinkybė – tai, kad jis prisipažino padaręs nusikalstamą veiką ir nuoširdžiai dėl jos gailėjosi. Kaip jo atsakomybę sunkinančios aplinkybės buvo nustatyta tai, kad nusikalstamą veiką jis padarė bendrininkų grupėje ir būdamas recidyvistu.

7. Nuteistasis skundžiamu nuosprendžiu buvo teisiamas jau dešimtą kartą, didžioji dalis jo įvykdytų nusikalstamų veikų yra susijusios su nusikaltimais nuosavybei bei turtinėms teisėms. G. S. prisipažino dėl padaryto nusikaltimo ir nuoširdžiai gailėjosi, todėl paskiriant bausmę jo atžvilgiu buvo pritaikytos BK 64¹ straipsnio nuostatos. Byloje esantys duomenys patvirtina, kad nuteistasis savo elgesio teigiama linkme nekoreguoja, todėl nėra pagrindo teigti, jog jam buvo paskirta per griežta bausmė. Apylinkės teismas tinkamai įvertino nuteistojo asmenybę, jo padarytos nusikalstamos veikos sunkumą, dėl ko pagrįstai skyrė jam su laisvės atėmimu susijusią bausmę.

8. Nuteistasis savo skunde taip pat nurodo, kad teismas turėjo įvertinti tą aplinkybę, jog nusikalstamą veiką jis padarė abstinencijos laikotarpiu, todėl dėl šios priežasties teismas galėjo jo atžvilgiu taikyti BK 75 straipsnio nuostatas. Dėl galimybės taikyti BK 75 straipsnio nuostatas E. S. atžvilgiu jau pasisakė ir pirmosios instancijos teismas, skirdamas jam bausmę. Apygardos teismas sutinka su pirmosios instancijos teismo argumentais dėl BK 75 straipsnio netaikymo šioje baudžiamojoje byloje. BK 75 straipsnio 2 dalyje numatyta, kad asmeniui, nuteistam laisvės atėmimu ne daugiau kaip šešeriems metams už dėl neatsargumo padarytus nusikaltimus arba ne daugiau kaip ketveriems metams už vieną ar kelis nesunkius ar apysunkius tyčinius nusikaltimus, teismas gali atidėti paskirtos bausmės vykdymą nuo vienerių iki trejų metų. Bausmės vykdymas gali būti atidėtas, jeigu teismas nusprendžia, kad bausmės tikslai bus pasiekti be realaus bausmės atlikimo. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje nurodoma, kad BK 75 straipsnio nuostatose nenumatyta tiesioginio draudimo taikyti laisvės atėmimo bausmės vykdymą asmeniui, kuris turi neišnykusį teistumą už anksčiau padarytus nusikaltimus ar kuriam jau buvo taikytos tokios įstatymo nuostatos, tačiau tokiu atveju asmeniui bausmės vykdymo atidėjimas gali būti taikomas tik išimtiniais atvejais, motyvuojant ir atsižvelgiant į padarytų nusikaltimų padarymo aplinkybes, kaltinamojo asmenybę, teismui konstatavus, kad bylos aplinkybių visuma neleidžia abejoti, kad laisvės atėmimo bausmė realiai gali būti neatliekama, ir kilus dėl to pagrįstų abejonių, šis institutas neturi būti taikomas. Apygardos teismo vertinimu, anksčiau nurodytų išskirtinių aplinkybių nagrinėjamu atveju nenustatyta. Kaip matyti iš baudžiamosios bylos medžiagos, šis teistumas E. S. yra dešimtas. Nusikalstamą veiką jis padarė būdamas recidyvistu. Anksčiau nuteistajam jau ne kartą buvo paskirta laisvės atėmimo bausmė, tačiau teigiamos įtakos jo elgesiui tai nepadarė – nuteistasis ir toliau darė nusikaltimus. Teismo vertinimu, nuteistojo skunde nurodyta aplinkybė, kad jis nusikalstamą veiką įvykdė abstinencijos laikotarpiu, nėra išskirtinė. Be to, šią aplinkybę įvertino ir pirmosios instancijos teismas skirdamas bausmę E. S.. Nuteistojo skundo argumentai tik atskleidžia jo lengvabūdišką požiūrį į daromus nusikaltimus ir teismo jam skiriamas bausmes, todėl jis atmetamas kaip nepagrįstas.

9. E. S. skunde taip pat teigia, kad pirmosios instancijos teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį, į subendrintą bausmę neįskaičiavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies. Kaip matyti iš skundžiamo nuosprendžio turinio, skirdamas bausmę E. S., pirmosios instancijos teismas įvertino tai, kad nusikalstama veika, dėl kurios nuteistojo atžvilgiu priimtas skundžiamas nuosprendis, padaryta iki Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutarties priėmimo. Teismas, įvertinęs ir tai, kad nuteistojo padarytos nusikalstamos veikos labai nesiskiria savo pavojingumu bei atsižvelgdamas į E. S. asmenybę charakterizuojančias aplinkybes, jam paskirtas bausmes subendrino vadovaudamasis BK 63 straipsnio 1, 4, 9 dalių nuostatomis, paskirtas bausmes iš dalies sudedant, t. y. prie griežtesnės bausmės pridedant dalį švelnesnės bausmės bei į bausmės laiką įskaitė bausmės dalį, nuteistojo atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, todėl nuteistojo skundo argumentai, kad apylinkės teismas, priimdamas skundžiamą nuosprendį į subendrintą bausmę neįskaičiavo Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartimi paskirtos ir atliktos laisvės atėmimo bausmės dalies, atmetami kaip nepagrįsti.

