Regionų apygardos administracinio teismo nutartis

Klaipėdos apygardos administracinio teismo teisėjas Remigijus Arminas, susipažinęs su pareiškėjos L. P. skundu atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo ir rašytinio proceso tvarka spręsdamas skundo priėmimo klausimą,

Aprašomoji dalis

nustatė:

- panaikinti 2008-05-19 Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimą Nr. 2-1644-(2.20).

Skundą atsisakoma priimti vadovaujantis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, kadangi byla nepriskirta nagrinėti administraciniam teismui.

Motyvuojamoji dalis

Lietuvos Respublikos administracinių teismų steigimo įstatymo 1 straipsnis numato, kad skundams (prašymams) dėl viešojo ir vidinio administravimo subjektų priimtų administracinių aktų bei veiksmų ar neveikimo (t.y. pareigų nevykdymo) nagrinėti steigiami specializuoti administraciniai teismai. Administracinių teismų kompetenciją nustato Administracinių bylų teisenos įstatymas ir kiti įstatymai. ABTĮ 15 straipsnis apibrėžia bylų, priskirtų administracinių teismų kompetencijai ratą. Vienas iš svarbiausių kriterijų, pagal kuriuos atribojama administracinio teismo ir bendrosios kompetencijos teismo jurisdikcija yra teisinio santykio, iš kurio kilo ginčas, prigimtis ir pobūdis (ABTĮ 3 straipsnio 1 dalis, CPK 22 straipsnis). Taigi, bendrosios kompetencijos ir administracinių teismų jurisdikcija atribojama atsižvelgiant ne vien tik į ginčo subjektą, bet ir į teisinio santykio, iš kurio kyla ginčas, teisinę prigimtį ir pobūdį.

Kaip nustatyta iš skundo reikalavimų, pareiškėja ginčija Klaipėdos AVA 2008-05-19 raštu Nr. 2-1644-(2.20) įformintą sprendimą „Dėl savavališkos statybos padarinių šalinimo“. Pareiškėjai šiuo sprendimu, vadovaujantis Statybos įstatymo 28 straipsnio 2 dalies 1 punktu, nustatytas įpareigojimas likviduoti savavališkos statybos padarinius. Statytojo ar kito asmens įpareigojimas per nustatytą terminą nugriauti statinį kaip normatyvinių statybos techninių dokumentų pažeidimo civilinė teisinė pasekmė apibrėžiama Civilinio kodekso 4.103 straipsnyje, kuris struktūriškai išdėstytas Civilinio kodekso ketvirtosios knygos skirsnyje „Savininko teisių apsauga ir gynimas“. Nors Civilinio kodekso 4.103 straipsnio 3 dalies 3 punkte numatyta galimybė įpareigoti nugriauti statinį teismo sprendimu, savo esme analogiško įpareigojimo, nustatyto ne teismo, bet viešojo administravimo subjekto, teisinis pobūdis negali skirtis, t.y. toks įpareigojimas taip pat turėtų būti suprantamas kaip civilinio teisinio pobūdžio įpareigojimas, tiesiogiai įtakojantis pastatyto statinio, kaip šio turto savininko nuosavybės teises.

Įpareigojimo nugriauti savavališką statybą priėmimas yra tam tikra stadija sprendžiant ginčą dėl statybos, atliktos pažeidžiant normatyvinius statybos techninius dokumentus, pažeidimų pašalinimo, kadangi statytojui gera valia neįvykdžius tokio įpareigojimo, apskrities viršininkas turės įgaliojimus kreiptis į teismą dėl pažeidimo pašalinimo (Statybos įstatymo 28 straipsnio 3 dalis). Reikalavimas nugriauti statinį ar jo dalį nors ir priimtas viešojo administravimo subjekto, yra priimtas ne viešojo administravimo srityje, o įgyvendinant teisės normų priskirtas funkcijas civilinių teisinių santykių srityje, ir turi būti nagrinėjamas bendrosios kompetencijos teisme. Tokia nuomonė dėl analogiškų ginčų rūšinio teismingumo yra suformuota Specialiosios teisėjų kolegijos 2006 m. liepos 10 d. nutartyje, priimtoje byloje O.V. v. Panevėžio apskrities viršininko administracija, 2007 m. balandžio 17 d. nutartyje, priimtoje byloje D.M. v. Telšių apskrities viršininko administracija, 2007 m. spalio 24 d. nutartyje, priimtoje byloje R.V. v. Kauno apskrities viršininko administracija, 2007 m. lapkričio 20 d. nutartyje, priimtoje byloje N.M. v. Utenos apskrities viršininko administracija (Lietuvos Aukščiausiojo teismo biuletenis Teismų praktika Nr. 28, 159 psl.). Analogiška nuostata išdėstyta ir Lietuvos Aukščiausiojo teismo Civilinių bylų skyriaus teisėjų kolegijos 2004 m. spalio 27 d. nutartyje civilinėje byloje Nr. 3K-3-492/2004, Lietuvos vyriausiojo administracinio teismo teisėjų kolegijos 2008 m. liepos 17 d. nutartyje administracinėje byloje Nr. AS525-345/2008m.

Atsižvelgiant į išdėstytus argumentus, galima konstatuoti, jog pareiškėjos reikalavimai kyla iš civilinių teisinių santykių, todėl ginčas nagrinėtinas bendrosios kompetencijos teisme, t.y. Klaipėdos miesto apylinkės teisme (CPK 1 straipsnio 1 dalis, 22 straipsnio 1 dalis, 31 straipsnio 1 dalis).

Atsisakius priimti skundą, pareiškėjai grąžintinas sumokėtas 100 litų žyminis mokestis (ABTĮ 42 straipsnio 1 dalie 3 punktas).

Rezoliucinė dalis

Teismas, vadovaudamasis Lietuvos Respublikos administracinių bylų teisenos įstatymo 37 straipsnio 2 dalies 2 punktu, 105 - 106 straipsniais,

nutarė:

pareiškėjos L. P. skundą atsakovui Klaipėdos apskrities viršininko administracijai dėl 2008 m. gegužės 19 d. Klaipėdos apskrities viršininko administracijos reikalavimo likviduoti savavališkos statybos padarinius panaikinimo, atsisakyti priimti.

Įsiteisėjus nutarčiai, skundą su priedais grąžinti pareiškėjai.

Grąžinti pareiškėjai L. P. 2008 m. birželio 19 d. mokėjimo patvirtinimu AB bankas SNORAS Klaipėdos filiale sumokėtą 100 (vieną šimtą) litų žyminį mokestį.

Nutartis per 7 dienas nuo nutarties nuorašo gavimo dienos gali būti skundžiama atskiruoju skundu Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui, paduodant atskirąjį skundą per Klaipėdos apygardos administracinį teismą.