10. Atsižvelgiant į anksčiau išdėstytas aplinkybes, apygardos teismas konstatuoja, kad paskirdamas bausmę E. S. pirmosios instancijos teismas tinkamai vadovavosi BK įtvirtintais bausmės skyrimo pagrindais, įvertino E. S. asmenybę, dėl ko pagrįstai skyrė jam laisvės atėmimo bausmę. Byloje apylinkės teismas taip pat įvertino padarytos nusikalstamos veikos pavojingumą, jo ankstesnius teistumus, atsižvelgė į jo atsakomybę sunkinančias bei lengvinančias aplinkybes. Apygardos teismo vertinimu, pirmosios instancijos teismas pagrįstai sprendė, kad nagrinėjamu atveju nėra pagrindo taikyti BK 75 straipsnio nuostatas E. S. atžvilgiu ir tinkamai subendrino jam paskirtas bausmes bei į paskirtą galutinę bausmę įskaitė bausmės dalį, nuteistojo atliktą ir įskaitytą pagal Kauno apylinkės teismo Kauno rūmų 2021 m. rugpjūčio 19 d. nutartį, todėl nuteistojo skundas atmetamas kaip nepagrįstas, o skundžiamas Alytaus apylinkės teismo 2021 m. spalio 27 d. nuosprendis paliekamas nepakeistas.

11. 2022 m. sausio 11 d. Kauno apygardos teisme gauta Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus pažyma dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 217,72 Eur (du šimtus septyniolika Eur 72 ct). ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. S. apeliacinės instancijos teisme, priteisimo.

12. BPK 106 straipsnio 1 dalis reglamentuoja, kad kai įtariamajam, kaltinamajam ar nuteistajam buvo paskirta valstybės garantuojama teisinė pagalba, advokatui apmokama Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos įstatymo nustatyta tvarka. Kitais atvejais advokatui moka įtariamasis, kaltinamasis ar nuteistasis arba jų pavedimu ar sutikimu – kiti asmenys. To paties straipsnio 2 dalyje nustatyta, kad, pripažinęs kaltinamąjį kaltu, teismas, priimdamas nuosprendį, turi teisę nuspręsti iš kaltinamojo išieškoti valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidas, susidariusias dėl būtino gynėjo dalyvavimo, išskyrus šio Kodekso 51 straipsnio 1 dalies 1 ir 2 punktuose numatytus atvejus. Teismas, atsižvelgdamas į nuteistojo turtinę padėtį, gali šių išlaidų nepriteisti ar jų dydį sumažinti. Šios nuostatos galioja taip pat ir nagrinėjant bylą apeliacinės instancijos teismuose.

13. Pagal Lietuvos Aukščiausiojo Teismo formuojamą praktiką sprendžiant dėl išlaidų, turėtų advokato paslaugoms apmokėti, turi būti atsižvelgiama į tai, koks yra gynėjo paskyrimo teisinis pagrindas (Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų nutartis baudžiamojoje byloje Nr. 2K-303/2014). Kaip nustatyta BPK 322 straipsnio 1 dalyje, nagrinėjant bylą apeliacine tvarka, teismo posėdyje dalyvauja prokuroras ir gynėjas. Iš to seka, kad nuteistojo gynėjo dalyvavimas apeliacinės instancijos teismo posėdyje yra būtinas. Svarbu ir tai, kad šiuo konkrečiu atveju baudžiamoji byla apeliacinės instancijos teisme buvo nagrinėjama pagal paties nuteistojo apeliacinį skundą, kuris šia nutartimi atmetamas kaip nepagrįstas. Duomenų apie prastą nuteistojo E. S. finansinę padėtį, dėl kurios asmeniui būtų neįmanoma sumokėti iš jo priteistinas išlaidas dėl valstybės garantuojamos teisinės pagalbos teikimo, byloje nėra, todėl mažinti šias išlaidas ar jų visai nepriteisti, nėra pagrindo.

14. Atsižvelgiant į aukščiau nurodytas aplinkybes, Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos Kauno skyriaus prašymas dėl antrinės teisinės pagalbos išlaidų, atitinkančių 217,72 Eur (du šimtus septyniolika Eur 72 ct) ir susidariusių teikiant valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nuteistajam E. S. apeliacinės instancijos teisme priteisimo tenkinamas, iš nuteistojo E. S. valstybės naudai priteisiant 217,72 Eur (du šimtus septyniolika Eur 72 ct) valstybės garantuojamos antrinės teisinės pagalbos išlaidų atlyginimui.

Rezoliucinė dalis

Teisėjų kolegija, vadovaudamasi Lietuvos Respublikos baudžiamojo proceso kodekso 326 straipsnio 1 dalies 1 punktu,

nutaria:

Nuteistojo G. S. apeliacinį skundą atmesti.

Iš nuteistojo G. S. išieškoti valstybės naudai 217,72 Eur (du šimtus septyniolika Eur 72 ct) valstybės garantuojamos teisinės pagalbos išlaidų, susidariusių dėl būtino gynėjo dalyvavimo.

Nutartis įsiteisėja jos paskelbimo dieną.

Teisėjai Algirdas JaliniauskasSvetlana JurgaitienėValdas Vitunskas